Tyrimo objektas – Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų užimtumo pokyčiai ir jų veiksniai. Darbo tikslas – išnagrinėjus gyventojų užimtumo pokyčius Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Uždaviniai: 1) išnagrinėti užimtumo sampratą ir pagrindinius rodiklius; 2) išanalizuoti užimtumo žemės ūkyje įvertinimo metodologines problemas; 3) atlikti užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamąją analizę; 4) įvertinti užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje struktūrinius pokyčius; 5) numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Tyrimo metodai. Užimtumo žemės ūkyje teoriniai aspektai nagrinėjami ir sisteminami naudojant mokslinės literatūros analizės metodą; užimtumo žemės ūkyje vertinimui bus naudojami statistiniai – matematiniai duomenų analizės, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodai. Darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje išnagrinėta užimtumo samprata, vertinimo metodika ir užimtumo žemės ūkyje vertinimo problemos. Antroje dalyje atlikta Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių užimtumo žemės ūkyje pokyčių ir veiksnių analizė. Atliktas užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamasis vertinimas, išanalizuoti struktūrinius užimtumo pokyčius pagal lytį, pagal užimtųjų žemės ūkyje statusą, amžiaus grupes, ūkio narių struktūrą. Taip pat nustatyti užimtumo žemės ūkyje veiksniai. Trečioje darbo dalyje pateiktos užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje perspektyvos, atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object –changes in population employment and influencing factors in Lithuania and other European Union country. Research subject – having analyzed changes in population employment in Lithuania and other EU states, to project employment perspectives in agricultural sector. Objectives: 6) To analyze conception and main indices of employment; 7) To analyze methodological problems of assessment of employment in agriculture; 8) To do comparative analysis of employment in agricultural sector in Lithuania and other European Union; 9) To estimate structural changes in employment in agricultural sector in European Union states; 10) To prjesct perspective employment in agriculture. Research methods. Method of scientific literature analysis is used to systematize and analize theoretical aspects of employment in agricultural sector; methods of statistical-mathematical data analysis, comparison and graph presentation are used to evaluate employment in agriculture. The work consists of 3 parts. The first part analyses conception of employment, evaluation methodics and problems of employment evaluation in agriculture. The second part presents analysis of factors and changes in employment in agriculture in Lithuania and other European Union states. Comparative evaluation of employment in agricultural sector in European Union states is done, structural changes in employment are analyzed based on gender, employment status, age group, structure of economy members. The third part of... [to full text]

Žemės ūkio paskirties žemės rinka Lietuvoje nėra plėtojama taip seniai, kaip kitas nekilnojamasis turtas. Žemės rinka pradėjo sparčiau plėtotis reformos metu, kada žmonės susigrąžinę žemę natūra, pradėjo ja laisvai disponuoti. Žemės rinka parodo tam tikros vietos patrauklumą, todėl yra aktualu ištiri žemės rinką Šilutės rajone, atsižvelgiant į išskirtines šio regiono savybes, ir nustatyti šiam regionui būdingų veiksnių (saugomų teritorijų, rekreacinio vietovės potencialo, mažiau palankių ūkininkauti vietovių) poveikį žemės rinkai. Atliekant tyrimą buvo analizuojamos 6 mėnesių (2009.09.01-2010.03.01) siūlomų parduoti ir pirkti žemės sklypų kainos Šilutės rajone. Tyrimui atlikti buvo pasinaudota 497 skelbimais, apie parduodamus ir perkamus sklypus Šilutės rajone, surinktais iš internetinių puslapių bei Šilutės rajono vietinės spaudos. Atlikus tyrimą buvo nustatyti veiksniai įtakojantys žemės rinką Šilutės rajone. Nustatyta, kad didžiausią įtaką rinkos aktyvumui turi sklypo vieta (rekreacinis potencialas). Taip pat nustatytos vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos tirtuoju laikotarpiu atskirose vietovėse. Nustatyta kad vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina Šilutės rajone yra 1940 litų už arą. / Land market is expanding not many years ago like as another realty in Lithuania. Land market is expending due to land reform. Land market shows some local attraction. The subject of purpose is to analyze land market in Silutė district, to analyze this region exclusive characteristic and affect (recreational potential, protected areas and for less utility areas) which can to influence land market. Was analyzed the land purchase and sale transactions (analyzed 497 advertisements) in Silutė area. Was used 497 advertisement from different newspaper and internet. Examined that the biggest influence to the market’s activity has place of the plot. Was examined the average price in Silute district. The average price of a land plot is 1940Lt by one are.

The purpose of the present investigation is to evaluate students’ wish to become experts of agriculture, their choosing motives, factors and future expectations. The object of this investigation – first year full-time and correspondence course students of stockbreeding technologies of Lithuanian Veterinarian Academy and first year students of agronomy, who wish to get agricultural education in Lithuanian University of Agriculture. The investigation aimed to find out students’ motivation of choosing academic agricultural studies, its significance and future expectations. The technique of the research includes literature review, interviewing students of different studying programs by filling in questionnaires, and statistical data analyses. The goal of the present paper is to analyze demand change of high quality specialists in agriculture, specialist training dynamics and to define the main motives or factors determining choice of agrarian academic studies. Besides, there was a task to compare chosen studies’ dependence upon students’ dwelling-place, study form, and program. Conclusions: the main choosing motives of the university students’ were social-economical, i.e. ‘Possibility to get a diploma of high education’ and ‘I wanted to study at high school’. Significant importance while choosing agrarian academic studies was played by professional motives. The main factors stimulating students to choose agriculture were ‘I was good at biology at school’ or ‘I have experience in... [to full text]

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos... [toliau žr. visą tekstą] / European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member... [to full text]

Dvaras – tai žemės naudojimo ir jos valdymo forma, tai žemėvaldos ir žemėnaudos sistemų elementas – savininko valdomas žemės plotas, sudarantis ūkininkavimo vienetą žemės ūkyje ir iš dalies pramonėje; tai privatinėje nuosavybėje esanti pakankamai didelė žemės teritorija su visais joje esančiais objektais, skirta žemės ūkio produkcijai gaminti bei kitoms funkcijoms atlikti. Kaimo kraštovaizdžio istorinėje raidoje dvarų žemėvaldos kito neatsiejamai nuo žemės santykių pertvarkymo būdo. Patys stabiliausi krašovaizdžio elementai yra dvarų sodybos su statiniais ir parkais. Todėl šiandien dvarai visuomenėje daugiausia yra žinomi kaip dvarų sodybos – kultūros paveldo objektai. Atliekant tyrimus buvo nustatyta buvusių dvarų sodybų žemės naudmenų sudėtis, dabartinių dvarų pastatų, žemės nuosavybės formos bei atkreiptas dėmesys į aplink juos plytinčių parkų būklę. Ištirtos šešių dvarų sodybos, esančios Kauno apskrityje. Tyrimai atlikti 2007-2008 metais. / An estate – comprises the houses and outbuildings and supporting farmland and woods that surround the gardens and grounds of a very large property, such as a country house or mansion. It is an “estate” because the profits from its produce and rents are sufficient to support the household in the house at its center. Countrys landscape in history development of eastate management concurent change out off land management. One of best stability of landscape elements is estates with buildings and parks. So for today estates in society well know like a cultural values objekts. 1992-1993 years began privatizations of reality in Lithuania. Government take once of decision for estate management: was made no privatizations estates list. In this time in Lithuania is about 600 estates and just 200 is privatization. The point of this work – collect and analysis historical evidence, to traverse extant Kauno area estates of managements and all over facilities. I analyze Raudondvario, Babtyno, Linkuvos, Aukštosios Fredos, Sirutiškių and Lančiūnavos estates land use and management. In analysis was establish ex-estates land are of economic sigificane, present estates, lands ownership and direct attention to parklands condition. Research was made in 2007-2008 years.

Darbo tikslas – išnagrinėti valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo ir nuomos eigą Šiaulių mieste. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimo – pardavimo, nuomos ir panaudos klausimus yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucijos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis rengiami žemė nuosavybės dokumentai, žemės nuomos ir panaudos sutartys. Žemės pirkimo – pradavimo sutartis yra notarinės formos bei registruojama Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nurodomi pagrindiniai duomenys apie perkamą iš valstybės žemės sklypą taip pat jo pardavimo kaina. Pilietis pirkdamas valstybinę žemę gali sumokėti visą sumą iš karto arba pirkti ją išsimokėtinai. Žemės sandoriams sudaryti turi būti parengtas nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo planas. Nuosavybės teisės į žemę pirkėjui pereina nuo valstybinės žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir jo priėmimas įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu. Piliečiai, kurie nepageidauja išsipirkti žemės gali ją nuomoti. Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybės ir savivaldybių institucijoms, pelno nesiekiančioms organizacijoms valstybinės žemė ne išnuomojama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to analyze the process of buying – selling and rent of state land sites in Siauliai city. The main law acts, regulating matters of buying – selling, rent and use of state land are: 3 part implementation of Constitution law of 47th article of Constitution of Lithuanian Republic; Civil code of the Republic of Lithuania; Land law of Republic of Lithuania and after legislative law acts. Guiding these documents the documents of ownership of land, the agreements or rent and usage of land are prepared. The land buy – sell agreement is of notarial form and is registered in the registry of realty. The main information about buyable land site from the state and its selling price are noted in the agreement. People can pay all the price at once or buy land in credit. The realty site plan has to be prepared in order to make the land site transactions. Buyer gets proprietorship of land after release of state land. The release and the acceptance of the land site are formalized by the release – acceptance act signed by both sides. People what doesn’t want buy land can rent it. Land rent term adjusting both sides agreement, but no longer than 99 years. Agricultural land can be rented no longer than 25 years. State or municipality institutes, organizations which doesn’t want any benefit state land can be no rented but passed for using in use agreement.

Šiame darbe nagrinėjami šiuo metu itin aktualūs santykių tarp verslo subjektų atsiradimo ir vykdymo ypatumai. Nuoma tai abipusė nauda - tai galimybė daikto savininkui padidinti nuosavybės teisėmis turimo daikto sukuriamą naudą, ypač tuo atveju, kai savo jėgomis ir rizika neketinama to daikto naudoti, o nuomininkui tai galimybė minimaliomis investicijomis plėtoti verslą. Tokia verslo strategija dėl nuomos santykių sukuriamos naudos, kuri sparčiai užima vis didesnę vietą visuomenėje, lemia šios temos aktualumą. Darbe apibrėžiama komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai, nustatant esminius tokio sandorio elementus: objektą, subjektus, kitas būtinas sąlygas sandorio galiojimui priklausomai nuo nekilnojamojo daikto tipo ir atitinkamai jo formavimo proceso. Analizuojama bendrųjų nuomos santykius reguliuojančių teisės normų ir specialiųjų konkrečios rūšies teisės normų, reglamentuojančių konkretaus nekilnojamojo daikto nuomos santykius, tarpusavio sąveika. Įvertinama viešosios teisės ir trečiųjų asmenų įtaka tokių santykių turiniui. Galiausiai darbas apibendrinamas išvadomis, kuriose atsispindi specifiniai šios temos aspektai, galintys padėti santykių šalims tinkamai suvokti sandorį ir apsibrėžti tarpusavio pareigas ir teises, tam kad šioje sferoje būtų įvestas stabilumas, bei išvengta tokio sandorio sukeliamų neigiamų padarinių. / This work covers conclusion and performance of one of the most actual business relationship. Lease is a mutual benefit – it is an opportunity for the object owner to increase benefits generated by the object, especially in case when its own forces, and risk is not intended to use the object, and for the tenant it is an opportunity to develop its business with the minimum investments. The benefit created because of a such business strategy of the lease relationships, which rapidly has a growing place in the society, determines the actuality of this theme. The work covers the peculiarities of conclusion and performance of commercial real estate lease agreement by ascertaining the essential elements of such a transaction: object, subjects and other necessary conditions for validity of such a transaction, taking account of the sort of certain real estate object and accordingly it‘s formalion process. This work analyzes the interaction between the common rules of law, which regulates the lease relationships, and specific rules of law, which regulates particular real estate lease relationships. Finally, the work is summarized in the conclusions, which reflect the specific aspects oh this theme and help the parties of lease relationships to understand the essence of the transaction and to conclude the rights and obligations, in order to enter the stability in such a relationship and avoid negative consequences.

Tyrimo tikslas- ištirti ekologiškų maisto produktų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Metodai. Tyrimo imtis- 514 Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Tyrimui naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketos klausimai buvo apie pačius respondentus, jų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, vartojimo ir nevartojimo priežastis, produktų prieinamumą, informacijos gavimą. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę SPSS 14.0 programą. Statistiškai reikšmingam skirtumui tarp grupių įvertinti naudojamas Mano – Vitnio rangų sumų kriterijus (U). Kokybinių požymių statistiniam ryšiui nustatyti naudojamas chi kvadratas (&#967;2) ir apskaičiuotas šio kriterijaus laisvės laipsnių skaičius (df). Duomenų skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 % respondentų, iš jų 88,2 % moterų ir 71,2 % vyrų. Moterys vartoja statistiškai reikšmingai dažniau (p= 0,000). Tarp amžiaus grupių ir vartojimo irgi nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p= 0,009), 18-34 metų amžiaus respondentai vartoja dažniau. Statistiškai reikšmingai dažniau vartoja >1501 Lt ir <500 Lt gaunantys respondentai (p=0,012), taip pat turintys aukštąjį ir profesinį išsilavinimą (p=0,029). 97,5 % atsakiusiųjų pirktų ekologiškus maisto produktus, jei tik leistų galimybės. Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas 27,3 %, sveikumas 90,0 %, skanumas 38,9 %. Nevartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research- to investigate organic food consumption and approach to it among adults in Vilnius city. Methods. Research volume- 514 adults of Vilnius city. The method of anonymous questionnaire survey was applied for the research. Questionnaire contained questions of the respondents, they approach to organic food, reasons of consumption or not, accessibility of products, obtaining information. Data analysis was performed by using the program SPSS 14.0. Mann-Whitney rank sum criterion (U) was applied for analysis of statistically significant difference between the groups. The value chi square (&#967;2) was applied for evaluation of statistic relation of qualitative features. The data difference is statistically significant when p < 0,05. Results. Organic food are used by 82,1 % respondents, 88,2 % of them was women and 71,2 %- men. Women use statistically significantly more frequently (p= 0,000). There is statistically significant relation between age groups and consumption (p= 0,009), 18-34 years old of respondents use more frequently. Statistically significantly more frequently (p=0,012) use respondents, which earn >1501 Lt and <500 Lt money, also respondents, which have higher and vocational education (p=0,029). The reasons why people use organic food are: food safety (27,3 %), health (90,0 %), good taste (38,9 %). The non- used reasons are: too expensive (53,3 %), not good taste (5,4 %), short consumption time (21,7 %), don‘t knows which food is organic (28,3... [to full text]

Darbe išnagrinėti geodezinių (kadastrinių) matavimų metu, ar formuojant kadastrinių matavimų bylą, padarytus pažeidimus Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Apžvelgta globalinės padėties nustatymo sistema, matavimo metodai, klaidos bei koordinačių tikslumas naudojant Lietuvos valstybinį GPS tinklą. Aptarti Lietuvos Respublikos įstatymai, vyriausybės nutarimai kiti teisės aktai, straipsniai, kurie apibrėžia kadastrinių matavimų darbo metodiką: sudarant kadastrinių matavimų bylą, derinant ribų posūkio taškus su besiribojančiais kaimynais, riboženklių svarbą bei taisyklingą jų pastatymą, matuojant žemės sklypą vietovėje ir kita. Dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastis, kurias padaro matininkai, atliekantys kadastrinius matavimus Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, kas įtakoja klaidų atsiradimą ir nustatyti kadastrinių matavimų poreikį. Teritorijų planavimo dokumentų neatitikimą tikrovės. Atliekant kadastrinių klaidų analizę Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, buvo imama informacija iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo kontrolės skyriaus, kurie tikrina kadastrinių matavimų bylas bei tikslina kadastro duomenys. / The paper examined the geodetic (cadastral) measurements during the formation or cadastral proceedings violations committed by the city of Vilnius and the Vilnius region. Overview of global positioning system, measuring methods, the errors and accuracy of coordinates measured in the Lithuanian State GPS Network. Discuss the Republic of Lithuania laws, government regulations and other legal acts, the articles that define the cadastral work methodology through cadastral case, the combination of turning points outside the bordering neighbors, and the importance of the correct boundary of the construction, measurement of land area and more. The most common reason for errors committed by surveyors who carry out the cadastral measurements of the city of Vilnius and the Vilnius region, which influences the occurrence of errors and the need for cadastral measurements. Spatial planning documents for non-compliance with reality. The cadastral error analysis in Vilnius and Riga district information was taken from the Vilnius County Land Management Department of Land Use Control Division, which controls cadastral files and updates the cadastral data.

Darbo tikslas - išanalizuoti kaip skatinti pažangą neurbanizuotose ir pusiau urbanizuotose vietovėse. Iškreipta neurbanizuotų vietovių plėtros galimybių samprata, primityvus šių vietovių vaidmens tapatinimas tik su agrariniu sektoriumi, ignoruojant šiuolaikines Europos Sąjungos (ES) darnios plėtros tendencijas daro esminę žalą tiek tolesnei kaimo raidai, tiek visos valstybės pažangai. Žinių visuomenėje gyvybingų kaimiškųjų vietovių ir nedidelių miestų bei miestelių ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius. Kaimiškųjų vietovių paskirtis – puoselėti nacionalines istorines, kultūrines ir gamtos vertybes visuomenei. / The aim – to examine how to promote progress in non-urbanized and semi-urbanized localities. Distorted non-urbanized areas, the concept of broadening possibility, a rudimentary role in identification of these areas only in agraran sector, ignoring of contemporary European Unijon the tendencies of harmonious broadening. Society of knowledge, the viability of rural areas and towns dominate the service industry. Rural areas purpose is to foster the nacional historical, cultural and natural values for society.