1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai... [toliau žr. visą tekstą] / Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]

Šiuo metu vyraujanti pasaulinė ekonominė krizė, taip pat ankstesni bendrovių bankrotų pavyzdžiai (tokių kaip Enron, Parmalat) signalizuoja apie būtinybę tinkamai sureguliuoti bendrovių valdymo teisinę bazę, o ypač aspektus susijusius su bendrovės akcininkų ir valdymo organo santykiais. Todėl šiame magistro darbe yra analizuojamos teisinės priemonės, kurios padeda sumažinti interesų konfliktus kylančius tarp bendrovių, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcininkų ir valdymo organo. Šiam tikslui pasiekti yra išskiriamos penkios teisinio reguliavimo sritys: bendrovių kontrolės rinkos ir bendrovių perėmimo, informacijos atskleidimo, valdymo organo narių finansinio skatinimo, valdymo organo struktūros bei bendrovės akcininkų teisių teisinis reguliavimas. Kiekviena reguliavimo sritis yra aptariama dviem aspektais, pirmiausia, analizuojant Europos Sąjungos lygiu egzistuojantį teisinį reguliavimą, po to vertinant tokio reguliavimo įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje bei pateikiant pastabas ir pasiūlymus. Darbe padaroma išvada, kad norint sumažinti neigiamas pasekmes atsirandančias dėl nuosavybės teisės ir valdymo atskyrimo bendrovėse, reikia, kad visos aukščiau išvardintos priemonės papildytų viena kitą ir būtų taikomos sistemiškai. / The ongoing economic crisis around the world and the recent events in corporate bankruptcy sector (including Enron and Parmalat cases) have shown a clear signal to regulate more efficiently the corporate governance laws and especially the relations between shareholders and the governance body of the company. This thesis paper addresses the regulatory framework issues, which mitigate the conflict of interests between the shareholders and the governance body of publicly traded companies. Five legal instruments are analyzed in order to achieve this objective: market for corporate control and takeovers, information disclosure, director remuneration, structure of governance body and shareholder empowerment. Each legal instrument is analyzed from two legal perspectives, first, the European Union legal framework is described and then analysis concentrates on the implementation of European law in the Republic of Lithuania. Comments and proposals are given to existing implementation problems. The conclusion emphasizes that a systematic use of all the above mentioned legal instruments is required in order to mitigate the costs of separation of ownership and control in publicly traded companies.

Basic concepts: environmental protection, legal regulation, sustainable development, protection of water and air quality, waste management, financing of environmental protection, transposition and implementation of legislation. The aim of the thesis is to determine and look into the influence of the EU environmental policy on the formation of Lithuania’s environmental policy. To this end, the analysis of EU environmental policy documents and directives has been carried out, and their transposition and implementation in Lithuania’s environmental policy have been considered. Focus has also been placed on the financing of the EU environmental policy and absorption of EU assistance in Lithuania. An expert survey has been carried out to attain this objective. The object of the thesis is the process of implementation of the EU environmental policy and its legal norms in Lithuania. The thesis raises a hypothesis that the implementation of the EU environmental policy in Lithuania depends on the competence of Lithuania’s management authorities and EU financial assistance, as the failure to absorb it indicates an inadequate level of development and efficiency of Lithuania’s environmental policy. The research performed in the thesis has supported the hypothesis. The present master’s thesis consists of three sections. The first section of the thesis analyses EU environmental programmes and their impact on the development of the EU environmental policy and presents the legal regulation of... [to full text]

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinis statusas. Siekiant apibrėžti, apie kokio teisės subjekto vadovą bus kalbama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skirtingų juridinių asmenų vadovų teisinis statusas skiriasi, darbe pateikiama juridinio asmens samprata, kilmė bei klasifikacija. Nagrinėjama privačių ir viešųjų juridinių asmenų vadovų teisinio statuso raida, lyginant, kaip keitėsi ir koks šiuo metu yra įstatymų leidėjo bei teismų praktikos požiūris į juridinių asmenų vadovus. Detaliau analizuota dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių privačių juridinių asmenų – akcinių bendrovių – bei viešųjų juridinių asmenų – viešųjų įstaigų vadovų teisnio statuso raida. Vienas iš vadovo teisinio statuso elementų, jo teisės ir pareigos, lyginamos su paprasto darbuotojo teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis Darbo kodekse. Aprašoma juridinio asmens vadovo teisės, pareigos, garantijos darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo metu. Analizuojant teisės aktus bei teismų praktiką, nagrinėjama akcinės bendrovės vadovui taikytina atsakomybė, siekiant nustatyti, kuriais atvejais jam taikoma civilinė t. y. visiška, o kada ribota materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, taip pat kokios yra vadovo atsakomybės ribos. Juridinio asmens vadovo atsakomybė lyginama su darbuotojui taikoma atsakomybe. Trumpai aptariama drausminė, administracinė bei baudžiamoji vadovo atsakomybė bei viešųjų juridinių asmenų vadovų etinės atsakomybės problema. / Juridical Status of the Manager of Enterprise, Institution or Organization is analyzed in the Thesis. Aiming to define the Manager of which Legal Person will be discussed also based on the situation that juridical status of a Managers of different Juridical Persons differ, the conception, origin and classification of Juridical Persons is given in the Thesis. Development of juridical status of private and public Juridical Persons is analyzed while comparing the development and current status of the Mangers of Juridical Persons from the point of view of legislative establishments and juridical opinion. The development of juridical status of Managers of most common Private Juridical Persons – Joint Stock Companies and Public Juridical Persons – Public Entities was analyzed more precisely. One of the elements of juridical status of a Manager – his rights and obligations are compared to the rights and obligations of common employee as foreseen in the Labor Code. The rights, obligations, functions, guarantees of a Manager of Juridical Person at the moment the Labor Contract is signed, executed, and terminated are described. Based on the analysis of legislation of juridical practice the responsibility employed to the Manager of Joined Stock Company aiming to determine in which cases civil liability i.e. total responsibilities and in which cases limited material liability based on the Labor Legislation is to be employed is analyzed as well as the limits of liability of a Manager. The... [to full text]