Bakalauro darbo objektas – sovietinė bibliotekininkystė. Darbo tikslas – išanalizuoti sovietinės bibliotekininkystės nuostatas ir koncepcijas ir nešališkai atskleisti ideologinį ir dalykinį veiklos pagrindą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti svarbiausias sovietinės bibliotekininkystės koncepcijas ir jų bruožus; trumpai apžvelgti bibliotekų istorinę raidą Sovietų Sąjungoje, išskiriant Lietuvos kontekstą; aptarti masinių bibliotekų teorinę ir istorinę raidą, bei darbo metodus; turinio analizės metodu išanalizuoti V.I. Lenino ir N.K. Krupskajos koncepcijas. Naudojantis literatūros ir turinio analizės metodais prieita prie išvados, kad masinės bibliotekos buvo masinis reiškinys, kurį tuometinė valdžia labai skatino ir saugojo. Šią naują bibliotekų gyvenimo epochą pradėjo V. I. Lenino pradėta ir vėliau kitų autorių plėtota socialistinės bibliotekininkystės koncepcija. V.I. Lenino iškeltiems bibliotekų darbo principams didesnį teorinį ir praktinį pagrindą suteikė N.K. Krupskajos tekstai. Toks aukščiausios valdžios dėmesys rodo, kad bibliotekoms buvo skiriama ypatinga vieta, siekiant daryti įtaką žmonių nuomonei ir paskleisti idėjas. Vien pažvelgus į masinių bibliotekų skaičiaus augimo tendencijas, galima matyti, kad tai buvo galingas politinis įrankis, formuojant „naujo žmogaus“ pasaulėžiūrą. Magistro darbas gali būti naudingas bibliotekininkystės mokslininkams, istorikams, bibliotekininkystės disciplinų dėstytojams, bibliotekininkams ir studentams. / The definitions of mass libraries can strike a note that they are very similar to the public libraries of the democratic countries, therefore, it is important to analyze the rise of this expression its strengths and weaknesses. Mass libraries of Soviet Union take a special part in the history of librarianship, so its necessitate exceptional attention. The subject of research is soviet librarianship. The point is analyze attitude and concepts of soviet librarianship and without bias light ideological and objective base of practice. Overriding problems: make out main concepts of soviet librarianship and its lineament; profile libraries history development in Soviet Union, by marking Lithuania context; discuss with mass library theoretical and historical development; survey V.I. Lenin’s and N.K. Krupskaja’s concepts by content analysis Paper consist of three section. First section familiarize with public and mass libraries basics policy guidelines, dispute mass library place in soviet librarians typological concepts and sum up the influence of propaganda and censorship in library work. Second section consists of three parts. In first briefly elucidate the development of library and librarianship in Soviet Union. In second part present the state of library and librarianship in Lithuania in Soviet era. In last part introduce pioneer of soviet librarianship V.I. Lenin’s and N.K Krupskaja’s concepts. Third section designed for investigative part of paper. First present methodology... [to full text]

Nagrinėjamo darbo objektas yra visos viešosios įstaigos, kurių steigėjas ir (ar) dalininkas yra savivaldybė, tačiau kokybinio tyrimo analizę atlikau Kauno miesto, Prienų rajono, Birštono savivaldybių bei Birštono savivaldybės žinioje esančios VŠĮ “Tulpės” sanatorijos pateiktais duomenimis. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta nagrinėti viena įdomesių VŠĮ sričių – kultūros sektoriui priskirtos VŠĮ. Kauno mieste tokio pobūdžio VŠĮ yra nemažai, tačiau kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, jog mažesnėse savivaldybėse kultūros sričiai priskiriamų VŠĮ nėra daug, taigi teko keisti tyrimo kryptį ir nagrinėti įvairių sričių VŠĮ. Taigi darbo tikslas ištirti ir išanalizuoti VŠĮ, kurių steigėja ir/ar dalininkas savivaldybė, autonomijos, priežiūros ir kontrolės problematiškumą. Darbas sudarytas iš penkių dalių, iš kurių paskutinės trys dalys yra nagrinėjamos remiantis kokybinio tyrimo duomenimis. Pirmoje dalyje analizuojamas specializuotų vykdomųjų agentūrų kūrimasis tradicinių viešojo sektoriaus reformų kontekste, remiantis skirtingų šalių praktika bei nagrinėjamos Naujosios viešosios vadybos reformos agentūrų kūrimosi aspektu. Antroje dalyje analizuojamos viešosios įstaigos viešojo administravimo sistemoje, bei jų juridinis ir teisinis statusas. Taip pat nagrinėjamas VŠĮ, esančių LR savivaldybių žinioje, skaičius, veiklos charakteristika, steigimo tikslai bei kylančios diskusijos dėl VŠĮ naudingumo. Trečioje, ketvirtoje ir penktoje dalyse yra pristatomi esminiai kokybinio tyrimo objektai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to analyze public institutions that are established and owned or co-owned by municipality. Thought qualitative research has been conducted based on data of Kaunas city, Prienai district, Birstonas district municipalities as well as public office “Tulpe” health spa (sanatorium). The research was meant to target areas of particular interest within public institutions– institutions that belong to culture and education affairs. There is number of institutions of that type in Kaunas. During qualitative research it became apparent that smaller municipalities don’t have many institutions of that type, therefore direction of the research had to be changed to include institutions of other types as well. Therefore the purpose of this paper is to analyze public institutions that are owned/co-owned by municipality, problems related to their autonomy, supervision and control. The paper is made of five parts, the last three of which are based on qualitative research. First part is analyzing establishment of specialized operational agencies in context of reforms in traditional public sector. That is based on practice of many different countries as well as aspects of creation of New Public Management agencies. Second part is analyzing public offices in the system of public administration together with their legal status. It is also analyzing number of public institutions run by LR municipalities, characteristics of their activities, purpose of creation and... [to full text]

Interneto vartotojų skaičius per pastaruosius 8 metus išaugo daugiau negu 2,5 karto ir dabar siekia beveik penktadalį pasaulio gyventojų. Tai reiškia, jog internetas tampa visa vis svarbesne erdve bendraujant, ieškant informacijos, dirbant ar poilsiaujant. Ne veltui, įvairios kompanijos siekdamos būti pastebėtos pirmiausia siekia atsirasti internete, o tik paskui rūpinasi savo reklama. Būti internete, reiškia, būti pastebėtu. Nedaug nustebino ir tai, kad Lietuvos interneto erdvėje pradėtos kurti ne tik komercinių įmonių, bet ir žiniasklaidos bendrovių elektroninės dienraščių versijos ar nuo jų nepriklausomi interneto naujienų tinklalapiai. Laisvas ir nepriklausomas internetas reiškė, kad kiekvienas individas, turintis priėjimą prie kompiuterių tinklo, galės laisvai ir nevaržomai reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose, paveikti valdžios struktūras ir pan. Internetas reiškė naujas galimybes viešajai erdvei – pagrindinei demokratijos sąlygai – atgimti ir plėtoti. Tradicinė žiniasklaida nuvylė ir ilgainiui iš politinio diskurso bei debatų skatintojos tapo politinio spektaklio teatru. Darbo tikslas atskleisti, kaip Lietuvos internetinių naujienų tinklalapių www.delfi.lt ir www.lrytas.lt straipsniai atitinka viešosios erdvės koncepciją bei kokį poveikį žiniasklaida turi viešojo diskurso kūrimui internete. Šiam tikslui atkleisti buvo atliktas kiekybinis ir kokybinis turinio analizės tyrimas, kurio esmė buvo atrasti atsakymą į klausimą, kokio pobūdžio informacija dominuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The number of Internet users has grown rapidly over last 8 years and at the moment embraces more than one fifth of world’s population. By no means, Internet becomes more important in the terms of communication, searching for information, working or resting. This also encouraged growing number of companies to present themselves on the internet prior to taking care of advertising campaigns, since being online in nowadays means existing. Therefore, not that it was a great surprise to observe the appearance of online sites for well-known business corporations or to meet the online versions of public newspapers. Free and independent Internet from the very beginning meant open possibilities for every individual with an access to the computer network to express itself, to take part in public debates and to have a chance to influence the authorities in order to accomplish the mission of public interest. Nevertheless, Internet also meant new opportunities to develop the main element of democratic society and state – it was a chance for public sphere to come back into force, because traditional means of media have been disappointing lately due to the process where the main subject public discourse and debate was replaced by tiresome political performance. The main objective of this thesis is to reveal the background for analysis to uncover the role of Internet media for creating the discourse online, and also what the results on how the Internet news portal of Lithuania www.delfi.lt... [to full text]

Disertacijoje analizuojami pokyčiai ir reformos, susiję su Naujosios viešosios vadybos diegimu valstybinėse organizacijose. Išskiriami ignoruojami faktoriai, įtakojantys reformų veiksmingumą, analizuojami reformų ir pokyčių mechanizmai. Disertacijoje siekiama išanalizuoti ir įvertinti, ar Naujosios viešosios vadybos ar kitos vadybinės koncepcijos pagrindu reformuotoje sistemoje atsiranda pakankamai prielaidų veiksmingų sprendimų priėmimui ir, ar atsižvelgiant į valstybinių organizacijų ir jų aplinkos ypatumus, tokia sistema pajėgi būti efektyviai valdoma. Daroma išvada, kad reikalinga ne „viena lemiama“ reforma, bet sukūrimas tokios valdymo politikos taikytinos valstybinių organizacijų sistemai valdyti, kuri leistų atlikti pakeitimus, visuomet susijusius su visos sistemos valdymu. Pasiūlomi konceptualiniai modeliai, išryškinantys informacijos apdorojimo ypatumus valstybės valdymo sistemoje. Modeliuose naudojami disertacijoje išskirti faktoriai, taip pagrindžiant būtinybę atlikti reformas, kurios sudarytų struktūrines prielaidas pagerinti sprendimų priėmimą. / The changes and reforms related to the installation of the New Public Management in governmental organizations are analyzed in the dissertation. Ignored factors that influence the effectiveness of reforms are distinguished and the analysis of reform and change mechanisms is provided. In the dissertation it is aimed to analyze and assess whether a reformed system by the New Public Management or other managerial concepts has sufficient preconditions for effective decision-making, and whether such a system can be effectively managed, taking into account features of governmental organizations and their environment. Conclusion is done that not “a one decisive” reform is required, but the creation of such encompassing public policy for the management of public sector, which allows governments to make changes, always related to the management of the whole system. Conceptual models of the information processing characteristics of the public administration system are provided. Models incorporate factors that were identified in the dissertation and are used to justify the need for reforms that would provide the structural prerequisites for better decision-making.

Magistro darbo objektas - internetas kaip viešosios erdvės arena. Darbo tikslas – atskleisti interneto specifinius bruožus, skirtumus nuo tradicinių žiniasklaidos priemonių ir išanalizuoti, kodėl internetas atitinka arba neatitinka viešajai erdvei keliamas sąlygas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti internetą J. Habermaso suformuluotos viešosios erdvės teorijos kontekste; įvertinti internetą kaip viešosios erdvės areną; apibendrintai pateikti interneto vartotojų kaip viešosios erdvės dalyvių elgesio bruožus; palyginti internetą su kitomis žiniasklaidos priemonėmis; apsibrėžti racionalių diskusijų sąvoką, jos kintamuosius bei požymius. Šiame magistro darbe, remiantis filosofų J. Habermaso, J. Baudrillardo, mokslininkų M. McLuhano, M. Posterio, A. Lyotardo ir kt. darbais, straipsniais ir teorijomis, siekta išsiaiškinti, ar naujoji medija – internetas – gali atstoti viešąją erdvę, skirtą politiškai aktyvinti visuomenę, racionaliai diskutuoti ir formuoti viešąją nuomonę. Darbe prieita prie išvados, kad internetas negali atitikti visų J. Habermaso apibūdintų viešosios erdvės egzistavimo sąlygų dėl savo specifiškumo. J. Habermaso apibūdinta viešoji sfera idealiai atitikdama visas keliamas sąlygas neegzistavo nei vienoje visuomenėje nei vienais laikais, todėl internetas taip pat negali sukurti idealaus viešumo modelio. Kaip bebūtų, internetas įnešė svarbų indėlį kuriant demokratiją ir skatinant politinį aktyvumą. Internetas pakeitė masinės žiniasklaidos santykius su... [toliau žr. visą tekstą] / Internet as a new form of communication emerged in the sixties (1969) when the idea of connecting computers into one network spread across the world. While accommodating and processing tremendous information flows Internet raised discussions whether the integration of many texts and voices into its space leads to anarchic or to democratic communication form. German philosopher J. Habermas laid the foundations for the Theory of Publicity’s Structural Transformation. When new communication forms emerged it was attempted to apply the model of ideal publicity to the Internet as a means of mass media which can restore the situation of the ideal language and the discussion among different layers of society. The relevance of the topic of this work is based on the attempt to analyze the properties of Internet and to attribute them to the public sphere. Now when it is considered that public spheres are disappearing from our lives it is very important to research the possibilities of Internet and its application to public interests of society. Object of this work – Internet as a public sphere arena. The main problem of this work – specificity of Internet, difficulty in meeting the conditions for the existence of public sphere model. The aim of this work – to uncover the specific features of Internet and its differences from traditional mass media, and to analyze how much Internet matches or does not match the ideal model of public sphere. The main tasks in this work: to analyze... [to full text]

Sutartis – teisinio santykio realizavimo forma, todėl jai sutarčių teisėje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos teisės sistemoje išskiriamos įvairios sutarčių rūšys, tarp kurių yra ir šiame darbe nagrinėjamos viešosios sutartys. Darbe analizuojami esminiai su viešųjų sutarčių sudarymo tvarka, joje veikiančiais subjektais bei nutraukimu susiję klausimai, aptariama su šia tema susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Siekiant kuo visapusiškiau atskleisti darbo temą, aptariama nemažai užsienio autorių darbų, taip pat ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika. Kadangi sutarčių laisvė bei jos ribojimas viešosiose sutartyse yra aktuali bei daug diskusijų kelianti problema, šiame darbe pagrindinis dėmesys koncentruojamas ties klausimu, kokią vietą viešojoje sutartyje „užima“ fundamentalusis sutarčių teisės principas – sutarties laisvė, o kas „lieka“ imperatyviam valstybiniam reglamentavimui. Reikia pažymėti, jog darbe pateikiama plati Lietuvos bei kitų valstybių sutarčių teisėje aptinkamų analogiškų ar panašių sutarčių lyginamoji analizė, kurios metu stengiamasi ne tik atskleisti kitose valstybėse įtvirtintų sutarčių rūšių ypatumus, bet ir atsakyti į klausimą, ar Lietuvai apskritai reikalingas viešųjų sutarčių institutas. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant išsamiai aptarti viešųjų sutarčių institutą bei susisteminti visus jo bruožus, darbe taip pat analizuojamas galimas viešųjų sutarčių atspindys Europos Bendrijų teisėje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą] / This article discusses a relevant topic in Lithuania‘s contract law – the conception of public contract and its development. Due to the analysis of various laws, doctrine and precedents, the article provides with coherent understanding about agreements for public purchase and utility services as well as their evolution in the Lithuanian law system. It is needful to stress that the debates on State involvement in the modern market and its participation in the economy and society are still up to date, due to it this article examines what is the proper degree of state intervention in commercial relationship and what type of legislation would be beneficial for both – supplier and consumer. The most important principle in contract law – freedom of contract, which is a cornerstone of wealth maximization, is also discussed in this article. Futhermore, with a purpose to reveal the state’s attitude to the intersection of this principle and public interest, the examination of relationship between public interest and freedom of contract is presented. The article also examines the EU competition law policy and legislation in controlling the business with a dominant market power, as well as assuring the social welfare of other party and consumers. What is more, the clear comparison of Lithuania’s and other countries’ governmental regulation on public or administrative contracts is also provided here. Finally, the author puts forward some conclusions on key questions of public contracts... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės diplomatijos ir tarpvalstybinės komunikacijos raida. Darbo tikslas - yra įrodyti, kad dabartinė diplomatija, vystantis tarpvalstybinei komunikacijai, nepaisant didelių pasikeitimu palyginus su jos ištakose vyravusiais procesais, yra pagrindinė tarptautinių santykių palaikymo forma. Keičiasi pati diplomatija, jos metodai, atsiranda vis nauji būdai palaikyti tarptautinius santykius, tačiau diplomatija yra vienintelė sritis, kurioje koordinuojamas visų kitų tarpvalstybinės komunikacijos priemonių naudojimas. Magistro darbo uždaviniai: apibūdinti XX a. atsiradusių šiuolaikinės diplomatijos vykdomų priemonių padarytą įtaką tarpvalstybinėje komunikacijoje; parodyti diplomatijos kaip reiškinio, kurį įtakoja globalūs pasikeitimai pasaulyje, raidą, kuris atsako į pasikeitimus ir stengiasi juos valdyti, ar bent įtakoti; parodyti kokios svarbios buvo šiuolaikinės diplomatijos priemonės sprendžiant tarptautinio masto problemas. Naudojantis analitiniu įvairiuose šaltiniuose pateiktos informacijos tyrimo metodu prieita prie išvados, kad pasikeitė ne tik diplomatija ir jos metodai, bet šis pasikeitimas sąlygojo tarpvalstybinės komunikacijos plėtrą plačiu mastu. Atsirado nauji tarptautinės komunikacijos dalyviai, diplomatija atsigręžė į platesnius visuomenės sluoksnius. Tačiau ne tik diplomatija keičia komunikaciją tarp valstybių, tačiau ir komunikacijos raida įtakoja diplomatiją. Tai yra abipusis ryšys. Šiuolaikinė diplomatija išliko pagrindinė sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this work is modern diplomacy and its relation with international communication, especially between states. It means interstate communication. The main aim of this work is to prove that modern diplomacy remains the main form of interstate communication, despite of all the changes happened in the World since such kind of diplomacy was created. The diplomacy is changing, the methods of it are changing, new ways of maintaining international relations appears, but diplomacy remains the only one area where all kinds of interstate communication are coordinated. The main tasks of this master work are: to define all the influence which was made by new kinds of modern diplomacy that were created during the XX century; to show the development of the diplomacy, which is influenced by the global changes in the world, but at the same time it is influencing those changes too; to show the importance of modern diplomacy in solving biggest international problems. There are few conclusions which were made using analytical research methods. It appears that changing diplomacy changes all the interstate communication on a large scale. New participants of interstate communication appeared, diplomacy was spread among wide range of society levels. Diplomacy brings influence on interstate communication and communication brings influence on diplomacy at the same time. It is two-way influence. Modern diplomacy remains the main area where international problems are solved. All... [to full text]

Plečiantis sritims, kuriose valstybė dalyvauja kaip privalomus vykdyti nurodymus duodantis subjektas, sudėtingėjant valstybės aparatui, daugėja atvejų, kai valstybė neužtikrina kvalifikuoto, efektyvaus valstybės pareigūnų darbo ir tai dažnai lemia žalos mažiau teisių santykyje su valstybe turinčiam asmeniui atsiradimą. Kita vertus, valstybei imantis reguliuoti vis daugiau visuomeninio gyvenimo sričių, auga visuomenės pasitikėjimas, kad situacija yra kontroliuojama valstybės institucijų. Tokiose srityse atsiradus žalos kyla pagrįstas visuomenės interesas ieškoti už ją atsakingo. Kadangi valstybė yra išskirtinis, nuolat egzistuojantis teisės subjektas, nukentėjusiajam palanku siekti visų nesėkmių finansinę naštą perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to valstybės deliktinės atsakomybės ribos šiuolaikinėje teisinėje valstybėje stipriai plečiasi. Tačiau atlyginant valdžios institucijų sukeltą žalą yra perskirstomi tos pačios visuomenės, kurios dalimi yra nukentėjusysis, materialiniai resursai, todėl kyla klausimas, kiek valstybės atsakomybės plėtros tendencija atitinka pačių nukentėjusiųjų interesus. Disertacija siekiama išanalizuoti valstybės deliktinės atsakomybės raidos tendencijas Europos valstybėse ir JAV, įvertinti tradiciškai šioje srityje taikomos valstybės imuniteto doktrinos pagrįstumą šiuolaikinėje teisinėje valstybėje, valstybės atsakomybės galimybę ir būtinybę srityse, kurios tradiciškai laikytos už civilinės jurisdikcijos ribų, atskleisti plačių valstybės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / With the expansion of areas where the state participates as a subject having the right to give mandatory instructions, the state apparatus getting more and more complex, the number of cases when the state fails to ensure efficient, qualified work of the state officials is also increasing. On the other hand, when state takes over more and more areas of public life under its control, at the same time the trust from the society that the situation is controlled by the state institutions grows as well. When damage occurs in such areas a legitimate interest of the society to find the liable for it arises. Since the state is an exclusive subject of law – it does exist all the time – it is very convenient from the point of view of the victim to shift the financial burden of all failures onto the state budget. Therefore the limits of state liability are rapidly expanding in a contemporary state governed by the rule of law principle. Nevertheless, reparation of damage caused by public institutions determines re-distribution of material resources of the same society, a part of which the victim is. Therefore the question of how far the expansion of state liability limits corresponds to the interests even of the same plaintiffs arises. The purpose of the study is to analyze the development trends of the state liability in tort in European countries and the United States of America, to evaluate the justification of the state immunity doctrine in the modern legal state, traditionally... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]

Kiekvienos valstybės viena iš prioritetinių politikos krypčių yra visuomenės ir asmens sveikata. Tačiau, kad ir stengiamasi užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugą, kiekvieną dieną visame pasaulyje žmonės neišvengiamai susiduria su mirtimi. Kai kuriose valstybėse, kalbant apie nepagydomai sergančius ligonius, kurie kenčia didelius skausmus ar apie komos ištiktus žmones, vis dažniau iškeliamas eutanazijos klausimas, kuris dažnai apibrėžiamas kaip sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Vis dėlto eutanazijos įteisinimo klausimas yra opus ir visada lydimas aršių debatų tarp jos šalininkų bei priešininkų. Šio darbo tikslas yra aptarti eutanazijos įteisinimo aspektus bei ištirti Lietuvos visuomenės požiūrį aprašomo reiškinio atžvilgiu. Visas pirmasis darbo skyrius skirtas teorinio modelio aprašymui. Šio skyriaus poskyriuose, atliekant mokslinės literatūros analizę, aptariami viešosios politikos formavimo ir interesų grupių teoriniai modeliai, kuriais grindžiamas šis darbas. Antroji dalis skirta eutanazijos politikai apžvelgti. Poskyriuose aptariamas eutanazijos reiškinys, jos rūšys ir interesų grupių argumentai už ir prieš eutanazijos politiką. Taip pat analizuojami ir lyginami eutanazijos įteisinimo atvejai Nyderlanduose ir Belgijoje. Trečioji dalis skirta praktinei darbo pusei aprašyti. Pristatomas Lietuvoje atliktas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti Lietuvos visuomenės – medikų... [toliau žr. visą tekstą] / Public and personal health is one of the priority policies of every state. However, despite the attempt to ensure the protection of human health, every day people in all over the world inevitably come face to face with death. While talking about the incurable patients, who suffer from severe pain or are in coma, some countries raise the question of euthanasia, which is often defined as the intentional taking of a person‘s life for the good of that person by the means as delicate as possible. However, the legitimation of euthanasia is a sensitive issue, always accompanied by the savage debates between its supporters and opponents. The aim of this work is to discuss the aspects of the legitimation of euthanasia and to investigate the attitude of Lithuanian society towards the described phenomenon. The first part of this paper discloses the theoretical description of the model. Using the analysis of scientific literature, the subchapters discuss the theoretical models of public policy formation and interest groups, on which this work is based. The second part reviews the policy of euthanasia. The subchapters discuss the phenomenon of euthanasia, its types and the arguments of interest groups for and against the policy of euthanasia. Moreover, the cases of the legitimation of euthanasia in the Netherlands and Belgium are analyzed and compared. The third chapter is devoted to the practical part of the work. The quantitative empirical study accomplished in Lithuania, which has... [to full text]