Šiomis dienomis akcentuojamas mokymosi visą gyvenimą galimybės ir užsienio kalbų mokymosi reikšmė žmonių gyvenimui, asmeniniam tobulėjimui, savęs realizavimui, prisitaikymui prie mokslo ir technikos pažangos, prie kylančių reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, ekonomikos plėtotei ir kokybės užtikrinimui. Užsienio kalbų mokymosi kokybės valdymo galimybės naudojant komunikatyvinį kalbų mokymo(si) metodą, kurio esmė − kalbos mokymasis bendraujant, realizuojant besimokančiųjų poreikius mokytis pagrindinių Europos kalbų tam, kad suaugę žmonės galėtų pasinaudoti dauguma galimybių, kurios jiems atsiveria naujosiose Europos Sąjungos ir Europos Tarybos valstybės narėse. Mokymosi komunikatyviniu metodu tikslas yra mokinio komunikatyvinė kompetencija, kuri kalbėjimą padaro gyvą ir priverčia besimokantyjį įveikti kalbėjimo svetima kalba barjerą bei padeda praktiškai naudoti kalbą visose situacijose. / Every person is responsible for his/her life. Wanting to achieve their aims people can get help from other people, but everyone has to decide, what or how they have to do wanting to find their own best way. Every person has to choose the most suitable way of learning, which will help to achieve their goals. Nowadays the main attention is paid to the permanent learning, which can help to educate comprehensive abilities of activity, especially of IT, new culture of work techniques, foreign language and communication. Adults learning/teaching foreign languages using the communicative approach reveals much possilities.

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai. / The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text]

The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai.

Užsienio prekyba – seniausi tarptautiniai santykiai, todėl be jos analizės neįmanoma padaryti pilnaverčių išvadų apie šalies ekonomikos būklę. Šalies užsienio prekybos politika reguliuoja ekonominius santykius su kitomis šalimis, todėl kiekviena valstybė ją vykdo savaip. Šio darbo tema - „JAV nacionalinė eksporto strategija ir jo kontrolės sistema“. Pasirinkta tema yra aktuali. JAV ekonominė ateitis labai priklauso nuo jos gebėjimų konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje. Nacionalinė eksporto strategija atspindi tą faktą, jog eksportas yra JAV ekonominės sveikatos ir pragyvenimo lygio pagrindas. Kadangi su eksportu susiję darbai yra geriau apmokami, o eksportuojančios įmonės dažniau veikia sėkmingai, yra aišku, kad kuo stipriau JAV kreips savo ekonomiką į eksportavimo sritis, tuo labiau prisidės prie visuomenės stabilumo bei aukštesnio visų JAV gyventojų pragyvenimo lygio. Darbo tikslas - išnagrinėti eksporto, kaip užsienio prekybos dalies, skatinimo bei tobulinimo svarbą šalies ekonomikai ir išanalizuoti JAV nacionalinės eksporto strategijos sukūrimo prielaidas ir pasiekimus, bei įvertinti JAV eksportą pasaulinės ekonomikos kontekste. Siekiant numatyto tikslo darbe iškelti šie uždaviniai: apibūdinti eksporto skatinimo priemones ir strategiją; išnagrinėti JAV nacionalinės eksporto strategijos prioritetus ir pasiekimus per 1994 – 2006 metus; apžvelgti JAV eksporto kontrolės sistemą, siekiant įvertinti eksportą lemiančius veiksnius bei jį skatinančias priemones; apibūdinti JAV... [to full text] / Foreign trade is the oldest kind of international relationships, so it is impossible to make solid conclusions about the state of country‘s economics without analyzing it‘s foreign trade. Country‘s foreign trade policy regulates economic relations with other countries, this is why each nation differently administers and implements this policy. The subject chosen is relevant. U.S. economic future heavily depends on it‘s ability to compete in the global economic environment. National Export Strategy reflects the fact that export is the backbone of U.S. economical health and standard of living. The export related jobs have higher salaries and the exporting companies more often are successful so it is clear that the more U.S. will orient it‘s economics into the fields of export, the more the contribution to the stability of community and the higher standard of living for the U.S. population will be. Objectives – to study the relevance of export promotion and improvement to the national economics and to analyze the background and the achievements of the U.S. National Export Strategy; and to evaluate U.S. export in the context of global economy. The tasks raised in order to achieve the objectives: to describe export promotion measures and strategy; to analyze the priorities and achievements of the U.S. National Export Strategy during the period between 1994 and 2006; to review the U.S. export control system in order to evaluate the export determining factors and the export... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama institucinių veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, naujosiose Europos Sąjungos šalyse 2002-2008 metų laikotarpiu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausios vidutinės TUI įplaukos buvo Maltoje bei Kipre, tuo tarpu mažiausios – Rumunijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Tiriant sukauptų TUI pokytį nustatyta, kad vienam gyventojui tenkančios sukauptos TUI 2008 metais, lyginant su 2002-aisiais labiausiai išaugo Bulgarijoje ir Rumunijoje. Atliekant institucinių veiksnių (balsas ir atskaitomybė, politinis stabilumas ir smurto nebuvimas, reguliavimo kokybė, įstatymo viršenybė, korupcijos kontrolė, valdžios efektyvumas) palyginimą nustatyta, kad analizuojami institucijų kokybę nusakantys veiksniai nuo 2002 iki 2008 metų buvo geriausiai įvertinti Maltoje, Slovėnijoje, Estijoje bei Kipre. Tuo tarpu prasčiausiai – Bulgarijoje ir Rumunijoje. Galiausiai, tiriant ryšį tarp institucinių veiksnių ir TUI įplaukų buvo nustatyta, kad valdžios efektyvumas, reguliavimo kokybė, įstatymo viršenybė bei korupcijos kontrolė buvo stipriai susiję su tiesioginių užsienio investicijų įplaukomis. Institucinio veiksnio „valdžios efektyvumas“ kitimas, įtakojo net 69 proc. tiesioginių užsienio investicijų įplaukų variacijos bei ryšys tarp šio valdymo rodiklio ir TUI įplaukų buvo pats stipriausias lyginant su kitais valdymo rodikliais. Politinis stabilumas TUI įplaukų kitimui darė mažiausią įtaką bei ryšys tarp šio... [toliau žr. visą tekstą] / In the bachelor‘s thesis is examined the influence of institutional determinants on foreign direct investment inflows per capita in the new European Union countries during 2002-2008 period. The study showed that the highest average FDI inflows were in Malta and Cyprus while the lowest – in Romania, Poland and Lithuania. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2008, compared to year 2002 increased most significantly in Bulgaria and Romania. The comparison of the institutional determinants (voice and accountability, political stability no violence, government effectiveness, regulatory quality, rule of law, control of corruption) demonstrated that institutional determinants was top rated in Malta, Slovenia, Estonia and Cyprus, meanwhile, poorly rated in Bulgaria and Romania. Finally, while investigating the relationship between institutional determinants and FDI inflows, have been found that government effectiveness, regulatory quality, rule of law and corruption control were strongly associated with FDI inflows. Evolution of institutional determinant “government effectiveness” influenced 69 percent of FDI inflows variation and the relationship between this government indicator and foreign direct investment inflows was the strongest compared with other governance indicators. The political stability did the smaller influence for the variation of FDI inflows and the relationship between this index and FDI inflows... [to full text]

Atsigaunanti NVS šalių ekonomika darosi patraukli investuotojams bei prekybininkams, didelės pardavimo apyvartos galimybė užgožia baimę dėl valiutų kurso svyravimo nepalankia įmonei kryptimi. Neįvertinta valiutinė rizika gali įmonę privesti iki bankroto, todėl svarbu ją valdyti. Įmonėje turėtų būti įdiegta valiutinės rizikos strategija. Darbe bus pateiktas rizikos valdymo modelis, kurį galima pritaikyti tiriamai įmonei. Darbo objektas – valiutinės rizikos valdymas. Darbo tikslas: Pateikti įmonei valiutinės rizikos valdymo sistemą. Darbo uždaviniai: 1)apžvelgti veiksnius kurie turi įtakos valiutinės rizikos atsiradimui; 2)įvertinti patiriamos rizikos lygį tiriamojoje įmonėje panaudojant matematines skaičiuotes; 3)išnagrinėti priemones kurios gali turėti įtakos valiutinės rizikos valdymui; 4)pateikti pasiūlymus kaip įmonė gali valdyti valiutinę riziką. Darbo rezultatai. Ištyrus pasirinktos įmonės finansinius dokumentus buvo nustatyta patiriamos valiutinės rizikos rūšis ir rizikos lygis. Siekiant šią riziką valdyti buvo pasiūlyta įmonėje naudoti valiutinės rizikos valdymo modelį, kuriuo pasinaudojus įmonėje nustatoma patiriamos rizikos dydis. Taip pat šio modelio dėka galima parinkti tinkamiausias apsidraudimo priemones bei numatyti jų panaudojimo efektyvumą. Pagal valiutinės rizikos valdymo modelį buvo sudarytas valiutinis balansas, apskaičiuota atvira užsienio valiutos pozicija, variacijos/kovariacijos metodu apskaičiuota rizikos vertė, parinktos tinkamiausios apsidraudimo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of a scientific research – foreign exchange risk management. Tasks: 1)to systematise the factors influencing foreign exchange fluctuations; 2)to determine the level of foreign exchange rate risk management; 4)to analyze modern hedging methods and means aimed to control foreign exchange rate risk and determine the possibility of their application in enterprise; 5)to use a foreign exchange rate risk management model for foreign exchange rate risk management in enterprise. Choosed foreign exchange rate risk management model gives conditions to realistically estimate foreign exchange rate risk, choose adequate hedging instruments and forecast financial results for an enterprise. This model covers all the stages of the management cycle of foreign exchange rate risk. Best-fit cases and means are suggested for each stage for enterprise using this model: foreign exchange balance and calculation of open foreign exchange positions for determining the risk; quantitative measurement variance/covariance method for measuring risk; choosing hedging means and instruments based on terms. It allows enterprise to measure the risk, choose adequate risk management instruments, forecast financial result and cash flows of the enterprise. The results of foreign exchange rate risk managing in enterprise were that damage of rate risk was 2.5 smoler when not managing the risk.

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Europos Sąjungos kalbų politika plėtojama atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytą strateginį tikslą tapti konkurencingiausia dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia subalansuotai plėtoti ekonomiką, kurti geresne darbo sąlygas didesnei socialinei sanglaudai. Įgyvendindamas šį tikslą, Europos Komisijos Daugiakalbystės skyrius, taikydamas atvirojo koordinavimo metodą, parengė veiksmų planą 2004-2006 metams „Skatinti kalbų mokymąsi ir lingvistinę įvairovę“, kuriame numatė skatinti kalbų mokymąsi visą gyvenimą, gerinti kalbų mokymo kokybę, kurti palankią kalboms mokytis aplinką. Ši kalbų politikos nuostata yra užfiksuota ir Lietuvos švietimo strateginėse nuostatose (2003-2012). Siekiama, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar 2-3 užsienio kalbas, todėl pagrindinėje mokykloje moksleiviams privaloma mokytis dvi užsienio kalbos. Теma apie antrosios užsienio kalbos mokymąsi mokykloje yra labai aktuali visai Lietuvai bei Europai. Bet vis dėlto mokymosi pasiekimų vertinimo sritis (būtent tyrimų lygyje) lieka nepakankamai ištirta, tai yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvoje. Magistro darbo tyrimo objektu tapo antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymas(is), buvo atliktas moksleivių anketavimas (dalyvavo 615 respondentų) ir apklausti antrosios užsienio (rusų) kalbos mokytojai (15 respondentų) iš 17 mokyklų. Testo rezultatų kokybinė analizė parodė, kad tirtų mokinių rusų kalbos pasiekimai atitinka antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / European Union language policy is developed considering a strategy point intended in the Lisbon strategy to turn the most competitive and dynamic economy of knowledge, create better work conditions for a wider social cohesion. Multilingual section of European committee implementing this point, fitted in with the open method of coordination and made ready the plan of acts for 2004-2006: “To prompt language learning and lingistic variety”. This sheduled to prompt life-long language learning, improve language teaching quality, create favourable settings for language learning. This atitude of language policy is also recorded in Educational provisions of Lithuania (2003-2012). It is out for every citizen to know 2-3 foreign languages except native language consequently schoolchildren are bound to study two foreign languages. The subject of the second foreign language learning at school is very topical for all Lithuania and Europe. Nevertheless the estimation range of studying marches (at the exploratory level exactly) stays researched imperfectly. It is a new phenomenon in Lithuania. The object of this master thesis is second foreign (Russian) language learning. Schoolchildren were given the questionaires (615 respondents participated). The teachers of the second foreign language were questioned (15 respondents) from 17 schools. Quolitative analysis of the test’s results showed that language gains satisfy second foreign (Russian) language demands based on Common Framework and... [to full text]

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas teismų jurisdikcijų kolizijų civilinėse bylose, turinčiose užsienio elementą, bendrojoje tarptautinėje, užsienio ir Lietuvos teisėje įtvirtintos teisės normų reglamentacijos sukeliamų problemų analizei. Pagrindine tyrimo užduotimi autorius laiko po Lietuvos Respublikos tapimo Europos Sąjungos nare išaugusią užsienio elementą turinčių civilinių ginčų teismų jurisdikcijų teisingo nustatymo instituto svarbą įtvirtinančių tarptautinių, užsienio ir Lietuvos teisės normų nuostatų bei teismų jurisprudencijos įvertinimą bendrame pasauliniame kontekste. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama teismų jurisdikcijų kolizijos samprata, jos atskirų kriterijų reikšmė nustatant kompetentingą teismą ir tos teisminės institucijos priimtų sprendimų pripažinimą bei vykdymą. Taip pat detaliai susipažįstama su įvairių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos...) nacionalinių, pasaulinių (UNIDROIT Romos konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų...) ir ES (Reglamento 44/2001…) teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis civilinių bylų su užsienio elementu priskirtinumą konkrečioms teismų jurisdikcijoms. Antrojoje dalyje susipažįstama su Europos Teisingumo Teismo, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, užsienio ir Lietuvos valstybių teisminių institucijų praktika. Aptariant šią praktiką bei pirmojoje dalyje aprašytus kriterijus, įvardijamos daugiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis is devoted to the analysis of collisions of courts' jurisdictions in civil cases involving a foreign element and the analysis of the problems caused by the regulation of law norms confirmed in General International Law, Foreign Law and Lithuanian Law. After becoming an EU member state, the growth of civil contentions involving a foreign element is noticeable in the Republic of Lithuania. According to the author of this thesis, the main task of the thesis is considered to be the evaluation of the right determination institute of civil law jurisdictions importance confirmed by International, Foreign and Lithuanian Law norms regulation as well as the courts’ jurisprudence in the common world context. The thesis consists of three different parts. In the first part the author emphasizes the definition of collision of the courts’ jurisdiction and the importance of its separate criteria by identification of the qualified court, the recognition of its taken judgments and implementation. After that, national laws of different countries (such as Germany, France, Lithuania, etc.), international (UNIDROIT Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects, etc.) and the European Union (EU) (Council Regulation 44/2001, etc.) rules of law as well as some legal provisions from the international legal assistance treaties signed by the Republic of Lithuania, that deals with civil cases’ involving foreign element, attributability to the particular courts will be... [to full text]