Dėl nuolat augančios konkurencijos ir aplinkos dinamiškumo strateginio planavimo svarba pastaruoju metu labai išaugo. Strategija – tai priemonė, padedanti pasiruošti pokyčiams ir numatyti artimesnius bei tolimesnius žingsnius. Todėl strategijos formavimo procesas turi būti neatsiejama kiekvienos įmonės valdymo dalis, kadangi sėkmingas strateginio planavimo pritaikymas ne maža dalimi nulemia įmonės sėkmingą veiklą Tyrimo objektas yra strategijos formavimo procesas Lietuvos aeronautikos įmonėse. Darbo tikslas yra išnagrinėti strategijų teorijas, bei nustatyti kaip efektyviai yra formuojamos ir įgyvendinamos strategijos Lietuvos aviacinėse įmonėse. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis skirta strategijų teorijų analizei, nagrinėjami įvairių teorijų atstovų pozicijos, pateikiamos pagrindinės šių teorijų prielaidos, taip pat pateikiama kritika. Antroje dalyje detaliai nagrinėjamas strateginio planavimo proceso ypatumai ir aktualios problemos susijusios su strategijų įgyvendinimo klausimais. Trečioje dalyje yra analizuojamos įmonių taikomos strategijos, nagrinėjamas įvairių strategijų taikymo potencialas. Lyginamosios analizės pagalba siekiama išryškinti taikomų strategijų minusus. / The subject of the research is implementation of strategy. During the research the implementation of the strategies was analyzed in the specific context of four Lithuanian aerospace enterprises. Research objectives are as following: • to analyze the theories of strategies; • to define factors leading to strategic failure; • to analyze the implementation of strategies in selected enterprises. The research investigates if the theoretical methods corresponds the empirical enterprises strategy implementation processes. Compare analysis used to define weak and strong elements of strategy implementation in enterprises. Research work basically consists of theoretical, analytic and practical parts. First part is the overview of theories of the strategies. Second part is the detailed analysis most common mistakes in strategic planning process which leads to strategic failure. Third part is the overview and analysis of strategies implementation in selected enterprises.

2001 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antroji knyga bei 2004 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato bendrovių akcininkams turtines ir neturtines teises. Vykstant Lietuvos bendrovių teisės plėtrai, iki šiol didelę įtaką turi ir Europos Sąjungos teisė. Šiuo metu bendrovių teisės doktrina Lietuvoje dar tik formuojasi, o palyginus neseniai priėmus minėtus teisės aktus, Lietuvos teisės teoretikai ir praktikai pastebėjo naujai besirutuliojančias tendencijas Lietuvos Respublikos bendrovių teisės doktrinoje, kurios apima ir akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo galimybių kaitą. Magistro darbe siekta nustatyti, kaip šiuo metu užtikrinamas Lietuvos įmonių akcininkių neturtinių teisių įgyvendinimas, kokie faktoriai įtakoja šių teisių įgyvendinimo apimtis, kokios priemonės bei būdai padėtų išspręsti susidariusias akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo problemas, taip pat kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teisės sistema užtikrina akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimą, kokios yra šių teisių įgyvendinimo teorinės ir praktinės problemos, jų galimi sprendimo būdai ir prielaidos. / The Book Two of Civil Code of the Republic of Lithuania, which came into force in 2001, and Law on Companies of the Republic of Lithuania, which came into force in 2004, provide property and non-property rights for shareholders. The law of the European Union is also still significantly influential in development of Lithuanian companies’ law. At present the doctrine of companies’ law is still developing in Lithuania and after a relatively recent enactment of mentioned laws, theorists and practitioners of Lithuanian law noticed newly developing tendencies in the doctrine of the companies’ law of the Republic of Lithuania, which also include the alternation of possibilities of implementation of shareholders’ non-property rights. These master theses aim at determination of how non-property rights of shareholders of Lithuanian companies are implemented at present, what factors influence the scope of implementation of these rights, what measures and means would help solving existing problems of implementation of shareholders’ non-property rights, and also in what extent Lithuanian law system secures the implementation of shareholders’ non-property rights, what are theoretical and practical problems of implementation of these rights, possible ways and assumptions of their solution.

Magistriniame darbe analizuojamas poilsio laiko tarptautinis teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimo ypatumai Lietuvos darbo teisėje atskleidžiant teisinę poilsio laiko sampratą, apžvelgiant poilsio laiko reguliavimo pasauliniu ir regioniniu mastu prielaidas ir tarptautinius teisės aktus poilsio laiko reguliavimo klausimais, išskiriant ir aptariant atskirus poilsio laiko reguliavimo Lietuvos darbo teisėje poinstitučius. Darbe taip pat atskleidžiamos esminės poilsio laiko reguliavimo kryptys Lietuvoje. Išanalizavus minėtas nuostatas bei tendencijas darytinos išvados, jog poilsio laikas glaudžiai siejasi su darbo laiko sąvoka. Lietuvos darbo kodekse pasinaudota Rytų bei Vidurio Europos valstybių patirtimi, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų bei rekomendacijų ir Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatomis, perkelta didžioji dalis Europos Sąjungos direktyvų nuostatų, nors poilsio laikas labai priklauso nuo nacionalinių valstybių ypatumų ir yra net tam tikros kultūros dalis. Darbuotojai dažnai dėl per didelio darbo krūvio išnaudoja tik dalį jiems priklausančio poilsio laiko - esant tokiai situacijai darbdavys turėtų imtis priemonių darbuotojų poilsiui užtikrinti. Deja, nesant aiškios atostogų suteikimo ir atšaukimo iš jų tvarkos, kyla rizika, kad darbdavys gali piktnaudžiauti atostogų suteikimo diskrecijos teise ir padaryti tai savotiška „skatinimo – baudimo“ priemone. Siūlytina koreguoti DK 184 str., įtvirtinant darbuotojų teisę į nemokamas atostogas dėl kitų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyzes international legal regulation of rest period and peculiarities of its implementation in Lithuanian labour law, revealing the legal concept of rest period, reviewing assumptions about regulation of rest period at international and regional level, international legal acts on issues regarding regulation of rest period, highlighting and discussing the different sub-institutes of regulation of rest period in Lithuanian labour law. The paper also reveals key directions of regulation of rest period in Lithuania. The analysis of these provisions and trends draws the conclusion that the rest period is closely related to the concept of working time. Experience of East and Central European countries, conventions and recommendations of International Labour Organisation and provisions of European Social Charter (revised) were used and majority of European Union directives provisions were incorporated in Lithuania Labour Code, although the rest period is very dependent on the characteristics of nation-states and is even some part of the culture. Due to excessive workload employees often use only part of rest period that belongs to them - in such situations the employer should take measures to ensure the rest period of employees. Unfortunately, due to the absence of clear order for issues of granting leave and recalling it, there is a risk that employers may abuse its discretion rights in granting annual leave by making it a kind of devise for “promotion or... [to full text]

Konstitucinio Teismo pagrindinė pareiga yra ištirti ir priimti sprendimą, ar galiojantis teisės aktas, neprieštarauja Konstitucijai ir tuo pačiu kitiems teisės aktams. Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis. Vienintelis atvejis, kai sprendimas galėtų būti pakeistas, tai pakeitus atitinkamus Konstitucijos straipsnius, kurie prieštarauja ginčijamam teisiniam aktui, tačiau valstybių praktika rodo, kad mieliau yra keičiami konstitucinei tvarkai prieštaraujantys teisės aktai, o ne pati Konstitucija. Tokią praktiką pagrindžia ir keitimo procedūros sudėtingumas vienu ir kitu atveju, taip pat pakeitus Konstitucijoje įtvirtintus principus, turėtų keistis ir nusistovėjęs valstybės gyvenimas. Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti skirti tiek leidžiamajai valdžiai, tiek ir privatiems asmenims, priklausomai nuo to, kas į jį kreipėsi, bet pripažintą prieštaraujančiu teisės aktą gali pataisyti tik įstatymų leidžiamoji valdžia. Tačiau Konstituciniam Teismui nėra draudžiama ir pačiam imtis tam tikrų priemonių, kurių dėka sprendimai būtų įgyvendami taip, kad panaikinus teisės aktą, neliktų teisės spragų: įstatymuose ar Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teisę taikančioms institucijoms nurodoma teisinio reguliavimo spragas užpildyti tiesiogiai vadovaujantis Konstitucija; akto pašalinimo iš teisės sistemos atidėjimas; kiti teismai yra įpareigojami sustabdyti procesą bylose, kurios nagrinėjamos remiantis ginčijamu aktu, kol leidžiamoji valdžia priims pakeistą įstatymą... [toliau žr. visą tekstą] / The main duty of the Constitutional Court is to examine and make a decision, if an effective law, is not contrary with the Constitution or other valid law. The decision of the Constitutional Court is mandatory. The only way to concur decision is to change the Constituion or some of its articles, which are contrary to the questionable law, but as the practice of the states show, states are more willing to change the questionable law not the Constitution. The arguments for changing the law not the Constitution is the complexity of the changing procedure and if you change the principles of the Constitution, you also have to change the ordinary every day life of the state. The Constituional Court decisions can be dedicated to legislative power, or only to private people, assuming who was the initiator of the case, but the unconstitutional law can be amended only by legislative bodies. But there are no prohibitions for Constitutional Court to take his own remedies in order to assure such implementation of the decision, that when the unconstitutional law is abolished, there won‘t occur any legislative gaps. Constitutional Courts of the Europe use such measures: in the law or constitutional jurisprudence for the bodies, which aplly law, are told to fill the gaps directly using the Constitution (this measure is used by Russian and Polish Constitutional Courts); the delay of the unconstitutional act removal from the law system (used by Austrian, Latvian, German Constitutional Courts)... [to full text]

Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje kuriamos įvairios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti jaunimo užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, kadangi jaunimo nedarbo lygis yra didesnis nei kitų visuomenės grupių. Jaunimo atėjimas ir integracija darbo rinkoje yra sudėtinga dėl profesinės patirties trūkumo, nepaklausios specialybės, darbdavio nepasitikėjimo jaunu žmogumi ar prastų darbo paieškos įgūdžių. Jaunimas gyvena ir dirba konkrečioje teritorijoje, todėl svarbus jaunimo užimtumo politikos priemonių įgyvendinamas joje, kadangi įgyvendinamos priemonės yra pritaikytos prie konkrečių, toje teritorijoje gyvenančio jaunimo, poreikių. Darbo tikslas yra išanalizuoti jaunimo užimtumo politikos priemonių įgyvendinimą vietos savivaldos lygmenyje Lietuvoje, remiantis Kauno miesto savivaldybės atveju. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiamas viešosios politikos ciklas, lyginamos viešosios politikos įgyvendinimo teorijos, pateikiamos efektyvaus politikos įgyvendinimo sąlygomis, kuriomis remiantis nagrinėjamas jaunimo užimtumo politikos priemonių įgyvendinamas. Kadangi jaunimo užimtumo politika Lietuvoje remiasi Europos Sąjungos nustatytais prioritetais, todėl antroje darbo dalyje analizuojama Europos Sąjungos jaunimo užimtumo politika. Išskiriamos pagrindinės nuostatos ir gairės, kuriomis remiantis jaunimo užimtumo politika yra formuojama ir įgyvendinama Europos Sąjungos valstybėse narėse. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamas jaunimo užimtumo politikos reglamentavimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / Different policy measures are recently adopted in Lithuania and in European Union to ensure youth employment and participation in labour market. This is because the rate of youth unemployment is higher than any other group of society. It is difficult for young people to enter and integrate into labour market because of the lack of professional experience, unsaleable speciality, the absence of trust from the employer and because of poor skills in job searching. The aim of this theses is to analise the implementation of youth employment policy measures in local level in Lithuania basing this analysis on the case of Kaunas city municipality. First chapter defines the cycle of public policy, compares the theories of public policy implementation and represents conditions of efective implementation of public policy which are used to analyse the implementation of youth employment policy measures. Youth employment policy in Lithuania depends on the priorities of European Union on this basis second chaper analyses youth employment policy in European Union. It provides main provisions and guidelines which are the basis to policy making and implementation in the member states of European Union. The third chapter provides the analysis of youth employment policy regulations and priorities in national level in Lithuania. It separates main provisions on youth employment policy to be implemented in local level. Main actors implementing youth employment policy in local level are defined... [to full text]

XX a. II p. prasidėjęs judėjimas už vaiko teises sąlygojo tėvų valdžios įgyvendinimo sampratos pokyčius ne tik Llietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybėse. Vaikas buvo pripažintas savarankišku teisės subjektu, turinčiu autonomiškas teises ir pareigas. Todėl tėvai (įtėviai), kaip įstatyminiai vaiko atstovai, įgyvendindami tėvų valdžią privalo užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios turinį, kuris susideda iš asmeninių neturtinių ir turtinių teisių ir pareigų, tėvams netinkamai įgyvevendinantiems tėvų valdžią yra taikomos skirtingos civilinės atsakomybės priemonės, pvz., už asmeninių neturtinių teisių ir pareigų netinkamą įgyvendinimą taikoma specifinė šeimos teisės atsakomybės priemonė - tėvų valdžios apribojimas. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių pripažįsta, jog lemiamą įtaką vaiko vystymuisi ir jo asmenybės formavimuisi turi šeimos aplinka, todėl būtina garantuoti vaiko teisę į šeimos ryšius. Tokią praktiką, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (toliau Teismas) jurisprudencija bylose, susijusiose su asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą gynimu, formuoja Lietuvos teismai. Lietuvos teismų praktikos analizė padės atskleisti Teismo įtaką, sprendžiant klausimus susijusius su teisės normų taikymu bei aiškinimu tėvų valdžios apribojimo bylose. Darbe bus atskleisti ne tik asmeninių neturtinių, bet ir turtinių netinkamos tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmių taikymo bei aiškinimo ypatumai. LAT praktikos analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Movement for child‘s rights, which began in the second half of the twentieth century led to changes in the concept of the implementation of parental authority, not only in Lithuania, but in many other countries. The child was recognized as independent legal entities, having autonomous rights and obligations. Therefore, parents (adoptive parents) as the statutory representatives of the child, exercising parental authority is required to ensure the protection of children‘s rights and legitimate interests. According to the content of parental authority, which consists of the moral and economic rights and obligations, inappropriate implementation of parental authority are subject to different liability measures. For example, the limitation of parental authority is a specific measure of civil liability for inapproptiate implementation of moral rights and obligations. Lithuania, like many other European countries acknowledge that family plays the most important role in every child‘s development. The European Court of Human Rights (the Court) case law in the decisions of the protection of a person‘s right to respect for „family life“ take note of necessity to ensure the child‘s right to the care of the family. The practice of the Supreme Court of the Republikc of Lithuania (CSL), analized in the paper, shows that presently this particular derection is being taken. Lithuanian case law analysis reveals the influence of courts in cases relating to the application and interpretation of... [to full text]

Turto prievartavimas ir savavaldžiavimas – pavojingos nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius. Turto prievartavimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises bei turtinius interesus, o savavaldžiavimu kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką. Magistrinio darbo aktualumą, visų pirma, nulėmė turto prievartavimo ir savavaldžiavimo santykio problematika, susijusi su šių nusikalstamų veikų praktiniu atribojimu, kita vertus, labai trūksta mokslinių darbų, apimančių turto prievartavimo ir savavaldžiavimo santykio teorinę ir praktinę analizę. Pirmą kartą lyginamuoju metodu atliktas tyrimas, lyginant analizuojamų nusikalstamų veikų ir sudėties elementų traktuotę LR baudžiamuosiuose įstatymuose ir pasirinktų užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamos turto prievartavimo ir savavaldžiavimo sampratos, jų teisinės ištakos, istorinė raida, įtvirtinimas teisės aktuose. Antra dalis apima turto prievartavimo ir savavaldžiavimo baudžiamąjį teisinį vertinimą, doktrininį ir teisminį aiškinimą. Tai sudaro didžiąją magistro darbo dalį. Analizuojamų nusikalstamų veikų analizė pateikiama laikantis tradicinio modelio: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Trečioje darbo dalyje analizuojami turto prievartavimą ir savavaldžiavimą kvalifikuojantys požymiai, kurie nusikalstamą veiką daro labiau pavojingą, sąsajos, siejančios šias nusikalstamas veikas kvalifikuojamųjų požymių kontekste. Ketvirtojoje... [toliau žr. visą tekstą] / Extortion of property and arbitrary conduct are dangerous criminal acts, which attempt to legal goodnesses which are protected by the state. Extortion of property attempts to property, things in action and legal interests, and arbitrary conduct attempts to method of government of state. My Master‘s thesis urgency is at first because of relation problems between arbitrary conduct and extortion of property, which are related to practical delimitation of these criminal acts, otherwise there is a lack of scientific works, which would include practical and theoretical analysis of extortion of property and arbitrary conduct. It is a first time when it is done a reserch by comparative method of study, when it is compared how these criminal acts and their elements are treated in Lithuania criminal law and in other criminal law of selected foreign states. In the first part of my work there are reviewed conceptions of arbitrary conduct and extortion of property, their legal sources, historical development and consolidation in legal acts. The second part of my Master‘s thesis involves doctrinal and judicial explanation, legal criminal estimation of arbitrary conduct and extortion of property. It makes the biggest part of my Master‘s thesis. The analysis of these criminal acts is presented in traditional model: object, objectivist side, subject and subjective side. Qualifying signs of arbitrary conduct and extortion of property, which make the criminal act more dangerous, and connections... [to full text]

Bendrasis lavinimas – tai viena svarbiausių dalių Lietuvos švietime. Būtent šioje pakopoje vaikas praleidžia daugiausiai laiko. Čia formuojasi jo pasaulėžiūra, charakteris, įgaunamos pirmosios kompetencijos, įgyjami socialiniai įgūdžiai. Todėl bendrojo lavinimo politikai turėtų būti skiriamas ypatingas valstybės dėmesys. Švietimą ir formuojamą bei įgyvendinamą švietimo politiką įtakoja nuolatiniai besikeičiantys veiksniai, globalizacijos tendencijos. Tad politikos įgyvendintojai turi atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, bendras pasaulines bei Europos tendencijas. Lietuvoje bendrojo lavinimo sistemoje galima pastebėti nemažai problemų - iki šiol nesuformuotas optimalus bendrojo lavinimo mokyklų bei kitų švietimo įstaigų tinklas ir infrastruktūra, joms skiriama nepakankamai lėšų, stinga pastangų mokymo kokybei gerinti. Nors nacionalinės išlaidos švietimui kasmet didėjo, tačiau jų santykis su bendruoju vidaus produktu per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo. Daugelyje savivaldybių vėluojama pertvarkyti mokyklų tinklą, tad daugiau lėšų reikia jų remontui, mokymo priemonėms ir kitoms reikmėms. Dėl mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tarp savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų, neužtikrinamas mokinio krepšelio finansavimo principas – „pinigai paskui mokinį“. Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis įgyvendinama bendrojo lavinimo politika svarbų dėmesį skiria subsidiarumo principo taikymui, atsakomybių perdavimui į žemiausius lygmenis, mokyklų valdymo tobulinimui, ugdymo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / General education - is one of the most important parts of Lithuanian education. In this stage the child spends the most time. It forms his worldview, character. Child acquires his first competences and social skills. Therefore, state should give particular attention to general education policy Education and the formation and implementation of educational policy are affected by the permanent changing factors, the trend of globalization. So the policy implementers must take into account the ongoing changes in the overall global and European trends. There can be observed a number of problems in Lithuania general education system - until now there are no optimal infrastructure in general education schools and other educational institutions, the insufficient funding, lack of efforts to improve the quality. Restructuring of the municipal school network is delayed in the majority of municipalities, so as a consequence more funds needed for their maintenance, training facilities and other items. Key documents which determine the implementation of general education policy focuses on the application of the subsidiarity principle, the transfer of responsibilities to lower levels of school management, quality of education. As well documents define aspects of the most important educational management, organization and implementation, define responsibilities of each institutions. However, it can be noted that principles which were established in these documents are not fully implemented... [to full text]

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Sparčiai besivystančios informacinių ir ryšių technologijos atvėrė naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė elektroninę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Atsižvelgiant į globalizaciją, vienas svarbiausiųjų uždavinių šiuolaikinei valstybei – keistis pagal modernėjančios visuomenės ir verslo poreikius bei lūkesčius, keisti valstybės valdymą, o kartu modernizuoti viešąjį administravimą, diegiant šiuolaikines technologijas, pertvarkant ir permąstant organizacinius procesus, atsižvelgiant į vartotojo poreikius bei siekiant efektyvumo valdyme. Elektroninė valdžia suprantama kaip viešojo administravimo veikloje diegiamų informacinių ir ryšių technologijų, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti visuma. Tolimesnė e. valdžios plėtra reikalauja elektroninių viešųjų paslaugų efektyvumo ir saugumo. Taigi vienas iš svarbiausių e. valdžios aspektų yra užtikrinti didesnį paslaugų naudotojų pasitenkinimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į tokias elektronines viešąsias paslaugas, kurios gali būti teikiamos tarpnacionaliniu lygmeniu. Teikiant šias paslaugas elektroniniu būdu, turi būti siekiama plataus jų naudojimo, o ne vien tik šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę. Darbo tikslas – išanalizavus teisės aktus, institucijas, remiantis statistiniais duomenimis ir atlikus kokybinį tyrimą, įvertinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid development of information and communication technologies opened up new opportunities for global interactions – developed electronic space without usual time and distance strictures. Considering globalization, one of the most important tasks for the present government is being able to change along with the exigencies and expectations of modern society and business, being able to change state ruling and at the same time make public administration modern, using up-to-date technologies, rethinking and rearranging organizational processes considering consumer requirements and trying to achieve effective control. Electronic Government is understood as an entirety which includes integration of information and communication technologies into public administration, new skills and alternation of organizational activities designed for the purpose of public services, democratic operations and open politics’ improvement. Further development of Electronic Government requires public services to be effective and secure. So, one of the key aspects of Electronic Government is to ensure the consumers, who are using electronic public services, satisfaction and pay exceptional attention to the services which can be offered internationally. In order to be able to offer these services electronically, we have to aim for a wide range of use, not only for relocation of the services into electronic medium. The purpose of work is to evaluate the implementation of Electronic... [to full text]