Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.

Marine scientific research has not lost any of its significance for the world of today and might become even more important for the future as the knowledge in this area will be crucial for management decisions in most areas of human life. Lithuania being the coastal state should be strongly motivated to create favourable conditions for carrying out MSR. The provisions of Part XIII, 1982 UNCLOS, set out specific rights and obligations for coastal and researching States and provide guidelines on how these rights and obligations should be implemented through negotiated access by foreign research vessels into the maritime zones under coastal State sovereign rights and jurisdiction. However, there is no evidence of successful UNCLOS implementation into national law of the Republic of Lithuania. The MSR regime remains nominal for lack of practical implementation. Though the UNCLOS is considered to represent the predominant international MSR regime, there are still provisions requiring a liberal interpretation, which could be enabled both by States enacting appropriate formulations and procedures in their national legislation and by commissions and international organizations developing guidelines and standardized procedures. The study has been structured in three parts which are further outlined in chapters representing the most relevant issues of the topic under discussion. Part 1 explores the historical development of marine science regulation indicating the origin and... [to full text]

Water protection and quality management in the European Union and Lithuania Summary Key words: water protection, strategic planning, integrated protection, sustainable development, financial instruments, water directives, transference of legislation, legislation on water protection. The major objective of this master thesis is to examine how water protection policy is implemented in the EU and Lithuania, to analyze possibilities of water policy financing, and to discuss the process of harmonizing EU’s and Lithuania’s legislation on water protection issues. The hypothesis raised in this thesis states that successful implementation of water policy is being highly influenced by the integrated water management, which covers policy agenda setting, legislation scope, institutional capabilities and financing efficiency. The thesis consists of six parts. In the first part of this thesis author examines three different stages of water policy implementation in the EU in a chronological order. The development of policy formation is discussed and features of every stage are defined. In the second part of the thesis water directives of different stages of EU water policy are presented and examined. The third part of this thesis is targeted to examine the development of water policy in Lithuania and at the same time to determine the changes of water legislation in Lithuania prior to its membership in the European Union and after its entry. The fourth part of the thesis aims to... [to full text]

Because of the public and environmental interaction's ascensional problems it encouraged to develop environment policy and evolve different shapes since the year dot up till today. Obviously, the policy's development is not the finite process. The main subjects are introducing at work by encouraging to implement environment policy in Lithuania. The Law environmental formulation is the most analysing in Lithuania. Environment policy development is under review since restoring Lithuania's Independence since 1918-1940. Also since 1940 when Lithuania became Soviet Union. Since 1990 after Lithuania restored political Independence there were analysing environmental policy development. Especially juristics and institutional changes in environmental of policy. The policy development was more under consideration after Lithuania joined with most of the international deed of liberty requirements realization and by integrating to the European Union. There is a special department for financial implement in environment policy for implementation of discussion. Especially developing European Union's financial source of consequence. In pursuance to anticipate the environment policy tendencies and perspectives of development there are European Union’s directives’ (for which were negotiated requirements periods for realization) analysis in details, Long-Term Development Strategy of the State and National Strategy for Sustainable Development for the reaching the goals. Environment policy's... [to full text]

In this masterwork author presents a concept of the European monetary union, main features and steps of creating this union; also defines benefits and costs of entering the euro zone. The legal regulation of economic convergence requirements and its practice are analyzed comprehensively. In this work author detects harmonization areas of legal acts between European Community and national legal acts, presents a necessity and ways of this harmonization and reviews the most important regulations in Lithuania, witch must be harmonized.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Lietuvos Respublikos jūros erdvių delimitavimas po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmiausia pateikiamos jūros erdvių sąvokos, jų delimitavimo principai, nustatyti atitinkamose konvencijose ir Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Po to yra analizuojamos Lietuvos derybos dėl jūros erdvių delimitavimo su kaimyninėmis valstybėmis – aptariama derybų eiga, pateikiamos pozicijos atitinkamais klausimais, jų pagrindimas, derybų rezultatai. Derybų pozicijos bei rezultatai yra vertinami pagal konvencijas, nustatančias jūros erdvių delimitavimą, ir pagal teismų praktiką. / The object of this work is the analysis of maritime delimitation of the Republic of Lithuania after the independence reestablishment. Firstly it is presented maritime definitions, principles of the maritime delimitation established in the conventions and in the case of law. Latter in the work it is analyzed Lithuanian negotiations with the neighbourhood states on the maritime delimitation. It is discussed the processes of the negotiations, presented the positions on the respective questions, the substantiation of the mentioned positions, the results of the negotiations. The positions and outcomes of the negotiations are estimated according to the conventions on the maritime delimitations and according to the case of law.

Atsakomybė už tarptautinės teisės nedraudžiamus veiksmus suprantama kaip valstybių pareiga kompensuoti padarytą materialią žalą, vykdant rizikingą veiklą, kurios nedraudžia tarptautinė teisė. Tarptautinės objektyviosios atsakomybės normos yra specialios, jos turi apibrėžtą veikimo sferą tokiuose tarptautinės teisės posakiuose kaip tarptautinė kosmoso teisė, tarptautinė jūrų teisė, tarptautinė atominė teisė, kuriuose tarptautinė atsakomybė, susijusi su padidinto pavojaus šaltinių veikimu, gali būti numatyta tarptautinėse sutartyse. Labiausiai reglamentuota valstybių atsakomybė už tarptautinės teisės nedraudžiamus veiksmus yra kosmoso teisėje, kur numatoma absoliuti vykdančios kosminę operaciją valstybės atsakomybė už padarytą žalą. Kitose minėtose sutartyse numatoma tik dalinė (valstybės atsakingos už žalos atlyginimo ar prevencijos mechanizmo sukūrimą ar pan.), o žalą privalo atlyginti „teršėjas“ (privatus subjektas, užsiimantis padidinto pavojaus veikla). Apskritai autorė daro išvadą, kad šioje srityje trūksta privalomų tarptautinės teisės šaltinių-ji yra nepakankamai reglamentuota. / -. / Verantwortung für die Handlung, die in der internationalen Recht nicht verboten, aber gefährlich ist, ist die staatliche Pflicht die Materialischaden bezahlen. Diese Verantwortung ist am meisten in der Kosmosrecht, wo absolute Verantwortung der Staat, die kosmische Operation verwirkliche, reglamentiert. Im allgemeinen aber Staaten anerkennen die Pflicht in der rechtliche Handlung gemachte Schaden nicht.