Magistro darbe išanalizuoti svarbiausi mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išieškojimo vykdymo proceso ypatumus, bei mokesčių mokėtojų galimybes šioje srityje reglamentuojantys teisės aktai – įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai. Aptartos svarbiausios Lietuvos Vyriausiojo administarcinio, Lietuvos Aukščiausiojo teismų bylos, sprendimai bei konsultacijos, atskleidžiantys praktinius mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo ypatumus, minėtų teisės normų teisingą taikymą. Tam, kad visapusiškai atskleisti temą, teisinio reguliavimo ypatumus, išanalizuoti svarbiausi teisės aktų pakeitimai, atitinkami straipsniai periodinėje literatūroje, teisės aktų pakeitimų projektai. Mokesčių teisę reglamentuojantys teisės aktai buvo nuolat papildomi, keičiami, tai susiję su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, teismų antstolių sistemos reforma. Akcentuojami tokių pakeitimų privalumai, praktinių problemų sprendimai. Mokesčių teisė Lietuvoje yra pakankamai susisteminta, susiformavusi. Mokestinių nepriemokų išieškojimą reglamentuojančios teisės normos lanksčiai taikomos praktikoje, užtikrinamos tiek mokesčių mokėtojų – tiek mokesčių administratoriaus teisės bei interesai, nepaisant to – kad mokesčių teisės ypatumas – imperatyvus, įpareigojantis reguliavimo metodas bei valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp minėtų šalių. Darbas suskirstytas į dalis, kuriose išanalizuoti aukščiau paminėti uždaviniai: - mokestinė nepriemoka, mokesčių mokėtojų galimybės iki priverstinio... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung (Legal regulation of tax arrears recovery exaction) In der Magisterarbeit werden alle wichstigsten Justizakten, in denen die Steuererhebung, Zwangsvollstreckung, Steuerbegünstigung geregelt sind, analisiert, das sind – Gesetze, Anordnungen, Justizpraxis. Es ist wichtig für die richtige Anwendung der Steuerrechtsnormen, Erläuterung und Durchsetzung der Steuergesetze. Die Steuergesetz ist 2004 in Kraft getreten. Sie löste die bis dahin geltende Steuergesetze (1995) ab. Grund für die Reform war die Absicht, die Vorschriften der Steuergesetze an das Europarecht anzugleichen, einen vernünftigen Ausgleich zwischen den widerstreitenden Prinzipien der Gleichmässigkeit der Besteuerung und der Rechtssicherheit herbeizuführen und die Systematik im Gesetz zu verbessern. Der erste Teil widmet sich den steuerlichen Grundbegriffen und Steuerbegünstigung. Hier findet sich die allgemeine Definition der Steuerruckstand. Der zweite Teil widmet sich in den allgemeinen Steuererhebung. Wann eine Steuer fällig wird und welche Folgen bei einer verspäteten Zahlung eintreten. Daneben wird festgelegt, unter welchen Voraussetzungen eine Steuer gestundet oder aus Billigkeitsgründen erlassen werden kann. Geregelt wird auch die Verjährung des Steueranspruchs. Der dritte Teil widmet sich in der Zwangsvollstreckung. Werden fällige Steuern nicht gezahlt, so können sie durch die Finanzbehörde nach den für die Vollstreckung geltenden Bestimmungen zwangsweise beigetrieben werden. In Abgrenzung... [to full text]

Tokio reiškinio kaip streikai iki XVIII amžiaus vidurio nereglamentavo nė vienos valstybės įstatymai. XVIII amžiaus pabaigoje priimti užsienio valstybių įstatymai netgi draudė streikuoti. Bet nuo XIX amžiaus vidurio, suaktyvėjus darbuotojų judėjimui, buvo pradėta akcentuoti teisės streikuoti svarba. Pripažinus darbuotojų teisę jungtis į profesines sąjungas, streikai tapo viena iš leidžiamų kovos už darbuotojų interesus formų. Lietuvoje streikų laisvė pirmą kartą buvo paminėta 1920 metų Laikinojoje Lietuvos valstybės konstitucijoje. Taigi streikų teisino reglamentavimo istorija prasidėjo būtent nuo XVIII amžiaus pabaigos. Teisės streikuoti yra pripažįstama tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek tarptautinių organizacijų praktikoje. Teisė streikuoti yra pripažįstama Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje). Nors Europos Bendrijos steigimo sutartyje parašyta, kad Europos Bendrijai nepriklauso klausimai susiję su teise streikuoti, tačiau priimta Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, kurioje užtikrinama galimybė kilus interesų konfliktui imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant ir streikus. Teisė streikuoti nėra tiesiogiai deklaruojama nė vienoje TDO konvencijoje ar rekomendacijoje. Tačiau TDO priežiūros organai yra išdėstę principines teisės streikuoti nuostatas remdamiesi asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas principais... [toliau žr. visą tekstą] / Until the middle of the eighteenth century there were no such phenomena like strikes to be regulated by national laws of the countries. Even in the end of the eighteenth century strike actions were forbidden by national laws. Since the middle of the nineteenth century the right to strike was emphasized. When workers right to join trade unions was acknowledged, strikes became one of the means to fight to their interest. The history of legal regulation of the right to strike started at the end of XVIII century. The right to strike is recognized in international acts and in jurisprudence of international organizations. The right to strike is also recognized by the European Social Charter of 1961, International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights of 1966, European Social Charter (amended). Although in the Treaty Establishing the European Community is stated, that European Community does not deal with the right to strike, Charter of fundamental social rights of European Community workers recognizes workers rights to collective actions, including strikes. The right to strike is not recognized directly in ILO conventions and recommendations. But supervisory bodies of ILO have expressed the main principals of the right to strike according to the principals of freedom of association and right to bargain collectively, which are stated in Convention concerning Freedom of association and protection of the right to organise (No. 87) and Convention concerning the Application... [to full text]

Mokėjimo kortelę nebegalime laikyti visiškai nepažįstamu ir nauju reiškiniu finansinių paslaugų rinkoje. Ji yra viena iš atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių, kuria naudojamasi daugumoje pasaulio šalių. Gebėjimas jos pagalba elektroniniu būdu pasiekti pinigines lėšas ir jomis disponuoti, bei kiti jos privalumai lyginant su kitomis atsiskaitymų priemonėmis, padarė ją dažniausiai naudojama priemone elektroninėje komercijoje. Europos Sąjunga elektroninių atsiskaitymų reglamentavimo gaires pradėjo tvirtinti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, Lietuvoje gi iš esmės vadovaujantis vien tik šiomis gairėmis teisiniai santykiai specialiomis normomis pradėti reguliuoti santykinai neseniai. Vieningos Europos Sąjungos mokėjimų erdvės kūrimas, įpareigoja valstybes nares savo nacionalinės teisės normas derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų, dėl to daugumoje valstybių narių prieš tai buvusi teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra keičiasi iš esmės, atsiranda kitos praktinio pobūdžio problemos susijusios su Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatų prieštaravimu Europos Sąjungos aktams. Taigi apsiribojant Europos Sąjunga ir Lietuva, šiame darbe bus analizuojami pagrindiniai Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai liečiantys atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis teisinius santykius, atskleidžiamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos. / Payment cards cannot be considered as entirely unknown and new phenomenon in the field of financial services. It is one of means to pay without handing cash and already is a commonly used tool in many countries of the world. Ability to reach bank funds online and dispose them there, as well as use the advantages as compared to other means of payment, has done it the mostly usable tool in electronic commerce. The European Union has started conforming regulatory guidelines for electronic payments in the nineth decade of the last century, however, in Lithuania, legal affairs have been started to be observed by these guidelines and their special norms only lately. Establishment of a unitary field of payments in the European Union obliges member states to combine their national legal standards to the legal rules of the European Union. Therefore, the former balance between rights and duties of legal relation participants changes in many member states and other issues of practical nature as related to the Lithuanian national legal deeds contradicting the European Union rules appear. Hence, by limiting ourselves to the European Union and Lithuania, this paper work shall make analysis of the major national rules of the European Union and Lithuania related to the legal issues of payment by cards and the main problems of legal regulation shall be revealed.

Žmogaus teisė į laisvę yra fundamentali, prigimtinė, konstitucinė jo teisė. Ją saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei tarptautinio pobūdžio teisės aktai, tokie kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Minėti teisės aktai šią teisę ne tik įtvirtina, bet ir nurodo, kokiu pagrindu ir kokia tvarka valstybės institucijos gali ją riboti. Kardomoji priemonė suėmimas yra laikinas teisėtas laisvės atėmimas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje gali būti suimamas tik vienas baudžiamojo proceso dalyvis – įtariamasis. Įtariamuoju asmuo tampa, kai jis sulaikomas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką; arba apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis yra įtariamas; arba kai yra šaukiamas į apklausą kai jam yra surašytas pranešimas apie įtarimą. Taip pat kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutartimi ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi bei kai yra tenkinamas specialaus liudytojo prašymas pripažinti jį įtariamuoju. Sulig tapimo įtariamuoju momentu galima asmenį suimti. Nuo suėmimo momento įtariamasis tampa suimamuoju, ir įgyja tam tikras specifines teises, kurios egzistuoja šios kardomosios priemonės skyrimo metu. Pirmoji laiko atžvelgiu yra suimamo įtariamojo teisė per 48 valandas būti pristatytam pas kompetentingą ikiteisminio tyrimo teisėją apklausai dėl suėmimo pagrįstumo, kuri savyje talpina du aspektus: skubų pristatymą bei kad tik nepriklausomas ir nešališkas teisėjas gali spręsti... [toliau žr. visą tekstą] / Human right to freedom is a fundamental, inherent, constitutional right. It is protected by the Constitution of the Republic of Lithuania, the laws and the international character of the legislation, such as the European Convention on Human Rights. That legislation not only states but also indicate on what basis, and the manner in which state authorities may be limited. Supervision measure is temporary legal custody to a prison term. On pre-trial stage, only one participant in the criminal process may be arrested - the suspect. A person becomes a suspect when he is detained suspected, that he made an offense, or heard about the act, which act he is suspected, or when summoned to the hearing when it is drawn up on suspicion. It is also when the person absconded and his whereabouts are unknown, it is suspected or recognized as a prosecutor has ordered or investigating judge has ordered; and when it is satisfied in the special request for the witness to make him under suspicion. At the becoming as a suspect, at the same time a person can be arrested. From the moment of arrest the suspect becomes ,,being arrested’’, and acquire some specific rights that exist in this pre-trial supervision measures in the appointment. The first right within 48 hours to be delivered to the competent investigating judge for questioning the validity of the arrest, which itself contains two elements: the immediate delivery and that only an independent and impartial judge can address the issues of... [to full text]

Magistro darbo tema - ,,Teisinio pozityvizmo ženklai Lietuvos teisinėje mintyje ir teismų praktikoje“. Kadangi teisinis pozityvizmas yra ištisa teisinės minties tradicija, būtina išskirti teisines svarbiausias pozityvizmo kryptis bei bendras tezes, nustatyti, kuri pozityvizmo atmaina aktuali tiriamam laikotarpiui. Išskiriamaos ir aptariamos trys pozityvizmo kryptys: klasikinis, modifikuotas ir socialistinis pozityvizmas. Visoms šioms atmainoms būdingos vertybinio neutralumo ir socialinių faktų tezės. Esama ir kiekvienai atmainai būdingų specifinių teiginių. Tiek bendros, tiek specifinės tezės naudojamos ištirti, ar pozityvistinės idėjos buvo palaikomos tarpukario bei sovietmečio teisės moksle. Daugiausia dėmesio darbe skirima pozityvizmo ženklų paieškai nepriklausomos Lietuvos teisės moksle bei teismų praktikoje. Siekiama nustatyti Lietuvos teisės mokslinikų požiūrį į pozityvizmo doktriną. Pozityvimo ženklų taip pat ieškoma Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo bei Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencijoje. / The thesis of the master degree paper work is ''Legal Positivism Elements in the Lithuanian Legal Thought and Court Practice''. This work analyses the signs of legal positivism in the Lithuanian legal thought and case law. As legal positivism is a whole tradition of legal thought, it is necessary to define the most important positivism trends and general thesis, and to define which positivism strain is most actual to the analysed period. Three positivism trends are separated and disputed: classical positivism, modified positivism and socialistic positivism. All of these mentioned trends of positivism have common feature: separation and social fact thesis. Although, every strain has it’s specific propositions. Both, general and specific thesis, are used to find out if the positivistic ideas were supported in Lithuanian legal thought through interwar and soviet periods. The main attention of this work is tended towards searching the signs of positivism in legal thought and case – law of independent Lithuania. It is tried to define the attitude of Lithuanian legal scientists of nowadays about the doctrine of positivism. The signs of positivistic tradition are also searched in jurisprudence of the Constitutional Court, The Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania.

Šiame magistro darbe analizuojama rizikos sąvoka, apibrėžiama komercinių bankų rizikos valdymo teisinio mechanizmo sąvokos samprata ir išskiriami esminiai šio mechanizmo dėmenys. Autoriaus nuomone komercinių bankų rizikos valdymo teisinis mechanizmas susideda iš: 1) reikalavimų besisteigiančiam bankui tam, kad būtų sumažinta ar išvengta potencialiai nepatikimų subjektų patekimo į finansų sektorių rizikos; 2) rizika pagrįstų reikalavimų bankams, kad bankai savo veikloje įvertintų riziką prieš ją prisiimdami, ir turėtų pakankamai kapitalo, kad apsisaugotų nuo galimų nuostolių; 3) priežiūros, kuri užtikrina, kad šios dvi komercinių bankų rizikos valdymo teisinio mechanizmo dalys praktikoje veiktų sklandžiai ir krizės momentu sumažintų sisteminės rizikos atsiradimo tikimybę ir jos lygį, bei apsaugotų kitus finansų rinkos subjektus nuo galimų praradimų. Autorius analizuoja pagrindinius šaltinius, kurie nustato komercinių bankų rizikos valdymo teisinio mechanizmo gaires: Bazelio bankų priežiūros komiteto priimtus susitarimus dėl kapitalo pakankamumo, kurie yra reguliavimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje pagrindas, nustatantis bankų veiklos rizika pagrįstus reikalavimus, bei Europos kapitalo pakankamumo direktyvą, kuri įgyvendina Bazelio susitarimų nuostatas Europos sąjungoje. Kitoje šio darbo dalyje analizuojamas šių tarptautinių standartų ir gairių įgyvendinimas nacionalinėje teisėje Lietuvoje, ieškoma neatitikimų tarptautiniam reglamentavimui ir galiausiai pristatomas... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis analyses the concept of risk in general, defines the commercial banks risk management’s legal mechanism, and elucidates main aspects of this definition. In the view of author commercial banks risk management’s legal mechanism consists of: 1) requirements for establishing bank in order to reduce or avoid the risk of potentially unreliable subjects getting into financial sector, 2) requirements for banks in their practice, so that banks would estimate risk before taking it, and have a reserve funds to hedge against possible losses, 3) supervision, which ensures that these two parts of commercial banks risk management’s legal mechanism would work in practice fluently, and in case of crisis would introduce preventative actions to minimize systematic risk, and losses for other subjects. The author analyses the main sources for creating framework for commercial banks risk management’s legal mechanism in national law: Basel minimum standards for capital adequacy which is the basis for domestic rule-making and adoption procedures, which aligns regulatory capital requirements more closely to the underlying risks that banks face, and European Capital Requirements Directive, which adopts Basel capital adequacy accords. The next part of this master’s thesis deals with national implementation of these frameworks, and looks for imbalance within international regulation, and finaly introduces the risk management in commercial banks, as outcome of previously introduced... [to full text]

Socialiniai konfliktai: samprata ir teisinio reguliavimo galimybės Socialiniai konfliktai yra neišvengiama visuomeninio gyvenimo dalis. Jie suvokiami kaip priešingų nuomonių, vertybių susidūrimas, kurį žmonės stengiasi išspręsti įtikinėdami arba pasiduodami emocijoms. Viena iš socialinių konfliktų rūšių – darbo konfliktai, kurie institucionalizuoti tampa darbo ginčais. Darbo ginčai, kaip socialinio konflikto pasireiškimo forma yra teisiškai reguliuojami. Socialinių konfliktų sampratos suvokimas bei tinkamas teisinių galimybių įvertinimas ir jų panaudojimas gali lemti darbo ginčų, o tuo pačiu ir socialinių konfliktų išsprendimą bei pozityvų visuomeninių santykių sureguliavimą. Siekiant išanalizuoti socialinių konfliktų sampratą, jų teisinio reguliavimo galimybes, šio darbo pirmojoje dalyje atskleidžiama socialinių konfliktų sąvoką bei klasifikaciją, raidą, priežastis ir reikšmę. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjami konfliktai darbe, jų samprata, priežastys, reikšmė bei sprendimo galimybes. Paskutinė darbo dalis skirta aptarti paties teisinio reguliavimo sampratą, jo raidą Lietuvoje, socialinio dialogo vaidmenį. Pagrindinis dėmesys kaip teisinio reguliavimo priemonei skiriamas darbo ginčų institutui, išskiriant individualių ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimą, nustatant teisminių ir neteisminių būdų ypatumus. / Social conflicts: conception and the opportunities of legal regulation Social conflicts are unavoidable in society life. They are defined as confrontation of opposite opinions and values. People are ready to solve this confrontation with argue and emotions. Labour conflicts are a sort of social conflicts. Labour conflicts are able gradually to become labour disputes which are legal regulated. Positive social intercourse may be achieved with perception and appreciation of conception of social conflicts and the opportunities of legal regulation. The first part of this work is intended to reveal concept, classification, evolution, reasons and significance of social conflicts. Labour conflicts, their conception, reasons, significance and opportunities of solution are considerate in the second part of this work. The last part of this work is intended to analyse conception of legal regulation, evolution in Lithuania, the importance of social dialogue. It is attached importance to institute of labour disputes as implement of legal regulation. It is important to set individual and collective labour dispute resolution and analyse the peculiarity of solving disputes in court and in alternative ways.

Magistro baigiamajame darbe ,,Teisinis nihilizmas: jo priežastys ir įveikimo galimybės Lietuvoje” nagrinėjamos labai aktualios problemos valstybei ir visuomenės gyvenimui. Šis darbas yra taikomojo pobūdžio krypties, kadangi pateikiami ir analizuojami savarankiškai gauti nauji empiriniai duomenys: paneigiama daugelio autorių hipotezė, kad tik susibūrusios žmonių grupės gali išspręsti iškilusias ekonomines, socialines, teisėkūros ar kitas problemas, pažaboti politikų ir valdininkų savivalę. Kovoti su teisiniu nihilizmu gali ir privalo kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris su tuo reiškiniu susiduria. Šis darbas yra teorinio analitinio pobūdžio krypties, nes nagrinėjami teoriniai literatūriniai šaltiniai, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių teisės aktai, pateikiami originalūs praktinių problemų sprendimo būdai; pateikiami pavyzdžiai, kaip galima Lietuvoje kovoti su politikų ir valstybės tarnautojų savivale ir neteisminėmis, ir teisminėmis priemonėmis. / In the graduation theses for master’s degree ,,Legal Nihilism in Lithuania: Its Causes and Possibilities to Overcome It” urgent problems for the state and public life are discused. The paper is of applied tendency; hypothesis of many authors, that only rallied groups of people can solve rising economical, social and legal problems as well to stamp out the self-will of politicans and officials, is denied. Every citizen of the Respublic of Lithuania, coming across the phenomenon, must fight against the legal nihilism. The work is of theoretical-analytical tendency, of theoretical literary sources, legal acts of the Respublic of Lithuania and of other countries are investigated, original ways of solving the practical problems are present as well as the modes of fight against the self-will of Lithuanian politicians and officials by judicial and non-judicial measures.

Kas yra teisė? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma per visą teisės egzistavimo istoriją. Jo ieškoma ir dabar. Skirtingi autoriai, skirtingai suprasdami teisės kilmę, jos paskirtį ir vaidmenį, skirtingai suvokė, kas yra teisė ir siekė pateikti savo teisės sampratą. Todėl galima rasti egzistuojant labai daug teisės sampratų. Šiame darbe yra nagrinėjamos kelios teisės sampratos suskirsčius jas į dvi grupes pagal teisės šaltinio kriterijų. Pirmosios grupės teisės šaltinis yra mistifikuotas arba realiai neapčiuopiamas (neapibrėžtas). Jai priklauso: teisės, kaip visuomenės kultūros istorijos rezultato, samprata, psichologinė teisės samprata, dieviškoji teisės kilmės teorija ir prigimtinės teisės samprata bei teisinis pliuralizmas. Antrosios grupės šaltinis yra nemistifikuotas arba realiai apčiuopiamas (apibrėžtas). Šiai grupei priklauso teisinis pozityvizmas, teisinis realizmas ir F. A. von Hayek‘o pateikiamas teisės suvokimas. Vienos iš teisės sampratų šiandieniniam teisės suvokimui turi didesnės įtakos, kitos – mažesnės. Pavyzdžiui, teisinis pozityvizmas ir prigimtinė teisė daro gana didelę įtaką teisinei minčiai ir teisės suvokimui. Kaip bebūtų, kiekviena teisės samprata yra teisinga, nes atspindi konkretaus istorinio laikmečio, konkrečios visuomenės supratimą, kas yra teisė, paaiškina praeities ir dabarties socialinius ir teisnius reiškinius, sutampa su socialinės raidos tendencijomis. Galima įžvelgti egzistuojant šiuolaikinę teisės sampratą, kuri apima psichologinę teisę... [toliau žr. visą tekstą] / What is law? For an answer to this question is been looking during all law history long. It can be found a lot of conceptions of law in legal theory. Eight world wide conceptions of law are examined dividing them in two groups by law origin criterion. First group origin source is not realistically difined. To this group belong: „conception of law as the result of history of society culture“, „psychological law conception“, „conception of law as religion“, „natural law conception“ and „legal pliuralism“. Second group origin source is realistically difined. To this group belong: „legal posityvism“, „legal realism“ and F. A. von Hayek‘s „spontaneous oder“. Some conceptions of law have more influence over understandingwhat is law, some of them less. For example legal posityvism and natural law conception have rather huge influance over understanding what is law. These two conceptions are as interfering between each other. It can be said that every law conception is correct, because it reflects specific historical time, specific society understanding of law. In these days we can find contemporary conception of law. Which has attribute of law as the result of history of society culture, psychological law, natural law, legal realism and leagal posityvism. The definition of contemporary law: law is a system of setteled in society members conscious and developed over its culture obligatory behaviour rules, which embody society values concurrent from human being, and which are... [to full text]

Darbe tiriamos "naujojo teisinio pliuralizmo" ("naujųjų Viduramžių") suvokimo problemos. Jį sudaro du susiję skyriai. Pirmajame autorius aptaria minėto fenomeno sampratą, raidą ir išskiriančius bruožus. Tai deskriptyvaus pobūdžio analizė, kurioje remiamasi antropologinėmis prielaidomis, sociologinėmis įžvalgomis (ypač N.Luhmann'o sistemų teorija, J.Habermas'o diskurso teorija), taip pat istorinio, teisinio, sociologinio pobūdžio faktais. Ši darbo dalis baigiama keliomis tolesniam tyrimui reikšmingomis išvadomis. Svarbiausia iš jų: "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomenas skiriasi nuo savo pirmtakų eile bruožų; inter alia - jam spontaniškumas būdingas kur kas mažiau (F.A. von Hayek'o naudojama šio termino prasme) nei jo pirmtakui vėlyvaisiais Viduramžiais. "Naujojo teisinio pliuralizmo" išskirtiniai bruožai yra buvo didele dalimi nulemti "gyvenamojo pasaulio racionalizacijos", prasidėjusios XVIII amžiuje. Antrajai darbo daliai būdingas preskriptyvumas. Čia tiriamos teisinės argumentacijos problemos, kylančios "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeno akivaizdoje Lietuvoje. Itin daug dėmesio skiriama įstatymų leidėjo požiūrio, taip pat teisės taikymo teismuose tyrimui. Remdamasis pirmosios tyrimo dalies išvadomis, darbo autorius argumentuoja, kad tiek ankstesni, tiek šiandien vyraujantis įstatymų leidėjo ir teismų požiūris į "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeną yra ydingas. Pasiūlomas alternatyvus šio fenomeno naudojimo teisinėje argumentacijoje būdas. Jis grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discusses conceptual and legal practice-related problems that stem from the so-called phenomenon of “modern legal pluralism” (or „new legal pluralism“, „the New Middle Ages“). The paper is comprised of two interrelated chapters. In the first chapter, the author discusses the notion, evolution and distinguishing features of the above mentioned phenomenon. It is a descriptive analysis that relies on anthropological premises, sociological insights (especially N.Luhmann‘s systems theory, J.Habermas‘s discourse theory) as well as historical, legal and sociological data. This part of research leads to several conclusions. The main of them: „modern legal pluralism“ is a unique phenomenon, rather different from any of it‘s forerunners. Inter alia – it is way less spontanic (in F.A. von Hayek‘s terms) than it‘s prototype from the late Middle Ages. „New legal pluralism‘s“ specific features are highly influenced by „rationalisation of the lifeworld“ that has started in the XVIIIth century. The second part of the research is prescriptive. Here the paper continues by discussing problems of legal argumentation related to the “new legal pluralism“. Particular attention is given to the lawgiver‘s position as well as to application of non-state created rules in Lithuanian courts. While also refering to the findings of the first part of research, the paper argues that both present and previous attitudes of Lithuanian lawgiver towards the “new legal pluralism” are defective. It... [to full text]