Įdarbinimas ir valstybės užimtumo organizacija SANTRAUKA Lietuvos tapimas pilnateise tarptautinės bendruomenės nare, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, reikmė skatinti šalies gyventojų užimtumą, gerinti įdarbinimo sąlygas, užtikrinti interesus tos žmonių grupės, kuri ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių negali pasirinkti tam tikros užimtumo formos verčia užtikrinti tinkamą teisinį reguliavimą. Darbas, būdamas neatsiejama nuo žmogaus veiklos dalis bei visuomenės gyvenimo šerdimi, persismelkia į kiekvieną visuomeninių santykių sferą, skaidosi į begalę potemių, kurios tampa neišsemiama ir neaprėpiama tema. Todėl rengiant šį darbą nepretenduojama į visapusišką problemų analizę, o siekiama iškelti kai kuriuos įdarbinimo ir atskirų užimtumo institutų aspektus, iš kurių galima spręsti apie pačios problemos mąstą ir teisinio reglamentavimo galimybes. Darbe, taikant sisteminės analizės, loginės analizės, lyginamąjį, lyginamąjį istorinį, statistinį ir teleologinį metodus, atliekama teisės aktų, reglamentuojančių įdarbinimo ir atskirų užimtumo institutų įgyvendinimą, analizė. Atsižvelgiant į tai, magistro darbas rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Darbo kodekso, Civilinio proceso kodekso, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, taip pat tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Darbe taip pat analizuojama mokslinė literatūra ir teismų praktika. Darbą sudaro įžanga ir trys dalys. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir... [toliau žr. visą tekstą] / Work Placement and Organization of State’s Employment SUMMARY Lithuania’s becoming a member of a full-right international community, the economic globalization and labour changes related with it, the need to promote employment of our country’s inhabitants, to improve conditions of employment, to guarantee interests of that group of people unable to choose a certain occupational form due to the causes not dependant on them – all these aspects force to guarantee a suitable legal regulation. While labour is as an integral part of human activity and the core of community life, it pierces into every sphere of public relations and dissolves into zillion of sub-themes which become a spanless and immense theme. Thus, while preparing this work, a thorough analysis of the problems shall not be purported, but some aspects of employment and several occupation institutes shall be arisen whereof the extent of the problem and possibilities of legal regulation can be evaluated. The analysis of legal acts regulating the realization of employment and separate occupational institutes applying the methods of systemic analysis, logical analysis, comparative, historical comparative, statistical and teleological shall be made in this work. With regard to this, the master work shall be prepared following the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania, the Labour Code, the Civil Procedure Code, laws, legal acts and international and European Union legal acts. Scientific literature... [to full text]

Darbas jaunam žmogui yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir saviraiškos bei sėkmingos integracijos visuomenėje priemonė. Be to, aukštas jaunimo užimtumo lygis yra stabilios bei ekonomiškai stiprios visuomenės pagrindas. Tuo tarpu jaunimo nedarbas vis dar išlieka rimta problema tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Jaunimo nedarbo lygis tebėra dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis. Atsižvelgiant į jaunimo užimtumo problemos aktualumą, šiame darbe buvo siekiama ištirti Lietuvos jaunimo užimtumo perspektyvas vieningoje Europos Sąjungos darbo rinkoje bei pasiūlyti problemos sprendimo būdus. Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinkti jaunimo užimtumo politikos dokumentų bei statistinių rodiklių analizės ir kokybinio ekspertų ir jaunimo interviu tyrimo metodai. Iš viso buvo atlikta 10 struktūruotų interviu (5 su ekspertais ir 5 su jaunimo atstovais). Respondentai buvo atrinkti derinant tikslinės atrankos ir sniego gniūžtės metodus. Pirmiausia šiame darbe apžvelgiamos pagrindinės jaunimo užimtumo teorinės prielaidos: aptariama jaunimo sąvokos vartojimo problematika, jaunimo situacijos darbo rinkoje raida bei jaunimo nedarbo priežastys. Toliau analizuojamos ES bei Lietuvos užimtumo politikos bei programos, įvertinamas jose konkrečiai jaunimo užimtumo problemoms skiriamas dėmesys. Trečioje šio darbo dalyje yra pristatomi ekspertų ir jaunimo kokybinio tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia pagrindines Lietuvos jaunimo užimtumo problemas bei siūlo jų sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / The job for young people is not only source of income, but also the way of successful self realization and integration into society. Moreover, the high level of youth employment is the ground of stable and economically strong society. Unfortunately youth unemployment is a serious problem not only in Lithuania, but in more other EU countries also. Youth unemployment rate is twice biger than general unemployment rate. Because of the actuality of youth employment problem, the main purpose of this master thesis is to study the perspectives of the Lithuanian youth employment in single EU labour market and to refer the ways to solve the problem. The methods of youth employment policy documents, employment statistics analysis, and qualitative expert and youth interviews were used for the research. Were made 10 structured interviews with 5 experts and 5 youth respondents. First of all the theoretical presumptions about youth employment are reviewed in this work. The problematic use of youth conception, the development of youth situation in labour market and reasons of youth unemployment are discussed. The EU and the Lithuanian employment policy and programs with its specific attention to youth employment problems in the general employment policy were discussed. The third part of this work presented the results of qualitative expert and youth research, which name the main youth employment problems in Lithuania and propose measures to solve them. The study also studies the effects of... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, atgavus nepriklausomybę, prasidėjo masinė emigracija. Emigracijos mastai iš Lietuvos itin ėmė augti panaikinus administracinius jos ribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas. Tyrimo objektas – Lietuvos darbo jėgos emigracija. Išanalizavus Lietuvos darbo jėgos emigracijos į ES pagrindinius ekonominius veiksnius, galima teigti, kad darbuotojų emigraciją skatina darbo jėgos paklausa Vakarų Europos valstybėse dėl kai kuriose jų augančios ekonomikos ir dėl mažėjančios vietinės darbo jėgos, ypač dėl visuomenės senėjimo. Darbo jėgos migracija ES viduje padeda sušvelninti darbo jėgos trūkumą, tuo naudojasi ES valstybės, nenustačiusios pereinamųjų laikotarpių laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES valstybių narių. Gyventojų emigracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis yra pagrindiniai darbo pasiūlos mažėjimo Lietuvoje veiksniai. Prognozuojama, kad neigiami demografiniai pokyčiai ateityje įtakos darbo jėgos pasiūlos mažėjimą. / In Lithuania as well as in many other countries of Central and Eastern Europe, when the independence was regained, mass emigration started. The extents of emigration started to grow when administrative limits were abolished and the amount of countries that opened their borders increased. On May 1, 2004 when Lithuania became a full member of the European Union (hereinafter EU) and new work opportunities were offered, the emigration process became especially active. Lately the emigration has been considered to be the greatest not military threat for Lithuania, because during the last 17 years 461 thousand of Lithuanian citizens emigrated. More than a half (about 70%) of emigrants went to work to other states of the European Union last year. The main reason why the number of citizens decreases is emigration; hence it is possible to state that emigration is a relevant question of national importance that requires special attention. It is obvious that the membership of the country in the EU and globalization processes will increase the relevance of the emigration in the future as well. Object of the research: Emigration of Lithuanian labor force. Duration of the research: one month (March 1-31, 2007). The work consists of three parts; it also includes conclusions and appendices. The scope of the work is 55 pages. There are 6 tables and 26 pictures presented in the work. When main economical factors of Lithuanian labor force emigration to the EU were analyzed, one can state that... [to full text]

Valstybei vykdant užimtumo politiką, skatinant įvairiomis priemonėmis užimtumą, susiklosto visuomeniniai santykiai (ekonominių, socialinių), kurių dauguma įgyja teisinių santykių formą. Šie užimtumo teisiniai santykiai apibrėžiami kaip sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, siekdamos užimtumo, padedančios sudaryti darbo sutartį. Šiame darbe apžvelgta Lietuvos užimtumo teisinių santykių reglamentavimo raida, pabrėžiant juos įtakojančius tarptautinius teisinius pagrindus. Trumpai apžvelgtos užimtumo srityje reikšmingos TDO konvencijos, nurodant Lietuvos Respublikos teisės aktus, į kuriuos perkeltos šių Konvencijų nuostatos. Apžvelgta ES užimtumo strategija ir išnagrinėta jos įtaka Lietuvos užimtumo politikos formavimo kryptims bei užimtumo teisinių santykių reglamentavimui. / Public relations (economic, social) arise due to state’s policy and enhancement of employment, the majority of which gain the form of legal relations. These legal relations of employment are defined as the system of legal, economic, social and organizational means, which are provided by state, local administration or other institutions, companies, organizations by seeking bigger employment, helping to conclude work contract. The regulation development of legal relations of employment in Lithuania is discussed in this thesis, putting more emphasis on international legal grounds that influence them. ILO conventions, which are meaningful to employment sphere, are briefly reviewed by noting legal acts of Republic of Lithuania where statute of Conventions is removed. EU employment strategy is reviewed and its impact on Lithuania’s employment policy for formed directions as well as regulation of legal relations of employment is analyzed. Conception of legal relations of employment is defined in a wider and narrower sense. Subjects of legal relations of employment are noted, their legal personality is defined. Competence of subjects of ruling system of employment is placed. Content of legal relations of employment in Lithuania is analyzed referring to new law of Employment support and substatutory legal acts related to it. Laws and obligations for fulfilling of employment support are revealed by subjects of legal relations of employment. During the research the attention was drawn... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.

Tyrimo objektas - užimtieji kaimo turizmo sodybose Lazdijų rajone. Tyrimo tikslas - įvertinti kaimo turizmo poveikį užimtumui kaimo vietovėse. Uždaviniai: 1)apibendrinti gyventojų užimtumo ir kaimo turizmo sąsajas; 2)išnagrinėti ir įvertinti kaimo gyventojų užimtumo būklę šalyje ir Lazdijų rajone bei pokyčius; 3)išnagrinėti ir įvertinti gyventojų užimtumą kaimo turizmo versle ir jo pokyčius; 4)įvertinti kaimo turizmo poveikį gyventojų užimtumui ir numatyti jo plėtros perspektyvas. Tyrimo metodai: literatūros, antrinių duomenų analizė, anketinė apklausa, lyginamoji analizė, grafinio vaizdavimo būdai. / Research object – the employed in rural tourism homesteads in Lazdijai district. Research aim – to evaluate the impact of rural tourism on employment in rural areas. Objectives: 1)to summarize links of rural tourism and employment; 2)to analyze and evaluate employment of rural people in country and in Lazdijai district; 3)to analyze and evaluate employment in business of rural tourism; 4)to evaluate influence of rural tourism on employment and to provide perspectives of development. Research methods - analysis of literature and secondary data, questionnaire, comparative analysis graphical representation.

Baigiamajame magistro darbe pateiktos užimtumą apibūdinančios sąvokos ir gyventojų užimtumo kitimo priklausomybė nuo gamybinių jėgų išsivystymo lygio, ekonominių-socialinių ir politinių veiksnių, taip pat analizuojama diskriminacija ir lyčių padėtis darbo rinkoje. Baigiamajame darbe nagrinėjamos moterų užimtumo problemos Lietuvoje ir trumpai apžvelgiamas moterų užimtumas Europos Sąjungoje. Nustatytos pagrindinės moterų užimtumo problemos ir jas lemiantys veiksniai. Pateikti galimi nustatytų priežasčių mažinimo būdai. Atlikus sociologinę apklausą, darbo pabaigoje pateiktas moterų užimtumo didinimo Lietuvoje principinis modelis. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius užimtumo aspektus, pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. / The bachelor theses describe the notions of business and how residents businesses depend on relations of production development, economics, socials and political factors. The theses also analyse the discrimination and sexual equality at work. The bachelor theses describe the problems of women business in Lithuania and European Union. The reasons of the problems, women face in business, are specified and the way to reduce them is described. Furthermore, the model of women busyness in Lithuania was created in refer to sociological research. Finally, the conclusions and suggestions are drawn.

Patarąjį dešimtmetį Lietuvos socialiniame – ekonominiame gyvenime įvyko daug permainų. Dideliu tempu ir mastu keičiasi demografinių procesų raida. Sumažėjo gimstamumas, stipriai padidėjo mirtingumo, o ypatingai vyrų, lygis. Pasikeitė migracijos srautų kryptys, mastai net tipai. Didelį susirūpinimą kelia ir vedybų mažėjimas ar jų nukėlimas vyresniam amžiui, o neretai ir vedybų atsisakymas. Viso to priežastys dažniausiai esti ekonominio pobūdžio ( užimtumo problemos tiek mieste, tiek kaime, būsto įsigyjimo sunkumai, mažos pajamos ), tačiau pastebimos ir akivaizdžios vertybinių nuostatų kaitos ( mažėja pačios santuokos kaip vertybės svarba, didėja žmonių noras būti laisvais ir nepriklausomais, įsipareigojimų vengimas ). Lietuvos visuomenė pasižymi konservatyviomis pažiūromis, bet vis labiau įsigali modernios šeimos bruožai. Vis didesnės tolerancijos susilaukia poros, gyvenančios neregistravusios santuokos, daugėja porų, auginančių vieną vaiką, o taip pat porų, nusprendusių likti bevaikėmis. Lietuvoje vyksta fundamentalūs šeimos pokyčiai. Kuo karta jaunesnė, tuo liberaliau vertina ��eimos bruožų kaitą, šeimos modernėjimą. Tačiau tokie šeimos pokyčių požymiai, kai gausėjimas vienišų asmenų , vaikų, augančių nepilnose šeimose ir skyrybų, taip pat gimstamumo mažėjimas, tiek vyresnių, tiek jaunesnių kartų vertinami gana nepalankiai, ir vertinimų skirtumai tarp kartų yra nedideli. Požiūriui į modernėjantį šeimos institutą tebėra būdingi nemaži prieštaravimai: dar tebėra gajos... [toliau žr. visą tekstą] / During last ten years, lithuanian social – economical life have been changed. Rapid changes have been manifested through rapid broad – scale demographic reconstruction. In Lithuania the most outstanding features of the demographic changes of the period are: a rapid large – scale decrease of fertility, a rate of mortality, especially for males. Radically changed patterns of migration – the flows, amounts, and even types of migration become different. Decreasing number of marriages or postponement or renouncement of marriage rouse great concern. The reasons of these situations are economic ( difficulty in finding a job, acquiring a dwelling, low income ) and value changes ( the diminishing value of marriage, the increasing desire for independence and autonomy among young people, refusal to accept responsibilities, unmarried cohabitation has become more acceptable ). Regardless of the overall conservative attitude of the society, the modren family is gaining strength: not only are new features of the family becoming more universal, but they are being tolerated to a higher degree or even gaining approval. In Lithuania ongoing fundamental changes in the family. Besides, the clearly expressed move towards more liberal evaluations exhibited by the yonger generations varies quite significantly, depending on different family changes. Features of family changes such as the growing number of single people, of children raised in one – parent families, and of divorces and the... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų užimtumo pokyčiai ir jų veiksniai. Darbo tikslas – išnagrinėjus gyventojų užimtumo pokyčius Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Uždaviniai: 1) išnagrinėti užimtumo sampratą ir pagrindinius rodiklius; 2) išanalizuoti užimtumo žemės ūkyje įvertinimo metodologines problemas; 3) atlikti užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamąją analizę; 4) įvertinti užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje struktūrinius pokyčius; 5) numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Tyrimo metodai. Užimtumo žemės ūkyje teoriniai aspektai nagrinėjami ir sisteminami naudojant mokslinės literatūros analizės metodą; užimtumo žemės ūkyje vertinimui bus naudojami statistiniai – matematiniai duomenų analizės, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodai. Darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje išnagrinėta užimtumo samprata, vertinimo metodika ir užimtumo žemės ūkyje vertinimo problemos. Antroje dalyje atlikta Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių užimtumo žemės ūkyje pokyčių ir veiksnių analizė. Atliktas užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamasis vertinimas, išanalizuoti struktūrinius užimtumo pokyčius pagal lytį, pagal užimtųjų žemės ūkyje statusą, amžiaus grupes, ūkio narių struktūrą. Taip pat nustatyti užimtumo žemės ūkyje veiksniai. Trečioje darbo dalyje pateiktos užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje perspektyvos, atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object –changes in population employment and influencing factors in Lithuania and other European Union country. Research subject – having analyzed changes in population employment in Lithuania and other EU states, to project employment perspectives in agricultural sector. Objectives: 6) To analyze conception and main indices of employment; 7) To analyze methodological problems of assessment of employment in agriculture; 8) To do comparative analysis of employment in agricultural sector in Lithuania and other European Union; 9) To estimate structural changes in employment in agricultural sector in European Union states; 10) To prjesct perspective employment in agriculture. Research methods. Method of scientific literature analysis is used to systematize and analize theoretical aspects of employment in agricultural sector; methods of statistical-mathematical data analysis, comparison and graph presentation are used to evaluate employment in agriculture. The work consists of 3 parts. The first part analyses conception of employment, evaluation methodics and problems of employment evaluation in agriculture. The second part presents analysis of factors and changes in employment in agriculture in Lithuania and other European Union states. Comparative evaluation of employment in agricultural sector in European Union states is done, structural changes in employment are analyzed based on gender, employment status, age group, structure of economy members. The third part of... [to full text]

Daugybė priežasčių turi įtakos gyventojų užimtumui bei verčia darbdavius ir darbuotojus taikytis prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų. Pastaruoju metu tai ypač aktualu valstybėms siekiant likviduoti pasaulinės ekonominės krizės padarinius. Švedijai, kaip vienai stipriausių ekonomikos požiūriu ES valstybių, taipogi nepavyko išvengti pasaulinės ekonominės krizės. Svarbu išsiaiškinti ar Švedijoje egzistuoja darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyra, padedanti užtikrinti didesnį asmenį užimtumą šalyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti Švedijos vykdomą darbo rinkos politiką ir situaciją darbo rinkoje, pateikiant galimus problemų sprendimus. Pateikiama darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo (flexicurity) samprata, komponentai, principai bei pavyzdžiu ES laikytinas Danijos „auksinio trikampio“ modelis. Nagrinėjamas darbuotojų mobilumas šalyje bei užimtumo apsauga. Aptariami įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai turintys įtakos darbuotojų mobilumui ir darbo santykių lankstumui bei jo reglamentavimas teisės aktuose. Darbe analizuojamos Švedijoje paplitusios lanksčios darbo organizavimo formos: terminuotos sutartys, laikinasis įdarbinimas, ne visas darbo laikas, darbas pagal iškvietimą, lankstus darbo grafiko organizavimas ir nuotolinis darbas. Nagrinėjama Švedijoje vykdoma mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo politika ir reikšmė užimtumui, taip pat socialinė apsaugos sistema, garantuojanti nedarbo draudimo išmokas, išeitines išmokas. ... [toliau žr. visą tekstą] / A number of factors influence employment and make employers and employees adapt to rapidly changing market conditions. This has recently been particularly pertinent to countries seeking to address the consequences of the world economic crisis. Sweden, which is one of the most powerful economic players in the EU, has also failed to avert the crisis. It is important to determine whether in Sweden there is flexicurity, which helps to ensure higher employment rates. The aim of the thesis is to analyse the Swedish labour market policy and the labour market situation and provide possible solutions to problems. The paper provides the concept, components and principles of flexicurity and the Danish “golden triangle” model, which is considered to be an example by the EU. The paper also examines the mobility of workers within the country and employment protection. Further, it discusses termination of employment contracts in respect of the notice period, which has influence over the mobility of workers and the flexibility of labour relations, and the regulation thereof. The thesis analyses flexible forms of work organisation prevalent in Sweden, i.e. fixed-term employment contracts, temporary employment, part-time employment, on-call work, flexible organization of working time and telework. Finally, the paper focuses on the Swedish lifelong learning policy and its significance to employment, as well as the social security scheme, which guarantees unemployment insurance benefits and... [to full text]