Šiame darbe pasirinkta ištirti, kokie administraciniai teisės pažeidimai sutinkami Lietuvos aplinkosaugoje nuo 1998 iki 2005 metų. Administraciniai teisės pažeidimai aplinkosaugoje buvo analizuojami Lietuvos ir regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) lygmenyse, išanalizuota padarytų pažeidimų žala aplinkos komponentams, remiantis administraciniu teisės pažeidimo kodeksu, išanalizuota, kokios administracinės nuobaudos, aplinkybės, kada rašomas ir nerašomas administracinis teisės pažeidimų protokolas už aplinkosauginius pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų analizei atlikti buvo panaudoti Valstybės aplinkos apsaugos inspekcijos kontrolės rezultatai. Remiantis šiais duomenimis paaiškėjo, kad daugiausiai išaiškinama gyvūnijos apsaugos, išskyrus 1998 metais – atmosferos apsaugos, o mažiausiai nuo 1998 – 1999 metų miškų apsaugos, bei 1999 – 2005 metais pareigybinių pažeidimų. Buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į administracinius teisės pažeidimus aplinkosaugoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad administraciniais teisės pažeidimais aplinkosaugoje daugiau domisi vyrai. 15 % apklaustųjų žino, kad Lietuvoje daugiausiai išaiškinama gyvūnijos apsaugos pažeidimų bei 10 % žino, kad mažiausiai - pareigybinių pažeidimų. 87% respondentų teigia, kad administracinė atsakomybė už aplinkosaugos pažeidimus yra būtina. 61% respondentų teigia, kad šiuo metu skiriamos baudos neužtikrina auklėjamojo poveikio administraciniams teisės pažeidėjams. 7... [to full text] / In the thesis it was chosen to investigate the administrative violations of law found in the field of environmental protection in Lithuania between 1998 and 2005. The administrative violations of law were analyzed in the levels of Lithuania and REPD (Regional Environmental Protection Departments), the damage caused to the environmental components was analyzed basing on the Code of Administrative Violations of Law, the administrative penalties, the circumstances subject to drawing up and not drawing up a report for violation of environmental protection laws were discussed. The data got from the State Environmental Protection Inspectorate were used for the investigation of the administrative law violations. Basing on the data it appeared that the greatest number of disclosed violations was in fauna protection, except in 1998 when violations in atmosphere protection prevailed, and the smallest number of the disclosed violations in 1998-1999 was in forest protection and in 1999-2005 - in the field of professional misconduct. The poll was carried out in order to find out the population’s attitude towards the administrative law violations in the field of environmental protection. The research showed that males were more interested in administrative law violations in the field of environmental protection. 15% of the respondents know that the greatest part of all the disclosed violations was in fauna protection and 10% of them know that the disclosure of the professional... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjama teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pat ir kiti teisės į darbą elementai - teisė gauti teisingą atlyginimą ir turėti saugias bei tinkamas darbo sąlygas. Yra apžvelgiami tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija. / The graduate paper analyzes a freedom to choose a job or a business, also other elements of the right to work - right to have proper, safe and healthy conditions at work and to receive fair pay for work. International acts and the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania are also analyzed.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip viena iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, teismas, iš bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų išsiskiria savo ypatinga paskirtimi – užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės šaltinių hierarchijoje įstatymai išsiskiria savo norminiu pobūdžiu, ypatinga priėmimo tvarka, teisine galia, juose įtvirtintomis teisės normomis siekiama reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo srities apimtį, kuri yra labai plati, į tai, kad būtent įstatymais turi būti reguliuojami reikšmingiausi visuomeniniai santykiai, taip pat į tai, kad remiantis įstatymais priimami poįstatyminiai aktai, labai svarbu, kad įstatymai neprieštarautų konstituciniam reguliavimui, kad nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o juos užtikrintų, todėl Konstitucinio Teismo vaidmuo tikrinant šių tiesės aktų konstitucingumą yra labai reikšmingas. Konstitucinis Teismas pripažindamas įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai taip pašalina juos iš teisės sistemos. Tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismo aiškinimas saisto visas teisės aktus leidžiančias bei teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą. Šiame darbe tiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania can be distinguished from the general competence and special courts for its particular purpose, i.e. it ensures the precedence of the Constitution within the legal system and the constitutional legitimacy. Following the Constitution of the Republic of Lithuania, the Constitutional Court resolves whether laws and other legal acts passed by the Seimas do not contravene the Constitution. Within the hierarchy of the sources of law, the laws stand out for the regulatory character, particular procedure of their adoption, legal effect. Considering the scope of the regulatory framework of the laws, which is really encompassing, or the fact that namely the laws should regulate the most relevant social relations and, furthermore, acknowledging the fact that the subordinate legislation is adopted following the laws, it is highly important that the laws do not contravene the constitutional regulation, do not infringe personal rights and lawful interests, but, on the contrary, ensures them. Consequently, during the verification of the constitutionality of the given legislation the Constitutional Court shall bear the role of great significance. Upon the recognition of the laws as inconsistent with the Constitution, the Constitutional Court also eliminates them from the legal system. Only the Constitutional Court is granted constitutional authorizations to give an official interpretation of the Constitution. Such judicial interpretation... [to full text]

Esminė žemės santykių pertvarka pradėta tik priėmus 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymą ir 1991 m. rugpjūčio 18 d. Įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Alytaus apskritis yra pati miškingiausia apskritis Lietuvoje t. p. ši teritorija išsiskiria saugomų teritorijų gausa. Miškų ūkio paskirties žemę Alytaus apskrityje 2008 m. sausio 1 d. duomenimis valdė: 42,83 proc. privatūs miškų savininkai, Nacionalinių parkų valdomos žemės nėra, 55,88 proc. visų apskrities miškų valdė miškų urėdijos, 1,29 proc. valstybinės žemės valdė kiti fiziniai ir juridiniai naudotojai. Per 2004 – 2008 m. laikotarpį privačių miškų ūkio paskirties žemės plotas Lietuvoje kasmet didėjo vidutiniškai po 22713 ha, t.y. 90850 ha per 4 metų laikotarpį, Alytaus apskrityje – po 4548 ha, t.y 18191 ha padidėjo privačių miškų. 2008 m. privatūs miškai sudarė atitinkamai 32 proc. Lietuvoje ir 43 proc. Alytaus apskrityje nuo visų miškų. Skirtingas miškų privatizavimo procentas yra dėl to, kad Alytaus apskrityje didesnius plotus užima valstybiniai parkai ir draustiniai, yra santykinai daugiau valstybinės reikšmės miškų. Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymu sudarytas sąlygas miškų privatizavimui, taip pat į galimybes žemės ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku bei esant svaiminiam apžėlimui (kas dešimt metų vykdant inventorizaciją yra randama apie 50-70 ha savaime apaugusių miškų),iki žemės reformos pabaigos išliks privačių miškų... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption of the Law on Land Reform on July 25, 1991 and the Law on the Restoration of the Rights of Ownership of Citizens to the Existing Real Property on August 18, 1991 initiated the beginning of the fundamental reformation of the land relations. Alytus District is the most forested area in Lithuania. Moreover, this territory is famous for its numerous protected areas. The data available on January 1, 2008 show that 42.83 percent of the forest areas belong to private forest owners. Pursuant to this information, the are no any territories owned by the National Parks; 55.88 % and 1.29 % of all forest lands are forestry-owned and belong to other natural persons and legal entities respectively. Within 2004-2008, the area of privately owned forests showed annual increase by 22713 ha or 90850 ha altogether. Within the period of 4 years, Alytus District expanded its territory by 4548 ha annually (or 18191 ha of privately owned forests). In 2008, the privately owned forests accounted for 32 % and 43% of all forests in Lithuania and Alytus District respectively. These forest privatization results differ because Alytus District is mostly covered by state-owned parks and sanctuaries or state forests. With reference to the forest privatization conditions following the Law on Land Reform and the possibilities to use the non-agricultural lands for forests and in the background of self-vegetation of the areas (valuation surveys carried out every 10 years show that there are about 50-70... [to full text]

Žemė kaimo žmonėms nuo seniausių laikų buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Lietuvos istorijos eigoje vyko labai daug žemės pertvarkymo procesų. Šiuo metu svarbiausias nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas. Šis procesas prasidėjo 1991 m. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą. Nuo žemės reformos pradžios iki 2009 m. sausio 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės miestuose: Mažeikiuose, Sedoje, Viekšniuose nuosavybės teisės atkurtos į 87,7 % ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Tai mažiau, nei žemės reformos rodikliai kaimo vietovėje. Tyrimų tikslas – išnagrinėti žemės reformos eigą miestuose, iškylančias problemas ir apžvelgti perspektyvas. Nustatyta, kad esminiai pokyčiai miestų žemės reformos eigoje įvyko 2001 m. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui išnagrinėjus bylą dėl Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių bei 12 straipsnio 3 punkto atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimui pakeitus įstatyme nurodytus punktus. Pripažįstama, kad žemės reformą itin neigiamai paveikė pernelyg dažna teises aktų, reglamentuojančių žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą, kaita. Po keliolika kartų buvo keisti Žemes reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. Dėl to nuolat buvo keičiamos jos taisyklės, nuosavybės teisių atkūrimo principai ir prioritetai. Nagrinėjant... [toliau žr. visą tekstą] / From the ancient times villagers perceived land not only as a source of living but as a lifestyle. In the course of the history of Lithuania lots of processes of land reorganization were implemented. Presently, the main basis for getting land proprietary rights is the restoration of proprietary rights for land, forest and waters. This process started in 1991 when the Seimas of the Republic of Lithuania adopted laws regulating the restoration of proprietary rights and land reform. From the beginning of the land reform to 1 January 2009 in the towns belonging to Mažeikiai Regional Municipality, i.e. Mažeikiai, Seda, Viekšniai, proprietary rights for 87,7% of an area indicated in the citizens’ applications were restored. This is less important than land reform rates in rural area. The aim of the research is to analyse the process of land reform and identify emerging problems as well as to review the prospects. It was found out that key changes in the process of land reform in towns took place in 2001 when the Constitutional Court of the Republic of Lithuania processed a case regarding the compliance of Article 5 Parts 2, 3, 4, 5 and Article 12 Clause 3 with the Constitution and when the Seimas of the Republic of Lithuania changed the clauses indicated in the Law. It is admitted that the land reform was especially impinged by too frequent amendments to legal acts regulating the land reform and restitution of property rights. Law on Land Reform and Law on Restitution of... [to full text]

Darbo tema – mokinių požiūris į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Sistemingas ir nuoseklus teisinių žinių suteikimas mokiniams stiprina jų teisinę sąmonę. Teisės egzistavimas visuomenėje priverčia žmones daryti tai, ko kitaip jie nedarytų. Taigi teisinis ugdymas labai aktualus formuojant visuomenės sąmoningumą. Teigtina, kad teisinis ugdymas mokykloje vienas iš būdų paruošti žmogų gyvenimui visuomenėje. Mokykloje teisinis ugdymas padeda mokiniams įgyti žinias ir gebėjimus, reikiamus naudojantis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginant savo teises ir vykdant pareigas. Darbo tikslas - atskleisti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti teisinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje teorinius aspektus; apibūdinti mokinių požiūrio į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje tyrimo metodikos parinkimą; ištirti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Teorinėje dalyje analizuojama teisės sąvoka, jos socialinė paskirtis bei aptarti du svarbiausi jos elementai – teisės ir pareigos. Taip pat, aptariami ugdymo teoriniai aspektai, apibrėžiamas ugdymo tikslas ir uždaviniai, be to, susietas ugdymas ir teisė kaip visuomenės formavimąsi sąlygojantys procesai. Remiantis mokymo/si programomis ir išsilavinimo standartais bei visuomenės teisinio švietimo programa aptariamos teisinio ugdymo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje. Iškelta hipotezė, kad teisinis ugdymas yra aktualus bendrojo lavinimo mokykloje, pasitvirtino... [toliau žr. visą tekstą] / Theme of the work: The attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools. Systematic and consistent bestowal of juridical knowledge to schoolchildren strengthens their juridical consciousness. The existence of law in the society makes people do things which they would not do otherwise. Thus law training is very relevant in forming the consciousness of the society. It must be said that law training at school is one of the ways to prepare a person for life in the society. At school law training helps schoolchildren to gain knowledge and competence needed for using one’s rights and liberty in law system while defending one’s rights and meet one’s duties. The aim of the work is to reveal the attitude of schoolchildren towards law training. In order to achieve this aim such goals are raised: to analyze theoretical aspects of law training in secondary schools; to describe the selection of the methodology for studying of the attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools; to research the attitude of schoolchildren towards law training. In the theoretical part of the work the concept of law and its social purpose is analyzed. The main elements of law – rights and duties – are also discussed. In addition to that theoretical aspects of education are discussed. The aim and goals of education are defined. Besides that education is linked to law as processes that determine the formation of the society. With reference to Education syllabus and... [to full text]

Darbe keliama hipotezė – procesinė taisyklė, leidžianti apylinkių teismams nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, savo iniciatyva neribotai rinkti įrodymus, pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Siekiant patvirtinti hipotezę, yra pasirinkta trijų dalių darbo struktūra. Pirmojoje dalyje aptarta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, administracinės atsakomybės samprata ir organai (pareigūnai) įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Antroje dalyje analizuojama rungimosi ir lygiateisiškumo principų samprata, jų veikimas administracinių teisės pažeidimų teisenoje. Paskutinėje dalyje įvertinamas teisėjo vaidmuo administracinių teisės pažeidimų teisenoje, lyginama su užsienio šalių teisinėmis sistemomis Atlikus mokslinės teisinės literatūros, įstatymų analizę bei išanalizavus bendros kompetencijos teismo vaidmenį nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, galima daryti išvadą, kad teisėjas rinkdamas įrodymus pažeidžia rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus. Darbe keliama hipotezė pasitvirtino. / The paper proposes a hypothesis – the procedural rule that enables district courts to collect evidence while hearing the cases of administrative law offences at their own initiative without any limitations violates the principle of equal rights of the dispute parties and the adversarial principle. In order to support the hypothesis, a three-part structure of the paper has been chosen. The first part discusses administrative legal proceedings, the concept of administrative liability and the bodies (officers) authorized to hear the cases of administrative law offences. The second part analyzes the concept of the adversarial principle and the principle of equal rights, their application in administrative legal proceedings. The final part evaluates the role of a judge in administrative legal proceedings and provides a comparison with foreign legal systems. The analysis of scientific legal literature, laws, the role of the court of general competence and the case-law on administrative law offences permits to jump into conclusion that by collecting evidence in administrative cases without limitations, the judge violates the adversarial principle and the principle of equal rights of the parties in the proceedings. The proposed hypothesis has been supported.

Magistriniame darbe „Šiuolaikinė socialinė valstybė“ nagrinėjamas socialinio valstybingumo principo įtvirtinimas ir jo realizavimas pozityviųjų (socialinių) teisių užtikrinimu Lietuvoje, atsižvelgiant į šiuolaikinės socialinės valstybės doktriną. Tokiu būdu siekiama patvirtinti darbo hipotezę, jog Lietuva veikia pagal socialinio valstybingumo principą ir užtikrina socialines teises. Magistriniame darbe atskleidžiama šiuolaikinės socialinės valstybės samprata, socialinio valstybingumo principo bendrieji požymiai doktrinoje. Socialinio valstybingumo principas nagrinėjamas pagal jo įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimus. Tai leidžia pateikti socialinio valstybingumo formalaus neįtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, socialinės valstybės oficialiosios doktrinos neišplėtojimo problemas. Darbe nagrinėjamas socialinių teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Socialinių teisių pagal Europos socialinę chartiją (pataisytą) užtikrinimo prisiimtiems įsipareigojimams tyrime nurodomi bendrieji socialinių teisių užtikrinimo duomenys bei nagrinėjami kai kurių konkrečių socialinių teisių užtikrinimo neatitikimai įsipareigojimams. Tai leidžia iš dalies atskleisti socialinio valstybingumo principo realizavimą Lietuvoje. / The consolidation of the principle of the social statehood and its realization to assure positive (social) rights in Lithuania are analysed on the strength of the doctrine of the modern welfare state in the master’s work “The modern welfare state”. That is intended to confirm the working hypothesis that Lithuania operates according to the principle of social statehood and assuring social rights. The objective of this article is to reveal the conception of the modern welfare state and general features of the principle of social statehood in the doctrine. The principle of the social statehood is analysed according to its consolidation in the Constitution of the Republic of Lithuania and explanations of the Constitutional Court of Lithuania. That allows to give the problems of the formal disconsolidation of the social statehood in the Constitution of the Republic of Lithuania, the disamplification of the official doctrine of the social state. The consolidation of the social rights in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the instruments of international law is analysed in this paper. The general data of assurance of social rights are shown in the research of social rights under the assurance of the European social chart (revised) to undertaken obligations. That allows partly to reveal the realization of the principle of the social statehood in Lithuania.

Darbo tikslas – įvertinti pacientų požiūrį į teisę gauti informaciją įstaigose, teikiančiose odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti buvo panaudotas apklausos tipas - anketinė respondentų apklausa raštu. Pagal Kaune esančių odontologinių įstaigų dydį (pacientų apsilankymų skaičius per metus) buvo atrinkta 1 Kauno miesto privati odontologijos klinika ir 1 Kauno miesto valstybinė gydymo įstaiga. Per šešis mėnesius nuo 2009 metų liepos mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio šiose gydymo įstaigose viso buvo išdalintos 860 anketos, grąžintos 798 anketos, iš jų 58 buvo atmestos dėl netinkamo užpildymo. Atsako dažnis buvo 92,8 proc. Analizuotos 740 odontologijos kabinetų pacientų anketos (389 užpildytos privačios gydymo įstaigos pacientų ir 351 - valstybinės gydymo įstaigos pacientų). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programą. Rezultatai. Dauguma respondentų teigė, kad jiems odontologas vizito metu pakankamai dėmesio ir laiko skyrė informavimui (apie burnos ir dantų būklę, gydymą, profilaktiką ir pan.). Taip pat dauguma pacientų teigė, jog odontologas suteikė išsamią informaciją apie jų sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį. Beveik pusė respondentų teigė, kad informuoto sutikimo forma skirta pacientams, kad pareikštų savo apsisprendimą susijusį su jų gydymu ar kitomis gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patients’ attitude towards the right to information in the institutions providing dental care (assistance) services. Methods of the study. A questionnaire-based survey was carried out. Based on size of the dental institutions in Kaunas city (number of patient visits per year), one private dental clinic and one public dental clinic of Kaunas city were selected. During the 6-month period from July 2009 till December 2009, 860 questionnaires were distributed in these institutions; 798 were returned and 58 were excluded because of inadequate filling them out. The response rate was 92.8%. A total of 740 questionnaires, completed by patients visiting dental institutions, were analysed (respectively, 389 and 351 questionnaires were completed by patients visiting private or public dental institutions). Statistical analysis of the data was conducted by applying SPSS 13.0 and MS Excel programme. Results. The majority of respondents stated that during the visit to an odontologist, they were given sufficient attention and time for the provision of information on oral health status, treatment, prevention, etc. by their odontologist. Also, the vast majority of patients reported having been provided with comprehensive information on their health status, diagnosis of disease, treatment or examination methods having been applied in health care institutions or other approaches known by their odontologist, possible risk, complications and side effects by their... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, įgyvendinimas Akmenės rajono pataisos inspekcijos atveju. Darbo teorinėje dalyje pateikiamos asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės atskirties ir jų socialinės integracijos, bei įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, sampratos, atskleidžiamas visuomenės ir valstybės vaidmuo sprendžiant asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos problemas. Darbo tiriamojoje dalyje, naudojant dokumentų analizės, interviu ir veiklos savianalizės metodus, analizuojama Akmenės rajono pataisos inspekcijos veikla įgyvendinant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, išskiriamos problemos, bei pateikiami problemų sprendimo būdai. / Implementation of laws and other deeds regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions taking the case of Correctional Inspectorate of Akmenė district is analyzed in Bachelor thesis. In theoretical part of the thesis the conceptions of social separation and social integration of individuals released from imprisonment institutions are presented together with conceptions of laws and other deeds, regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions. The role of society and state in solving social integration issues of individuals released from imprisonment institutions is revealed. In the research part of the thesis the activities of Correctional Inspectorate of Akmenė district regarding implementation of laws and other deeds regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions are analyzed by methods of document analysis, interviews and self-analysis of activities, identifying problems and suggesting solutions to the problems.