Šiame magistro darbe nagrinėjama viešosios tvarkos samprata ir jos kaip atskiro instituto reikšmė arbitražo metu. Darbas pradedamas nuo arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, sampratos, trumpai apžvelgiant jo privalumus ir trūkumus, lyginant su teisminiu procesu. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti viešosios tvarkos sampratą, per tarptautinės, transnacionalinės ir daugianacionalinės viešosios tvarkos kategorijas. Nagrinėjant šias kategorijas stengiamasi atsakyti, ar jos palengvina viešosios tvarkos išimties taikymą. Trečioje darbo dalyje yra nagrinėjama, kokie reikalavimai keliami arbitražinio susitarimo galiojimui, bei sprendžiamas klausimas ar arbitražinio susitarimo formos, arbitruotinumo, šalių veiksnumo pažeidimai kartu pažeidžia ir viešąją tvarką. Ketvirtojoje magistro dalyje yra nagrinėjamas arbitražo procesas, išskiriant dvi viešosios tvarkos kategorijas – materialinę bei procesinę viešąją tvarką ir atskleidžiant kokie atvejai laikomi jų pažeidimu. Pažymėtina, kad klausimai dėl pažeidimų, kurie susiję su neteisėtumu, šališkumu, bei tinkamo proceso pažeidimais, turi būti sprendžiami kuo greičiau, nes kitai gali iškilti klausimas ar šalis nereikšdama laiku prieštaravimų , neatsisakė teisės juos reikšti vėliau. Paskutinėje darbo dalyje analizuojamas arbitražo sprendimo panaikinimo ir atsisakymo jį pripažinti institutų santykis, bei viešosios tvarkos taikymo apimtis. Analizuojama teismų praktika, kurios nevienodumas leido atsirasti situacijai, kai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The Institute of Public Policy in Arbitration Proceedings The aim of this master thesis is to define the concepts of public policy and analyse the public policy significanse during the course of arbitration. The first part of the master thesis introduces the concept of arbitration as alternative dispute resolution, including the basic characteristics and brief comaparisons with judicial process. The author also tries to define the different concepts of public policy such as international, transnational, multinational public policy in the second part of the Thesis. The different concepts of public policy is aimed at facilitating the use of public policy exception. The third part reveals what the requirements are for the validity of the arbitration agreement. And the question could be raised whether the violation of the arbitration form, arbitrabilyty or capacity, might also be seen as the violation of the public policy. The fourth chapter deals with the process of arbitration, distinguishing between two categories of public policy - the substantial and procedural. These categories are important for determining what kind of acts should be considered as the violation of public policies. It has to be mentioned that such issues as illegality, due process violations, impartiality needs be raised as early as possible when the violation occurs. Because the consequence of doing nothing may be understand as the waiver of rights. Finally it was dealt the relationship between setting... [to full text]

Bakalauro darbo objektas –Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos projektinė veikla.. Darbo tikslas- išanalizuoti ir atskleisti projektinę veiklą Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje. Pagrindiniai uždaviniai: išsiaiškinti taikomus teorinius projektų valdymo ir fondoieškos pagrindus praktikoje, susisteminti Vilniaus centrinės bibliotekos rengiamus ir vykdomus projektus, ištirti projektinės veiklos svarbą ir naudingumą bibliotekai, išsiaiškinti bibliotekų darbuotojų požiūrį į projektinę veiklą. Naudojantis analizės, anketavimo metodais, darbe susisteminti Vilniaus centrinės bibliotekos rengiami ir vykdomi projektai, atskleistas bibliotekų darbuotojų požiūris į projektinę veiklą. Daroma išvada, kad sėkmingai taikydamos projektinę veiklą , kai kurios bibliotekos išsiskyrė iš kitų, taip tapdamos sėkmingos veiklos pavyzdžiu. Projektas tapo viena iš pagrindinių priemonių skatinančių pokyčius bibliotekoje. Rengdamos projektus bibliotekos padeda vietos bendruomenės plėtrai, skatina bendruomenės narius aktyviai dalyvauti demokratijos ir informacinės visuomenės kūrimo procesuose. . Vilniaus centrinė biblioteka ieško naujų galimybių mažindama bibliotekos bendruomenės narių socialinę atskirtį ir nepasitikėjimą tarp atskirų visuomenės grupių. Bibliotekose, projektinės veiklos dėka, sukurtos: informacinės, techninės, edukacinės paslaugos, paslaugos bendruomenei. Norint pagerinti bibliotekų darbą, būtini pokyčiai visuomenėje, platesnis kultūrinės veiklos suvokimas... [toliau žr. visą tekstą] / THE CENTRAL MUNICIPALITY LIBRARY OF VILNIUS CITY PROJECT ACTIVITY SUMMARY Autorius: Rasa Kėkštienė The aim of master study is to analyze and reveal project activities in the central municipality library of Vilnius city. The subject which has been chosen is project activities in. This topic is relevant nowadays. Libraries are influenced of many changes: political (market philosophy and its mechanisms, privatization, decentralization), technological (electronic, digital information, use of new equipment), organizational (new management, schedule, and marketing demands). The analysis of project activities in the central municipality library of Vilnius city helps to make findings which shows obvious changes in libraries. Those changes are determined by projects: change of library prestige, co-operation with other organizations, the quality of service and its diversity, technologic base, the structural organization of libraries, use of computers and etc.Used theoretical management of project and search of funds in practice. There was found that fast political, economics and social changes involved changes in libraries. However those changes were not equal in all libraries. There was a bigger change in those libraries which were first in project making and those which were able to get further foundation, to use co – operation and management of projects. Successful management of projects helped libraries to become an example for others. Projects of the central Vilnius library were... [to full text]

Darbe buvo siekiama įvertinti trijų valstybės valdymo tobulinimo komisijų kaip tam tikrų politinių instrumentų rezultatyvumą. Kodėl atsiranda komisijos, kaip sėkmingai įgyvendinami jų pasiūlymai, kodėl jos nutraukia savo darbus – tai pagrindiniai darbo atskaitos taškai. Atsižvelgiant į atliktą empirinį tyrimą, teikiama pagrindinė išvada, jog Saulėlydžio komisijų rezultatyvumas yra žemas. Turi būti pabrėžiami pastarieji, šią išvadą pagrindžiantys rezultatai. Pirma, komisijos yra atsitiktiniai dariniai, kuriuos įtakoja politiniai ir ekonominiai veiksniai. Komisijos ne visada yra suprantamos ir vertinamos kaip pagalbiniai instrumentai, jų įkūrimas gali tapti ir politinės taktikos dalimi ir sąsaja su sisteminėmis permainomis. Todėl komisijų misija ir vizija nėra visiškai aiškios, o jų atsiradimas, nesant palankios aplinkybėms, apskritai, yra mažai tikėtinas. Tai momentiniai dariniai, bet ne planuotinos politikos išdava. Antra, komisijos yra tikslinės ir jų išsikelti tikslai atitinka problematiką šalyje. Komisijos, priklausant, nuo jų atsiradimo aplinkybių, išsikelia tikslus ir teikia pasiūlymus, kurie yra adekvatūs tuometiniai situacijai šalyje, krypstama į lėšų taupymo arba, atvirkščiai – į kokybės gerinimo darbų pusę. Žinant, jog komisijos yra atsitiktinės ir neturi ilgalaikių strategijų, reakcija į situaciją einamuoju metu, joms yra optimaliausias variantas. Kita vertus, komisijų veikla turi pasižymėti įrodymais grįstu vertinimu, bet ne nepamatuotais radikalių pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Topic named “the evaluation of the commisions for the refinement of the state governance: sunset for the bureaucracy or a policy failure” gives the estimation of the effectiveness of three commission for improving a better state governance. The general object of this research is typical inadequate level of exploration of Sunset commissions. Effectivenes as a dependent variable is dividing in to three criterias: beginning, process and the end of commission activities. According to that, four hypotheses are rising up as well. Firstly, origin of the Sunster commissions is most likely accidental and depends on economical and political circumstances.Second, the commission works on targets: to move their goals on a timely basis, they are governed by economic conditions. Third, the implementation level of commission proposals is partial. It has confirmed. Some part of all the Sunset commission’s proposals was implemented.Four, commissions are uneffectiveness because they are sensitive to short-term and to change of special circumstances. The final conclusion is that the Sunset commission has a low effectiveness and as tools for reforms are not strong enought.

Sudarydami sandorius, asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius, todėl šiuolaikinėje teisinėje valstybėje sandoriai yra pagrindinis civilinės apyvartos ir ekonomikos variklis. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir iš sandorių kylančių civilinių teisinių santykių stabilumą, teisės aktuose įtvirtino sandorių negaliojimo institutą. Viena iš sandorio galiojimo (negaliojimo) sąlygų – viešoji tvarka ir gera moralė – ir analizuojama šiame darbe. Daugiausia naudojant loginį - analitinį metodą, kuris pasireiškė teismų praktikos, teisės aktų ir teisės doktrinos autorių dėstytų pozicijų aptarimu, palyginimu ir analize, šiame darbe bandoma apibrėžti viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokas, atskleisti jų sampratą, išanalizuoti moralės ir teisės santykį, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti moralės ir teisės normas, įvertinti viešosios tvarkos ir geros moralės teisinę reikšmę sandorio galiojimui ir sandorio šalių teisių ir pareigų apimčiai, nustatyti šios sandorio galiojimo sąlygos taikymo ir aiškinimo kriterijus. Lietuvos sutarčių teisei tai labai aktualu, kadangi minėta sandorio galiojimo sąlyga Lietuvoje teisėje yra palyginus nauja, įvesta tik 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl ji mažai nagrinėta Lietuvos teisės doktrinoje, o Lietuvos teismų praktika šioje srityje kol kas yra labai kukli. / In concluding contracts, individuals seek to create, change or annul their civil legal relations; therefore, in the contemporary legal society contracts are the main moving force of civil circulation and economy. Seeking to secure the legality and the stability of civil legal relations arising from contracts, the legislator has consolidated the institute of void contracts in legal acts. One of the conditions of contract validity (nullity), i.e. public order and good moral, is analysed in the thesis. The thesis attempts to define the concepts of public order and good moral, disclose their conception, analyse the relation between moral and law, define the criteria determining the norms of moral and law, assess the legal significance of public order and good moral for the validity of the contract and the volume of rights and duties of the contracting parties as well as determine the application and the criteria of applying and interpreting the validity conditions of the contract. A logical-analitical method, which has been manifested in discussing, comparing and analyzing the positions laid by judicial practice, legal acts and the authors of legal doctrine has mostly been used in the thesis. The above-mentioned validity condition of the contract is extremely significant for the Lithuanian contract law as it is relatively new in the Lithuanian Law. It was introduced only on 1 July 2001 after The Civil Code of the Republic of Lithuania came into force. Therefore, it has been... [to full text]

Būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas. Šią pareigą turi ir valdžios institucijos, nepaisant to, jog žala padaroma viešosios teisės reguliuojamoje srityje. Valdžios institucijų civilinės deliktinės atsakomybės klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. ir 6.272 str. Tinkamas šių normų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje yra nukentėjusiojo garantija gauti patirtos žalos atlyginimą. Darbe analizuojamas Civilinio kodekso 6.271 str. taikymas Lietuvos administracinių teismų praktikoje. Aiškinamasi šios normos apimtis, joje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Daugiausia dėmesio skiriama įstatymų leidėjo, neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo klausimams. Autoriaus nuomone, Civilinio kodekso 6.271 str. įtvirtintas reguliavimas apima ir įstatymų leidžiamosios valdžios atsakomybę. Tokios pozicijos laikytis linksta ir administraciniai teismai, tačiau vienareikšmės ir aiškios pozicijos šiuo klausimu kol kas nėra. Spręsdami valdžios institucijos neteisėtų veiksmų klausimą teismai neretai sutapatina teisės akto galiojimo ir neteisėtumo kaip valstybės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Toks sutapatinimas yra nepagrįstas ir gali lemti sudėtingesnį teisės į patirtos žalos atlyginimą įgyvendinimą arba tokios teisės paneigimą. Teismai taip pat nepriteisia asmenims neturtinės žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu. Tokia situacija kilo, kai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Haftungspflicht ist das Verfassungsgebot. Auch die staatliche Gewalt hat diese Pflicht, obwohl Schaden im Bereich des öffentlichen Rechts verursacht wird. Die zivilrechtliche Haftung der staatlichen Gewalt ist in dem Zivilgesetzbuch von Litauen verankert. Richtige Deutung und Anwendung diesen Normen in der Gerichtpraxis ist die Gewährleistung eines Opfers einen Schadenersatz zu bekommen. Es wird der Artikel 6.271 des Zivilgesetzbuches von Litauen ausgewertet. Es wird die Sphäre diesen Aufsatz und die Haftungsbedingungen gehandelt. Die Rücksicht wird auf die Probleme der Haftung von der legislativen Gewalt, der rechtswidrigen Handlungen und der Schadenausgleich genommen. Nach der Meinung des Verfassers ist die zivilrechtliche Haftung des Gesetzgebers auch in dem Zivilgesetzbuch verankert. Die Stellungsnahme von dem Verwaltungsgericht ist heutzutage nicht deutlich. In die Gerichtpraxis werden die Geltung der Gesetze und die rechtswidrigen Handlungen als die Haftungsbedingung gleichgemacht. Solche Nivellierung kann die Schadenausgleich erschweren oder ausgeschlossen. Immaterialeren Schadenserstattung ist in der Ordnung des Polizeirechts unmöglich, weil der Verwaltungsgerichthof von Litauen solche Ordnung von dem Verwaltungsrecht ausgeschlossen hat. Die Ausnahme von Gericht der unmittelbaren ursächlichen Verknüpfung festzustellen ist auch kritisiert, weil diese Ausnahme nicht gerecht ist. Diese Probleme in der Gerichtpraxis können Schadenausgleich erschweren.

Apie valstybės įvaizdį Lietuvoje kalbama jau ne pirmi metai. Vienas pirmųjų rekomendacijų Lietuvos įvaizdžio kūrimo klausimu dar 1998 metais pateikė Renaldas Gudauskas. Tuo metu jis apibūdino Lietuvos įvaizdžio situaciją kaip „tarpinę tarp nežinomos ir perspektyvios šalies“, ir kalbėjo apie tai, kad įvaizdžio kūrimas turėtų būti strateginis Lietuvos politikos uždavinys, kad pasaulį būtina vieningai ir objektyviai informuoti apie valstybės interesus, vertybes, vidaus ir užsienio vykdomos politikos prioritetus. Per devynerius metus nedaug tėra padaryta, ir Renaldo Gudausko išsakytos mintys yra aktualios ir dabar. Šiuolaikiniame pasaulyje valstybės įvaizdis įgauna vis didesnę svarbą. S. Anholt valstybių įvaizdžių vertinimo 2006 metų ketvirto ketvirčio ataskaitoje yra išsakyta mintis, kad globalizacija sąlygoja valstybių tarpusavio konkurenciją dėl dėmesio, pagarbos, investorių pasitikėjimo, turistų, žiniasklaidos, bei kitų valstybių vyriausybių, tad stiprus teigiamas valstybės įvaizdis suteikia lemiamą konkurencinį pranašumą. Valstybei yra svarbu suprasti, kaip ji yra suvokiama pasaulio visuomenės, kokią įtaką jos įvaizdžiui turi šalies pasiekimai ir nesėkmės, turimas turtas ir įsipareigojimai, žmonės ir gaminama produkcija. Globalioje informacinėje visuomenėje, kuri pasižymi beveik neribotomis informacijos apsikeitimo galimybėmis, kiekvienai valstybei yra svarbu sukurti ir palaikyti teigiamą įvaizdį. Pasaulio visuomenės aukštas informuotumo apie kitas šalis lygis bei praktiškai... [toliau žr. visą tekstą] / It is not the first time when talk about the Lithuanian image appears. Renaldas Gudauskas was one of the initiators who has offered some recommendations about it in 1998. He has described the situation about Lithuanian image as something “in-between unknown and perspective country”. Not so much have changed after nine years, so Renaldas Gudauskas’ thoughts are relevant now. Nation image is getting more and more important nowadays. There was a notion in Simon Anholt Nation Brand Index 2006 Q4 Report that “globalization means that countries compete with each other for the attention, respect and trust of investors, tourists, […] the media, and the governments of other nations, so a powerful and positive national image provides a crucial competitive advantage”. It is essential for countries to understand how they are seen by publics around the world; how their achievements and failures, their assets and their liabilities, their people and their products are reflected in their brand image. A high level of information about other countries access and almost unlimited access to different kind of information about one’s own country brings some unexpected features while creating nation’s image in the global information society. It is impossible to create the nation’s image in such kind of society when using one-way communication process. It is feedback maintenance that is one of the most important parts of nation’s image creating process. Internet is a communication channel that is... [to full text]

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos viešosios ir privačiosios partnerystės formos ir jų taikymo galimybės viešųjų paslaugų sektoriuje. Taip pat pateikiamos rekomendacijos koncesijų taikymo kelių statybos srityje tobulinimui. Pirmoje darbo dalyje teoriškai išanalizuoti tradicinio ir modernių viešųjų paslaugų teikimo būdų teoriniai aspektai, ypatingai išryškinant specifinius jų bruožus, privalumus ir trūkumus. Antrajame skyriuje analizuojami praktiniai koncesijos taikymo kelių statyboje atvejai – Palangos ir Vilniaus aplinkkeliai. / Master's thesis analyzed the public-private partnership forms and applications for the public service sector. It also provides guidance on the application of concessions in the field of road construction development. The first part of the theoretical analysis of the traditional and the modern public service delivery methods of theoretical aspects, particularly highlighting their specific features, pros and cons. The second section discusses the practical application of the concession road construction cases - Palanga and Vilnius bypasses.

„Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai” studija tiria valstybės įvaizdžio formavimo problematikai. Darbo objektas šalies įvaizdis, kaip švelniosios galios (soft power) įrankis siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus. Iš esmės kietoji (hard power) šiandieniniame pasaulyje užleidžia vietą švelniosios (soft power) metodams. Ir nors švelnioji ir kietoji galios visada veikė ir, mano manymu, veiks kartu, tačiau šiuo metu akivaizdi persvara švelniosios galios pusėje. Dauguma šalių tarsi vienoje rinkoje prekiaujančios įmonės, kurios siūlo tuos pačius produktus (demokratiją, laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir pan.). Sugebėjimas parduoti savo prekes (valstybių atveju tam tikrus interesus) priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamą savo įvaizdį. Iš to išplaukia pagrindinė tarptautinės politikos ir šalies įvaizdžio sąsaja. Remiantis A. Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija, tvarką pasaulyje lemia ne tiek materialių pajėgumų pasiskirstymas, kiek intersubjektyvios idėjos, kurios formuoja valstybių identitetą ir elgesį. Labai svarbu pažymėti, kad konstruktyvistinės teorijos viena iš kertinių idėjų ta, kad valstybė, pirmiausia turi suvokti kas yra, tik tuomet galės suvokti kur lik ji galėtų judėti ir kaip tai padaryti. Tam pasitarnauja identitetas. Tyrimo tikslas išanalizuoti Lietuvos įvaizdžio formavimo politiką per pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus, aiškinantis įvaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / ‚Politicians’ Concept Evolution and Prospects of the Formation of the State Image in Lithuania since 1991. Their Impact on Lithuanian Foreign Policy’ analyses the topic of the image formation in the country. The object of the work is the image of the country as a soft power tool in order to realize the strategic nation’s goals. Basically nowadays the hard power resigns the place to the methods of the soft power. It goes without saying that both powers always functioned and, in my opinion, will function, but this time there is a clear overbalance in the side of the soft power. In most countries lots of selling companies work in the sort of the same market and offer the same products (democratic, freedom, citizen’s relief and all that). The ability to sell their goods (certain interests in the case of the countries’) depends on the facility to create their own appropriate image. Therein lays the main connection between the international and country’s political image. With reference to Wendt’s A. social constructivism theory, the order in the world is determined not only by the distribution of the material capability, but also by inter-subjective ideas which embody the countries’ identity and treatment. It is worth to modify that the main essence of the social constructivism theory is to conceive what the country itself is and only then it can be pointed where to go and how to do this. The identity can service for this. The aim of the research is to analyze the politics of the... [to full text]

Magistriniame darbe tarpkultūrinio dialogo svarba organizacijų viešojoje komunikacijoje yra nagrinėjama kaip darbo objektas. Darbo tikslas- remiantis tarpkultūrinės komunikacijos teorija bei barjerais išanalizuoti, kaip kalbos mokėjimas daro įtaką dalyvavimui viešojoje organizacijos komunikacijoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti komunikacijos svarbą svetimoje šalyje, analizuojant ir lyginant mokslinę literatūrą, aptarti viešosios bei tarpkultūrines komunikacijos sampratą ir ypatumus, apibrėžti ir įvardinti tarpkultūrinės komunikacijos barjerus, aprašyti savanorystės (EVS) sampratą, remiantis teorija ir atlikto tyrimo rezultatais, nustatyti kalbos įtaką savanorio socialiniam gyvenimui. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė bei praktiniame tyrime panaudotas savanorių apklausos metodas. Analizuojant literatūrą, prieita prie išvados, jog šiuolaikinis žmogus yra suvokiamas kaip sistema, kuri komunikuoja tiek šalies viduje, tiek su išore, kitomis šalimis. Tarpkultūrinė komunikacija vaidina vis didesnį vaidmenį kiekvieno gyvenime. Tad labai svarbu būti tolerantišku kitoms kultūroms. Žinoma, susidūrimas su komunikacijos barjerais yra neišvengiamas, tačiau noras pažinti kitas kultūras leidžia lengviau su jais susidoroti. Su komunikacijos barjerais susiduria ir savanoriai, kurie savo noru išvyksta į kitas šalis. Atliktas tyrimas parodė, jog dažniausiai savanoriai susiduria su kalbos barjerais. Be to, kalba yra... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is becoming a very important in twenty-first century. More and more people searching variety of purposes are going abroad. One possibility is to go abroad for volunteering. Unfortunately, volunteering in Lithuania only now is slowly gaining popularity, so the issue is urgent. Volunteers establish and maintain communication with different cultural backgrounds. During the communication, presenting themselves and their own culture. However, it becomes more difficult to develop and maintain a complete relationship between different parties. Language plays very important role in effective communication. Besides a growing globalization and migration have an impact on novelty events to effectively communicate we must learn about other cultures and be tolerant towards them. The objective of this Master thesis is the importance of intercultural communication in public organizations. Main goal – is to analyze according to inter cultural communication and barrier how knowledge of foreign language impacts performance in social organization communication. Assignment’ goals are: Define the importance of communication in a foreign country, analyzing and comparing the scientific literature, public discussion and understanding and intercultural communication features to define and identified barriers to intercultural communication, as described in volunteering (EVS) concept, based on theory and the study results, influence the language of the volunteer's social life. The main... [to full text]