Mokesčių vengimas nėra nei pageidaujama, nei toleruojama mokesčių mokėtojų veiklos forma, todėl valstybės stengiasi apibūdinti, atpažinti ir, svarbiausia, kontroliuoti mokesčių vengimą. Antivengimines priemonės šiame darbe apibrėžiamos kaip būdai kovoti prieš mokesčių nemokėjimą ar jų sumažinimą, kai mokesčių mokėtojai imituoja teisės aktų reikalavimus atitinkantį veiklos modelį ar sandorių seką ir taip gauna mokestinę naudą. Pabrėžtina, kad antivengiminės nuostatos tai ne tik prevencijos priemonės, bet kartu ir mokesčių vengimu padarytos žalos valstybės biudžetui pašalinimas. Turinio viršenybės prieš formą principas kaip bendroji antivengiminė priemonė ir ūkinių operacijų su tikslinėse teritorijose įregistruotais asmenimis taisyklės Lietuvos mokesčių sistemoje įtvirtintos 2002 m. Plonos kapitalizacijos bei kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklės nustatytos 2003 m. Sandorių kainodaros taisyklės – 2004 m. Kadangi šios antivengiminės priemonės yra įtvirtintos palyginti neseniai, darbe, tiriant įstatyminį įtvirtinimą, doktrininį aiškinimą ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktiką, analizuojamas dabartinis antivengiminių priemonių teisinis reglamentavimas ir kylančios praktinės problemos, ieškoma galimų jų sprendimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek mokesčių teisės doktrina, tiek ginčus nagrinėjančių institucijų praktika nėra gausi, nagrinėjamos ir galimai kilsiančios problemos, siekiant iš anksto nustatyti galimus antivengiminių priemonių tobulinimo būdus... [toliau žr. visą tekstą] / Tax avoidance is neither desirable nor acceptable activity of tax payers therefore countries are seeking to define, recognize and mainly control tax avoidance. Anti-avoidance measures are determined as means to contest with not paying taxes or reduction of taxes if tax payers imitate the model of activity or a series of transactions which fit the requirements of legal acts and thus gains tax advantage. It should be noted that anti-avoidance measures are not only precautionary means but also elimination of damage which is done to the country‘s budget by avoiding taxes. Substance over form principle as general anti-avoidance rule and rules of economic operations with persons registered in reduced taxes jurisdictions in the tax system of Lithuania were established in 2002. Thin capitalization and controlled foreign corporation rules were settled in 2003. Tranfer pricing rules – in 2004. Whereas anti-avoidance measures are established comparatively recently, there in this master issue by researching legislation, the doctrine of tax law and the practise of institututions examining tax disputes current legal regulation of anti-avoidance measures and attendant practical problems are analysed and estimated, possible solutions are proposed. Considering that neither the doctrine of tax law nor the practice of institutions examining tax disputes is in great numbers potential problems are also researched and possible anti-avoidance measures improvements are being tried to be found in... [to full text]

Šio magistrinio darbo tema „Baudžiamoji atsakomybė už vagystę pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę“ yra aktuali šią dieną, nes vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse yra vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, todėl šiandien yra aktualu paanalizuoti vieną iš dažniausiai padaromų nusikalstamų veikų nuosavybei – vagystę, kuri padaro žalą nuosavybei ar sukelia tokios žalos grėsmę. Vagysčių rūšys yra gana įvairios ir jų padarymo būdai nuolat tobulėja. Tai įtakoja prieštaringas nuomones, taikant ir aiškinant vagystės sudėties požymius. Nevienoda ir teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį, todėl vagystės sudėties ir vagystę kvalifikuojančių požymių analizė naudinga baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai. Magistrinis darbas susideda iš įvado, 5 pagrindinių darbo dalių ir išvadų. Pirmojoje dalyje nagrinėjama vagystės samprata ir įstatymų reglamentuojančių šią veiką raida. Toliau analizuojama vagystės sudėtis, tai yra objektyvieji ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Trečiojoje dalyje nagrinėjami vagystę kvalifikuojantys požymiai, ketvirtojoje dalyje nagrinėjama vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas. Magistriniame darbe taip pat nagrinėjamas vagystės atskyrimas nuo kitų panašių nusikalstamų veikų nuosavybei pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę. Kiekvienoje dėstymo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this master thesis “Criminal responsibility for a theft according to the criminal law of the Republic of Lithuania and foreign countries” is relevant nowadays, because one of the most frequent crimes, not only in Lithuania but also in other foreign countries, is theft. Our country for the prevention and control of this crime gives quite a big attention, thus today it is relevant to analyze one of the most frequent criminal activities involving property – theft, which does harm to property or causes a threat for such harm. There is a big variety of thefts, and methods of its performance develop all the time. That influences the controversial opinions when applying and explaining the attributes of theft composition. As well as the courts‘ practise is not the same, when applying the 178th article of Criminal Code of the Republic of Lithuania, thus the analysis of theft composition and attributes, qualifying a theft, is useful for the application practise of criminal law. The master thesis consists of introduction, 5 principle parts of the thesis and conclusions. In the first part there is being analyzed the conception of the theft and the development of laws, regulating this activity. Further on is being analyzed the composition of theft; these are objective and subjective symptoms of this criminal activity. In the third part there are being analyzed symptoms, qualifying a theft. In the fourth part there is being analyzed a theft as a criminal offence. In the master... [to full text]

The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą. Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]

In the thesis foreign direct investment in the Baltic countries using gravity model have been analysed. The first part of the thesis consists of foreign direct investment definition, the positive and negative influencing factors of foreign direct investment evaluation criteria analysis of the scientific literature and the authors different approaches to them. It is also made a critical evaluation of literature, authors usually distinguishing factors mentioned in different sources that affect foreign direct investment. Also in the first part of the paper theoretically gravity model and its application in practice of direct foreign investment assessment has been described. In the practical, analytical part the analysis of the chosen 7 most popular parameters from has been performed using the graphical methods. Also analyzed the market size, average wages, education levels, tax burden, economic openness index , GDP per capita and the average disposable income per household member on foreign direct investment in the Baltic countries, using multiple regression and correlation analysis and using a gravity model. The thesis ends with conclusions and recommendations. Structure: introduction, theoretical part, practical part, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 77 p. text without appendixes, 19 pictures, 34 tables, 55 bibliographical entries. / Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos tiesioginės užsienio investicijos Baltijos šalyse taikant gravitacinį modelį. Pirmoje darbo dalyje pateikiama tiesioginių užsienio investicijų sąvokos, teigiamą ir neigiamą įtaką darančių veiksnių, tiesioginių užsienio investicijų vertinimo kriterijų analizė mokslinėje literatūroje bei skirtingas autorių požiūris į juos. Taip pat atliktas kritinis literatūros vertinimas, išskiriant dažniausiai autorių minimus veiksnius skirtinguose šaltiniuose, kurie daro įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms. Taip pat pirmoje darbo dalyje teoriniu požiūriu išanalizuotas gravitacinis modelis bei jo taikymas praktikoje tiesioginėse užsienio investicijoms įvertinti. Praktinėje, analitinėje darbo dalyje pagal pasirinktus 7 parametrus iš dažniausiai pasitaikančių literatūros apžvalgose išanalizuotas Baltijos šalių tiesioginių užsienio investicijų atvejis naudojant grafinę analizę. Taip pat nagrinėjamas rinkos dydžio, vidutinio darbo užmokesčio, išsilavinimo lygio, mokesčių naštos, ekonominio atvirumo indekso BVP vienam gyventojui bei vidutinių disponuojamų pajamų vienam namų ūkio nariui įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms Baltijos šalyse naudojant daugianarę koreliacinę regresinę analizę bei pritaikant gravitacinį modelį. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 2 dalys: įvadas, teorinė dalis, praktinė dalis išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 77 p. teksto be priedų, 19 iliustr., 34 lent., 55... [toliau žr. visą tekstą]

Bendroji žemės ūkio politika suvaidino ypač svarbų vaidmenį plėtojant ir gilinant integracijos procesus Europoje. Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje rinkoje, naudotis ES paramos instrumentais. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis Lietuvos žemės ūkio sektoriui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius: didesnę konkurenciją vidaus rinkoje, aukštus kokybės standartus, prekybos ir gamybos apribojimus. Kol kas nepakankamai suderinti žemės ūkio produktų muitinio įforminimo aspektai tarp muitinės bei Nacionalinės mokėjimo agentūros. Europos Sąjungos šalių muitinėse dar nėra vienodai traktuojamos kai kurios reglamentų, kitų normatyvinių aktų nuostatos, dėl ko kyla nemažai nesusipratimų, teikiant paslaugas užsienio įmonėms. Esant sudėtingų Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reglamentų, kodeksų gausybei, tarptautinės prekybos operatoriams sunku susigaudyti procedūrose ir tvarkose, forminant krovinius muitinėse. Temos aktualumas: Lietuvai tapus ES nare pasikeitė žemės ūkio ir maisto produktų prekybos režimas ir muitinės importo ir eksporto procedūrų teisinis reguliavimo ir jų kontrolės atlikimas. Tyrimo tikslas: išnagrinėti žemės ūkio produktų eksporto ir importo ir jiems taikomų muitinės procedūrų pokyčius Lietuvai įstojus į ES. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti Bendrąją žemės ūkio politiką, atskleisti jos tikslus ir reguliavimo instrumentus; išnagrinėti žemės ūkio produktų importo ir eksporto... [to full text] / Problems of the topic: the Common Agricultural Policy has performed an extremely important role in development and extending integration processes in Europe. Upon joining the EU common market Lithuania opened up an opportunity to operate on a larger and more active market, to use the EU support instruments. However along with the increased opportunities Lithuanian agricultural sector had to accept the challenges of the EU common market: greater competition on the internal market, high quality standarts, trade and production restrictions. So far the aspects of customs processing of agricultural products are insufficiently agreed upon by the customs and the National Paying Agency. The customs of the EU member states have yet no single interpretation of some regulations, other provisions of legislative documents, which results in much misunderstanding when providing services to foreign companies. Due to a great number of complex European Union legislative documents, regulations, lawbooks governing customs activities, international trade operators face difficulties when trying to get a handle on procedures and practices when they arrange customs clearing for cargo. Topicality of the issue: since Lithuania has become an EU member state changes in agricultural products and food trade regime and legal regulation of import and export customs procedures and performance of their control have been introduced.

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistema. Analizuojant teisinius, biurokratinius bei percepcinius užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos veiksnius, siekiama identifikuoti dabartinę šios sistemos būklę ir numatyti jos tolesnės raidos perspektyvas. Darbe taip pat pateikiama rekomendacijų ir konkrečių priemonių, kurių įgyvendinimas potencialiai prisidėtų prie šalies užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos plėtros. / In the context of more complicated process of Lithuanian international environment it is getting more difficult to draw a line between foreign and home policy. On the traditional foreign policy agenda new items are to be seen (e.g. terrorism, international migration, etc.) obviously, new activity models are required to deal with these problems successfully. The sector of foreign policy becomes a linking chain that makes it possible to combine inner and outer environmental dynamic processes as well as to more effectively implement national interests. That is why it is extremely important to ensure the efficiency of mechanisms for forming and implementing foreign policy. The work is based on a presumption that the effective planning and management are to be indispensable condition for successful foreign policy. The aim of the work is to estimate the situation in strategic planning and management of foreign Lithuanian policy and to find out if there is any evidence of the development in this particular area. The objectives of the work are: a) to analyze the institutional structure of the strategic planning and management in the Lithuanian foreign policy; b) to investigate the contents of strategic documents; c) to identify the shortcomings in the process of strategic management as a whole and in its separate chains; d) to estimate the situation in the system of strategic management and to characterize its perspectives for future development; e) to give recommendations on how to... [to full text]

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

This Final Paper consists of analysis of NATO and EU role to Lithuanian security by identifying our days and future threats to Lithuanian security and identification of the future of the Lithuanian security policy. In the first part of this final paper was glanced through NATO and EU CFSP and DP history, highlighting problems of EU integration to Euroatlantic security. It can be assumed that more then half of continuing Cold War century NATO has assured the creation and the welfare of Eastern Europe. The collective defense remains further of one’s NATO functions, by that time EU is not responsible of European collective defense. EU stands just in crisis management. The NATO��s and EU’ intercourse problem maintains historical and national color. The second part was dedicated to analyze the evolution of Lithuanian membership in NATO, EU CFSP and DP. It was noticeable that Lithuanian NATO membership gives security to country against straight military invasion by discouraging potential threats. The EU membership gives economical sanctions to threat object just de facto i. m. after, for example, the invasion to Lithuania. But according to NATO and EU agreements, nations which belong to these organizations are allowed to choose the way of reaction so it’s might depend on relationship of each of them and Lithuania. The type and the spectrum of threats were identified in the last part and there was made an analysis which of them and in what time dimension might occur against... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos bei galimybė jas pritaikyti praktikoje vertinant verslo subjektų socialinio atsakingumo apimtį. Pirmojoje darbo dalyje orientuojamasi į ĮSA teorinę dimensiją, kurios analizė patvirtino egzistuojantį aukštą ĮSA neapibrėžtumo lygį, kuris buvo sumažintas pateikus socialiai atsakingos veiklos vykdymo sampratą. Antroji dalis skirta ĮSA koncepcijų pritaikomumo praktikoje analizei, kurios pagrindu išskirti pagrindiniai veiksniai, skatinantys socialiai atsakingą veikimą, bei susisteminti konceptualūs ĮSA modeliai, kas sudarė prielaidas verslo subjektų socialinio atsakingumo vertinimui. Trečiojoje daro dalyje atlikti du tyrimai siekiant pritaikyti ĮSA koncepcijas praktiškai. Pirmasis tyrimas leido pateikti du ĮSA kraštutinumo pavyzdžius, tai yra socialiai atsakingą ir neatsakingą verslo subjektą. Antruoju tyrimu nustatytas egzistuojantis skirtumas tarp užsienio ir Lietuvos kapitalo verslo subjektų požiūrio į ĮSA ir iš to išplaukiančio jų socialinio atsakingumo apimties, bei viso to sąsaja su šiose kompanijose vyraujančiais vadybos tipais. / The author of this paper analyzes the concepts of corporate social responsibility and the possibilities of their practical implementation in valuing CSR extent in companies. The first part of the work deals with theoretical dimension of CSR, analysis of which confirmed the existence of vagueness of the phenomenon, which was eliminated to some extent by presenting a definition of this term. The second part is devoted to analysis of CSR concepts’ practical implementation, according to which main factors stimulating socially responsible behavior were singled out and conceptual CSR models systematized, all of which created preconditions for evaluation of social responsibility in companies. The third part of the paper covers two practical researches conducted based on CSR concepts. The first one created an opportunity to present two marginal examples of CSR, i.e. socially responsible and socially irresponsible company. In the second research it was established that there is a difference between foreign and Lithuanian capital companies’ attitudes towards CSR, which can be linked to the dominant management types in the aforementioned companies.

ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) Tiesioginių užsienio investicijų plėtra Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 99 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: tiesioginės užsienio investicijos, investicijas lemiantys veiksniai, TUI pritraukimas, mokestinės lengvatos, patrauklumo TUI indeksas. Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis užsienio investicijų ir tarptautinio kapitalo judėjimo procesai daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai. Pereinamosios ekonomikos šalims, tame tarpe ir Lietuvai, tiesioginės užsienio investicijos yra vienas svarbiausių ūkio plėtros veiksnių. Kadangi į Lietuvą investicijų pritraukiama nedaug, tai skatina analizuoti valstybės ekonominę politiką, skatinant tiesioginių užsienio investicijų atėjimą į šalį bei vertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius. Darbo objektas- tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiantys veiksniai. Darbo tikslas- išanalizavus tiesioginio investavimo procesus Lietuvoje, įvertinti tiesioginių užsienio investicijų plėtrą į Lietuvos ekonomiką lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: atlikti tiesioginių užsienio investicijų sampratos teorinį nagrinėjimą, atlikti Lietuvos investicinės aplinkos SSGG analizę, atlikti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių palyginamąją analizę pagal tiesioginių užsienio investicijų plėtrą lemiančius veiksnius, atlikti ekspertų apklausą. Pirmoje dalyje nagrinėjama tiesioginių... [toliau žr. visą tekstą] / ŠIMČIKAITĖ, Diana. (2010) The development of Foreign Direct Investment ( FDI ) in Lithuania. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University.99 p. SUMMARY KEYWORDS: foreign direct investments, factors causing foreign direct investment, attracting FDI, taxing exemption, index of FDI attractiveness. In global economy fireign capital flows process influence international items, services and development of technologies. Foreign direct investments is one of the main factor for economic growth in all markets in transition and Lithuania also. On the whole, it’s just a small amount of foreign direct investments is attracting to Lithuania now. From the point of view effectiveness, Lithuania is after a lot of countries, that’s why it’s very important to analyse the main factors causing foreign direct investment. Object of the work: the main factors causing foreign direct investment. Aim of the work: evaluate the main factors causing foreign direct investment to Liethuania, after analysis of the foreign direct investing process. Tasks of teh work: to analise foreign direct investments composition, to accomplish Lithuania‘s investment environment SWOT analysis and comperative analysis of Lithuania and other Baltic states, to perform experts interrogation. First part, analyses foreign direct investments composition. Having in mind theories of capital movement and factors causing FDI flows to host economy, theoretical considerations of foreign direct... [to full text]