Lietuva nuo 2004 metų gegužės 1 dienos yra pilnateisė ES narė. Narystė ES reiškia daugelio supranacionalinių politikų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, o ES regioninė politika yra viena iš jų. Regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumo vertinimas Lietuvoje yra vienas esminių narystės ES klausimų. Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas konkretus žemės ūkio sektorius bei ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu efektyvumo vertinimas šiame sektoriuje. Darbo tikslas yra įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje. Detalizuojant darbo tikslą, išskirtini trys pagrindiniai darbo uždaviniai. Pirma, darbe siekiama įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių, skirtų žemės ūkio sektoriaus plėtrai, efektyvumą tiek bendrai, tiek ir pagal atskiras jos dalis. Antras darbo uždavinys yra konkrečių veiksnių, mažinančių priemonių įgyvendinimo efektyvumą, identifikavimas. Trečia, darbe siekiama pateikti rekomendacijas ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje efektyvumo didinimui 2007-2013 metų programavimo periodu. Pagrindinė darbo hipotezė formuluojama taip: santykinai neefektyvų ES regioninės politikos žemės ūkio plėtros priemonių įgyvendinimą Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu labiausiai įtakoja neefektyvios administracinės procedūros, apimančios paraiškų teikimo ir vertinimo tvarką bei projektų administravimo tvarką. Kadangi egzistuoja... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 Lithuania joined the European Union. The membership in this organization inter allia determines the implementation of supranational EU policies on the national level. One of such policies is EU regional policy, influencing the development of various economical sectors including agricultural sector. The development of this sector is co-financed by The European Agricultural Guidance and Guarantee Fund. The main goal of this research was to find out how effectively Lithuania implements the EU regional policy means in the agricultural sector. It is important to point out, that the term “means implementation” in this particular case involves the selection, the administrative procedures and the institutional implementation of the measures. First of all, it is necessary to define the appropriate evaluation methodology. In the first section of this paper the client-oriented and the economic effectiveness models are chosen as appropriate theoretical models for evaluation. The use of these two different models increases amplitude and impartiality of analysis. In the second section of this paper is given main empirical data about the implementation of EU regional policy means in agricultural sector. This analysis includes respondents’ estimation of means objectives, task, goals, administrative system and main financial indicators. Defined theoretical methodology and given empirical data are used to evaluate effectiveness of EU regional policy means implementation in the... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) – tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir yra daug platesnis negu formalusis švietimas, apimantis formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą. Darnaus vystymo švietimas remiasi integraliu aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir socialiniu visuomenės vystymosi požiūriu. Mokyklai tenka didelė atsakomybė parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių, įgūdžių ir vertybių kurti darnią ateitį, išlaikant galimybę ir ateinančių kartų gerovei. Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos švietime. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas švietimui, sukuriant jų įgyvendinimo mokykloje modelį. 2. Išanalizuoti ir palyginti vidurinės mokyklos pedagogų ir švietimo ekspertų požiūrį ir pasirengimą įgyvendinti darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Tyrimo metodai: darnaus vystymosi strateginių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, interviu, statistinė duomenų analizė. Tyrime remiamasi darnaus vystymosi strateginėmis nuostatomis „Darbotvarkė 21“ ir Rio deklaracija (1992), Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komiteto Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2003). Šiame kontekste analizuojama darnaus vystymosi koncepcija. / Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Šiaulių m. savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos principai, sveikatos politikos formavimas ir įgyvendinimas Šiaulių mieste. Teorinėje dalyje analizuojama Lietuvos savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veikla, Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos politikos dokumentai bei jų įgyvendinimas bendruomenėje. Išanalizuota Šiaulių m. bendruomenės sveikatos tarybos sveikatos politikos veiklos kryptys, tarpžinybinis bendradarbiavimas. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamas Šiaulių m. bendruomenės sveikatos tarybos narių požiūris apie sveikatos politikos formavimą ir įgyvendinimą Šiaulių m. savivaldybėje, bendruomenės sveikatos tarybos bendradarbiavimo galimybes ir vykdomos veiklos vertinimą. / In the Master‘s Thesis, the principles of health policy development and implementation from Health Community Council of Siauliai city municipality are analyzed. In the theoretical part, analysis of the Health Community Councils activity of Lithuanian municipalities, the European Union and the Lithuanian health policy documents and their implementation in the community are investigated in a theoretical aspect. Data results on Health Community Council health policy activities and inter-agency cooperation are analyzed as well. In the fourth part, there is considered the approach of Health Community Council members to state their opinion about health policy development and implementation, collaborative capabilities and performance assessment in Siauliai city.

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]

Basic concepts: environmental protection, legal regulation, sustainable development, protection of water and air quality, waste management, financing of environmental protection, transposition and implementation of legislation. The aim of the thesis is to determine and look into the influence of the EU environmental policy on the formation of Lithuania’s environmental policy. To this end, the analysis of EU environmental policy documents and directives has been carried out, and their transposition and implementation in Lithuania’s environmental policy have been considered. Focus has also been placed on the financing of the EU environmental policy and absorption of EU assistance in Lithuania. An expert survey has been carried out to attain this objective. The object of the thesis is the process of implementation of the EU environmental policy and its legal norms in Lithuania. The thesis raises a hypothesis that the implementation of the EU environmental policy in Lithuania depends on the competence of Lithuania’s management authorities and EU financial assistance, as the failure to absorb it indicates an inadequate level of development and efficiency of Lithuania’s environmental policy. The research performed in the thesis has supported the hypothesis. The present master’s thesis consists of three sections. The first section of the thesis analyses EU environmental programmes and their impact on the development of the EU environmental policy and presents the legal regulation of... [to full text]