Nors lobizmas Lietuvoje buvo įtvirtintas 2001 metais, priėmus Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymą, iki šiol lietuvių teisinėje literatūroje nebuvo skiriama daug dėmesio lobizmo kaip instituto suderinamumui su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu. Lobizmas dažniausiai yra nagrinėjamas politikos mokslų kontekste kaip grupių interesų perdavimo priemonė. Teisinėje literatūroje yra straipsnių analizuojančių Lobistinės veiklos įstatymą, jo veikimą ar neveikimą bei kitus lobizmo įtvirtinimo aspektus. Visgi lobizmo ir konstitucinio principo, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu suderinamumo problema kyla tada, kai interesų grupės, pasitelkdamos lobistus, siekia savo siaurų interesų, kurie prieštarauja valstybės interesui, patenkinimo. Taigi priėmus lobizmą įteisinančius įstatymus (leidus privačioms interesų grupėms tiesiogiai daryti įtaką leidžiamajai valdžiai) kyla reali grėsmė, kad bus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas principas, jog įstatymų leidėjai turi vadovautis valstybės, o ne privačiais interesais. Šis baigiamasis darbas ir yra skiriamas ištirti šių dviejų institutų suderinamumą, jų reglamentavimą ir interpretavimą, nurodyti ryškiausius probleminius aspektus ir pateikti samprotavimus, kurie galėtų būti pagalbine medžiaga kitiems, susidomėjusiems šios problemos sprendimu. Tyrimo objektas – Lobistinė veikla, kuria pagal galiojančius teisės aktus... [toliau žr. visą tekstą] / While lobbying in Lithuania was legitimised in 2001, after passing the Law on Lobbying Activities, up until this day legal scholars in Lithuania have not made any researches about compatibility of lobbying with the constitutional principle that legislators must act according to the state interests. Lobbying is usually examined in the context of political science as a vehicle for transmission of group interests. In legal literature some scholars analyse functionality of the Law on Lobbying Activities, but other problems of lobbying are not being analysed. This problem of compatibility lobbying and constitutional principle that legislators must act according to the state interests arise when interest groups, through lobbyists, try to satisfy their own selfish needs which are against state interests. So because the Law on Lobbying Activities was passed (private groups were allowed to influence government representatives) there is a real danger that constitutional principle which obliges legislators to act according to the state interests, not according to the private interest will be breached. This thesis is intended to investigate the compatibility of these two institutes, their regulation and to show some of the most problematic aspects which arises while trying to compare these two institutes. The object of this thesis is lobbying activities, which are in accordance with existing legislation and intended to affect the legislative decisions, and its compatibility with the... [to full text]

Žalieji pirkimai – tai tokie pirkimai, kurie integruoja aplinkosauginius reikalavimus į viešojo pirkimo sąlygas, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žalieji pirkimai yra nauja sfera viešojo administravimo studijose. Nors koncepcija teoriškai yra pagrįsta ir analizuota, tačiau praktiniai jos įgyvendinimo aspektai literatūroje nėra plačiai analizuoti, kadangi Lietuvoje žaliųjų pirkimų tiesioginis reglamentavimas pradėtas 2007 m. antroje pusėje. Darbo tikslas yra išanalizuoti žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimą teisinio reglamentavimo, instituciniu, finansiniu aspektu, išskiriant įgyvendinimą įtvirtinančius instrumentus. Darbas sudarytas iš penkių dalių, kurios pagal analizės objektą suskirstytos į smulkesnius skyrelius. Pirmajame skyriuje aptariamas viešosios politikos ciklas, kurio vienas iš etapų yra įgyvendinimas, aprašomi galimi įgyvendinimo mechanizmai ir instrumentai, kuriais remiasi žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimas. Antrajame skyriuje analizuojama ES reguliacinė politika, kurią pasitelkiama įgyvendinant žaliuosius pirkimus, bei Komisijos vaidmuo įgyvendinimo etape; teisinė bazė – ES direktyvos, jų perkėlimas į LR įstatymus, svarbiausios ES ir Lietuvos strategijos, programos, skirtos žaliųjų pirkimų įgyvendinimui. Trečiajame skyriuje nagrinėjamos Lietuvos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo procese ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Kadangi žaliųjų pirkimų įgyvendinimas yra lėšų reikalaujanti sritis, apžvelgiami įgyvendinimo finansiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Green procurement is a way of public procurement, which integrates environmental considerations in public procurement process, seeking to reduce negative influence on environment. The relevancy of this paper is determined by novelty of green procurement policy in public administration studies. Even the concept is theoretically grounded but practical aspects of implementation are not strongly analysed, because reglamentation in Lithuania was started in second part of 2007. The subject of this paper focuses on analysis of green procurement policy reglamentation, institutional, financial aspects, and exclusion instruments of implementation. The paper is composed of the five main parts which are divided into smaller sections depending on the analyzing subject. The system of public policy cycle, which includes implementation stage and instruments of implementation, which are used in green procurement policy are analysed in the first part. EU regulation policy and Commission role in implementation of green procurements are analysed in the second part. This part of paper reveals policy reglamentation in EU directives and transfer of it to Lithuanian legislation. The most important are EU and Lithuanians strategies, programs, which implement green procurements. Lithuanian institutions and NGO are analysed in the third part of paper. This part focuses on financial instruments, because green procuremement is financal resources required policy... [to full text]

Darbe apžvelgiamas Europos Sąjungos vaidmuo, vystant gerą viešąjį valdymą Lietuvoje. Aptariama gero viešojo valdymo samprata ir kaip jį traktuoja tarptautinės organizacijos. Baltoji knyga dėl Europos valdymo, skaidrumo iniciatyva, konsultacijos su visuomene bei Europos ombudsmenas prisideda prie gero viešojo valdymo skatinimo. Darbe apžvelgiamas Bendrojo vertinimo modelis, kuris yra skirtas visoms Europos viešojo administravimo organizacijoms, norinčioms tobulinti savo veiklą. Šis modelis yra vienas populiariausių kokybės vadybos taikymo priemonių Europoje. Geras viešasis valdymas remiasi orientacija į žmogų. Europos Sąjungoje vyraujančius efektyvumo, skaidrumo, rezultatyvumo, dalyvavimo principus stengiamasi įdiegti Lietuvos viešajame valdyme. Europos Sąjungoje yra išskiriami penki gero viešojo valdymo principai: atvirumas, dalyvavimas, atskaitomybė, veiksmingumas, darnumas. Prie gero viešojo valdymo tobulinimo prisideda Europos Sąjungos gerosios praktikos pavyzdžiai, kurie suteikia naujų žinių, idėjų, kaip galima pagerinti esamą padėtį. Nuoseklus, užtikrintas ir kryptingas darbas viešojo valdymo srityje, padeda siekti geresnių rezultatų, piliečių įtraukimo, naujų metodų diegimo bei problemų sprendimo būdų. Viešojo valdymo institucijos, kurios remiasi skaidrumu, atvirumu, atsakingumu, bendradarbiaudamos su piliečiais, privačiu sektoriumi, nevyriausybinėmis organizacijomis yra pajėgios kurti gerą viešąjį valdymą. Nacionalinis bendradrabiavimas yra svarbus veiksnys, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The paper gives an overview of the European Union’s role in the development of good public administration in Lithuania. It discusses the concept of good governance and how it is treated by international organizations. White Paper on European governance, transparency initiative, in consultation with the public and the Ombudsman contributes to the promotion of good governance. The paper gives an overview of the Common Assessment Framework, which is open to all European public administration organizations wishing to improve their performance. This model is one of the most popular application of quality management activities in Europe. Good public governance is based on the orientation of the individual. European Union, the prevailing efficiency, transparency, effectiveness, participation in efforts to implement the principles of Lithuanian public governance. European Union has released five principles of good governance: openness, participation, accountability, efficiency, sustainability. To improve good governance by the European Union best practices that provide new knowledge and ideas on how to improve the situation. Consistent, secure and purposeful work in the field of public administration, contribute to better outcomes, civic involvement, introduction of new methods and solutions. Public administrations, which are based on transparency, openness, accountability, cooperation with citizens, the private sector, non-governmental organizations are able to develop good... [to full text]

Magistro darbo tikslas - siekiant didesnio organizacijos efektyvumo nustatyti Bendrojo vertinimo modelio (BVM) taikymo VšĮ ,,Šiaulių donoras“ galimybes. Tikslui realizuoti pasirinkti tyrimo metodai: su darbo tema susijusių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešajį administravimą, nevyriausybines organizacijas, neatlygintiną donorystę bei Lietuvos mokslininkų publikacijų analizė, išorinės aplinkos analizė (PEST), interviu. Teorinėje dalyje analizuojami kokybės vadybos metodų taikymo ypatumai viešajame sektoriuje nevyriausybinių organizacijų aspektu. Magistro darbe nagrinėjami BVM diegimo viešojo administravimo institucijose pagrindiniai ypatumai, atskleidžiami BVM įgyvendinimo probleminiai aspektai. Tyrimo rezultatuose analizuojama išorinės aplinkos veiksnių įtaka bei BVM diegimo galimybės VšĮ „Šiaulių donoras“ įstaigos veikloje. Tyrimas atskleidė pagrindines galimybes ir grėsmes kylančias iš aplinkos bei VšĮ „Šiaulių donoras“ įstaigos kokybės lygį, vadybos kokybės žinias ir kompetencijas, vizijas bei perspektyvas siekiant efektyvesnės įstaigos paslaugų kokybės ir geresnių veiklos rezultatų rodiklių. / Master's thesis purpose - to indentify opportunities for greater organizational efficiency and the Common Assessment Framework (CAF) to VšĮ ,,Šiaulių donoras“ options. To realize the purpose investigation methods were selected: relevant to job laws oft he Republic of Lithuania, the laws governing public administration, non-governmental organizations, unpaid blood donations and the Lithuanian scientific publication sanalysis, external environmental analysis (PEST) and interview. In theoretical chapter features of quality management applications to aspects of non-governmental organizations in public sector are analyzed. In Master's thesis features of CAF integrating into public administration institutions are written, problemic aspects of realizing CAF are mentioned. In investigation rezults an influence of external enviroment and CAF opportunities in VšĮ „Šiaulių donoras“ actyvity are analyzed. The study explains main opportunities and threats which goes from outside and quality level of VšĮ „Šiaulių donoras“ , also quality management skills and competencies, visions and perspectives for more efficient institution service quality and better rates of activity rezults.

Inovacijos yra svarbus šalies, regiono, organizacijos plėtros ir konkurencingumo didinimo veiksnys šiuolaikinėje ekonomikoje. E.valdžios inovacijos iš vienos pusės yra viešojo sektoriaus tobulinimo ir plėtros variklis, iš kitos – procesas, reikalaujantis aukšto lygio kompetencijos, investicijų ir politinės valios. Šiai problemai atskleisti buvo atlikta literatūros, teisinių dokumentų, vykdomų projektų analizė bei kokybinė ekspertų apklausa. Išanalizavus e.valdžios ir inovacijų sampratas, inovatyvų procesą viešajame sektoriuje konstruojančius veiksnius, e.valdžios inovacijų praktines kryptis ir strateginius ES ir Lietuvos prioritetus inovacijų e.valdžioje politikoje, interpretuotas e.valdžios inovacijų apibrėžimas, nustatytos vystymosi tendencijos ir strategijos, skatinančios e.valdžios inovacijų plėtrą. / Innovations are important for country, region and organization competitiveness growth in nowadays economic. E-gov innovations on one hand are a driver of public sector improvement and development, in other hand it is a process, which expect high competence, investments and political power. In order to disclose the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the concepts of e-gov and innovation, factors constructing innovative process in public sector, trends of e-gov innovations in practice and priorities of EU and Lithuania’s strategy and policy, the definition of e-gov innovation was interpreted, the trends for development and the strategies for e-gov innovation promotion were identified.

Lietuvoje vykdoma viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, kurios tikslas sudaryti teisines, administracines ir finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie apskaitos tvarkymo kaupimo principu, yra aktuali tema viešojo administravimo magistro baigiamajam darbui. Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa ir turi eilę trūkumų, reglamentavimas nepakankamas ir neaiškus. Todėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudinga jų vartotojams, nes nėra tiksli ir teisinga. Pagrindinė ilgalaikio materialiojo turto apskaitos problema, nagrinėjama darbe, ne visas viešojo sektoriaus turtas įtraukiamas į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis įtraukiama neteisingai. Tyrimo objektas: ilgalaikio materialiojo turto apskaita. Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto apskaitą reglamentuojančias nuostatas ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, pateikti esminius skirtumus ir pranašumus. Darbe iškeltos hipotezės: viešojo sektoriaus atskaitomybės formose įrašyti turto apskaitos rodikliai, kuriems, pagal nustatytas apskaitos tvarkymo taisykles, negalima sukaupti informacijos, todėl atskaitomybė sudaroma netiksliai; registruojant ilgalaikį materialųjį turtą įsigijimo verte ir periodiškai jį perkainojant, turto apskaita atitiks... [toliau žr. visą tekstą] / The reform of accountancy and financial accountability system of the public sector is being performed in Lithuania, the purpose of which is to create legal, administrative and financial conditions in whole the public sector to turn to account management by principle of accumulation. The Lithuanian accountancy and financial accountability system of public sector isn’t solid and has a line of defects, the regulation is not safisfactory and clear. Therefore, the information of accountancy and financial accountability becomes useless for their customers, because it is not correct and right. The main problem of the long-term material property, which is explored in this work, is the fact that not all the property is included into the accountancy and financial accounts, and a part of it is included wrong. The object of exploration: the accountancy of a long-term material property. The purpose of the work: to analyze and evaluate the rules regulating the accountancy of a long-term material property of the public sector of Lithuania and the requirements concerning the Standards of the accountancy and financial accountability system of the public sector, to provide their essential differences and similarities. The hypotheses raised in the work: the indices of property accountancy written in the forms of accountability of the public sector, for which it is impossible, according to the established rules of accountancy management, to accumulate any information, therefore, the... [to full text]

Visuotinės kokybės vadybos elementų taikymas Lietuvos viešajame sektoriuje lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis pradėtas gana neseniai. Dėl viešojo sektoriaus veiklos specifiškumo šių elementų diegimas yra gana sudėtingas procesas, tačiau diegti inovacijas padedančias tobulinti veiklą, didinti efektyvumą bei gerinti vartotojų aptarnavimą neišvengiamai reikalauja nuolat kintantys klientų poreikiai. Siekiant nustatyti Visuotinės kokybės vadybos raidą, dabartinį išsivystymo lygį bei poveikį viešojo sektoriaus modernizavimui išanalizuota Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, dokumentai ir kiti šaltiniai. Magistro darbe aptariama Visuotinės kokybės vadybos (toliau VKV) samprata, išskiriami principai ir jų taikymas viešajame sektoriuje, pateikiama Lietuvos savivaldos sistema ir VKV taikymo tendencijos šiose institucijose, analizuojamos Bendrojo vertinimo modelio, kuris yra vienas iš populiariausių VKV metodų, pritaikymo vietos savivaldos institucijose galimybės. Šiame darbe buvo siekiama išanalizuoti VKV diegimo galimybes Šiaulių rajono savivaldybėje, ypatingą dėmesį skiriant Bendrajam vertinimo modeliui. Tyrimas atliktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje, darbuotojams pateikiant anketą, sudarytą remiantis BVM ir naudojant interviu. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šioje institucijoje yra VKV elementų diegimo apraiškos, tačiau oficialiai nediegiamas nei vienas VKV metodas. Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad darbo pradžioje iškelta hipotezė, jog Šiaulių... [toliau žr. visą tekstą] / Application of elements of general quality management in Lithuanian public sector started not long ago in comparison with other West European countries. Due to the specificity of public sector’s activities the installation of these elements is rather a complicated process; however, constantly increasing clients’ needs inevitably demand to install innovations that would help to develop activities, increase efficiency and improve consumers’ service. In order to determine the evolution, present level of development of GQM and its impact upon the modernization of public sector we have analysed the works of Lithuanian and foreign authors, documents and other sources. This master thesis describes the conception of GQM, in addition, principles of general quality management and their application in public sector are distinguished, Lithuanian self-government system and tendencies of application of GQM in these institutions are presented, opportunities of application places of general evaluation model, which is one of the most popular methods of GQM, in local self-government institutions are analysed. With the help of this work we tried to analyse opportunities of GQM installation in the municipality of Šiauliai district, paying special attention to General evaluation model. The research has been carried out in the administration of municipality of Šiauliai district, presenting a questionnaire, composed referring to GEM, to the employees and interviewing them. During the research... [to full text]

Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą] / The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text]

The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text] / Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti viešojo intereso sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat įvardijami esminiai probleminiai aspektai, susiję su viešojo intereso sąvokos apibrėžimu. Darbo pradžioje nustatomas viešojo intereso gynimo pagrįstumas civiliniame procese. Kitoje darbo dalyje pateikiama intereso prigimties mokslinių teorijų apžvalga, interesų klasifikacija ir interesų rūšys. Skirstant interesus pagal subjektus išskiriami viešieji interesai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atskleidžiama viešojo intereso samprata užsienio ir Lietuvos teisės doktrinoje, išskiriami du pagrindinai viešojo intereso elementai, t. y. viešojo intereso subjektai ir objektas. Siekiant atskleisti viešojo intereso prasmę, atskiriamas viešasis interesas nuo privataus intereso, taip pat remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijos, atliekama jų analizė bei teisinis vertinimas. Paskutinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys viešojo intereso apsaugą, nustatoma, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta viešojo intereso samprata. Analizuojami Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, aptariami jų trūkumai. Nustatoma, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte iš dalies yra apibrėžtas viešasis interesas bei nustatyti tam... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit ist man danach bestrebt, die Auffassung des öffentlichen Interesses im Rechtssystem Litauens zu erschließen. Außerdem werden die wichtigsten problematischen Aspekte angeführt, die mit der Definition des Begriffs des öffentlichen Interesses verbunden sind. Am Anfang der Arbeit wird die Begründetheit der Verteidigung des öffentlichen Interesses im Zivilprozess festgestellt. Im nächsten Teil der Arbeit wird eine Übersicht der wissenschaftlichen Theorien über das Wesen des Interesses, Klassifizierung und Arten der Interessen vorgelegt. Bei der Verteilung der Interessen nach Subjekten werden die öffentlichen Interessen hervorgehoben. Im dritten Teil der Magisterarbeit wird die Auffassung des öffentlichen Interesses in der ausländischen und litauischen Rechtslehre dargelegt und zwei Hauptelemente des öffentlichen Interesses, und zwar, Subjekte und Gegenstand des öffentlichen Interesses, werden hervorgehoben. Um die Bedeutung des öffentlichen Interesses zu erschließen, wird das öffentliche Interesse vom privaten Interesse getrennt, außerdem werden anhand von ausländischen und litauischen wissenschaftlichen Arbeiten unterschiedliche Konzeptionen des öffentlichen Interesses angeführt, ihre Analyse und juristische Bewertung durchgeführt. Im letzten Teil der Magisterarbeit werden die Rechtsakte analysiert, die den Schutz des öffentlichen Interesses regeln, sowie festgestellt, dass die Auffassung des öffentlichen Interesses in keinem Rechtsakt definiert ist... [der volle Text, siehe weiter]