Magistro darbo objektas – šiuolaikinės televizijos funkcijos, jų vaidmenys visuomenės gyvenime. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai reflektuoti televizijos ir visuomenės sąveikos problematiką, išanalizuoti jos apraiškos formas. Pagrindiniai darbo uždaviniai – aptarti aktualiausias, matomas ir užslėptas televizijos funkcijas, ištirti jų sąsajas su visuomenės vertinimu, atskleisti televizijos ir visuomenės sąveikos problemiškumą. Darbe naudotasi teoriniais mokslinių veikalų ir publicistikos analizės, lyginimo bei apibendrinimo metodais, taip pat empiriniu anketinės apklausos metodu. Darbe prieita išvados, kad naudodamasi specifiniais poveikio būdais, televizija reflektuoja iškreiptą pasaulio vaizdą, kurį pateikdama patraukliais būdais ir formomis, nesunkiai gali primesti auditorijai. Kritiškai vertinti televizijos turinį geba tik mažesnė dalis visuomenės, o tuo tarpu didesnei daliai, nesuvokiančiai perskyros tarp realaus ir medijuoto pasaulio vaizdo, kyla pavojus televizijos realybę traktuoti kaip tikrą. Televizijos modeliuojamos situacijos imamos taikyti asmeniniame gyvenime, daro įtaką visuotinių ir asmeninių vertybių suvokimui. Be to, skatina tam tikrus veikimo impulsus. Problemiškumas slypi tame, kad televizijai siekiant komercinės naudos, jos turinys yra veikiamas konkrečių tikslų turinčių interesų grupuočių. Siekdama ekonominės naudos, televizija iškreipia realią pagrindinių visuomenės sferų – politikos, ekonomikos ir kultūros – situaciją. Tokias teorines išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / The master paper deals with functions of modern television, its roles in society’s life. Its aim is to reflect issues of television and society interaction theoretically and empirically, analyze its forms of manifestation. The main objectives of the paper are: to discuss the most relevant, visible and covert functions of television, explore their correlation with society’s evaluation, reveal complication of society and television interaction. In the paper methods of theoretical scientific work and publicity analysis were applied as well as the method of comparing and generalizing. The empirical method of inquiry by filling questionnaires was also used. In this paper the conclusion was drawn that television, applying peculiar ways of effect, reflects warped view of the world, which, presented by attractive ways and forms, can be easily imposed to the audience. Only the minority of society is able to evaluate content of television critically, whereas for the majority, which does not realize the difference between the real and mass media view of the world, there is a risk to treat television reality as real. Simulating television situations has been applied in personal life, thus influencing realization of general and personal values. In addition, it stimulates particular impulses of action. Complication lies in the fact that as television is seeking for commercial benefit, its content is affected by interest groups which have particular goals. While seeking for economic benefit... [to full text]

The main purpose of this master graduation work is to estimate managers-leaders role in public administration under conditions of knowledge economy as well as to provide suggestions for development of future leaders. In order to achieve main goal common theories of leadership were discussed, current management environment analyzed, abilities to use leadership concept in public sector under context of public management reform studied, problem of efficient public administration in Lithuania analyzed.

Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]

Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]

Šiuolaikiniame pasaulyje vis didesnę reikšmę tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime įgyja informacijos sklaida, bendravimas ir bendradarbiavimas, todėl įvairios valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei privačios įmonės daug dėmesio skiria viešiesiems ryšiams. Bendradarbiavimo santykių kūrimas su įvairiomis susijusiomis institucijomis užimą svarbią vietą kiekvienos organizacijos planuose, strategijose, nuostatuose, ir t.t. Socialinių klausimų nagrinėjimas rajoninėje spaudoje svarbesnis ir vaidina didesnį vaidmenį todėl, kad domina kiekvieną žmogų. Jis siejasi su labai konkrečiais savos aplinkos faktoriais, tai yra, tampa žinomas ir svarbus būtent toje sferoje, kuriai yra skirtas. Tačiau socialinės institucijos bendradarbiavimui su artimiausiomis pagal institucijos veiklos vietą žiniasklaidos priemonėmis dėmesio nepakanka. Šio magistro darbo tyrimo tikslas - analizuojant socialinių institucijų problemų kėlimą bei gerosios patirties sklaidą laikraštyje „Širvintų kraštas“, įvertinti esamą socialinių institucijų ir rajoninės spaudos bendradarbiavimo padėtį bei įvardyti bendradarbiavimo perspektyvas. Šiame magistro darbe nagrinėjamos visuomenės informavimo priemonių bei viešosios politikos formavimo sąsajos: atskleidžiama, kaip žiniasklaidos keliamos problemos koreguoja politikų darbotvarkę, daro įtaką viešajai nuomonei, kaip institucija, skleisdama spaudoje gerąją patirtį, atranda galimybių formuoti palankų įvaizdį. Tyrimas parodė, kad rajoniniame... [toliau žr. visą tekstą] / In the modern world information spreading, communication and cooperation acquires the increasing importance both in private and public life, therefore, various state institutions, non-governmental organizations and private companies draw much attention to public relations. Creation of cooperation relations between various related institutions plays an important role in plans, strategies, by-laws and etc. of each organization. Consideration of social issues in regional press is more important and plays greater role as it concerns everyone. It relates to certain factors of own environment, i.e. becomes known and important in the sphere to which it is devoted. However, attention to cooperation of social institutions with the closest means of press in terms of institution’s place is insufficient. The objective of this master’s investigation is to evaluate the present condition of cooperation between social institutions and regional press and find out the cooperation perspectives by analysis of display of social institutions’ problems and good experience spread in the paper “Širvintų kraštas“. This theses consider links between the public information means and public policy formation: they reveal the way the problems in press correct agenda of politicians, influence public opinion, as an institution spreading good experience in press, find the opportunities to form favourable image. The investigation shows that publications about regional social institutions appear in regional... [to full text]

Šis darbas nagrinėja Austrijos ir Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemas ir jų raidą Europos Sąjungos lygmeniu siekiamų tikslų atžvilgiu. Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistema yra palyginama su valstybės tarnautojų mokymo sistema Austrijoje, kaip gilesnę demokratinio viešojo valdymo patirtį turinčioje šalyje. Ši lyginamoji analizė aktuali tuo, kad nagrinėjant dviejų skirtingo išsivystymo lygio šalių sistemas, gali būti perimta geroji patirtis, leidžianti spręsti su tyrimo objektu susijusias problemas. Nors valstybių narių viešojo administravimo sritis nėra tiesiogiai reguliuojama ES teisės aktais, tačiau vykdomos reformos, strateginiai tikslai bei jų įgyvendinimo programos kuriamos ir įgyvendinamos ES teisės aktų pagrindu. Darbe keliama hipotezė, jog skirtingose Europos Sąjungos šalyse (šio tyrimo atveju – Austrijoje ir Lietuvoje) valstybės tarnautojų mokymo sistemos raidą lemia Europos Sąjungos lygmeniu užsibrėžti tikslai, tokie kaip Lisabonos strategija. Atliktas teorinis ir praktinis tyrimas iš dalies patvirtina hipotezę. ES teisės aktais yra vadovaujamasi, tačiau lemiamą įtaką daro vietos faktoriai. Visgi, abi šalys vysto valstybės tarnautojų mokymo sistemą ta pačia kryptimi – Lisabonos strategijos įgyvendinimo link. Tai daugialypis procesas, kurio metu Lietuva, kaip jauna ES valstybė narė galėtų pasisemti gerosios patirties iš tokios pat nedidelės šalies kaip Austrija, kuri sėkmingai įgyvendina Lietuvoje dar menkai taikomus naujosios viešosios vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / This research analyses the training system of civil servants in Austria and Lithuania and the development of the training system in context of the goals of the European Union. The training system of civil servants in Lithuania is compared with the training system of civil servants in Austria, as in country, which has a deep tradition of democratic governance. The public administration systems of member states are not under control of the European Union law system, but the reforms strategies and realisation of them are implemented in context of the EU strategic goals, like Lisbon Strategy. So, the development of the training system of civil servants is under the influence of the EU strategic goals and law system. The research confirms this hypothesis partially. The development of the training system of civil servants is under the influence of the EU strategic goals, but more influenced are the local factors. However, both countries are developing the training system of civil servants in the same direction – to the realization of the Lisbon Strategy. It is the multiple process. Lithuania, as a new member state of the EU, could use the good experience of other small countries, like Austria, which has successfully developed the new public management principle in the training of public servants. However, there are a few similarities between the training systems in both countries: compulsory introductory education for the state servants and long-life-learning principles. The... [to full text]

Žiniasklaidos tyrimai – tarpdisciplininė mokslų sritis, todėl žiniasklaidos problemos, jos kaitos procesai, žiniasklaidos pranešimų poveikis bendruomenės viešosios erdvės formavimui domina ne tik komunikacijos, bet ir sociologijos, politikos, edukologijos ir kitų mokslų šakų tyrėjus. Šiuo metu viešojoje erdvėje netylančios kalbos apie žiniasklaidos transformacijas, jos pateikiamo turinio „komercialėjimo“, žiniasklaidos organizacijų vis didėjančio priklausymo nuo politikos ir verslo asociacijų problemas, paskatino atlikti dar vieną tyrimą, kurio pagrindinis tikslas buvo ištirti regioninės žiniasklaidos organizacijų veiklą ir nustatyti, kokią įtaką vietinės bendruomenės viešosios nuomonės formavimui daro vis labiau „komercialėjanti“, nuo politinių ir verslo organizacijų priklausoma žiniasklaida. Empirinis darbo tyrimas buvo orientuotas į gana nedidelio Lietuvos regiono – Alytaus miesto žiniasklaidą, gautus rezultatus lyginant su kitų regionų patirtimis. Tyrimo metu buvo atlikti 22 giluminiai kokybiniai interviu su žiniasklaidos organizacijų, jų auditorijos, žiniasklaidos stebėtojų atstovais. Buvo siekiama patikrinti, kiek žiniasklaidos tyrėjų anksčiau padarytos įžvalgos yra teisingos praktinėje nedidelio regiono žiniasklaidos veikloje bei išsiaiškinti, kokios galimos naujos problemos, grėsmės visuomenei slepiasi šiandieninėje regioninėje žiniasklaidoje. Gauti rezultatai parodė, kad regioninė žiniasklaida būdama geografiškai arčiausiai savo auditorijos gali daryti didelę įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / Media studies is interdisciplinary science, so media problems, changes, influence to society is discussed between many researchers, who are specializing in Communication, Sociology, Politics, Education and many other sciences. There are a lot of talks about recent changes in media, media commercialization, growing influence by political and business organizations. This is research is yet another try to find out, how media is changing, how these changes affect society, what kind of influence businesses and political organizations have in media, how that influence changed in recent slow down in global economy. Empirical research object was media in Alytus, small region in Lithuania, and results were compared with similar regions. 22 follow-up qualitative interviews were carried out between members of media organizations, audience and experts. The main point was to check how theories and predictions, which were made by media experts earlier, work in practice in small regional media nowadays, what new problems are growing and what kind of damage they can do to local communities in near future. The results show, that regional media is very close to its audience geographically and can have a huge impact in formation of public sphere in local community, so the main problems are unclear connections between media and political, business organizations, which has influence in media reports, and media’s manipulation with ‘weakest’ audience in order to get a better sales and profit. A... [to full text]