Švietimo sistema grindžiama humanizmo principu, atsigręžia į žmogiškąsias vertybes – laisvę, saviraišką, kūrybą, meilę, užuojautą. Asmenybę laikydama svarbiausiu savo tyrimo objektu, žmogų išryškino kaip esybę, apdovanotą laisve, kūrybinėmis galiomis, sąmoningumu, kuriai būdingas poreikis suteikti savo egzistencijai dvasinę prasmę ir kuri visai neskaidoma į atskirus elementus. Asmenybė formuojasi tik veikdama pati, ir veikiama tolimos ir artimos aplinkos. Veikla yra pagrindinė žmogaus saviraiškos pasaulyje forma. (Jovaiša L., 2002). Menas tampa vertybe asmenybei, kai asmuo veikia remdamasis meno priemonėmis, arba pats jį kuria. Taigi menas, asmenybei pasitarnauja kaip būdas save sukurti. Tyrimo problema. Dr. T. Tamošiūno ir kitų tyrėjų atliktas tyrimas ,,Suaugusiųjų tęstinio mokymo galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste “ (2004) teigia, kad besimokančiųjų rodiklis Lietuvoje labai žemas. Žmones mokosi, tik nieks, net jie patys to neįvardija kaip mokinimusi, nors ištikrųjų tai vyksta. Todėl pasirinkdama šį tyrimą noriu surinkti faktus, įrodančius, kad suaugusiųjų besimokinančių yra daugiau, nei rodo atlikti tyrimai. Gautą informaciją panaudosiu rašant straipsnį chorvedžiams, juos rengiančioms institucijoms. Tyrimo objektas – Suaugusiųjų mokymasis dalyvaujant mėgėjų choro veikloje. Tyrimo tikslas – Nustatyti sritis, kuriose suaugusiems sudaromos galimybės mokytis. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: 1. Apibudinti suaugusiųjų mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / The educational system is based on the principle of humanism and is oriented towards human values, i.e. freedom, self-expression, creativity, love and compassion. It perceives personality as its most significant object of the investigation; consequently, this system has revealed a man as the entity endowed with freedom, creative powers, awareness, and characterized by the need to provide its existence with the spiritual sense and to resist breaking into separate elements. Personality can be formed only by acting itself and under the influence of distant and nearby surroundings. Activities are the main form of human expression in the world (Jovaisa L., 2002). Art is a value for personality when a person acts on the basis of artistic means or creates art himself or herself. As a result, art serves personality as a means of self-creation. The problem of the research. The study „Development of Continuing Adult Education Opportunities in the Context of Lifelong Learning Strategy Implementation“ (2004) conducted by Dr.Tadas Tamosiunas and other researchers shows that the number of such students is very small in Lithuania. People learn, but nobody, even students themselves, name this process as learning, although it is taking place. Therefore, the choice of this study has been determined by the wish to gather the facts proving that adults do really learn. Information obtained would be used in writing the article for choirmasters, as well as the institutions providing these... [to full text]

In the summary of the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior. / Disertacijos „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ santraukoje pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį... [toliau žr. visą tekstą]

Inovacijų vadyba suaugusiųjų švietime projektinės veiklos aspektu taikytina tuomet, kai minėtų paslaugų teikimas neatitinka šiandieninių reikalavimų ir teikiamų galimybių. Projektinė veikla skatina pažangias idėjas, nes projekto kūrimas reikalauja kūrybos, investicijos, turinčios padėti įgyti daugiau patirties ir duoti naujų rezultatų, diegti inovacijas tobulinant suaugusiųjų švietimo paslaugas. Mokslinė problema – koks inovacijų vadybos pobūdis projektinės veiklos aspektu suaugusiųjų švietime laiduotų sėkmingą paslaugų teikimą? Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti inovacijų vadybos pobūdį projektinės veiklos aspektu suaugusiųjų švietime. Tyrimo objektas – inovacijų vadyba ir projektinė veikla suaugusiųjų švietime. Tyrimo uždaviniai: • Atlikti inovacijų vadybos suaugusiųjų švietime projektinės veiklos aspektu teorinę analizę. • Išanalizuoti KU TSI inovacijų vadybos pobūdį projektinės veiklos aspektu suaugusiųjų švietime instituciniu lygmeniu. • Ištirti KU TSI andragogų vadovų, andragogų lektorių, andragogų organizatorių, andragogų besimokančiųjų požiūrį į suaugusiųjų švietimo inovacijų vadybą projektinės veiklos aspektu. Tyrimo metodai : teorinė analizė, atvejų analizė, stebėjimas, dokumentų analizės, apklausa. Apibendrinta teorinio ir empirinio tyrimo analizė patvirtino tyrimo hipotezę – inovacijų vadyba projektinės veiklos aspektu laiduos sėkmingą paslaugų teikimą... [toliau žr. visą tekstą] / Innovation management as project work in adults’ education is applied when the mentioned education does not comply with the present requirements and possibilities. Project work encourages smart ideas as project composition requires creativity. It as well results in investment which helps to acquire more experience and achieve new results. Moreover, it stimulates to implement innovations by improving the services of adults’ education. Scientific problem – what format of innovation management in the aspect of project work would lead to a successful services supply in adults’ education? The aim of research – to make theoretical analysis and present empirical substantiation of the innovation management format in the aspect of project work in adults’ education. The object of research – innovation management and project work in adults’ education. The tasks of research: • To perform theoretical analysis of the innovation management in the aspect of project work in adults’ education. • To make documentation analysis of KU TSI innovation management as project work in adults’ education. • To investigate the attitude of KU TSI andragog managers, andragog tutors, andragog coordinators, andragogy learners towards innovation management as project work in adults’ education. Methods of research: theory review, analysis of cases and documents, observation, interview. The analysis of theoretical and empirical research approves research... [to full text]

Mokymosi visą gyvenimą samprata šiuolaikiniame jos raidos etape numato sisteminę dermę tarp skirtingų besimokantį individą supančių aplinkų: visuomenės, rinkos, valstybės. Siekiant sukurti mokymosi visą gyvenimą perspektyvą nacionaliniame kontekste, būtina nustatyti nuolatinio švietimo prioritetus (visuomenės, rinkos, valstybės atžvilgiu) ir strategijoje užtikrinti jų sisteminę dermę. Darbe analizuojama teorinė pedagogų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo medžiaga: pateikiama kvalifikacinių kategorijų samprata, naujųjų mokytojų vaidmenų palyginimas su senaisiais, nagrinėjamos kompetencijos bei jų reikšmė mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei su juo susijusių procesų apžvalga, institucinė struktūra, atsakinga už kvalifikacijos kėlimą bei jų indėlis į kvalifikacijos kėlimo procesą. Atkreipiamas dėmesys į naująjį 2007 metais rugpjūčio 3 dieną priimtą Europos Bendrijų Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“. Praktiniu tyrimu nustatyta, kad pedagogai kvalifikacijos kėlimą traktuoja kaip labai svarbų ir rimtą savo profesijos sudėtinę dalį; mokytojai daugiausia informacijos apie kvalifikacijos kėlimą sulaukia iš mokyklos administracijos arba kolegų; ryški tendenciją į mokytojų gaunamą kvalifikaciją seminarų, metodinio darbo ir paskaitų formas; didesnė dalis mokytojų nurodė, kad savišvieta jie užsiima kartais, tas pats pasakytina ir apie darbą komandoje... [toliau žr. visą tekstą] / The lifelong learning concept in the modern stage of its development provides a systematic conformity between the individual learners and the surrounding: society, market, state. In order to establish a lifelong learning perspective of the national context, it is necessary to set priorities for continuing education (public market, public relation), and the strategy to ensure their systematic conformity. Paper analyzes theoretical aspects of teachers’ education: content of qualifying category is given, comparing of new and old teachers certification system is discusses, competency and its meaning for teacher’s education is also presented. Legislative of teachers’ education is presented as well as institutional structure and its implication on the educational process. New Communication from the commission to the council and the European parliament „Improving the quality of teacher education” brought on 2007-08-03 is pointed out. Practical research pointed out that education is being handled as being very important part of profession by teachers; main information about education is released from school administration or colleagues; bigger part of teachers pointed out that self-education is not being used very often; teachers feels lack of possibilities to raise their qualification in foreign countries; among all of the respondents negative approach onto refresher courses preponderated. In order to change public attitudes from learning for life to lifelong learning is necessary... [to full text]

Visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar amžiaus, turi galimybę mokytis jiems patogioje aplinkoje: švietimo institucijose, darbe, namuose. Toks pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą strategijos siekis, kur švietimas įvardijamas kaip neatskiriamas žmogaus palydovas nuo jo gimimo iki gilios senatvės. Svarbiausi per paskutinius 10 metų atlikti tyrimai liudija apie didelį šalies visuomenės bei mokslininkų dėmesį vaikų išsilavinimui ir jį įtakojantiems vidiniams bei išoriniams veiksniams. Jau nuo XX amžiaus Lietuvos bei kitų šalių sociologai nuolat akcentavo, kad būtent tėvų išsilavinimo (ir bendras sociologinis-kultūrinis) lygis dažniausiai lemia jų norą bei pasirengimą suteikti vaikams aukštąjį išsilavinimą. Darbas reikšmingas teoriškai ir praktiškai, nes tėvų išsilavinimo, kaip vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymąsi, įtaka ( svarba, reikšmė?) Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje netyrinėta. / All citizens independently from their social status, residential area or age have a possibility to study in comfortable surroundings: educational institution, work, home. This is the main objective of life-long learning where education must go along with a person from his/her birth to old age. The most important research done in ten years time shows our society and scientists’ great attention to children education and inner and outer factors which affect it. Since the 20th century Lithuanian and foreign sociologists have emphasized that parents’ education (and general socio-cultural) level often affects their wish and readiness to give their children higher education. The work is significant both theoretically and practically because the influence of the factors has not been studied in Vilnius Užupis high school.

In European countries, people, whatever the socio-economic group or nationality they belong to, men or women, the young or the elderly without distinction, should be guaranteed the right to health as well as its promotion and support measures (Javtokas, 2009). Personal health promotion reflects the general idea stating that in order to enhance health it is necessary to change the way of life (Tones, Tilford, 1994; Donev et al., 2007). In this era of radical modernity related to the increased personal anxiety and uncertainty, there appear new alternative ways to enhance a person’s health: taking a variety of medications, trying different diets, engaging in traditional and non-traditional forms and ways of physical education (Cavill et al., 2006). In turn, physical education specialists and health educators bring out the importance of exercise encouraging a person to understand the social value and significance of their health promotion and physical development (Schneider and Becker, 2005; Netz et al., 2005). It is widely recognized that a major health risk factor associated with a person’s lifestyle, is low physical activity, the importance of which for human health has been shown in numerous scientific studies. They have emphasized the positive interface between active leisure time physical activity and a range of health indicators (Kalėdienė et al., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008, Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). The... [to full text] / Visuotinai pripažįstama, kad esminis sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su asmens gyvensena, yra mažas fizinis aktyvumas, kurio svarba žmogaus sveikatai yra įrodyta daugelyje mokslinių studijų. Jose pabrėžiama pozityvi aktyvios fizinės veiklos laisvalaikiu sąsaja su įvairiais sveikatos rodikliais (Kalėdienė ir kt., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008; Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). Nekelia abejonių faktas, kad dažnai deklaruojama sveikatos stiprinimo idėja yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais, kuriuos lemia tiek atskiro individo požiūris į savo sveikatą, tiek įvairūs išoriniai veiksniai, visų pirma gyvenimo sąlygos. Savaime suprantama, daugiausia dėmesio stiprinant žmonių sveikatą turėtų būti skiriama įvairiose sveikatos ugdymo (sveikatinimo) programose. Šių programų pagrindinis tikslas turėtų būti asmens elgesio keitimas panaudojant žiniasklaidos ir individualaus poveikio priemones (Van der Bij et al., 2002; Rise, 2004; Roux et al., 2008). Reiškiama nuomonė, kad supažindinus gyventojus su aktyvaus gyvenimo būdo principais, propaguojant ir skatinant pastovų jų realizavimą, tobulinant fizinę parengtį, pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė (Aхвердова, Maгин, 2002; Taylor et al., 2002; Netz et al., 2005; Kallings, 2008; Miller, Miller, 2010). Kita vertus, kada kalbama apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu kaip apie asmens visapusiškos gerovės sąlygą bei ligų profilaktikos veiksnį labiau akcentuojama jo reikšmė vaikystės ir... [toliau žr. visą tekstą]

The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight. / Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs.

Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs. / The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight.