Darbo autorė: Alina Prodan Baigiamasis medicinos biologijos magistro darbas - „Sigmametrijos taikymas kokybei klinikinės chemijos laboratorijoje gerinti“ Darbo vadovas: Dr. Dalius Vitkus, VU MF Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra Recenzentė: Doc. Valerija Jablonskienė, VU MF Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra Įvadas. Šiuolaikinė laboratorija siekia atlikti daugiau tyrimų, panaudojant mažiau lėšų ir pasiekti geriausią kokybę. Šešios sigma metodologija - tai bazinė kokybės gerinimo koncepcija, nukreipta į procesų standartizaciją. Sigmametrijos metodas yra naudojamas Šešių Sigmų kokybės valdyme, siekiant užtikrinti tinkamą kokybę. Šis kokybės vertinimo būdas grindžiamas analizės kokybės reikalavimais. Šiame darbe buvo atlikta klinikinės chemijos tyrimų statistinė kokybės kontrolės rezultatų analizė. Išryškinama sigmametrijos nauda analizės kokybės tikslams vertinti. Pateikiama kokybės reikalavimų svarba. Parodoma kokybės kontrolės procedūrų reikšmė tyrimų kokybei. Darbo tikslas – išanalizuoti sigmametrijos metodo taikymo tikslingumą kokybei klinikinės chemijos laboratorijoje gerinti. Rezultatai. 12 iš 20 tyrinėtų analičių rezultatai neatitiko rekomenduojamų analizės kokybės tikslų. Pritaikius sigmametriją nustatyta, kad ALAT ir KK atitiko pasaulinės klasės kokybę. Esant labai griežtiems kokybės reikalavimams (kalcio – 2,4 %, chloridų – 1,5 %, natrio – 0,9%), nustatyti sigmų rezultatai: kalcis ir chloridai – neigiamos sigmos... [toliau žr. visą tekstą] / Study‘s author: Alina Prodan Final medical biology Master‘s Degree study on „Application of Sigma Metrics for Quality Improvement in Laboratory of Clinical Chemistry“ Research adviser: Dr. Dalius Vitkus, Vilnius University, Medical Faculty, Department of Physiology, Biochemistry and Laboratory medicine. Reviewer: Assoc. Prof. Valerija Jablonskienė, Vilnius University, Medical Faculty, Department of Physiology, Biochemistry and Laboratory medicine Introduction. Modern laboratory is seeking to perform higher number of tests, using fewer funds while still achieving highest quality. Six Sigma methodology is a concept of basic quality improvement geared towards a process standardization. Sigma-metrics is used in Six Sigma quality management as a universal measure of quality. This quality assessment approach based on analysis of quality requirements. Statistical results of quality control analysis have been widely used for Master’s Degree study. Benefits of sigma-metrics for quality goals evaluation have been shown. The research presents quality requirement importance. Quality control procedures demonstrated significance for the quality of test. Aim of the study – to asess application of sigma-metrics for quality improvement in laboratory of clinical chemistry. Results. 12 of 20 researched analytes results did not meet the desirable quality goals. After applying sigma-metrics it was found, that ALAT and CK met the world class quality requirements. According to strict quality... [to full text]

Šio darbo objektas – 2011-06-21 priimtų Civilinio proceso kodekso pakeitimų, reglamentuojančių ginčų sprendimą pirmosios instancijos teismuose tikslų, aiškinimo ir probleminių aspektų analizė. Analizuojami pakeitimai, įsigalioję nuo 2011-10-01, o nuo 2013-01-01 įsigaliosiantys nagrinėjami tik fragmentiškai, tais atvejais, kai jie itin glaudžiai susiję su jau galiojančiomis nuostatomis. Reformuotų normų yra itin daug ir jos reglamentuoja skirtingus civilinio proceso klausimus. Pakeitimų būtinumas dažniausiai grindžiamas išryškėjusiomis Lietuvos civilinio proceso problemomis. 2011 m. CPK pakeitimais nekeičiami esminiai Lietuvos CPK principai, ieškoma „aukso vidurį“ tarp pripažįstamų principų taip, kad jie kuo geriau tenkintų visuomenės, jos grupių ir konkrečių asmenų poreikius ir interesus, ir bet kurio iš pakeitimų teigiamas efektas būtų ilgalaikis. Siekiama supaprastinti, pagreitinti, racionalizuoti ir modernizuoti teismo procesą, sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir valstybės lėšų naudojimą, bei skatinti taikų ginčų sprendimą. Labai svarbu, kad teisėjai, advokatai ir šalys teisingai suvoktų pakeitimų tikrąją prasmę. Nagrinėjant šio darbo objektą, kompleksiškai naudojami lingvistinis, lyginamasis, sisteminis, gana aktyviai naudojamas istorinis, teleologinis, įstatymų leidėjo ketinimo ir bendrųjų teisės principų metodai. Kadangi CPK yra sisteminis teisės aktas, jo normos pirmiausia aiškintinos remiantis sisteminiu aiškinimo metodu, siejant jas su Konstitucija, kitais teisės... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the analysis of purposes, content and the problematic aspects of the amendments June 21, 2012 adapted to the Code of Civil Procedure governing the settlement of disputes by courts of the first instance. In this work shall be amendments analysed, that came into force on October 1, 2012 those amendments, that shall come into force on January 1, 2013 shall only be described fragmentarily, in such cases where they are very closely related to the existing provisions. There are a lot of reformed legal rules that regulate different issues of the civil procedure. The necessity of the amendments is based on known problems of the civil procedure in Lithuania. The amendments of the year 2011 do not alter the essential principles of Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania, but search for "middle ground" between the recognized principles in such a way that they could best meet the interest and the needs of the public, of the groups and of specific individuals as well as any of the positive effect of amendments shall last for the long term. The aim is to simplify, speed up, rationalize and modernize the judicial process, reduce costs and use of public funds as well as to promote alternative settlement of disputes. It is essential that judges, lawyers and the parties correctly understand the amendments in their true sense. The object of this master thesis is analysed on basis of a complex of methods such as linguistic, comparative, systematic... [to full text]

Bausmės tikslai (paskirtis) bendriausiu požiūriu tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės tikslai priklauso ne tik nuo baudžiamosios politikos kryptingumo ir vyraujančių bausmės teorijų, tačiau svarbu yra ir nusikalstamumo būklė ir dinamika. Bausmės tikslų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme lemia atskirų bausmių turinį, leidžia sudaryti minėtus faktorius atitinkančią bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmių vykdymo sąlygas taip pat ir įvertinti bausmių efektyvumą Vienas iš visuotinai pripažintų ir pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas - jis reiškia, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo privalo susilaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Bausmės tikslai sudaro nuoseklią ir vieningą sistemą, kuri reiškia, kad visi tikslai turi būti įgyvendinami kompleksiškai. Gali būti ir kiekvienas tikslas pasiekiamas atskirai priimant vienokį ar kitokį nuosprendį, tačiau pastarasis gali prieštarauti visai bausmės tikslų sistemai. Bausmės tikslai yra suformuoti remiantis bausmės teorijomis. Šiuo metu vieni tarptautiniai teisės aktai skatina valstybes perimti reabilitacijos teorijoje keliamus tikslus, kituose yra akcentuojamas retributyvizmas ir atgrasymo teorijos, taip pat tų tikslų realizavimo priemones ir žinoma, tai yra būtina įgyvendinti nacionaliniuose... [toliau žr. visą tekstą] / The important topic of criminal law is examined in the mater thesis – the problems of application of criminal punishment purpose. This thesis encapsulates the analysis of appropriate purposes of criminal punishment and would ensure the effective prevention of crime. Punishment is compulsory measures applied to the person who executed a crime or misdemeanor those are appointed by the country’s court by applying conviction and thus circumscribing liberty of a convict. Punishment purpose is an ultimate result that the country pursues by assigning and applying penalties. Punishment purpose depends not only on singleness of the criminal policy and dominant punishment theories but also on the state and dynamics of the criminality in the country. Consolidation of punishment purpose in the criminal law determines content of separate penalties, enables to frame penalty system corresponding to mentioned factors, determines objectives for separate sorts of penalties, creates legal constitutive conditions of applying penalties and measures effectiveness of penalties. Punishment purpose structures the consequent and solid system that ensures that all purposes are implemented. A new Criminal code article 41 points out such purposes of a penalty: 1) to prevent persons from committing criminal acts; 2) to punish persons that have committed criminal acts; 3) to deprive a convict of an opportunity to commit new criminal acts or to limit the opportunity; 4) to influence persons that have... [to full text]

Darbo autorius: Laimis Viganauskas Darbo tema: Profesijos pedagogų naudojamų metodikų tyrimas ugdymo tikslų ir interaktyvumo palaikymo priemonių aspektais. Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2010.05.02 Darbo apimtis: 63 psl. Literatūros šaltinių: 40. Tyrimo objektas: Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pedagogų naudojamos mokymo metodikos. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Kokybinis tyrimas (interviu ir pamokų stebėsena). / Darbo autorius: Laimis Viganauskas Darbo tema: Profesijos pedagogų naudojamų metodikų tyrimas ugdymo tikslų ir interaktyvumo palaikymo priemonių aspektais. Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2010.05.02 Darbo apimtis: 63 psl. Literatūros šaltinių: 40. Tyrimo objektas: Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pedagogų naudojamos mokymo metodikos. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Kokybinis tyrimas (interviu ir pamokų stebėsena).

Keičiantis visuomenei buvo pradėta švietimo reforma, kuriamos naujos Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Bendrosios programos grindžiamos mokytojo bei mokyklos darbo savarankiškumu ir atsakingumu, orientuoja mokyklas savarankiškai spręsti mokinių darbo krūvio klausimus individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnius, poreikius, gebėjimus, mokymosi stilius, suteikiama galimybė mokiniams susikurti vertybių sistemą ir pasiekti asmeninę brandą. Tyrimo tikslas - Ištirti technologinio ugdymo tikslų įgyvendinimą pagrindinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę, dalykinę, metodinę literatūrą tiriamuoju klausimu. 2. Palyginti 1994,1997,1999,2003,2008, 2009 metų Technologinio ugdymo Bendrąsias programas 3. Išsiaiškinti technologinio ugdymo tikslų kaitos priežastis 4. Išsiaiškinti svarbiausius technologinio ugdymo tikslus, jų įgyvendinimą Tyrimo organizavimas: viso buvo apklausta 116 technologijų mokytojų iš Rytų Lietuvos mokyklų. Tyrimo metodai: teorinis, statistinis. Apibendrinant atliktą mokslinės, dalykinės, metodinės literatūros analizę, paaiškėjo, kad technologinio ugdymo tikslai priklauso nuo ugdymo paradigmų, spartaus mokslo ir technikos vystymosi, žinių tobulėjimo ir integracijos gausos. Palyginus Technologinio ugdymo bendrąsias programas paaiškėjo, kad iki 1999 metų mokiniai buvo skatinami ugdyti darbinius įgūdžius ir darbo kultūros supratimą. Nuo 2003 metų ugdomi technologinio raštingumo pagrindai. Tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / The exchange was opened to the public education reform, new programs and general education standards. General program based on teacher and school autonomy and accountability of the work, guiding the school to address students self-employment pressures on individual programs, taking into account students ages, needs, abilities, learning styles, given the opportunity for students to create a system of values and the achievement of personal maturity. Purpose of the survey - Investigate the technological goals of education in schools. The tasks were: 1. To analyze the scientific, subject and methodological literature on the subject. 2. Compare 1994,1997,1999,2003,2008, 2009, Broad Technology education programs 3. Clarifying the objectives of technological change, the reasons for building 4. Figure out the most important technological goals of education, their implementation Organization of the research: There were interviewed 116 technology teachers from schools in eastern Lithuania. Methods of research: theoretical, statistical. Summary analysis of scientific, formal, methodical analysis of the literature shows that technological education are dependent on the educational paradigm, rapid scientific and technological development, knowledge development and integration of abundance. The comparison of the general technology education programs show that by 1999, students were encouraged to develop working skills and cultural understanding. Since 2003, educated in technological... [to full text]

In parallel with more active planning of territories and regional planning in particular, the problem of drawing up of plans and organization of this process becomes more and more relevant. Though there are good experts in this field in Lithuania, planning experience under market conditions is in high want. This field has been poorly surveyed so far both in practical and theoretical terms. This paper analyses the organization of the process of territorial planning in Lithuania. More attention is paid to the methodological aspects of project making, i.e., analysis of the correlation between the objectives of planning and the results of different stages of the planning. The paper offers a theoretical model for project making. It is thoroughly analyzed and assessed in compliance with the legislative provisions and studied scientific literature. The comparative analysis of the practical and theoretical model was carried out on the basis of three samples of the processes of drawing up comprehensive planning schemes. Consequently, likely problems of application of the theoretical model in practice were identified and the trends for optimization of the methodology for elaboration of territorial planning documentation were recommended. A special questionnaire of territorial planning professionals was carried out with the view of more extensive analysis of the problem. The analysis of the questionnaire results was used in assessment of results derived, as well as findings and... [to full text]

Darbe nagrinėjami bausmės tikslai ir jų įgyvendinimo problemos. Atskleidžiama bausmės samprata, pateikiama kaip bausmės sąvokos įtvirtinamos Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Apžvelgiamos bausmių teorijos ir jų kritika bei tai, kokią įtaką jos turi Lietuvos baudžiamajai politikai. Aptariami bausmės požymiai, esmė, turinys ir elementai. Didelis dėmesys skiriamas bausmės tikslams apibrėžtiems baudžiamajame įstatyme, nagrinėjamos jų teorinės bei praktinės problemos. Atskleidžiama bausmės tikslų samprata Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Atskirai nagrinėjami baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pateikiama kaip teismam skiriant bausmes pavyksta įgyvendinti teisingumo principą bei kaip šis tikslas atsispindi teismų praktikoje. Nagrinėjama kokią įtaką bausmės vykdymas turi bausmės tikslų pasiekimui, kaip teismas skirdamas bausmes sieja jas su bausmės tikslai. / The master this is concentrates on the aims of punishment and their implementation issues. The concept of punishment is disclosed. The theories of punishment and their criticisms are overviewed, their impact on Lithuanian criminal policy is considered. Separate characteristics and elements of punishment as well as its essence and contents are discussed. Close attention is paid to the aims of punishment defined in the criminal law; their theoretical and practical problems are discussed. The concept of punishment aims foreseen in the criminal law is disclosed. All punishment aims foreseen in the criminal law are overviewed and problems related to their implementation discussed. It is also analyzed what influence the enforcement of the punishment has on the achievement of the punishment aims, how the court applying the punishment links it with the aims of the punishment.

Streiko teisėtumo, teisės streikuoti įgyvendinimo bei ribojimo klausimai yra svarstomi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Streikų reguliavimo šiose dviejose skirtingose jurisdikcijose problematika yra labai panaši, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema yra priskiriama kontinentinei teisės sistemai, o Jungtinės Karalystės teisinė sistema priklauso teisės tradicijai. Be abejonės, be panašumų šių valstybių streikų reguliavime yra daugybė ir skirtumų. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra palyginti streikų teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje bei atskleisti streikų reglamentavimo šiose jurisdikcijose panašumus bei skirtumus. Papildomas magistro darbo tikslas – identifikuoti problematinius bei kritikuojamus streikų reglamentavimo Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje klausimus. Šiekiant šių tikslų, vadovaujamasi šiose jurisdikcijose kolektyvinius veiksmus reglamentuojančių teisės aktų tekstais, darbo teisės mokslo doktrina, teismų praktika. Magistro darbe supažindinama su streiko samprata, prigimtimi ir šaltiniais Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės teisės sistemose, taip pat aprašomas teisės streikuoti istorinis vystymasis bei pateikiami teisės streikuoti įgyvendinimo apribojimai, paaiškinama streikų ribojimo būtiniausias paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose problematika. Toliau darbe nagrinėjami streiko tikslai ir priežastys, kas nulemia streiko teisėtumą arba, priešingai... [toliau žr. visą tekstą] / The legality of strikes, the implementation of the right to strike and the question of restrictions are debated both in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. Issues in the regulation of strikes in these two divergent jurisdictions are very similar, inspite of the fact that the legal system of the Republic of Lithuania belongs to the continental legal system and the legal system of the United Kingdom is considered to be part of the common law tradition. Certainly, despite similarities there are many differences in the regulation of strikes in these two jurisdictions. The primary objective of this master thesis is to compare the understanding of the legality of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom and to reveal similarities and differences in the regulation of strikes in these jurisdictions. The subsidiary objective is to identify problematic and criticised aspects of the regulation of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, labour law doctrine, case examples of the courts in the regulation of collective actions have been analysed. In the master thesis the conception, nature and sources of strikes in the legal systems of the Republic of Lithuania and the United Kingdom are introduced, the historical evolution of the right to strike is described, restrictions of the implementation of the right to strike are provided and issues of the restriction... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti sąsajas tarp darbo motyvacijos, vidinių ir išorinių gyvenimo tikslų bei optimizmo, palyginant jas su įvairias pareigas užimančiais darbuotojų socialiniais – demografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 126 darbuotojai įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo, darbo stažo, pareigų, darbo pobūdžio iš Kauno ir Kauno rajonų. Tyrime dalyvavo moterų 81 (64,3 proc.) ir vyrų 45 (35,7 proc.) Tyrimo metu naudotos metodikos – Darbo motyvacijos klausimynas, T. Kasser gyvenimo tikslų klausimynas, išskiriant skales: vidiniai gyvenimo tikslai ir išoriniai gyvenimo tikslai bei optimizmo klausimynas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad vyrai darbe motyvuoti labiau nei moterys, tačiau moterys su aukštesniu darbo motyvacijos lygiu yra labiau optimistiškos nei darbuotojos su žemesniu darbo motyvacijos lygiu. Kuo aukštesnes pareigas užima darbuotojas, tuo didesne motyvacija jis pasižymi darbe. Žemesnes pareigas užimantys darbuotojai su aukštesniu darbo motyvacijos lygiu pasižymi didesniu optimizmu, nei darbuotojai su žemesniu darbo motyvacijos lygiu. Darbe labiau motyvuoti tie darbuotojai, kurių amžius nuo 26 iki 50 metų. Aukštesnę darbuotojų darbo motyvaciją labiausiai nulemia vadovaujantis darbas bei aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios pareigos. / The aim of the project: to identify links between work motivation, internal and external life-time goals and optimism, and to compare them with the social – demographical indicators of different responsibilities employees. In the research participated 126 employees of different age, gender, education, work experience, occupying various positions, and different types of occupation from Kaunas city and Kaunas district. Participants: women – 81 (64,3 %), men – 45 (35,7 %). Methodologies used in the research – work motivation questionnaire, T.Kasser aspiration index, chosen points: internal life-time goals and external life-time goals; and life orientation test revised (LOT-R). The research results shows that at work men are more motivated than women, however women with higher level of motivation are more optimistic then women with the lower level of motivation. The higher responsibilities an employee has the higher his motivation is. Employees with higher level of motivation are much more optimists then those with less motivation. Employees of age range 25 – 50 are more motivated at work. Mostly employees working motivation is determined by leader positions and work demanding higher qualification. Also motivation is determined, but not that strongly, by male gender, major age, higher education and bigger work experience.

Lietuvoje neturtinės žalos institutas dar gana naujas, tačiau pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau suvokia jo svarbą ir esmę ir kreipiasi į teismus reikalaudami kompensacijų už patirtus išgyvenimus. Nors neturtinės žalos atlyginimas dėl savo specifikos kelia nemažai teorinių bei praktinių problemų, jo jokiu būdu negalima ignoruoti ar atsisakyti. Net pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimu niekada negalės būti pasiektas visiškas žalos atlyginimas ir nukentėjusysis visada gaus daugiau arba mažiau nei verti jo išgyvenimai, problemą reikia spręsti ne atsisakant neturtinės žalos atlyginimo, o sutelkiant kuo daugiau dėmesio ties probleminių klausimų analize bei geriausių jų sprendimo būdų paieška. Darbe analizuojami neturtinės žalos atlyginimo atvejai sužalojus sveikatą bei atėmus gyvybę, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo klausimų analizei, svarbiai visiems neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Tyrimas pradedamas neturtinės žalos sąvokos, atlyginimų siekiamų tikslų bei istorinės raidos analize, atkreipiant dėmesį į problematiškiausius aspektus, tokius kaip visiško žalos atlyginimo principo taikymas, istorinė instituto evoliucija. Kadangi darbo tema apribota dviejų neturtinės žalos atlyginimo atvejų analize, daugiausiai dėmesio skiriama probleminių klausimų analizei, su kuriai susiduriama atlyginant neturtinę žalą sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais. Analizuojamas subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / Ersatz des immateriellen Schadens ist ziemlich ein neues Institut in dem Rechtssystem Litauens. In den letzten Jahren kann man aber die Tendenz bemerken, dass immer haufiger Ausgleich der geistlichen Schädigung verlangt wird. Der Ersatz des immaterielen Schaden wegen seiner Besonderheit erregt viele Widersprüche und Probleme in der Rechtstheorie und der Rechtsprechung, aber das ist kein Grund dieses Institut zu ignorieren oder auf ihn zu verzichten. Also, man muss mehr Aufmerksamkeit den aktuellen und problematischen Aspekten schenken. Man muss einverstanden, dass Princip restitutio in integrum kaum erreicht werden kann, aber man muss sich um eine billige Entschädigung bemühen. In der Arbeit wird grundsatzlich auf die Verletzungen der wichtigsten Rechtsgüter – Gesundheit und Leben – konzentriert. Es wird aber auch viel Aufmerksamkeit auf die gemeinsame Frage gelenkt, die für ganzes Institut des immateriellen Schadens aktuell sind. Im ersten Abschnit der Arbeit werden die algemeine Frage analisiert: der Sinn, Funktionen und historische Entwicklung der immateriellen Schäden. Am meisten wird aber mit den problematischsten Fragen beschäftigt, die bei der Ausgleich der immaterieler Schaden für Gesundheits- und Lebensverletzung entstehen, nämlich: der Kreis der Subjekten, die den Ausgleich verlangen können, die Vererblichkeit des Rechtes auf Kompensation, der Sinn des Ersatzes in Fällen der Gesundheit- und Lebenverletzung. Es muss betont waerden, dass man nur für besonders starke... [to full text]