The legitimating of euthanasia raise the conflict of private and social interests. While raising the autonomy and wealth of individual as an ideal order to every state in the society of the second half of twentieth century people felt, that they have a right to carry out their decisions related to their as well as to the other individual’s way of death. In 1996 in Lithuania the legislation which gave the right to the patient to reject the treatment was adopted which is why now in our country we can also raise the question whether the right to choose the treatment is not enough liberal to call it the right to choose death.

Hearing a civil case court must ensure due application not only of material, but also of procedural rules of law. The infringements of civil procedure were already defined in the procedural law of 1964 in Lithuania. They always used to determine the absolute nullity of legal proceedings and decreed judgement. Currently these procedural breaches are regulated in final enumeration of the second and third parts of 329 article of valid civil procedure Lithuanian code.

The author in his essay lays down pretreal and judicial opportunities of protection of patient‘s rights. For comparison there are analysed Lithuanian and British systems of protection of patient‘s rights. Patients suffer certain dificulties inherent only for this category of cases. Only a small number of patients have opportunity to embrace their rights in international level. Patients migrating wthin European Union have opportunity to apply to the Court of Justice of European Communities.

It is the first Lithuania's steps towards legal state and that is why it is particulary important for the criminal procedure law and legal practise to clear out what kind of suspect right's procedural safeguards are settled in Criminal Procedural Code of Lithuania Republic and how efective and fulfilling the minimal standards,reflecting European countries traditions, they are.According to the above mentioned information, the objective of this work is to find out optimal suspects fundamental rights procedural safeguards.

There are right to healthy environment and right to sustainable development analized in regard of climate change and degradation of Earth ecosystem as a whole in this paper. The aim of this issue is to identify at what level the nexus between two of the third generation human rights – the right to healthy and sound environment and right to sustainable development – is established in the framework of United Nations. The paper is structurized into three parts, where the typology of three generation human rights, so specific for United Nations, is discussed. There are also jurisprudence of main United Nations conventional human rights bodies overviewed in a prospective of the right to healthy environment and coordinative activity of the United Nations in accordance to sustainable development analized here.

Darbo tikslas- įvertinti pacientų teisių užtikrinimą pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje, pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų teisių užtikrinimą pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje pacientų požiūriu. 2. Įvertinti pacientų teisių užtikrinimą pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. 3. Palyginti pacientų teisių užtikrinimą pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūriu.Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2014 m. kovo- balandžio mėnesiais anoniminės apklausos būdu Vilniuje, atsitiktiniu atrankos būdu parinktoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo metu apklausti 48 bendrosios praktikos gydytojai, 54 slaugytojai ir 223 pacientai. Tyrimo rezultatai: 81,5 proc. pacientų žino savo teises. 49,5 proc. pacientų informaciją apie tyrimo rezultatus, 50,5 proc. ligos prognozę, 58,3 proc. gydymo eigą, suprato tik iš dalies. 62,3 proc. pacientų įvardijo, jog gydytojai, slaugytojai nepakankamai skiria laiko informavimui. Apie 50 proc. sveikatos priežiūros specialistų požiūriu, informacija apie ligos diagnozę, gydymo eigą, komplikacijas turi būti visiškai konfidenciali. 69,9 proc. pacientų manė, jog jų teisės užtikrinamos tik iš dalies. Tyrimo išvados: 1. Didžioji dauguma respondentų žinojo savo teises, tačiau daugiau kaip pusė respondentų teigė, kad nebuvo pakankamai informuoti apie savo ligą, o 34,7 proc. respondentų nebuvo įtraukit į sprendimų priėmimą, susijusį... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to evaluate an assurance of the patients` rights in the primary health care. Objectives: 1. To evaluate an assurance of the patients` rights in the primary health care from a patients` point of view. 2.To evaluate an assurance of the patients` rights in the primary health care from a health care proffessionals` point of view. 3.To compare an assurance of the patients` rights from the patients` and health care proffessionals` point of view. Methods: the cross-sectional study was performed at one Vilnius PHC institution, in 2014 March-April. The anonymous questionnaire was used in survey. There were 48 physicians, 54 nurses and 223 patients. Completed questionnaires were suitable for further investigation and statistical analysis. An anonymous questionnaire was used, which was developed according to literature analysis. Results: 81,5% of the patients knew their rights. 49,5% patients about medical examination results, 50,5% - disease prognosis and 56,5% - treatment process understood just partially. 62,3% of the patients identified, that physicians, nurses for the information share not enough time. About 50% of health care professionals` attitude related to information about diagnosis, treatment course, complications must be kept absolutely confidential. 69.9% patients felt that their rights are guaranteed only in part. Conclusions: 1. The majority of a respondents were aware of their rights, but more than half of them said that they were not sufficiently informed... [to full text]

Šiandien gausu technologijų, kurios suteikia galimybę paprasčiau bendrauti, dalintis informacija bei įspūdžiais, kitos, tikėtina, atlieka prevencinę funkciją prieš nusikaltimus, apsaugant mus ir mūsų nuosavybę. Tačiau tokia technologijų plėtra iškėlė grėsmę pačiam asmeniui, sumažindama teisę išlaikyti savo privatumą. Konkrečiau kalbant, turima omenyje tik tas technologijas, kurios susijusios su asmens atvaizdu ir jo paviešinimu. Viena iš tokių technologijų yra 2007 metų gegužę Jungtinėse Amerikos Valstijose pristatyta Google Street View paslauga – jos pagalba galima virtualiai keliauti po pasaulį ir matyti aplinką 360 laipsnių kampu. Pasirodžius minėtai paslaugai kilo didžiulis sąmyšis dėl intervencijos į asmens privatumą, nes įgyvendinant užmanytą šio projekto tikslą, kartu su gatvių ir pastatų vaizdais buvo užfiksuoti ir žmonės. Todėl šiame darbe pateikiama minėtos paslaugos ir jos poveikio asmens privatumui analizė. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti, ar Google Street View pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Siekiant minėto tikslo pirmoje darbo dalyje analizuojama teisės į privatų gyvenimą samprata pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę, toliau analizuojamas minėtos paslaugos įgyvendinimo atitikimas valstybių iškeltiems reikalavimams. Antroje darbo dalyje analizuojami du privatumo pažeidimo atvejai: gatvėje ir privačioje teritorijoje. Paskutiniame darbo skyriuje pateikiama atliktos apklausos analizė, kuria buvo siekta atskleisti privatumo vertinimo įvairovę Google... [toliau žr. visą tekstą] / Today there are numerous technologies, that allow to have easier communication with each other or to share information, the other part of them are likely to perform preventative function againts crimes, in order to protect person and his property. The advancement of new technologies is changing the world, however, it raises the threat to the person by reducing his right to maintain his privacy at the same time. More specifically are meant only technologies that deal with person’s image and its disclosure. One of such technologies is Street View project of Google, which was introduced in May 2007 in United States of America. Street View makes possible to take a virtual travel around the world and viewing and navigating within 360 degree scenes of street-level imagery. Its realization caused huge commotion because of intervention to privacy – the cameras of Google vehicles captured images not only of buildings, automobiles but even passersby. The aim of this thesis is to ascertain whether Google Street View violates the right to the private life. The work is devided into three chapters. In first chapter of thesis the conception of the right to privacy according to international and national law is discussed. The realization of Google Street View under the standarts defined by States is also included into this chapter. The second one analizes two cases of privacy violation: on the street and in the private area. And in the third chapter the results of survey accomplished with... [to full text]

Šio darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti ir palyginti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką pagal Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymus. Abiejose šalyse konstituciniu lygmeniu įtvirtintą teisę kreiptis į teismą detalizuoja civilinio proceso įstatymuose nustatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba yra analizuojama teisė kreiptis į teismą, jos turinys, teisės kreiptis į teismą prielaidos ir sąlygos, nustatytos atsisakymo priimti ieškinį pagrinduose, įtvirtintuose Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymuose. Remiantis moksline literatūra, teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Austrijos Aukščiausiojo Teismo (Oberster Gerichtshof) praktika atskiruose baigiamojo darbo skyriuose analizuojami Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso kodeksuose numatyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Atlikus lyginamąją Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymų analizę, prieinama išvados, kad abiejų valstybių civilinio proceso įstatymuose įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra beveik identiški, teisė kreiptis į teismą yra tinkamai reglamentuota ir įgyvendinama nepažeidžiant įstatymuose numatytų reikalavimų. Tiek Lietuvoje, tiek Austrijoje įtvirtinti baigtiniai atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašai nesudaro kliūčių asmenims pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Taip pat darbe pateikiami pasiūlymai Lietuvos įstatymų leidėjui dėl kai kurių civilinio proceso įstatymų nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / In dieser Magistrusarbeit analysiert man die Ordnung der Verwirklichung des Justizgewährungsanspruchs anhand der Gesetze des Zivilprozesses in Litauen und Österreich. Den Justizgewärungsanspruch, den die Verfassungen der beiden Ländern durchsetzen, detailisiert die Ordnung der Verwirklichung dieses Rechts in den Gesetzen des Zivilprozesses. In der Arbeit analysiert man den Justizgewärungsanspruch, Inhalt des Justizgewährungsanspruchs (die Prozessvoraussetzungen und die Rechtszugvoraussetzungen sind in den Gesetzen des Zivilprozesses verwirklicht, die in den Gründen der Zurückweisung der Klage festgesstelt sind). Hier werden auch die Werke der Rechtswissenshaftler in Litauen und Österreich besprochen. In einzelnen Teilen dieser Arbeit werden die Gründen der Zurückweisung der Klage besprochen. Diese Gründe analysiert man anhand der Gesetze, der Rechtsprechung, der Wissenschaft des Zivilprozessrechtes. Nach der vergleichenden Analyse der Gesetze des Zivilprozesses in Litauen und Österreich kann man die Schlussfolderung ziehen, das die Gründen der Zurückweisung der Klage fast identisch sind. Der Justizgewährungsanspruch ist ausführlich reglementiert und verwirklicht man ohne Verletzungen der Gesetze. Sowohl in Litauen als auch in Österreich ist die Endliste der Gründen der Zurückweisung der Klage verwirklicht, die keine Hindernisse der Personen, die den Justizgewährungsanspruch nutzen wollen, machen. In der Arbeit werden auch die Vorschläge für den Gesetzgeber Litauens wegen... [to full text]

Civilinės atsakomybės draudimo sutarčių institutas yra sąlyginai nauja sritis civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kai kurie tokių sutarčių probleminiai aspektai išryškėja tik taikant konkrečias sutartis praktikoje, todėl šalyse kaip Lietuva, kur draudimo teisės tradicijos nėra labai gilios, šio instituto ypatumai ir įgyvendinimo problemos yra ganėtinai aktualūs. Nors CAD sutarties samprata atskleista pakankamai išsamiai, teisės mokslininkai iki šiol vieningai nesutaria dėl šios rūšies draudimo sutarčių prigimties, draudiminiams įvykiams taikomų kriterijų bei pačių santykio dalyvių teisių ir pareigų apimties pagal CAD sutartį. Nesant išsamaus teisinio reglamentavimo teismams tenka vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais, o tokia praktika, nors ir pasiekusi aukščiausios instancijos teismus, neišvengia subjektyvaus atskirų situacijų vertinimo. CAD sutarties aiškinimas teismuose, kai silpnesnioji sandorio šalis, sudariusi sutartį prisijungimo būdu, yra neadekvačiai griežtai saugoma nuo ekonomiškai stipresnės šalies įtakos, neatsižvelgiant į CAD sutarties sąlygas, galų gale atsisuka prieš pačią silpnesniąją šalį. Siekiant išvengti tokios praktikos bei įtvirtinti kokybiškai vertingą CAD sutarčių taikymą, būtina atsižvelgti į šio instituto specifinį draudimo objektą – draudėjo interesą apsidrausti nuo galimos rizikos, susijusios su prievolės trečiajam asmeniui įvykdymu ir iš to kilusių pasekmių. Tik įvertinus CAD sutarčių ypatumus galima pasiekti sąžiningą ir teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability insurance contracts institute is a relatively new field of civil legal relations. Some of the problematic aspects of such contracts are revealed only under practice, and so in countries such as Lithuania, where tradition of insurance law is not very intense, the institute features and implementation issues are quite relevant. Although the concept of CAD contract disclosed in sufficient detail, law scientists still do not agree unanimously on the nature of insurance contracts, criteria applicable to the occurrences and the amount of rights of the participants under the CAD contract. In the absence of a comprehensive legal framework, courts have to follow general principles of civil law and even the supreme instance courts cannot avoid the subjective evaluation of individual situations. CAD contract interpretation in courts, where a weaker party of the contract is inadequately strictly protected from economically stronger party influence regardless to the terms of the contract, will eventually turn against the weaker party itself. In order to avoid such practice and establish valuably qualified application of CAD contracts, must take into account the specifics of the object of institute - policyholders interest to insure the risks associated with obligations to a third party and the performance of the resulting consequences. Only when the features of the CAD contracts are evaluated we are able to achieve a fair and on the base of the legal state established... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]