Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Šiame darbe tiriamas Europos Sąjungos kultūros rėmimo programos „Kultūra 2000“ veiksmingumas (tikslų pasiekimo laipsnis) Lietuvoje. Pateikiama ES kultūros politikos ir istorijos apžvalga, pristatoma programa „Kultūra 2000“, jos įgyvendinimo priemonės. Veiksmingumas tiriamas remiantis P. A. Sabatier ir D. Mazmanian sėkmingo politikos įgyvendinimo sąlygomis. Nagrinėjami programos tikslai, atliekama programoje dalyvavusių Lietuvos organizatorių ir bendraorganizatorių apklausa tikslų pasiekimo laipsniui įvertinti ir Lietuvos kultūros operatorių apklausa įgyvendinimo priemonių tinkamumui nustatyti. Analizuojamos paramos kultūrai galimybės Lietuvoje: valstybinė paramos kultūrai sistema, įstatymai, reglamentuojantys paramos ir labdaros teikimą. Apibendrinus darbo rezultatus, daromos šios išvados: 1. Programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimas Lietuvoje veiksmingas iš dalies, kadangi: dalis programoje pateikiamų tikslų tėra veiksmai ar priemonės, todėl netikslinga vertinti jų pasiekimo laipsnio; specifiniai programos tikslai atkartoja, o ne sukonkretina bendruosius tikslus; neįmanoma pamatuoti tikslo siekti kuo didesnio piliečių dalyvavimo; iš vertintų programos tikslų Lietuvoje nebuvo pasiektas vienas – siekti atkreipti dėmesę į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes. 2. Minėtas tikslas nebuvo pasiektas dėl netinkamai pasirinktų įgyvendinimo priemonių (per aukštų finansinių reikalavimų dalyviams, per mažo programos biudžeto, netinkamų laiko terminų) ir verslo atstovų, Lietuvos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the present Master thesis is „EU Programme „Culture 2000“ Implementation in Lithuania: Effectiveness Analysis“. The main object of the thesis is the effectiveness of the programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania. Effectiveness in the present paper is understood as justification of anticipatory expectations or the level of implementation of the stated objectives. The main problem of the research is that the implementation of the programme in Lithuania was ineffective. The aim of the present thesis is to evaluate the effectiveness of the programme in Lithuania, find the main reasons for its‘ ineffectiveness and provide recommendations for raising the effectiveness of future EU culture funding programmes in Lithuania. The goals of the thesis are to determine if the programme objectives were achieved, identify the main factors of ineffective programme implementation in Lithuania and provide suggestions how to increase the effectiveness of the „Culture 2000“ continuing programmes in Lithuania. Hypothesis is defined as follows: EU programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania was ineffective because of badly formulated objectives, inadequate means of implementation, lack of support from interest groups and government in Lithuania and poor economic conditions in the country. The paper includes five parts. EU culture politics and history is described in the first part. The second part presents the programme „Culture 2000“ and its‘ means of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama eismo saugumo politika Lietuvoje ir jos įgyvendinimo veiksmingumas. Santykinai avaringumo rodikliai Lietuvoje keletą kartų blogesni nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Statistikos duomenimis, per metus Lietuvos keliuose žūva 700-800 žmonių. Europos Sąjungoje mirčių eismo įvykiuose skaičių sumažėjo 17 proc., tačiau Lietuvoje jų padaugėjo beveik 8 proc., todėl darbe analizuojamas eismo saugumo politikos įgyvendinimas, gilinamasi į šios politikos neveiksmingumo priežastis. Teorinėje dalyje aprašomas darbe taikomas G. Morgan teorinis pagrindas, išskiriamos galimos įgyvendinimo nesėkmės priežastys. Antrojoje, empirinėje dalyje taikomas tyrimo būdas – atvejo analizė. Analizuojama eismo saugumo politika Lietuvoje, tiriama, ar G. Morgan išskiriamos nesėkmingo įgyvendinimo priežastys egzistuoja Lietuvos atveju. / The object of this study – reasons for road safety policy implementation failure. The main purpose of master study – to clarify the reasons of inefficient implementation of road safety policy in Lithuania. Main goals of this study are as follows: to analyze G. Morgan theory and indentify presumable reasons for implementation failure; to verify, do these reasons for implementation failure exist in Lithuanian road safety policy. There are plenty of organizations, which are responsible for road safety policy implementation In Lithuania, but still, road safety situation does not improve. Decisions are made by Government, ministries, departments, but there is no one coordinating institution, which is responsible for road safety. Consequently the hypothesis of master study is that inefficient implementation of road safety policy in Lithuania is determined by disarray inside institutional system. The problems in institution system: non-existence of coordination and control and organizational unity, ineffective change management and incapacity to adapt, inappropriate organizational structure, ineffective human resource management. The main question of analysis - which problems of institutional system determine inefficient road safety policy in Lithuania? Ineffective change management is one of the most significant reasons, why the road safety policy is inefficient in Lithuania. A permanent observation of environment and capacity to adapt are necessary for effective change management... [to full text]

Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija yra tiksliai apibrėžta Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme. Akivaizdu, kad jos funkcijos yra plačios. Atsižvelgiant į tai darbe akcentuotas dėmesys į darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, darbo apmokėjimo įmonėse kontrolę, darbo laiko apskaitos pažeidimus bei vykdomą aktyvią, kryptingą visuomenės konsultavimo ir informavimo veiklą. Magistrinio darbo tikslas - atskleisti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ypatumus, išanalizuoti pagrindines jos funkcijas, jų įgyvendinimą, o taip pat išskirti Lietuvos teisės teorijoje ir praktikoje kylančias problemas, teisiškai jas įvertinti, bei pasiūlyti jų sprendimo variantus. Savo veikloje Valstybinė darbo inspekcija taiko įvairius kontrolės ir prevencijos būdus: inspektavimą, darbdavių, juos atstovaujančių ar įgaliotų asmenų mokymą ir konsultavimą. Siekdama optimaliai spręsti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų problemas ji vis labiau įtvirtina konsultavimu, informaciniu dialogu grindžiamus santykius su darbdaviais ir darbuotojais. Valstybinės darbo inspekcijos veikla ir sukaupta praktika leidžia formuoti ir keisti darbo teisę. / The competence of the State Labor Inspectorate is precisely defined in the State Labor Inspection Law. It is clear that its function is wide. Considering this, the attention in my work has been focused on occupational safety and health violations, prevention of illegal employment effects, control companies pay, working time accounting irregularities and also active and purposeful management of public consultation and conveyance. The aim of master’s work is to highlight the features of the implementation of the State Labor Inspectorate, to analyze its main features, their implementation, as well as to distinguish theory and practice problems of Lithuanian law, to evaluate them legally and to propose the solutions. In its activities the State Labor Inspectorate applies different control and prevention methods: inspection, training and consulting of employers, their representatives or attorneys. In order to tackle employees’ health and safety, and employment law problems, it introduces more and more consulting, information dialogue-based relations with employers and workers. State Labor Inspectorate activity and accumulated practice allows to shape and modify the labor law.

Magistro baigiamajame darbe atskleista, išanalizuota, įvertinta apsaugos principų įgyvendinimas teisės aktais, atskleistas aplinkos apsaugos principų turinys ir samprata, išanalizuota kaip aplinkos apsaugos principai įtvirtinti tarptautinės teisės, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės sistemose. Nors aiškaus aplinkos apsaugos principų sąrašo nėra, šiame magistro baigiamajame darbe išanalizuoti dominuojantys teisės aktuose aplinkos apsaugos principai, kurie teisės mokslininkų yra išskiriami kaip pagrindiniai aplinkos apsaugos principai turintys didelę įtaką visai aplinkos apsaugos politikai bei teisei. Aplinkos apsaugos principai yra pagrindas visos aplinkos apsaugos teisės sistemos, todėl šio darbo iškeltas tikslas- išanalizuoti , kokie aplinkos apsaugos principai labiausiai dominuoja teisės aktuose, apibrėžti šių principų sampratą, turinį, reglamentavimą, nustatyti kokiais teisės aktais ir kaip šie principai yra įgyvendinami Lietuvos aplinkosaugos teisėje. Siekiant darbo tikslo, analizuojama metodinė, norminė, specialioji leteratūra, analizuota teismų praktika. Apibendrinus darbo rezultatus, galima teigti, kad įgyvendinant aplinkos apsaugos principus Lietuvos teisinėje sistemoje yra priimami ir keičiami nacionaliniai teisės aktai, priimamos aplinkos apsaugos strategijos, formuojama teismų praktika. Tačiau šiuo metu tiek Europos Sąjungos tiek nacionaliniai teisės aktai yra nesistemingi, dažnai keičiami ir tai sukelia tam tikras ne tik aplinkos apsaugos principų... [toliau žr. visą tekstą] / Currently, the environmental protection is considered to be one of the priorities for national policies and warrants increasing public interest in it and legal regulation. In legal literature it is recognized that the principles are the main provisions on which legal regulation is based and the law is realized. Legal norms are based on these principles they are used in practice of courts when eliminating the conflict of laws and fill in the gaps in law. Therefore, it is obvious that the principles have great importance to the legal system and at the same time to the public relations. Gradually formed principles of environmental protection influenced the content of environmental protection norms and their implementation. Legal norms are implemented on the basis of legal regulation and the legal relations are founded on their basis. Therefore, in this master's work the final implementation of the principles in environmental protection legislation will be analyzed. In view of the fact that international law has priority over national law and the fact that Lithuania is a member of the European Union and the principle of supremacy of Community law therefore is applicable to Lithuanian legal system, the aim of this Master’s thesis is to reveal the content and concept of principles of environmental protection and to analyze how environmental principles are defined in international law, the European Union low and in the legal system of Lithuania. Although there isn`t any clear... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota studentų judumo politika Europos Sąjungoje, įvertintas akademinių mainų programų prieinamumas ir įgyvendinimas Lietuvos universitetuose, iškeltos pagrindinės problemos ir pateikti pasiūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmoje dalyje nagrinėjamos ir lyginamos studijų judumo sampratos, išskiriami studentų mobilumo tipai ir apibrėžiama, kokiais kriterijais remiantis galima tirti studijų mobilumą. Antroje dalyje nagrinėjama aukštojo mokslo tarptautiškumo svarba Bolonijos proceso kontekste – analizuojami svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai, lyginant jų nuostatas dėl studentų mobilumo. Taip pat analizuojami svarbiausi ES dokumentai, reglamentuojantys ir skatinantys studijų mobilumą. Aptariamos ES aukštojo mokslo mainų programos, tarp jų ir Erasmus akademinių mainų programa. Trečioje dalyje studijų mobilumas analizuojamas kaip Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo švietimo politikos dalis: nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai ir kiti dokumentai, reglamentuojantys studentų judumą akademiniais tikslais bei aptariami ir lyginami Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto strateginiai veiklos planai. Be to, vertinamas studijų mobilumo prieinamumas ir įgyvendinimas šiuose universitetuose, remiantis studentų ir ekspertų nuomonėmis, atliekant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą ir pusiau struktūruotą ekspertų interviu. / Master's thesis analyzes student mobility policy in the European Union, the availability of academic exchange programs and implementation in Lithuanian universities, bringing the key issues and suggestions on how to solve the main problems. The first part analyzes the concept of student mobility, distinguishes student mobility types and defines, what criteria should be used to investigate the student mobility. The second part deals with the importance of internationalization of higher education in the context of the Bologna process – the most important documents of the Bologna process are analyzed, comparing its provisions on student mobility. It also analyzes the most important EU documents regulating and promoting learning mobility. EU's higher education exchange programs are discussed, including Erasmus exchange programme. The third part analyzes student mobility as the part of the higher education policy of the Republic of Lithuania: it covers the Lithuanian Parliament’s, the Government’s, the Ministry’s of Education regulations and other documents regulating the mobility of students, later discussing and comparing three biggest Lithuanian universities on this matter: Mykolas Romeris University, Vilnius Gediminas Technical University and Vilnius University. In addition, the study evaluates the accessibility and implementation of student mobility programs in these universities through student and expert opinions, after fulfilling the quantitative survey – students’... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos nevyriausybinės organizacijos aplinkosaugos srityje ir jų indėlis aplinkos apsaugos politikos kūrime ir įgyvendinime. Darbo tikslas - atskleisti Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmenį aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo procese. Analizuojant mokslinę literatūrą šia tema pateikta teorinė darbo dalis, kurioje analizuojami pagrindiniai su aplinkosauginių NVO veikla susiję aspektai bei aplinkos apsaugos politikos sistema Lietuvoje. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama išsami teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, analizė, aprašoma nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sistema, analizuojamos pagrindinės veiklos formos bei problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. Antrajame skyriuje aprašoma aplinkos apsaugos politikos sistemos ypatumai Lietuvoje. Čia analizuojami aplinkosauginių NVO ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimai bei pateikiama užsienio valstybių patirtis. Atlikto Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmens aplinkos apsaugos politikoje tyrimo analizė pateikiama trečiojoje darbo dalyje. Šį tyrimą sudaro trys dalys: Aplinkosauginių NVO teikiamos informacijos internetiniuose tinklapiuose analizė, Aplinkosauginių NVO pozicija aplinkos apsaugos politikos klausimais, ir Valstybinių institucijų požiūris į aplinkosauginių NVO vaidmenį aplinkos apsaugos politikoje. Pirmoji dalis atskleidžia aplinkosauginių NVO vykdomas veiklas, jų pagrindinius... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses and highlights the non governmental organizations in the range of environmental protection and their input into the environmental policy-making and implementation. The aim of this paper is to reveal Lithuania‘s non-governmental environmental organizations‘ part in the process of forming and implementing politics of environment protection. The theoretical part of this paper consists in a synthesis of scientific literature on this topic, which analyses the key to the environmental activities of non-governmental organization and related aspects of environmental policy in Lithuania. In the first part of work it is given comprehensive analysis of the right, regulating NGOs actions, also described non-governmental environment protection scheme, analysed the main forms and problems of the actions, which organisation faces. In the second part it is given the singularities of the politics of environment protection in Lithuania. Here are analysed the topics of collaboration of environment protection NGOs and governmental institutions and also presented experience of foreign countries. The analysis of The non-governmental environmental organizations‘ part in environmental policy in Lithuania research is given in the third part of this paper. It is made out of three sections: The analysis of environmental NGOs given on the internet webpages, The environmental NGOs attitude towards environmental policy, and The governmental institutions‘ attitude towards... [to full text]

Kad būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis šiandienos lūkesčius visų pakopų švietimo sektoriaus veiklos lygis, pirmiausia reikia užtikrinti, kad švietimo sektorius būtų efektyviai administruojamas savivaldybėse, nes jos vis daugiau gauna atsakomybės, teisių ir savarankiškumo, administruodamos šį sektorių, kadangi didėja decentralizacijos laipsnis. Todėl yra būtina susipažinti ir išsamiau panagrinėti, kaip yra vykdomas švietimo sektoriaus administravimas savivaldybėje: kokius įgaliojimus ir funkcijas turi vykdyti savivaldybė, užtikrinant švietimo sektoriaus veiklos kokybiškumą, identifikuoti savivaldybių administravimo vykdymo privalumus ir tobulintinas sritis bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus. / The theme of final work of the master is „Administration of sector of education in self-managements of Vilkaviskio and Sakių of districts“. The basic concepts: Sector of education, formation of a politics of education, administration (realization) politics of education, function of administration, administration in self-management. The contents of the report: That would be of safeguard the qualitative level, appropriate all to step of sector of education of expectation of our days, in the beginning it is necessary safeguard that the sector of education was effectively administered in self-managements because more and more receives the responsibility, rights and independence at administration of this sector because the degree of decentralization grows. Therefore it is necessary to familiarize and properly to investigate as administration of sector of education in self-management is carried out: what functions and assignments should carry out self-management that of safeguard creative activity of sector of education in self-management, to identify positive features of administration of self-management and to offer of way for the decision of problems. The purpose of research – To generalize system of education at a level of self-management, to estimate sectors of education in self-managements Vilkaviskis and Sakiu districts, to identify available problems and to offer a way for their decision. Work of the master is divided into three sections. In the first section is proving... [to full text]

Magistro darbo objektas – nacionalinė Lisabonos strategija, jos užimtumo, mokslo ir švietimo politikos uždaviniai bei žinių ekonomikos strategavimo kriterijai. Darbo tikslas – išanalizuoti ar Lisabonos strategijos užimtumo skatinimo, mokslo ir švietimo politikų iškelti uždaviniai atitinka žinių ekonomikos strategavimo kriterijus. Magistrinio darbo tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai: išskirti žinių ekonomikos ir industrinės ekonomikos skirtumus; aprašyti strateginės vadybos svarbą žinių ekonomikai; pateikti Lisabonos strategijos atsiradimo motyvus bei įgyvendinimo perspektyvas; apibūdinti atnaujintos Lisabonos strategijos atsiradimo priežastis; aprašyti Lisabonos strategijos įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje; išanalizuoti Lisabonos strategijos užimtumo, mokslo ir švietimo politikos užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą žinių ekonomikos aspektu. Naudojant bendruosius analitiniai ir specialiuosiu metodus, prieita išvada, kad Lisabonos strategijos iškelti uždaviniai tik iš dalies atitinka žinių ekonomikos strategavimo kriterijus. Labiausiai žinių ekonomikos strategavimo kriterijus atitinka švietimo ir mokslo politikos iškelti uždaviniai. Kai kurie iškelti uždaviniai dubliuojasi, įtraukiama ir kitų sričių veiklos objektų, trūksta aiškumo, konkretumo. Ne visuomet iškarto suprantama, ką norima tuo tikslu pasakyti. Strategijoje siūlomi uždaviniai dažnai yra skirtingo pobūdžio, apima ir veiksmus, ir jų rezultatus bei norimas pasekmes. Magistro darbo tema yra aktuali, nes... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the master thesis is topical for the whole Europe and Lithuania as well. The future of the European Union is related to the establishement of the society and economy based on knowledge. Therefore, it means that the major problems which require strategic decisions are the problems of the establishment of the knowledge based society and economy, the problems which are particularly important to Lithuania. Object of the master thesis – the National Lisbon Strategy, its goals of employment, science and education policy as well as the criteria of knowledge economy strategy. Purpose of the thesis – to analyse if the Lisbon Strategy goals of employment stimulation and the goals established by science and education policy correspond with the criteria of economy strategy. The following goals have been established to fulfil the purpose of the master thesis: to highlight the differences between knowledge economy and industrial economy; to explain the importance of strategic management to knowledge economy; to present the causes for the origin of the Lisbon Strategy and its implementation prospect; to present the causes for the origin of the revised Lisbon Strategy; to describe the prospect of the Lisbon Strategy implementation in Lithuania; to analyse the achievement of the employment, science and education policy goals of the Lisbon Strategy in the aspect of knowledge economy. The following common analytical and special methods of research have been employed while writing... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe analizuojama integruotos keleivinio transporto politikos įgyvendinimas Lietuvoje, aptariama politikos formavimo ir įgyvendinimo procesas bei integruotos keleivinio transporto politikos kūrimas, vertinamos politikos įgyvendinimo priemonės, jų pasirinkimas ir įgyvendinimo sėkmingumas, pristatomi svarbiausi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai ir jų nuostatų pritaikymas bei įgyvendinimas Lietuvos politikos procese. / The thesis analyzes integrated passenger transport policy implementation in Lithuania, discusses the design and implementation process of an integrated passenger transport policy development, describes policy assessment measures, their selection and the success of their implementation, and introduces the most important EU legislative requirements and the application of these provisions in Lithuania’s transport policy.