Analizuojama žmogaus teisių padėtis Japonijoje. Kaip lėmus istorinėms aplinkybėms ir užsienio įtakai buvo įvestos universalios žmogaus teisės, visiškai kardinaliai pasikeitė žmogaus teisių samprata Japonijoje. / This research is about human rights in Japan. How it changed due to the Second World War and the influence of the US. It have changed very much, now Japan agrees with universal human rights concept.

Darbo analizės objektas – teisių pirkimo-pardavimo teisinių santykių aktualijos ir problematika Lietuvos Respublikos jurisdikcijos viduje. Kartu, siekiant atlikti gilesnį tyrimą, paraleliai buvo analizuojamos kitų kontinentinės Europos teisės tradicijos šalių bei bendrosios teisės tradicijos šalių civilinės teisės sistemos. Darbe išnagrinėtos plačiausiai civilinėje apyvartoje kitų asmenų nuosavybėn už atlyginimą perleidžiamos (t.y. parduodamos) turtinės teisės. Sąlyginai pagal teisinę prigimtį ir esmę, darbe išskiriamos keturios turtinių teisių, galinčių būti savarankiškais civilinių teisių objektais, grupės: (1) prievolinės teisės (kreditoriaus reikalavimo teisė, nuomos teisė); (2) daiktinės teisės, kurios pirkėjui nepereina kartu su nuosavybės teisės turinį sudarančiomis teisėmis, t.y. hipotekos ir įkeitimo teisės; (3) teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų; ir (4) paveldėjimo teisės. Didžiausias dėmesys darbe yra skiriamas kreditoriaus reikalavimo teisių į skolininką pirkimo-pardavimo institutui, atskirai išskiriant faktoringą – specialią finansavimo sutartį, pagal kurią įstatymu nustatytam finansuotojui (faktoriui) yra perleidžiami išimtinai piniginiai reikalavimai. Pažymėtina, kad darbo autorė atliko sisteminę visų aptariamų turtinių teisių grupių atlygintinos apyvartos analizę. Jos pagrindu buvo išsamiai ištirti ryšiai tarp skirtingų teisių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo bei vykdymo, negaliojimo pagrindų. Taip pat surastos reikšmingos sąsajos tarp... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work is issues and problems which occur within the jurisdiction of the Republic of Lithuania. In parallel, civil law systems of other traditional continental European legal states as well as traditional common law states are analyzed, in order to perform more thoughtful research. This work scrutinizes the economic rights in civil circulation that are most commonly transferred, i.e. sold, to the property of third parties. According to the legal nature and essence of economic rights, which could be independent objects of civil rights, four groups of rights are distinguished: (1) obligatory rights (creditor’s right to claim the right to lease); (2) property rights, which are not transferred to the buyer along with the rights that constitute the content of ownership rights, i.e. rights of hypothec and mortgage; (3) rights of intellectual property and (4) rights of succession (inheritance). In the work, most attention is paid to the institute of sale of creditor’s right to claim from a debtor, distinguishing factoring, a special financing agreement under which only monetary demands are transferred for the entitled creditor (the factor). It must be noted that the author conducted a systematic analysis of the financial turnover of all four mentioned economic rights groups. On the basis of the analysis, relationships between different principles of sale of rights contracts, their execution and invalidity are considered. It is also detected that important connections... [to full text]

Actio Pauliana - tai vienas iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų kreditoriaus interesų gynimo būdų. Ilgą laiką dėl netinkamai suformuoto 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimo, kreditoriai retai naudojosi šiuo institutu, o teismų praktika buvo nedidelė. Actio Pauliana instituto tinkamas ir teisingas taikymas yra itin svarbus, nes juo ribojamos sutarties laisvės principo ribos. Svarbu ne tik apginti pažeistas kreditoriaus teises, bet kartu užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama šiuo institutu ir skolininko teisės nebūtų nepagrįstai suvaržytos. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą actio Pauliana taikymo praktiką, sudarant prielaidas vieningam ir nuosekliam šio civilinės teisės instituto pagrindimui, aiškinimui ir taikymui. Darbe apžvelgiama actio Pauliana instituto istorinė raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio valstybėse. Detaliai analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nagrinėjamas actio Pauliana specifiškumas bankroto bylose bei akcentuojami probleminiai aspektai. Darbo pabaigoje, remiantis atliktu tyrimu, analize ir gautomis išvadomis, buvo patvirtinti magistro darbo pradžioje iškelti ginamieji teiginiai. Visų pirma, atliktas tyrimas parodė, kad besikeičiant socialiniams, ekonominiams santykiams keičiasi ir actio Pauliana instituto reglamentavimas Lietuvoje. Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos CK, priešingai nei galiojant 1964 m. civiliniam... [toliau žr. visą tekstą] / Paulian action is one of defences of creditors rights institute regulated by the Civil Code of the Republic of Lithuania. For a long time this institute was not properly formed in the 1964 Civil Code, so creditors rarely used it and there were not too much court practise regarding this issue. A proper and correst application of the Paulian action is very important, because it limits freedom of contract principle. Paulian action application should not only protect creditors rights not be violated, but also prevent from misuse of this institute and also that debtors rights wouldn‘t be unduly restricted. The aim of this paper is to analize the newest Paulian action application practise of the Supreme Court of Lithuania, creating conditions for the uniform and consistent this institute substantiation, interpretation and application. This paper reviews the fountainhead of Paulian action insitute, its regulation in Lithuania and foreign countries. The paper also repesents detailed analysis of the Supreme Court of Lithuania practice, Paulian action specifity in bankruptcy cases and focus on the problematic aspects. At the end of the paper, were approved claims, which were raised in the beginning of the master's final work. Firstly, the investigation showed that because of constantly changes of social, economic relations, is changing Paulian action regulation in Lithuania. Also, when the new Civil Code of the Republic of Lithuania came into force, on the contrary the 1964 Civil... [to full text]

The aim of the research – to define the content, functions, manifestations, forms of the concept of legal culture and to investigate the specific character of the legal culture of Latvian senior-grade elementary school pupils, developing proposals for improvement of acquisition of the legal culture by elementary school pupils. Thus, no research studies of legal culture are actually being made in Latvia, and also attention is insufficiently paid to it in the studies of law, and in political and sociological studies. The scientific novelty of the Doctoral Dissertation is characterised by the fact that the Doctoral Dissertation is dedicated to the legal culture, its updating and consolidating in the scientific and research environment in Latvia. Moreover, such an original research study of the legal culture of Latvian elementary school pupils has been made for the first time in Latvia. / Daktaro disertacijos tikslas – santykio tarp įstatymo ir kultūros apibrėžimas, išryškinant reguliavimo sistemų tarpusavio santykį, kaip socialinių santykių, kurie taip pat yra apibrėžiami teisine kultūra, pagrindą. Autorius nagrinėja terminologijos, susijusios su terminais „teisinė kultūra“, „juridinė kultūra“ ir „įstatymo kultūra“, dilemą, analizuoja teisinės kultūros interpretaciją per įvairių mokslo šakų tyrimus, išskirdamas siaurąjį (mikro lygį) ir platųjį (makro lygį) teisinės kultūros supratimą, apsvarstydamas pagrindines teisinės kultūros formas, funkcijas ir elementus, apibūdindamas virtualią teisinę kultūrą kaip naują teisinės kultūros lygį, taip pat pabrėžia specifinį teisinės kultūros pobūdį pasaulinės krizės sąlygomis. Kaip šio tyrimo dalis, buvo atlikta vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokinių teisinės kultūros studija, kuria buvo siekiama išanalizuoti jų požiūrį į pareigą mokytis ir pamokų nelankymo priežastis, ypač atkreipiant dėmesį į 9 klasės mokinių požiūrį į įstatymą ir teisinės elgsenos modelio pasirinkimą, išanalizuojant teisinės kultūros pritaikymą studijų standartams. Galiausiai, buvo padarytos išvados bei pateikti pasiūlymai dėl tolimesnių tyrimų, įstatymų ir nuostatų tobulinimo, programos įdiegiant teisinę kultūrą plėtojimo, atkreipiant ypatingą dėmesį į teisinės kultūros įsisavinimą mokslo įstaigose ir visuomenėje apskritai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama daiktinės teisės koncepcija ir jos įsitvirtinimo Kontinentinėje teisėje priežastys, pateikiamas daiktinės teisės apibrėžimas, savybės, daiktinių teisių objektų genezė, autorius kritikuoja materialaus daikto koncepciją. Antrajame darbo skyriuje apžvelgiamas konkrečių daiktinių teisių turinys, šių daiktinių teisių turėtojų apsauga vykdymo procese ir nemokumo procesuose. Darbe analizuojamos nuosavybės teisė bei daiktiniai prievolių vykdymo užtikrinimo būdai – hipoteka ir įkeitimas. Poskyriuose apie hipoteką ir įkeitimą analizuojamas kreditorių daiktinių teisių apsaugos turinys ir mechanizmas vykdymo procese bei apsaugos turinio transformacijos įmonių bankroto bei restruktūrizavimo procesuose, apžvelgiamos naujovės priverstinės hipotekos reglamentavime Lietuvos Respublikoje, pateikiama absoliučiai privilegijuotos kreditorių–įkaito turėtojų padėties kritika, remiantis ekonominio efektyvumo, rizikos paskirstymo bei socialinio teisingumo kriterijais. Trečiajame darbo skyriuje analizuojamas Rusijos Federacijos teisės aktuose įtvirtintas kreditorių daiktinių teisių apsaugos teisinis reglamentavimas vykdymo procese bei nemokumo procesuose. Analizuojamos Rusijos Federacijos Civilinio Kodekso, Įstatymo dėl įkeitimo, Įstatymo dėl nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) bei kitų įstatymų nuostatos. Ketvirtajame darbo skyriuje analizuojamas kreditorių daiktinių teisių apsaugos mechanizmas esant nemokumo situacijai, kuri išeina už vienos Europos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the concept of rights in rem, the circumstances of their establishment in the legal systems of Continental Europe. The author gives a brief description of rights in rem, emphasizes the features of them, investigates the genesis of objects falling under the definition. The author criticizes the concept of a material thing as an obsolete and unsuitable for the needs of a modern legal system. In the second section of the thesis, the author examines a substance of specific rights in rem, the protection of the right holders in the executory process and in the processes of bankruptcy and restructuring. The thesis is concentrated upon the law of property, mortgage and pawn. In the subsections regarding the latter two, the matters and mechanisms of right holders protection are being analyzed: firstly in a context of executory process, secondly - their transformations in the processes of insolvency. The insights concerning recent novelties in the regulation of compulsory mortgage in the Republic of Lithuania are given. The author considers a soundness of the exclusively privileged position of the secured creditors in the insolvency with regard to economic efficiency, risk–sharing and social equality. In the third section of the thesis the author analyses the right holders protection in Russian Federation: the research is based on the Russian Civil code, the Law on pawns, the Law on mortgages and other relevant laws. The fourth section of the thesis is dedicated to... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, siekiant užtikrinti vaiko teises jose. Supažindinama su vaiko teisėmis šeimoje, socialinio darbo su rizikos šeimomis organizavimu ir vykdymu. / This bachelor thesis analyzes the social work with social risk families to ensure children's rights in it. Introducing children's rights within the family, social work with families at risk organization and execution.

Piliečių teisėkūros teisė yra vienas esminių principų, kuris turi būti užtikrintas demokratinėje valstybėje. Teisėkūros procese, kuris šiame darbe analizuojama siaurąją prasme suprantamas kaip formalizuota teisės aktų kūrimo procedūra, visuomenės nariai gali dalyvauti nustatytų formų pagrindu – pasinaudodami referendumo, peticijos bei įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Įtaką valdžios priimamiems sprendimams piliečiai gali daryti ir per lobistinę veiklą, kuria siekiama atstovaujant atitinkamus interesus paveikti priimamus sprendimus naudinga linkme. Šių formų efektyvus įgyvendinimo užtikrinimas yra vienas svarbiausių demokratiškumo lygmens įvertinimo kriterijų valstybėje. Vertinant teisinio reguliavimo realų veiksmingumą, darbe atskleidžiamas faktinis piliečių teisėkūros teisės realizavimo atitikimas deklaruojamoms normoms ir pagrindinės problemos. / Citizens’ legislative law is one of the fundamental principles, which has to be ensured in the democratic state. In the legislation process, which is analyzed in a narrow sense herein, is seen as a formalized procedure of establishment of legal acts, where the members of the society have the right to participate on the grounds of the established forms – exercising the rights of the referendum, petition, as well as legislation initiative. Citizens can influence the resolutions, passed by the authorities, through the lobbying activities as well, by which it is endeavored, by representing the respective interests, to affect the resolutions passed to advantage. Efficient security of implementation of these forms is one of the key criteria of assessment of the level of democracy in the state. By assessing the practicable efficiency of the legal regulation, an actual conformity of implementation of the citizens’ legislative law to the standards declared as well as main problems are revealed in the project. In Lithuania the rights of the citizens to take part in the legislation are governed in the standard legal acts. Idea of the sovereignty of the nation, established in the Constitution of the Republic of Lithuania, declares that the actual and only source of the state authorities is the people. Established principles, expressed for the will of the representatives thereof, are established in the law, having the highest power of in the country, whereas the particular standards are... [to full text]

Neformaliojo švietimo organizavimas turi didelę įtaką vaikų pozityviai socializacijai. Dėl to svarbu nustatyti, kaip yra organizuojamas neformalusis vaikų švietimas, ištiriant pagrindinių neformaliojo švietimo sistemos dalyvių – vaikų ir pedagogų – požiūrį į tiriamą reiškinį. Svarbu nustatyti, ar/kaip yra įgyvendinami neformaliojo švietimo principai Kelmės miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo objektas – neformaliojo švietimo principų įgyvendinimas Kelmės miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti, kaip yra užtikrinamos vaiko teisės įgyvendinant neformaliojo švietimo principus Kelmės miesto bendrojo lavinimo mokyklose. / Organization of informal education has a significant impact on the positive socialization of children. So it is important to set what is organization of informal education, to research the approcah of basic participants of informal education – children and teachers. Also it is important to set, what is the implementation of informal education principles in Kelme city general education schools. The object of research – implementation of informal education principles in Kelme city general education schools. The aim of research – to theoretically base and empirically investigate what is the implementation of informal education principles in Kelme city general education schools.

Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy of... [to full text]

After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy... [to full text] / Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą]