Magistro studijų baigiamajame darbe projektuojama mediateka Vilniaus senamiestyje, tarp Odminių, L. Stuokos-Gucevičiaus, Šventaragio gatvių ir Gedimino prospekto. Darbe surinkta ir išanalizuota medžiaga, susijusi su mediatekų projektavimo ypatumais, jų koncepcijomis ir įgyvendinimo rezultatais, atlikta vietos sąlygų analizė, sukurti konceptualiai skirtingi eskiziniai projekto variantai, parengtas mediatekos projektas. Pastato architekrtūrinėje išraiškoje integruojama viešoji miesto erdvė, informacija, perduodama naujosiomis medijomis ir istorinis teritorijos kontekstas. Kuriama atvira visuomenei, skirtingiems individų ir grupių interesams pritaikyta viešoji informacijos erdvė. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, bendrosios išvados. Taip pat pateikiami du maketai ir grafinė medžiaga planšetuose. / The final project of master studies is the design of mediatheque buiding in Vilnius Old Town between Odminių, L. Stuokos-Gucevičiaus, Šventaragio streets and Gedimino avenue. The specific features and concepts of mediatheques design and their realizations is being analysed. After the site analysis conceptually different variations are created and the final mediatheque project is designed. The public city space, new media and historical context is integrated in the architectural expression of the building. Open for society and different individual interests public space of information is created. The final work consist of preface, analitic part, project part, conclusion. Also two models of the building and the graphic material.

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas LR ambasadose formuojamas Lietuvos valstybės įvaizdis Europoje. Darbo objektas – komunikacinės ir viešųjų ryšių priemones, kuriomis diplomatai reprezentuoja valstybę, viešina ambasadoje vykstančius renginius ir bendrauja su užsienio tikslinėmis auditorijomis. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, apibrėžtas Lietuvos diplomatinių atstovybių vaidmuo formuojant valstybės įvaizdį, identifikuotos naudojamos viešųjų ryšių priemonės ir bendravimo su auditorijomis būdai. Kaip ambasados įgyvendina komunikacines veiklas, analizuota pasitelkiant anketinę apklausą bei interviu su skirtingose Europos valstybėse dirbančiais diplomatais. Galiausiai atlikti interviu su ekspertais padėjo įvertinti diplomatinių ir komunikacinių veiklų tikslingumą bei valstybės įvaizdžio formavimo galimybes viešosios diplomatijos kontekste. Tyrimas atskleidė, jog skirtingose LR ambasadose yra naudojamos vienodos komunikacinės priemonės, kurių dažnumas priklauso nuo ambasadoje vykstančių renginių, dirbančių diplomatų skaičiaus bei turimo biudžeto. Tuo tarpu santykiai su žiniasklaida, kuri yra svarbus informacijos platinimo kanalas, atskirose valstybėse ne visada yra efektyvūs, nes ambasadų pateikiama informacija neretai laikoma propaganda bei lieka neaišku, ar žinutė pasiekė adresatą. Todėl daugiau dėmesio viešosios diplomatijos kontekste skiriama kultūriniams renginiams, kurie pristato ne tik šalį, bet ir atskirus jos kūrėjus, menininkus. Kultūrinė diplomatija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master paper the image of Lithuania in Europe, formed by the embassies of the Republic of Lithuania, is being analyzed. The object of the paper- communication and public relations measures, which are used by diplomats to represent the state, to publicize the events occurring in the embassy and to communicate with foreign target audiences. The research was done in several stages. At first the role of the Lithuanian diplomatic missions of forming the image of the state was determined, measures public relations and methods of communication with audiences were identified. The ways how the embassies establish communication activities were analyzed using questioning survey and interviews with the diplomats working in different European states. Finally the interviews with experts helped to evaluate the expediency of the diplomatic and communication activities and the state image formation possibilities in the context of public diplomacy. The research revealed that in different embassies of the Republic of Lithuania the same communication measures were being used and the frequency depends on the events in the embassy, number of diplomats working and budget. Meanwhile the relations wit mass media - which is important channel of information distribution – is not always effective in different states, because the information presented by embassies is often seen as propaganda and it is unclear if the message reaches the target. Therefore in the context of public diplomacy more... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra didžiųjų Lietuvos prekybos centrų viešųjų erdvių estetika. Darbe tiriami šį objektą formuojantys veiksniai, vertinimo ir analizės kriterijai, istorinės, sociokultūrinės ir politinės aplinkybės, filosofinis, psichologinis ir menotyrinis jo vertinimas, santykis su šiandieninės globalios vaizdų kultūros tendencijomis. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas septyniems didžiausiems Lietuvos prekybos centrams, kuriuos analizuojant išskiriami Lietuvos didžiųjų prekybos centrų viešosioms erdvėms būdingi estetiniai dėsningumai ir savybės. Estetikos tyrimo metodas paremtas trimis pagrindiniais erdvės vaizdinio elementais: prasme, struktūra ir identitetu. Prasminis kontekstas darbe akcentuojamas pirmajame skyriuje, perteikiant viešųjų erdvių prasmės pasikeitimą istoriniame raidos kontekste. Daroma išvada, jog prekybos centras – tai ekonominės galios estetinės reprezentacijos laukas. Antrame skyriuje nagrinėjama erdvės struktūra. Keliant hipotezę, jog prekybos centro viešosios erdvės imituoja miesto viešųjų erdvių struktūrinius modelius, taikomas miesto ir prekybos centrų viešųjų erdvių struktūrų palyginimo metodas. Išskiriami pagrindiniai prekybos centrams būdingi miesto viešųjų erdvių elementai, paaiškinamos jų transformacijos bei ryšys su formuojamu vartotojiškumo imperatyvu. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas identitetas. Jis analizuojamas tiriant prekybos centruose naudojamas interjero dizaino temas ir motyvus, taip pat lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / The object of master thesis’ research is the aesthetics of public space in shopping malls in Lithuanian cities. The paper researches the object-forming factors, evaluation criteria and analysis, historical, socio-cultural and political context, philosophical, psychological and art research findings, the ratio of the global image culture. The thesis of the paper analyses seven major shopping malls in Lithuania, rendering the most common aesthetic patterns and inherent aesthetic qualities, that are peculiar in Lithuanian largest shopping centres. The method of research is based on three key elements of visual space: meaning, structure and identity. The context of meaning is presented in the first chapter, overviewing historical development of the concept of public space. Its conclusion is that a shopping mall is a field for aesthetic representations of economic power. The second chapter examines the structure of space. It is suggested that shopping malls are simulating urban public spaces for the consumer-oriented reasons. Therefore, the method of comparison between urban and shopping mall spaces is applied. As a result, the most specific elements and their transformations common both to the shopping mall and urban public spaces are distinguished and analysed. The third chapter examines identity. It analyzes themes and motives of interior design, also comparing aesthetics of shopping malls with the global image culture. It is concluded that the shopping mall is an inherent... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešoji diplomatija kaip šalies vardo garsinimo priemonė. Darbo tikslas – išanalizuoti viešosios diplomatijos taikymą valstybės žinomumui didinti ir nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos pastangos garsinti šalies vardą pasitelkus istorinį įvykį. Darbo uždaviniai: išnagrinėti viešosios diplomatijos sąvokos reikšmę ir viešosios diplomatijos vietą tarp kitų su valstybės populiarinimu susijusių priemonių; nustatyti, kuo viešoji diplomatija gali pasireikšti kaip šalies garsinimo priemonė; nagrinėti, kokias galimybes turėjo LR Prezidento institucija siekdama garsinti šalies vardą per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, ištirti, kokias viešosios diplomatijos priemones taikė LR Prezidento institucija, nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos viešosios diplomatijos priemonės siekiant populiarinti valstybės vardą. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, kiekybine ir kokybine turinio analize bei kokybinio ekspertų interviu metodais prieita prie išvados, kad valstybės žinomumui didinti viešoji diplomatija, kaip strategija, kuria valstybių valdžios atstovai siekia paveikti užsienio valstybių piliečius, taikoma per viešumą. Viešumui pasiekti pasitelkiamos priemonės, kurios yra orientuotos į žiniasklaidą. Tokios priemonės vadinamos „pseudo-įvykiais“, kai pasitelkus simbolius sukuriamas įvykis, galintis sudominti žiniasklaidą. Toks įvykis buvo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė, kurioje dalyvavo trylikos... [toliau žr. visą tekstą] / Means through which states promote their names have first been called propaganda, later public diplomacy, and nowadays these notions are often replaced with the concept of public relations. Yet the ways of promoting a country's name abroad by means of public diplomacy have not been widely analysed, therefore it merits research. The aim of this Master thesis is to analyse the application of public diplomacy for increasing knowledge about a country by analysing one case, i.e. the efforts of the Presidency of the Republic of Lithuania to promote the country's name in the context of an historical event. The objectives are the following: to analyse the notion of public diplomacy and its importance vis-à-vis other means of popularising a country; to analyse what possibilities to promote the country's name the Lithuanian Presidency had during the celebration of the millennium of Lithuania's name, which of those were actually applied, and how successful they were. The following research methods were applied: analysis of scholarly literature; quantitative as well as qualitative content analysis; and an expert interview. The conclusion has been reached that, in the case analysed, the Lithuanian Presidency actively applied public diplomacy, taking measures oriented at publicity through mass media. In particular, the strategy of a "pseudo-event" was chosen, when using symbols an event is created in order to attract media attention. Such an event was the ceremony of celebrating the... [to full text]

Vystantis technologijoms ir nuolat augant viešųjų paslaugų poreikiui, viešasis sektorius ieško naujų galimybių šioje srityje. Vienas didėjančio paslaugų poreikio patenkinimo būdų yra viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Darbe nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teoriniai aspektai, analizuojama šio bendradarbiavimo teisinė ir ekonominė aplinka, pateikiami ir analizuojami privataus sektoriaus įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą atvejai. Taip pat aptariama viešojo ir privataus sektorių bandradarbiavimo reikšmė viešojo sektoriaus valdymo reformos ir naujosios viešosios vadybos kontekste. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas pateikiamas kaip priemonė efektyviau išnaudoti turimus išteklius, diegti inovacijas ir pažangius vadybinius metodus viešųjų paslaugų teikimo strityje. Darbo objektas: viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo panaudojimo galimybes ir perspektyvas. Darbo uždaviniai: darbe siekiama išanalizavus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo sampratą pateikti jos patikslinimus bei apibendrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formų klasifikacijas; atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teisinio reglamentavimo analizę; išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektų praktiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, siekiant nustatyti pasiektą šio bendradarbiavimo lygį; atlikti empirinį... [toliau žr. visą tekstą] / With the development of technologies and the increasing demand for public services, public sector is looking for new opportunities in this field. One of the ways to satisfy the growing need of services is public and private sectors partnership. The paper examines theoretical aspects of public and private sectors partnership, analyses legal and economic environment of such partnership, presents and analyses the cases of private sector involvement in public services. It also discusses the importance of public and private sectors partnership in the context of public sector management reforms and new public management. Public and private sectors partnership is presented as a tool for efficient use of available resources, implementation of innovations and advanced managerial methods in the field of public services. The object. Public and private sectors partnership in Lithuania. The aim. To explore the opportunities and prospects of the public and private sectors partnership use. The objectives. After having analysed the concept of public and private sectors partnership the paper seeks to present its specifications and to summarize the classifications of public and private sectors partnership forms; to analyse legal regulations of public and private sectors partnership; to analyse the practice of public and private sectors partnership projects in European Union and Lithuania with the purpose to determine the level of such partnership; to carry out the empirical research of public... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]

Darbo objektas – aplinkosauginis švietimas, vykdomas užsienio atstovybių viešosios diplomatijos tikslais. Darbo tikslas – išnagrinėti aplinkosauginį švietimą kaip viešosios diplomatijos dalį. Darbo uždaviniai - atskleisti viešosios diplomatijos sampratą ir santykį su panašiomis komunikacijos sritimis; ištirti, kokiomis priemonėmis įgyvendinama viešoji diplomatija; atskleisti aplinkosauginio švietimo sampratą; išnagrinėti, kodėl ir kokiais metodais įgyvendinamas aplinkosauginis švietimas; ištirti, koks yra tarptautinės bendruomenės indėlis į aplinkosauginį švietimą; įvertinti užsienio atstovybių organizuojamą aplinkosauginį švietimą Lietuvoje atstovybių tikslų atžvilgiu; ištirti užsienio atstovybių indėlį į aplinkosauginį švietimą Lietuvoje. Pirmoje dalyje analizuojama viešosios diplomatijos samprata, atskleidžiamas jos santykis su propaganda, viešaisiais ryšiais ir šalies ženklinimu. Antroje dalyje pristatoma aplinkosauginio švietimo samprata, jo būtinumas ir atskleidžiama tarptautinė pozicija šia tema. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo projektas, bei atliekama išsami interviu, su užsienio atstovybių darbuotojais ir su ekspertais aplinkosauginio informavimo srityje, duomenų analizė. / Object of the paper – environmental education, realized by foreign representatives with the aim of public diplomacy. Aim of the paper –to explore the environmental education as a part of public diplomacy. Goals of the paper – to reveal the concept of public diplomacy and its relationship with similar communication spheres; to find out the means used for public diplomacy; to reveal the concept of environmental education; to examine the causes and methods used to implement environmental education; to explore the input of international community in implementation of environmental education; to evaluate environmental education, that foreign agencies organize in their goals aspect; to explore the input of foreign agencies in environmental education in Lithuania. The first part of the paper introduces the concept of public diplomacy, its’ relationship with propaganda, public relations and nation branding. The second part of the paper introduces with the concept of environmental education, presents the international position about it. The third part of the paper introduces the project of the research and gives detailed analysis of carried out interviews with the representatives of foreign institutions and experts that work in the field of environmental information.

Miestas - tai teritorija, suskaidyta į funkcines erdves: gyvenamuosius, pramoninius, paslaugų rajonus, senamiesčius ir naujamiesčius. Planuojant miestus reikia atsižvelgti ne tik į erdvę, kaip vietą, bet ir į specifinę, kiekvieną žmogų supančią individualią erdvę. Miestas – yra jo gyventojų „namai”, o miesto centras - branduolys, tai tarytum „svetainė”, reprezentatyviausia namų erdvė, erdvė, kurioje renkasi svečiai, rengiami susiėjimai, susitikimai su draugais. Šiame darbe kalbama apie miesto branduolį, kuris yra įsitvirtinęs pačioje seniausioje miesto dalyje, susidaręs per daugelį metų, turintis savo vystymosi raidos istoriją, užstatytas įvairių epochų statiniais. Kaip miesto branduolys, centrinis miesto taškas įvardijama - pagrindinė miesto aikštė, nuo kurios ir užsimezga miesto raida. Marijampolė, vienas jauniausių, gana sudėtingos praeities, šiuo metu besiplečiantis ir modernėjantis Lietuvos miestas, turintis savo raidos istoriją, bei jau susiformavusį miesto branduolį, su savo privalumais ir trūkumais išryškėjusiais per daugelį metų. Čia mes susipažinsime su miestų branduolių formavimosi tendencijomis, išsiaiškinsime priežastis darančias įtaką miestų raidai. Pirmoje darbo dalyje aptariama miesto branduolio sąvoka, jo reikšmė miestui, taip pat apžvelgiama miestų centrų raida, bei projektavimo kriterijai nuo antikos laikų iki šių dienų Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje atliekama užsienio šalių branduolių regeneracijos pavyzdžių paieška, bei analizė... [toliau žr. visą tekstą] / A town is a territory, divided into functional spaces occupied by living, industry, and service, old and new parts of town. Specific, individual space surrounding each person must be taken into account when planning a city as well as the space itself. The city is home for the local citizenry, and the center of city is the space which can be compared to the sitting-room of the home where various celebrations are held and guests invited. The core of a town is the main topic of the master thesis. The core was built up during a long period of time, has its own development history (therefore buildings associated with different periods of architecture can be found here) and is located in the oldest part of the town. The town square which is the beginning of the development of the city is considered to be the core of the town. Marijampolė is a town of complex past nevertheless it is one of the youngest and currently developing compared to other similar towns in Lithuania. It has its own development history, a core with its advantages and disadvantages, and the core is formed during the years. We are going to get acquainted with the trends of formation of town cores and find out the reasons making influence to the development of towns. The first part of the master thesis is dedicated for the analysis of the term 'core of the town'. Also, the influence a core is making to the town is depicted as well as history of centers of towns, design criteria beginning from the antiquity and... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos tarptautinės politinės komunikacijos įgyvendinimo pokytis ir pritaikymas internetinėje erdvėje XXI amžiuje. Darbo tikslas – paaiškinti tarptautinės politinės komunikacijos kaitą bei taikymą Lietuvoje ir išanalizuoti kaip XXI a. tarptautinės politinės komunikacijos priemonės įgyvendinamos Lietuvos ambasadų/garbės konsulų interneto svetainėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti politinės komunikacijos ir tarptautinės politinės komunikacijos sampratą bei santykį; jų pagrindu išanalizuoti kaip tarptautinės politinės komunikacijos samprata ir priemonių pritaikymas kito Lietuvoje iki ir po XXI a.; pamėginti apžvelgti pagrindines Lietuvos tarptautinės politinės komunikacijos pokytį įtakojusias komunikacines priemones, ypač internetą; atlikti tyrimą apie tarptautinės politinės komunikacijos priemonių pritaikymą Lietuvos ambasadų ir garbės konsulų internetinėse svetainėse. Naudojantis mokslinių šaltinių dokumentų analizės ir lyginamuoju metodais bei atliekant tyrimą, prieita prie išvados, kad Lietuvoje įvyko ryškus pokytis tarptautinės politinės komunikacijos (viešosios diplomatijos) priemonių taikyme XXI a. pradžioje, tačiau dar pilnai nesugebama išnaudoti jų visų teikiamų galimybių ir privalumų Lietuvos ambasadų/garbės konsulų interneto tinklalapiuose. Ši tema aktuali dėl to, kad yra tiesiogiai sąlygota sparčiai tobulėjančios ir kintančios informacinės visuomenės ir informacinių-komunikacinių technologijų, ypatingai interneto, įgyvendinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of Master thesis is Lithuanian international political communication in XXIst century: use of cyberspace. The aim is to illustrate the alternation and application of international political communication in Lithuania and analyze the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. Main objectives are: to analyze conception and relationship of political and international political communication; define and analyze how conception and means of international political communication application changed in Lithuania; shortly try to discuss main communication tools, especially internet that influenced the change in Lithuanian’s international political communication; to make a survey about the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. First part of this work presents theoretical overwiev of political and international political communication conceptions. Second part analyzes how conception and means of international political communication application changed in Lithuania and discusses main communication tools, especially internet that influenced the change in Lithuanian’s international political communication in XXIst century; Third, last part, accomplished research about the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. Practical value of the work – prooving that means... [to full text]