Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]

Darbo tyrimo objektas: palikimo priėmimo teorinės ir praktinės problemos. Tai problemiškos Lietuvos teisės instituto srities, kuri iki šiol kelia teorinių ir praktinių problemų, o vienas iš palikimo priėmimo būdų vis dar stokoja teisės mokslininkų ir praktikų dėmesio, nagrinėjimas. Pagrindinis darbo tikslas apibrėžti palikimo priėmimo sąvoką, nustatyti palikimo priėmimo reikšmę įpėdiniams ir apskritai paveldėjimo teisiniuose santykiuose, išanalizuoti palikimo priėmimo būdų teorines ir praktines problemas, surasti tų problemų sprendimo būdus. Siekiant šio tikslo keliami uždaviniai – išanalizuoti šiuos klausimus: kodėl reikia priimti palikimą; nuo kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą; kas yra įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas; nuo kurio momento įpėdinis perima palikėjo teises ir pareigas; kodėl negalima priimti/atsisakyti tik dalies palikimo; ar galima įpėdiniui pasirinkti paveldėjimo pagrindą; kas yra palikimo priėmimas; ar galima palikimą priimti su sąlygomis; kodėl negalima anuliuoti palikimo priėmimo; ar reikia teismo leidimo priimti palikimą asmens iki 18 m. vardu; ką reiškia civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas paveldėjimo teisėje; kokios palikimo atsisakymo pasekmės; ar galima pagal Lietuvos teisę atsisakyti palikimo kieno nors naudai; ar galima atsisakyti palikimo jau priėmus jį; kodėl negalima atšaukti palikimo priėmimo atsisakymo; per kiek laiko galima priimti palikimą ir jo atsisakyti; kokiais būdais gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Research subject: theoretical and practical issues of the bequest acceptance. It is an attempt to analyze rather problematic sphere of the Law Institute of Lithuania, that is still raising theoretical as well as practical problems, and one of the methods of the bequest acceptance still lacks of consideration of the law scientists and practitioners. The main goal of the work is to define a concept of the bequest acceptance, determine importance of the bequest acceptance to legatees and in descent legal relationship in general, analyze theoretical and practical issues of the methods of bequest acceptance, search for the problems’ solutions. With the view of the goal following tasks are raised – to analyze these questions: why should the bequest be accepted; since when is the legatee considered as the one who accepted bequest; what is the basis of origin of the ownership rights of legatee; from which moment does the legatee take over the testator rights and duties; why is it not possible to accept/resign only part of bequest; is legatee allowed to choose the basis of descent; what is the bequest acceptance; is it possible to accept bequest with the conditions; why is it not possible to revoke bequest acceptance; is it necessary to obtain court decision in order to accept bequest on behalf of the person under 18; what does it mean the principal of autonomy of the subjects of civil legal relationship in descent law; what are the consequences of bequest abandonment; is it possible... [to full text]

The dissertation assesses how the state is building the relationships with the child as an individual who has rights. It obtains knowledge how children as a social group and as individuals are supported by Lithuanian social policy. The study reveals the construction of one of the main contexts of humanistic pedagogies, when in the analysis of relationships between children and adults children are in the centre. Research aim is to ground theoretically and to asses empirically the meaning of the social-educational contexts of child’s rights and policy in development of understanding of Lithuanian welfare state and to demonstrate it as a paradigm of new knowledge. This is an interdisciplinary qualitative study based on a postmodern paradigm of phenomenology which analyse social educational contexts of child’s policy and rights in the development of Lithuanian welfare state in the first decade of Independence 1990-2001 and compares with six OECD countries: Sweden, Norway, Denmark, Germany and the United Kingdom. The analysis is based on Esping-Andersen's typology of welfare states. The study has reveled that the pattern of Lithuanian welfare regime does not correspond the exact regime in Esping-Andersen's typology of welfare states from the perspective of children's policy. The development of Lithuanian children's policy demonstrates lack of understanding of a child as an individual and creates a weak background for child-oriented social-educational reconstructions. The study has... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas fizinių asmenų teisinis subjektiškumas ES. Temos pasirinkimą lėmė tai, kad Lietuvai tapus ES nare jos piliečiai įgijo daug reikšmingų teisių, kurios aktualios kiekvienam eiliniam žmogui. Šio darbo tikslas – pagrįsti, kad fiziniai asmenys yra Europos Sąjungos teisės subjektai, ir išanalizuoti iš jų subjektiškumo kylančias teises. Darbe aptarta ir pareigų egzistavimo problema. Kad būtų lengviau aptarti fizinių asmenų teises, jos susisteminamos į tam tikras teisių grupes. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje kalbama apie fizinių asmenų subjektiškumą ES. Joje pateikiama ES subjekto sąvoka. Antroje darbo dalyje aptariamos fizinių asmenų svarbiausios teisės bei garantijos ES. Nagrinėjamos svarbios piliečių ekonominės ir politinės teisės, kurios garantuojamos tik ES piliečiams, taip pat socialinės teisės. Trečioje dalyje aptariama šių teisių gynyba ir jos būdai. / The subject matter of the master’s work is the capability of natural persons in the EU. Such object of this work was chosen because Lithuania became a member of the EU and it citizens achieved many important rights as EU citizens. These rights are relevant for everyone. The object of this work is to validate, that natural persons are the subjects of the EU law and to analyze the main rights which they have. Furthermore, it will be analyzed the problem of the natural persons duties in the EU. The rights or natural persons are systematized in some groups: economic, social and political rights. The work consists of three essential parts. The first one is dedicated to the definition and the main elements of capacity of natural persons. In the second part there are discussed about the main rights and guaranties in the EU. In the third part is examined judicial protection of these rights.

Šiandien Europos valstybių teismų praktikoje pastebima tendencija plėsti asmens neturtinių teisių apsaugos lygį. Kai kuriose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose – atsisakoma tradicinių teisinio reguliavimo modelių, ribojančių galimybes taikyti tam tikrus civilinių teisių gynimo būdus asmens neturtinių teisių pažeidimo atveju. Plečiasi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymo sritis. Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos ir įstatymų leidžiamosios valdžios pagalba Europos valstybėse plečiamas teisės saugomų neturtinių vertybių sąrašas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens neturtinėms teisėms, susijusioms ne su fiziniais, o su vidiniais, psichologiniais individo parametrais. Plečiantis asmens neturtinių teisių spektrui kyla asmens neturtinių teisių tarpusavio konkuravimo problema: kaip turi būti derinamos lygiavertės, tarptautiniu ir konstituciniu lygmeniu įtvirtintos asmens neturtinės teisės, kad būtų garantuota veiksminga šių teisių apsauga? Tyrimo tikslas – išskirti ir plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius asmens neturtinių teisių apsaugos plėtimosi dinamiką ir mastą bei akcentuoti aktualiausias asmens neturtinių teisių apsaugos problemas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama asmens neturtinių teisių apsaugos samprata, aptariamos valstybės saugomos neturtinės vertybės, jų gynimo ir teisės pažeidimų prevencijos galimybės. Antroji dalis skirta išskirti ir aptarti veiksnius... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, it is a tendency in European countries to widen the scope of protection of personality rights. In some countries, such as Germany, Austria, Netherlands, the traditional models of legal regulations, which restrict a possibility to invoke certain means of civil protection regarding the cases of infringement of personality rights are repudiated. The scope of application of non-pecuniary damage as a means of civil defense is being developed. European Court of Human Rights case-law, national court case-law and legislative authority – all have a great influence on developing a list of personality rights which is closely related not to physical, but to interior and psychological parameters of individual. The widening scope of protection of personality rights the main problem rise in competing in between with the rights themselves – how to find a fair balance between the equivalent rights which are ordained on the constitutional and international level in order to guarantee the effective protection of the personality rights. The aim of the analysis is to characterize and analyze the main factors in more detail, which determine the scope and dynamics in the protection of personality rights, and to emphasize the problems of the protection of personality rights. In the first part of the master thesis the author analyses the conception of personality rights, discusses the main state protected values, and the means of how to defense them as well as the possibility to prevent... [to full text]

Rinkimų institutas yra labai svarbus elementas konstitucinėje demokratijoje. Demokratinėje visuomenėje suvereniteto šaltinis – Tauta, suteikia galią valstybės valdžios institucijoms. Formuojant politines atstovaujamąsias institucijas rinkimų būdu, reikia užtikrinti tam tikrų fundamentalių taisyklių laikymąsi. Pagrindiniai principai yra šie: visuotinė rinkimų teisė, lygūs rinkimai, laisvi rinkimai, slaptas balsavimas ir tiesioginiai rinkimai. Šių principų turinį sudaro smulkesni reikalavimai, kurių analizė yra svarbi siekiant suprasti principo esmę. Rinkimų principai suponuoja ne tik teises, bet ir tam tikras rinkėjo pareigas. Pagrindiniai rinkimų teisės principai yra dažnai vadinami Europos rinkimų arba konstitucinės teisės paveldu. Rinkimų teisės principai, kuriais vadovaujantis turi būti organizuojami ir vykdomi rinkimai, yra įtvirtinti įvairios juridinės galios nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat tarptautinės teisės normomis. Tik įtvirtinimo nepakanka, turi būti sukurtas teisės normų aparatas, kuris padėtų užtikrinti šių principų įgyvendinimą ir apsaugą. Lietuvos Konstitucijoje ir rinkimų įstatymuose yra įtvirtinti visi šie principai. Stabilus apsaugos aparatas negali susiformuoti dėl dažnai keičiamų rinkimų įstatymų nuostatų. Magistro darbe analizuojamas rinkimų principų turinys: atskleidžiamos ir plačiau nei iki šiol aptariamos principų sudėtinės dalys; įvertinamos ir analizuojamos problemos kylančios įgyvendinant rinkimų principus ir užtikrinant jų apsaugą... [toliau žr. visą tekstą] / Election law is the main element of the constitutional democracy. In democratic society the Nation, as the holder of suverenity, grants power to the authority institutions. Fundamental rules must be implemented during the formation of political representative bodies. Fundamental principles are: universal election, equal election, free election, secret suffrage and direct suffrage. These principles consists of narrower regulations, which are important for the nature of the main principle. Electors’ rights and duties originate from principles of the election law. Main principles of the election law are sometimes called Europe’s electoral or constitutional law heritage. These principles are the main rules for organizing and administrating the process of election. Constitutional democracy requires that national authoritues should povide effective legal basis to implement and safeguard these rules. These principles are regulated in the Constitution of Lithuania and election statutes. Well-established safeguard apparatus can not be created, since statutes are often changed. This research is focused on the content of principles of the election: it discloses and gives broader understanding of the compaund elements of the principles; the research focuses on the problems deriving from the implementation and safeguard of the main principles.

Šiame darbe taikant tiek teorinius, tiek empirinius metodus, detaliai analizuojamas žmogaus teisių institutas, naujoji asmens duomenų apsauga Lietuvos elektroninėje erdvėje, kuri kol kas mokslinėje literatūroje buvo aptariama tik fragmentiškai, nors viešojoje erdvėje ši tema nuolat susilaukia pačių įvairiausių vertinimų. Nors darbe daugiausia koncentruojamasi į asmens duomenų prevencinių priemonių teisinio reglamentavimo prieštaringumus, atkreipiamas dėmesys ir į ginčytinų teisės normų pagrindu kylantį galimą konstitucingumo klausimą. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos bendrosios žmogaus teisių instuto tendencijos: pateikiamos įvairios žmogaus teisių ir laisvių koncepcijos interpretacijos, istorinė analizė ir vaidmuo socialinėje aplinkoje, charakterizuojama žmogaus teisių apsaugai reikšmingų teisės normų reglamentacija, įvertinamas galimas teisės normų kolizijos atvejis dėl Direktyvos 2006/24/EB integracijos į Lietuvos teisyną. Antrojoje darbo dalyje identifikuojamos apsaugos priemonių ir žmogaus teisės į privatumą teisinio reglamentavimo ir praktikos problemos. Darbe nustatyta, jog telekomunikacijų teikimo bendrovės rizikuoja pažeisti žmogaus teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos srityje dėl nepakankamai sureguliuotų priemonių internervencijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujosios duomenų apsaugos teisės normos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms. Atsižvelgiant į nustatytas asmens duomenų apsaugos politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This work, using both theoretical and empirical methods, in detail analyses The Institute of Human Rights, the new personal data protection in Lithuania’s electronic communications, which in scientific literature has only been discussed in fragmentary, although publicly this theme constantly receives a wide range of estimates. Although the work is mostly concentrated on contradictions in regulations of personal data preventative measures, it also draws attention to the possible constitutionality issue raised on the basis of controversial rules of law. The work consists of two parts. The first part discusses the general tendencies of The Institute of Human Rights: provides various interpretations on The Concept of Human Rights, historic analysis and their role in the social environment; characterizes rules of law regulations that are significant to The Human Rights protection; assesses the possible conflict of laws in the case of Directive 2006/24/EC integration into the Lithuania’s statute-book. The second part identifies legal and practical issues of The Human Right to Privacy and security measures. The paper found, that telecommunications companies are at risk to violate The Human Right to Privacy in the field of personal data protection due to intervention of insufficiently regulated measures. In addition, attention is drawn to the fact that the new rules of law on data protection may contradict the values protected by Constitution of the Republic of Lithuania... [to full text]

Benamių gyvūnų globos ir teisių apsaugos problemos yra aktualios viso pasaulio mastu. Europos Sąjungos erdvėje benamiai gyvūnai vertinami skirtingai, atsižvelgiant į nacionalinius įstatymus, tradicijas, istoriją ir elgesio kultūrą. Benamių gyvūnų reprodukcijos problema yra visuotinai pripažinta, tačiau nėra globali. Visuomenės pasirengimas globoti ir rūpintis benamiais gyvūnais rodo jos sąmoningumo ir atsakingumo lygį. Šio baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti benamių gyvūnų teisių ir globos problemas, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo būdus, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės srities ekspertų nuomone bei Europos Sąjungos šalių gerąja patirtimi. Darbe nagrinėjama užsienio ir Lietuvos mokslinė literatūra, kuri padėjo suformuluoti darbo uždavinius ir įsitikinti darbo temos pasirinkimo pagrįstumu. LR, ES, Jungtynės Karalystės ir Vokietijos Federacijos teisės aktų bei kitų dokumentų analizė padėjo įvertinti benamių gyvūnų globos ir teisių reglamentavimo pakankamumą, palyginti Lietuvos ir kitų Bendrijos šalių praktiką šioje srityje. Administracinės sistemos ir viešųjų įstaigų veiklos rezultatų analizė, Europos šalių benamių gyvūnų problemų sprendimų praktika, Lietuvos ekspertų nuomonės, leido patvirtinti iškeltą tyrimo hipotezę, kad nepakankamai efektyviai sprendžiamos benamių gyvūnų globos ir teisių apsaugos problemos (o tai leidžia daryti prielaidą, kad šios problemos nėra tiek aktualios, kiek reikalauja dabartinė situacija). Darbo siūlymuose pristatyti... [toliau žr. visą tekstą] / Care for and rights protection of homeless animals are the pressing problems of today’s World. The attitudes of EU members towards homeless animals do differ depending on national policies and legislation, local traditions, history and culture. The problem of homeless animals’ excessive reproduction is recognised at some level but not yet globally. Society is ready to care and protect homeless animals, which shows the level of its consciousness and responsibility. The purpose of this master’s work is to analyze the issues concerning the rights and protection of homeless animals; define the root of the problems and suggest the solutions relying on the expertise of Lithuanian specialists who work for the animal welfare, and incorporating the successful experience of EU countries. The literature of both foreign and Lithuanian authors has been studied in the project in order to help to indicate and set the tasks for this work and to support the validity of choosing the topic. In order to evaluate the efficiency of regulations concerning the welfare and rights of homeless animals, the analysis of legal (and other types) documents of Lithuanian Republic, European Union, United Kingdom and German Federation has been undertaken. The information gathered from observing the activity of the administrative and public structures as well as the experience of problem-solving in the EU and summarizing the views of Lithuanian experts have all supported the hypothesis that the problems of... [to full text]

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]

In master study is analyzed the problem of code of doctor’s ethics in legal dimension. The relevance of doctor’s ethics is highlighted by the new viewpoints in Lithuanians’ lives, often not corresponding with the old understanding of ethics, which is natural for Lithuanian mentality. The objective of the research is to research the role of doctor’s ethics code in the formation of medical practice and while growing the society’s interest in the quality of doctor-patient relation and to analyze the interaction between Lithuania’s doctor’s ethics principles and law that fine-tunes health care in Lithuania. IN study was made the research with the purpose to analyze the interaction between the principles of doctor’s ethics code and the principles of Lithuania’s law that fine-tunes the health care. The results of the research show that the set of analyzed pieces of legislation does not guarantee the universal definition of doctor’s ethics norms and. For this reason the relevance of doctor’s ethics code exists.