Šio darbo tema yra tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais. Pagrindinis darbo tikslas yra, remiantis tarptautinėmis sutartimis, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos priimtomis rezoliucijomis, Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, teisės doktrina, išryškinti pagrindinius principų sąveikos aspektus bei pateikti galimus pagrįstus prieštaravimų sprendimo būdus. Nagrinėjama šių principų raida, jų įgyvendinimas, priežastys, dėl kurių principų santykis vertinamas nevienodai, kai kurie susiję probleminiai klausimai. Atskiruose darbo skyriuose pateikiamas tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais tautų, turinčių teisę į apsisprendimą ar jau įgyvendinusių šią teisę, atžvilgiu. / The theme of this work is the relation of the principle of self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability. The main purpose of the work is to clarify main aspects of the interface between these principles, on the base of international treaties, resolutions, adopted by the United Nations General Assembly and Security Council, practice of the International Court of Justice, doctrine of law, and to present the possible manners to solve contradictions. It is analysed evolution of these principles, its implementation, reasons for different interpretation of the relation of these principles, some problematical issues, related to the theme of this work. Separate sections of this work provide the relation of the principle od self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability in regard to nations which have a right to self-determination or which have already exercised this right.

During the research it was established that restrictions of economic activity in protected areas make negative influence on the amount of money got from economic activity in those areas and that it is essential to compensate losses of those restrictions in order to follow restrictions of economic activity in protected areas.

Magistrinio darbo objektas – Krekenavos regioninis parkas. Šio darbo tikslas – išnagrinėti Krekenavos regioninio parko dabartinę situaciją, siūlomus pokyčius ir tolimesnes parko perspektyvas. Taip pat tiriama, su kokiomis problemomis susiduria parko teritorijoje gyvenantys žmonės, pateikiami pasiūlymai, kaip gerinti jų gyvenimo ir veiklos sąlygas. Darbe taip pat aptariami Krekenavos regioninio parko gamtinės aplinkos ypatumai, saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai, analizuojamos parko funkcinės zonos ir numatomi jų pokyčiai. Tyrimams naudoti šie metodai: monografinis, analitinis, palyginimo, statistinis bei grafinio vaizdavimo. Taip pat naudotasi žemės reformos žemėtvarkos projektais bei kartografine medžiaga. Krekenavos regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais. Jo tikslas -- išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. (Lietuvos...,1992). Patvirtintas regioninio parko plotas – 11 968 ha. Parko teritorijoje įsikūrę apie 4 tūkst. gyventojų. Krekenavos regioninis parkas priklauso 1992 metais Lietuvoje pradėtai kurti saugomų teritorijų sistemai. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (Lietuvos..., 2001). Atrodytų, valstybės sprendimą kurti saugomas teritorijas –... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master thesis is Krekenava Regional Park. The aim of the thesis is to analyse the current situation of Krekenava Regional Park, suggestions for changes and future perspectives of the park. The problems of people residing in the territory of the park are also examined and the suggestions for improving the quality of their life and activities are presented. The paper discusses the peculiarities of natural environment of Krekenava Regional Park, natural and cultural heritage protected and analyses the functional zones of the park and the expected changes. The research methods: monographic, analytical, comparison, statistical and graphical. Land use projects of land reform and cartographic material were also used. Krekenava Regional Park was established in 1992. Its aim is to protect the landscape of the Middle Nevezis valley, its natural ecosystem and valuable cultural heritage, take care of it and exploit it rationally (Lietuvos...,1992). The official area of the regional park is 11 968 ha. There are approximately four thousand inhabitants in its territory. Krekenava Regional Park is part of the Lithuanian system of protected territories that was initiated in 1992. Protected territories are the areas of land and/or water with precisely determined borders of acknowledged scientific, ecological, cultural or any other value and require special protection and usage procedures according to legislation (Lietuvos..., 2001). It seems that the decision of the State... [to full text]

Šiame moksliniame darbe analizuojama rekreacija Lietuvos saugomose teritorijose bei jos poveikis šioms teritorijoms. Pagrindinis šio darbo tikslas – atlikti Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų srautų analizę ir ištirti lankytojų poveikį gamtinei aplinkai. Vertinant lankytojus srautus regioniniame parke aptartos vyraujančios rekreacijos rūšys ir formos atskirose Nemuno kilpų regioninio parko dalyse. Panaudojus Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2006-2008 metų atliktais kraštovaizdžio monitoringo programos rezultatus buvo analizuojamos lankymo apkrovos pažintiniuose, mokomuosiuose takuose, poilsiavietėse, stovyklavietėse. Natūrinių tyrimų metu buvo nustatomas lankytojų poveikis kraštovaizdžiui – rekreacinė digresija. Vertinami rodikliai ir matavimo vienetai – rekreacijos pažeidimo laipsnis (mažas, vidutinis, didelis) ir pobūdis (taškinis, linijinis, arealinis). Matavimai atlikti keturiose Nemuno kilpų regioninio parko vietose: Nemuno upės pakrantė ties Pociūnų kaimu, Žvėrinčiaus miškas prie Prienų estrados, prie Velniablūdžio pelkėje esančio pažintinio tako ir prie Balbieriškio atodangos apžvalgos aikštelės. Didžiausias pažeidimo plotas (arealinis pobūdis) ir mažas rekreacinės digresijos laipsnis užfiksuotas Pociūnų kaime, pušynėlyje, prie Nemuno upės. Labiausiai pažeista rekreacinės digresijos (didelis pažeidimo laipsnis) yra Balbieriškio atodanga prie apžvalgos aikštelės, nes ši parko vieta yra viena labiausiai lankoma lankytojų. Lankytojų anketinis tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Author of this article analyse environmental management problems which causes the impact of recreation use in protected areas. The purpose of this article is to analyse the impact of visitors and natural surroundings of regional park of Nemunas loops. The author analysed recreation use in regional park of Nemunas loops in terms of sort and form. By using Nemunas loops regional park landscape monitoring statistical data were made comparison load of visitor histograms (in educational and recreational trails, campsites and reviews site). Author did field study and determine visitors influence to the landscape – recreation digression. There were estimated indicators and units of measurements - recreation digression degree (small, medium, big) and character (dotted, linear, areal). Author did questionnaire survey to visitor in regional park of Nemunas loops. the author investigated visitors answers: visitors visiting aim, frequency and opinion about trails signs in regional park of Nemunas loops. There are basic forms of outdoor recreation such as educational, camping, entertainment in regional park of Nemunas loops. The regional park offers nice conditions to holiday making, and particularly to cognitive tourism. The regional park of Nemunas loops is famous among other Lithuanian regional parks for its picturesque, expressive and original landscape. The main accent of the regional park is the Nemunas river with its Great Loops and wide riverbed with high, steep slopes engraved by... [to full text]

Aplinkos apsaugos problema aktuali ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Norint išsaugoti unikalius gamtos ir kultūros paveldo objektus steigiamos saugomos teritorijos. Tačiau norint jas išsaugoti reikia ir visuomenės sąmoningumo. Todėl mokyklose į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas integruojamos bendrųjų kompetencijų programos, kuriomis siekiama išugdyti visapusišką asmenybę. Saugomos teritorijos turi vykdyti edukacines programas, šviesti visuomenę, o labiausiai bendradarbiauti su formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijomis. Tyrimo objektas: Edukacinė ir rekreacinė veikla Žagarės regioniniame parke. Tyrimo tikslas – Atskleisti teorines ir praktines edukacinės ir rekreacinės veiklos Žagarės reginiame parke galimybes. Tyrimo metodai: Dokumentų analizė, literatūros šaltinių analizė, interviu, anketinė apklausa, kokybinė tyrimo rezultatų analizė, kiekybinė tyrimo rezultatų analizė, aprašomoji statistika. Tyrimo imtis ir organizavimas – Tyrimas buvo atliktas trimis etapais. Pirmas etapas: interviu metodu apklaustas Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojas. Antrasis - anketine apklausa apklausti 119 Žagarės gimnazijos mokinių, o trečiojo tyrimo etapo metu interviu metodu buvo apklausta Žagarės gimnazijos mokytoja. Atlikus visus tris tyrimo etapus paaiškėjo, kad Žagarės regioninio parko edukaciniai ir rekreaciniai ištekliai puikiai tinka leisti laisvalaikį ir mokytis. Nors teorinės edukacinės ir rekreacinės veiklos galimybės yra labai... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of environmental protection is important not only countrywide but worldwide too. Protected territories are being set in order to preserve unique objects of nature and culture. But public awareness is needed too, in order to save those. So generic competence programs are being integrated into primary and compulsory education framework programs in order to help form versatile personalities. Protected areas are there to pursue educational programs, educate society and mostly important to cooperate with formal and informal educational institutions. Research object: Educational and recreational activities in Žagarė Regional Park. Goal of research – Detecting theoretical and practical opportunities of educational and recreational activities in Žagarė Regional Park. Methods of research: document analysis, analysis of literature, interviews, questionnaire survey, qualitative and quantitative analysis of survey results, descriptive statistics. Research undertake and organisation: Survey was done in three stages. First stage: interviewing a member of Žagarė Regional Park Direction. Second stage: questionnaire survey on 119 pupils of Žagarė Gymnasium. Third stage: a teacher of Žagarė Gymnasium was interviewed. Having completed all the research stages I learned that educational and recreational resources of Žagarė Regional Park are well suitable for leisure and learning. Theoretical opportunities for educational and recreational activities being prosperous, teachers still... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 65 puslapiai, 28 paveikslai, 4 lentelės, 42 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. Atlikto tyrimo objektas: Metelių regioninio parko sodybos ir pavieniai pastatai. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip laikomasi norminiuose dokumentuose nustatytų sąlygų bei žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo apribojimų ir kokia užstatytų teritorijų įtaka regioninio parko kraštovaizdžiui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo turto naudojimo sąlygų bei apribojimų; 2. Išanalizuoti, kokią įtaką užstatytos teritorijos turi regioninio parko kraštovaizdžiui; 3. Įvertinti sodybų būklę Metelių regioniniame parke ir šių sodybų savininkų nuomonę apie jiems taikomus teritorijų naudojimo apribojimus. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, empirinis pažinimo metodas – stebėjimas, anketinė apklausa. Gauti duomenys apdoroti matematiniais statistiniais metodais ir pateikti lentelėse bei grafikuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš analizuojamų 73 sodybų 49,3 proc. atitinka nustatytus apsaugos reglamento reikalavimus. 77,7 proc. šių sodybų yra įsikūrusios Barčių ir Obelninkų kaimuose bei Metelių miestelyje. 6,8 proc. sodybų, neatitinka regioninio parko apsaugos reglamento nustatymų. Net 43,8 proc. sodybų yra apleistų ir nebegyvenamų. Daugiausiai apleistų sodybų (62,5 proc.) yra Buckunų ir Nakruniškės kaimuose. Užstatytos teritorijos, kurios sudaro tik 2,3 proc. bendro parko ploto, šio parko... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master Studies: 65 pages, 28 pictures, 4 tables, 42 references, the Lithuanian language. Subject of the research: homesteads and individual buildings in the Meteliai Regional Park. Aim of the research: to investigate compliance with the conditions and use-restrictions of land and other real estate laid down in regulatory documents, as well as the impact of the built-up areas on the Regional Park landscape. Objectives of the research: 1. To determine compliance with the conditions and limitations of the real estate usage in the Regional Park; 2. To analyse the impact of the built-up areas on the Regional Park landscape; 3. To assess the conditions of messuages and their owners’ opinion about the land-use restrictions in the Regional Park. Research methods: review of sources of scientific literature, empirical knowledge (observation), questionnaire. The obtained data were processed using mathematical-statistical methods. The results are presented in tables and graphs. Research results: The results show that 49.3 per cent of the alysed homesteads meet the Protection Regulation Requirements. 77.7 per cent of these dwellings are located in the villages of Barčiai and Obelninkai and in the townsip of Meteliai. 6.8 per cent of homesteads don’t comply with the regulations for the Regional Park protection. Even 43.8 per cent homesteads are abandoned and desolate. Most abandoned homesteads (62.5 per cent) are located in the villages of Buckūnai and... [to full text]

Pelinių graužikų įvairovė, gausumas ir paplitimas buvo tyriamas Pavilnių, Verkių regioniniuose parkuose ir Naujakiemio kaime (Vilniaus rajonas). Graužikų tyrimai šiose teritorijuose buvo vykdyti 2005 - 2008 metais. Buvo užregistruota 9 rūšių peliniai graužikai: dirvinė pelė (Apodemus agrarius), geltonkaklė pelė (A. flavicollis), pelė mažylė (Micromys minutus), rudasis pelėnas (Myodes glareolus), vandeninis pelėnas (Arvicola amphibius), paprastasis pelėnas (Microtus arvalis), pelkinis pelėnas (M. oeconomus), pievinis pelėnas (M. agrestis), ondatra (Ondatra zibethicus). Pelinių graužikų gausumas per šiltąjį sezoną gali padidėti nuo 3 iki 4 kartų. Buvo nustatyta, kad sausos žolės ir krūmų deginimas pavasari stipriai įtakoja pelinių graužikų gausumą, ypač rudųjų pelėnų. / Mouse-like rodents diversity, distribution and abundance were studied in the Pavilniai, Verkiai regional parks and of Naujakiemis village (Vilnius region). The state of rodents was evaluated in this territory for the period 2005 – 2008. A total of 9 mouse-like rodent species were registered during this investigation: field mouse (Apodemus agrarius), yellow-necked mouse (A. flavicollis), harvest mouse (Micromys minutus), bank vole (Myodes glareolus), water vole (Arvicola amphibius), common vole (Microtus arvalis), tundra vole (M. oeconomus), field vole (M. agrestis), muskrat (Ondatra zibethicus). Mouse-like rodents abundance during the warm season may increase from 3 to 4 times. Were found that in dry grass and shrub burning in the spring strongly influenced mouse-like rodents abundance, especially of bank vole.

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]

Apleistos karinės teritorijos yra aktualus klausimas visoje Rytų Europoje, nes, pasibaigus Šaltajam karui, čia tapo nebenaudojami daug karinės paskirties statinių, kurių konversijos problematika nagrinėjama magistro darbe. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama su konversija susijusių Europos organizacijų ir JAV gynybos departamento parengta medžiaga bei kiti dokumentai apie XIX–XX a. karinių teritorijų vertę ir turistinį potencialą, jų konversijos teikiamas galimybes, konversijos dalyvius, jos valdymo struktūrą, finansavimo mechanizmus ir specifines marketingo strategijas, paramą teikiančias organizacijas, konversijos modelius. Antrojoje dalyje informacija apibendrinama ir papildoma bei suformuojamas konversijos paramos informacinės sistemos modelis. Trečiojoje dalyje, naudojant daugiakriterinį vertinimo metodą „ARAS“, palyginami 29 įgyvendinti konversijos projektai. Darbo apimtis – 129p. su priedais. Darbe yra 36 paveikslai, 31 lentelė, 97 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. / Abandoned military sites is an important issue in whole Eastern Europe as after the Cold War here many military objects have been desolated. The conversion of these sites is studied in the master thesis. The paper consists of an introduction, 3 chapters, conclusions and annexes. In the first chapter the publications of European conversion organisations and USA department of defence are researched besides the other relevant documents related to XIXth–XXth c. military sites value, touristic potential, possibilities for conversion, conversion actors, management structure, financing mechanisms, specific marketing strategies, supporting organisations and conversion models. In the second chapter the information is colligated and accessed and a new model for a supporting conversion database is formed. In the third chapter the Additive Ratio Assessment (Aras) Method in Multicriteria Decision-Making is applied to compare 29 realised conversion projects. Paper has 129 pages (annexes included), 36 pictures, 31 tables, 97 bibliographical sources, 3 annexes.

Lietuvoje sukurta daug įvairaus rango, paskirties, dydžio, skirtingos funkcinės paskirties saugomų teritorijų. Širvintų rajone saugomos teritorijos užima 4,2 proc. rajono ploto. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti minėtų objektų apsaugą Širvintų rajone. Šiame darbe atlikta norminių dokumentų, teritorijų planavimo, mokslinių darbų ir kitos aktualios literatūros analizė, nuvykus į Kultūrinį Kernavės rezervatą apžiūrėti paveldo objektai ir įvertinta jų būklė. Pagrindinis tokių objektų apsaugos tikslas – perleisti paveldą ateities kartoms. Vienas svarbiausių uždavinių paveldo objektų saugojime – atsakingas šių objektų stebėjimas ir jų būklės vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Širvintų rajono nekilnojamojo kultūros ir gamtos paveldo teritorijos yra geros būklės, nuolat vykdomi objektų būklės gerinimo darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų naudojimas ir apsauga yra reglamentuota pakankama teisine baze. / Lithuania has created a lot of protected areas, which differ in ranks, purpose, size and function. In Širvintos district protected territories cover 4,2 percent of area. Heritage sites - individual or groups of natural and cultural heritage objects – are the landscape elements, which are protected by special statutory protection and recovery mode. Aim of the research is to evaluate the protection of natural and cultural heritage in Širvintos district. This work analyzes normative documents, planning, research papers and other relevant literature, presents results of on-site evaluation of heritage objects in Kernave Cultural Reserve. The main purpose of the protection of these objects is to conduct the heritage to future generations. This is achievable only with the help of responsible observation and evaluation of condition of these objects. The results show that in Širvintos district areas of immovable cultural and natural heritage are in good condition, regularly maintained. Protection and use of immovable cultural heritage objects are regulated by a sufficient legal basis.