Siekiant įvertinti supaprastinto žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos įtaką žieminių kviečių agrofitocenozei ir dirvos fizikinėms savybėms atlikti tyrimai 2009-2010 m. ilgalaikiame eksperimente, kuris įrengtas 1988 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje giliau karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje – IDg4-k2 (Endocalc(ar)ic Endohipogleyic Luvicol – LWg-n-ww-cc) FAO, vidutinio sunkumo priemolyje ant smėlingo lengvo priemolio. Lauko eksperimento variantai: 1. Įprastinis arimas 23-25 cm gyliu (IA); 2. Seklusis arimas 12-15 cm gyliu (SA); 3. Gilusis purenimas (kultivavimas strėliniais noragėliais 23-25 cm gyliu) (GP); 4. Seklusis purenimas 12-15 cm gyliu (SP); 5. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (glifosatu purškiama pagal reikalą) (ND). Nustatyta, kad žemės dirbimo supaprastinimas bei tiesioginė sėja ženkliai padidino trumpaamžių ir daugiamečių piktžolių daigų tankumą žieminių kviečių krūmijimosi tarpsnyje, lyginant su įprastiniu arimu. Taikant ilgalaikę tiesioginę sėją žieminių kviečių agrofitocenozėje krūmijimosi tarpsnyje daugiau išplito bekvapis šunramunis, mažoji strugena, dirvinis garstukas ir trikertė žvaginė, lyginant su kitais žemės dirbimo būdais. Bekvapių šunramunių gausumas žieminių kviečių pieninės brandos tarpsnyje buvo taip pat ženkliai didesnis tiesiogiai javus sėjant į ražienas, negu taikant įprastinį ir supaprastintą žemės dirbimą. Didesnis trumpaamžių piktžolių skaičius rastas kviečių pieninės brandos tarpsnyje giliai ir sekliai... [toliau žr. visą tekstą] / In order to evaluate the effect of reduced tillage and direct seeding on agrophytocenosis of winter wheat and physical properties of soil, tests were carried out. In a long-term experiment conducted in the period between 2009 and 2010, which was installed in 1988 in Experimental Station at Lithuanian University of Agriculture in calcarous and endohypogleyic luvisol – IDg4-k2 (Endocalc(ar)ic Endohipogleyic Luvicol – LWg-n-ww-cc) FAO, in medium loam on sandy light loam. Field experiment options: 1. Routine Plowing depth of 23-25 cm (RP) 2. Shallow Plowing depth of 12-15 cm (SP); 3. Deep Hoeing (cultivation with arrow-type ploughshare, depth of 23-25 cm) (DH); 4. Shallow Hoeing depth of 12-15 cm (SH); 5. Direct Seeding in uncultivated soil (sprayed with glyphosate if necessary) (US). The results show that when compared with conventional tillage, the reduced tillage and direct seeding have significantly increased the density of seedlings of short-lived perennial weeds at the stage of tillering of winter wheat. When compared with other methods of tillage, during long-term direct seeding, at the stage of agrophytocenosis and tillering of winter wheat, the scentless false mayweed, mouse-tail, wild mustard and shepherd's purse were more widespread. Abundance of scentless false mayweed at the stage of lactic ripeness of winter wheat was significantly greater when grains were directly sown in the stubble than using conventional and reduced tillage. A larger number of short-lived... [to full text]

Tyrimo objektas – jaunųjų ūkininkų verslumo ugdymas. Darbo tikslas – atlikus jaunųjų ūkininkų verslumo skatinimo būklės analizę, pagrįsti verslumo skatinimo prioritetus ir kryptis inovatyvaus ūkininkavimo kontekste. Tyrimo tikslui pasiekti darbe numatyti išspręsti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti verslumo ugdymo modelius ir jų teorinius aspektus. 2. Išanalizuoti jaunųjų ūkininkų verslumo skatinimo priemonių poveikį jų versliniam aktyvumui. 3. Pagrįsti jaunųjų ūkininkų verslumo skatinimo prioritetus ir kryptis inovatyvaus ūkininkavimo kontekste. Tyrimo metodai. Verslumo ugdymo modelių ir teorinių aspektų analizė atliekama mokslinės literatūros, dokumentų, content, lyginamosios analizės, sisteminimo ir apibendrinimų metodais. Jaunųjų ūkininkų verslumo skatinimo būklei nustatyti naudojama statistinių bei antrinių duomenų lyginamoji analizė. Jaunųjų ūkininkų verslumo skatinimo prioritetų išskyrimui naudojamas reikšmingumo laukų metodas. Jaunųjų ūkininkų verslumo skatinimo krypčių pagrindimui taikomas loginio modeliavimo metodas. Magistrantūros studijų baugiamąjį darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje atskleistas verslumo skatinimo aktualumas, verslumo skatinimo veiksniai, būdai ir modeliai. Antroje darbo dalyje pateikta jaunųjų ūkininkų verslumą skatinančių priemonių poveikio jų versliniam aktyvumui tyrimo metodika ir apibendrinti tyrimo rezultatai. Trečioje darbo dalyje išskirti jaunųjų ūkininkų prioritetai, kryptys ir priemonės. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti pranešimais ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: development of entrepreneurship among young farmers. The aim of the thesis is to conduct analysis of the status of young farmer entrepreneurship incentives and consequently to justify the priorities and directions of entrepreneurship incentives in the context of innovative farming. To objectives: 1. to analyse entrepreneurship education models and their theoretical aspects; 2. to analyse the impact of young farmer entrepreneurship incentive tools on their entrepreneurial pro-activeness; 3. to justify the priorities and directions of young farmer entrepreneurship incentives in the context of innovative farming. Research methods. Analysis of entrepreneurship education models and theoretical aspects using scientific literature, document, and content comparative analysis, systematization, and generalization methods. Comparative analysis of statistical and secondary data is used to determine the status of young farmer entrepreneurship incentives. The method of importance levels is used to identify the priorities of young farmer entrepreneurship incentives and logic simulation techniques are employed to justify the directions of young farmer entrepreneurship incentives. The master's thesis consists of 3 parts. The first part reveals the relevance, factors, methods and models of entrepreneurship incentives. Part Two describes the methodology of research into the impact of young farmer entrepreneurship incentive tools on their entrepreneurial pro-activeness and... [to full text]

Tyrimo objektas - struktūrinės paramos žemės ūkiui priemonės, dalykas - struktūrinės paramos priemonių poveikis žemės ūkio subjektams. Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti struktūrinės paramos žemės ūkiui priemonių raidą bei ekonominius rezultatus ir pasiūlyti galimas šių priemonių efektyvumo didinimo kryptis. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: • išanalizuoti pagrindinius veiksnius, nulėmusius struktūrinės paramos žemės ūkiui poreikį transformacijų laikotarpiu Lietuvoje; • išanalizuoti ir palyginti skirtingus požiūrius į struktūrinės paramos teikimą; • įvertinti struktūrinės paramos priemonių raidą Lietuvoje; • nustatyti kokių rezultatų pasiekta teikiant paramą (pagal NMA teikiamą informaciją); • remiantis respondentinių žemės ūkio bendrovių finansinėmis bei veiklos ataskaitomis nustatyti, kokį poveikį suteikta struktūrinė parama daro šių bendrovių ekonominės veiklos rodikliams; • pateikti siūlymus struktūrinės paramos priemonių efektyvumo didinimui. Tyrimo metodai: Lietuvos bei užsienio šalių autorių ekonominės literatūros analizė ir sintezė, loginis abstrahavimas, indukcija ir dedukcija, statistinių duomenų lyginimas bei grupavimas, statistinis modeliavimas, grafinis vaizdavimas. Remiantis ekonomine literatūra išanalizuota struktūrinės paramos priemonių raida, jos tendencijos bei perspektyvos ir nustatytos pagrindinės priežastys, atskirais laikotarpiais trukdančios įsisavinti struktūrinės paramos priemones. Naudojantis respondentinių žemės ūkio bendrovių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research is tools of structural support in agriculture, the subject – influence of structural support on economical individuals. The aim of work – to analyze the development of structural support tools in agriculture and estimate their influence on economical individuals, and suggest the ways of increasing support tools efficiency. Seeking the aim, the tasks are: • to analyze the main factors in time of transformations which have had the influence on structural support requirement; • to analyze and compare different views to rendering of structural support; • to estimate the development of structural support tools in Lithuania; • to investigate the main results of rendering support; • to ascertain the influence of support to respondent economical individuals, invoking their financial and business reports; • to suggest the ways of increasing support tools efficiency. Methods of research are: analyze and synthesis of Lithuanian and foreign author’s economical literature, logical abstraction, induction and deduction, comparable analysis, statistical analysis, graphical depiction. On the base of economical literature was analyzing the development of structural support tools, their tendencies and perspectives; investigated main factors which had have influence on reclamation support; ascertained the influence of support to respondent economical individuals, invoking their financial and business reports; suggested the ways of increasing support tools efficiency.

Magistro darbe atlikta G. Žilėno ūkio veiklos analizė ir struktūrinės paramos priemonių poveikis ūkio restruktūrizavimui. Studijuojant Lietuvos ir užsienio autorių mokslinius veikalus, periodinę mokslinę literatūrą apie žemės ūkio gamybos įmones, Lietuvos Respublikos įstatymus, darbe nagrinėjama ūkio veiklos rezultatai bei ES paramos įtaka ūkininkavimo plėtotei bei ekonominės veiklos rodikliams. Apskaičiavus ūkio ekonominį dydį ir ūkininkavimo tipą, buvo palyginti augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių veiklos rodikliai su žemės ūkio respondentinių įmonių veiklos rodikliais, siekiant nustatyti esminius dydžių ir sklaidos skirtumus. Naudojantis respondentinių įmonių finansinėmis bei veiklos ataskaitomis palyginti ir išsamiai išanalizuoti G. Žilėno ūkio finansiniai rodikliai. Siekiant įvertinti ES struktūrinių fondų ir valstybės paramos įtaką G. Žilėno ūkio konkurencingumui, esant skirtingoms valstybės paramos sąlygoms, apskaičiuotas daugiafunkcinis konkurencingumo indeksas. Apibendrinus gautus rezultatus, numatytos ūkio veiklos perspektyvos. / Analysis of G. Žilėnas‘farming activity and impact of structural support measures to the farm restructurization were performed in this master thesis. When studying scientific works by Lithuanian and foreign authors, periodic scientific literature about agricultural production companies, laws of the Republic of Lithuania, farming activity results and the EU impact on farming development and economic activity indicators were analysed in the thesis. Having estimated economic size of the farm and farming type, activity indicators of plant-cultivation and stock-raising were compared with activity indicators of agricultural respondent companies in order to establish the substantial differences in sizes and dispersion. Using financial and activity reports of respondent companies, financial indicators of G. Žilėnas‘farm were compared and thoroughly analysed. Upon different state support conditions, multifunctional competitiveness index was calculated in order to assess the impact of the EU structural funds and state support to the competitiveness of G. Žilėnas‘farm. Having summarized the obtained results, farming activity perspectives were anticipated.

Žemė kaimo žmonėms nuo seniausių laikų buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Lietuvos istorijos eigoje vyko labai daug žemės pertvarkymo procesų. Šiuo metu svarbiausias nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas. Šis procesas prasidėjo 1991 m. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą. Nuo žemės reformos pradžios iki 2009 m. sausio 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės miestuose: Mažeikiuose, Sedoje, Viekšniuose nuosavybės teisės atkurtos į 87,7 % ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Tai mažiau, nei žemės reformos rodikliai kaimo vietovėje. Tyrimų tikslas – išnagrinėti žemės reformos eigą miestuose, iškylančias problemas ir apžvelgti perspektyvas. Nustatyta, kad esminiai pokyčiai miestų žemės reformos eigoje įvyko 2001 m. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui išnagrinėjus bylą dėl Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių bei 12 straipsnio 3 punkto atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimui pakeitus įstatyme nurodytus punktus. Pripažįstama, kad žemės reformą itin neigiamai paveikė pernelyg dažna teises aktų, reglamentuojančių žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą, kaita. Po keliolika kartų buvo keisti Žemes reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. Dėl to nuolat buvo keičiamos jos taisyklės, nuosavybės teisių atkūrimo principai ir prioritetai. Nagrinėjant... [toliau žr. visą tekstą] / From the ancient times villagers perceived land not only as a source of living but as a lifestyle. In the course of the history of Lithuania lots of processes of land reorganization were implemented. Presently, the main basis for getting land proprietary rights is the restoration of proprietary rights for land, forest and waters. This process started in 1991 when the Seimas of the Republic of Lithuania adopted laws regulating the restoration of proprietary rights and land reform. From the beginning of the land reform to 1 January 2009 in the towns belonging to Mažeikiai Regional Municipality, i.e. Mažeikiai, Seda, Viekšniai, proprietary rights for 87,7% of an area indicated in the citizens’ applications were restored. This is less important than land reform rates in rural area. The aim of the research is to analyse the process of land reform and identify emerging problems as well as to review the prospects. It was found out that key changes in the process of land reform in towns took place in 2001 when the Constitutional Court of the Republic of Lithuania processed a case regarding the compliance of Article 5 Parts 2, 3, 4, 5 and Article 12 Clause 3 with the Constitution and when the Seimas of the Republic of Lithuania changed the clauses indicated in the Law. It is admitted that the land reform was especially impinged by too frequent amendments to legal acts regulating the land reform and restitution of property rights. Law on Land Reform and Law on Restitution of... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas- išsamiai ir kompleksiškai išanalizuoti ES bendrosios žemės ūkio politikos poveikį Lietuvos užsienio prekybai bei jos įgyvendinimo Lietuvos muitinėje teorinius ir praktinius aspektus. Lietuvos narystė ES - atsivėrusi bendroji rinka ir eksporto rėmimas - sudarė prielaidas sparčiam žemės ūkio produktų eksporto augimui, o suaktyvėjusi prekyba ir padidėjusi finansinė parama paspartino šio sektoriaus gamybos plėtrą. Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta BŽŪP pagrindinės nuostatos ir instrumentai, žemės ūkio produktų importo ir eksporto reguliavimo tarifinės ir netarifinės priemonės, šių produktų importo ir eksporto pokyčiai Lietuvai įstojus į ES. Lietuvos muitinei tenka svarbus vaidmuo vykdant BŽŪP. Darbe nagrinėjamos muitinės funkcijos, vykdant BŽŪP, jų pasiskirstymas tarp struktūrinių padalinių, bendradarbiavimas su Nacionaline mokėjimo agentūra, vykdant Lietuvos muitinei deleguotas funkcijas, užduočių paskirstymo sistema, kontroliuojant eksportuojamus žemės ūkio produktus, už kuriuos mokamos eksporto subsidijos. Išsamiai išnagrinėta žemės ūkio produktų atranka eksporto kontrolei atlikti, remiantis rizikos analize, fizinių patikrinimų procesas, ūkio subjektų, susijusių su žemės ūkio produktų tarptautine prekyba, komercinės veiklos patikrinimas, reikalingų dokumentų tvarkymas, ataskaitų pateikimas ir bendradarbiavimo įsipareigojimai. Pagrindinės darbo išvados yra susijusios su atliktos užsienio prekybos ir muitinės funkcijų, vykdant BŽŪP, analizės... [to full text] / The main purpose of the work is to analyse the theoretical and practical dimensions of CAP implementation in the Lithuanian Customs and the impact of CAP on the Lithuanian foreign trade in integrated way. Lithuania’s membership in the European Union (EU), the common market with open borders and support for export have created the opportunities for the rapid growth of the export of agricultural products, more active trade and financial support have accelerated the development of the aforementioned manufacturing sector. The main CAP attitudes and measures, tariff and non-tariff instruments of trade regulation and changes in import and export since Lithuania’s entrance into the EU have been examined. The Lithuanian Customs have been assigned an important role in the implementation of CAP. The distribution of functions between the structural subdivisions in implementing the CAP, the cooperation with the National Paying Agency in pursuance of the functions delegated to the Lithuanian Customs, the distribution of tasks in inspecting exported agricultural products entitled to export refunds have been analysed in this work. The selection and export control of agricultural products on the basis of risk analysis, the audit of commercial activities of business entities involved in foreign trade in CAP products, the clearance of documents, submission of reports and obligations of cooperation have been looked into more exhaustively. The main finding of the work is associated with the... [to full text]

Research object: Farms producing ecological production, participating in “Agrarian environment protection” instrumentality ecological farming programme of Plan for Rural Development for 2004–2006 year. Research subject: impact of European Union Compensatory Support for Ecological Farming. Research aim: to evaluate influence of European Union Compensatory Support for Ecological Farming development. Objectives: 1. To sift condition of Ecological Farming and support amount till membership in European Union. 2. To sift Ecological Farming development potentiality after membership in European Union and changes in amount of European Union Compensatory Support. 3. To evaluate influence of European Union Compensatory Support for Ecological Farming development during first year of membership in European Union. Research methods: to sift influence of European Union Compensatory Support for Ecological Farming development nonfiction analysis, statistical analysis, comparative analysis, logical abstract, monographic, graphical depiction and other research methods were used. Using support, emerge possibility to develop production for domestic demand and to integrate it into the common market of Europe Union. Purpose of the Ecological Farming support is that major part of Lithuanian Agriculture became orientated to the sparing, harmonious with environment and human farming.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama geležinkelio pagrindo, tai yra žemės sankasų įrengimų technologija įvertinant vietos sąlygas. Sukuriami du žemės sankasų modeliai ant sauso pagrindo iš molingųjų ir drenuojančių gruntų, taip pat du modeliai durpynuose iš drenuojančių ir dulkingųjų gruntų, kurių gylis 4 m. Remiantis šiuo metu egzistuojančiais įkainiais buvo įvertintos pylimų iš skirtingų gruntų įrengimo kainos. Pylimams ant sauso pagrindo buvo sudarytas daugiakriteris sprendimo priėmimo uždavinys ir išspręstas 4 būdais: SAW, AHP, TOPSIS, MCDM-23. Naujausi darbai esantys mokslinių duomenų bazėse, Lietuvos institucijų pateikiama informacija, bei kita medžiaga internete tiriama analizės būdu; alternatyvų rodiklių reikšmės nustatomos remiantis praktika, bei kokybiniais mokslinio tyrimo metodais. Atlikus tyrimus priėita išvada, kad žemės sankasas 1 – o tipo geležinkeliams ant tvirto pagrindo arba pelkėse ekonomiškiau įrenginėti i�� dulkingųjų ar molingųjų gruntų. Darbą sudaro 7 dalys: 1) įvadas, 2) geležinkelių sankasų įrengimo reikšmė, 3) sankasų įrengimo technologinės alternatyvos, 4) skirtingų sankasų įrengimo technologijų modeliavimas, 5) daugiakriterių sprendimų priėmimo metodų aptarimas ir parinkimas, 6) išvados, 7) literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 101 puslapių. / The master thesis covers the analysis of technology regarding the rail foundation or rail bed mounting in consideration of local conditions. Two rail bed models are designed over the dry foundation made of clayey and drained soil as well as two models in peatery made of drained and dusty soil at a depth of 4 m. The prices for mounting of embankment by using various soils were estimated with reference to the current prices. The thesis defined a multiple criteria task concerning the embankments over the dry foundation, which was solved in four ways: SAW, AHP, TOPSIS, MCDM-23. The new articles in academic databases, the information provided by Lithuanian institutions, and other material found in the Internet were examined with a help of analysis: the values of alternative indexes are determined in accordance to the practice and qualitative research methods. Research revealed that it is more efficient to mount the rail beds by utilizing drained and dusty soil over the solid foundation or in the peatery in case of the rails of the 1st type. The thesis consist of 7 sections: 1) introduction, 2) the importance of rail beds mounting, 3) technological alternatives for the rail beds mounting, 4) modeling of technologies for the different beds, 5) selection and consideration of multiple criteria solutions, 6) conclusions, 7) reference list. Thesis consist of 101 pages.

Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Tačiau dažnai žemės sklype norima vykdyti kitokią veiklą, nei galima pagal nustatytą paskirtį (pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklype statyti gyvenamąjį namą). Tuomet susiduriama su žemės paskirties keitimo problema, kurią galima išspręsti nustatyta tvarka parengus detalųjį planą. Sprendimą dėl paskirties pakeitimo detaliojo plano pagrindu priima apskrities viršininkas. Magistrantūros studijų baigiamąjame darbe analizuojamas detaliųjų planų regimas ir paskirties pakeitimo procesas arti Kauno miesto esančiose kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tyrimuose buvo naudojami teisės aktų analizės, teritorijų planavimo dokumentų analizės bei statistiniai metodai. Tyrimų objektas – Kauno rajono priemiestinės vietovės ir Ringaudų seniūnijos Noreikiškių kadastro vietovėje parengti detalieji planai. Tyrimu metu nustatyta, kad detaliųjų planų rengimas ir tikslinis paskirties pakeitimas priemiestinėse teritorijose yra labai intensyvus dėl šių priežasčių: 1) kaimo gyventojų skaičius didėja, todėl yra gana didelė paklausa statyti gyvenamuosius namus; 2) priemiestinėse teritorijose yra gera infrastruktūra, todėl labai nesudėtinga pakeisti paskirtį, kada galima prisijungti prie jau esamų magistralinių inžinerinių tinklų ir nereikia formuoti ir projektuoti naujų; 3) gyventi priemiestyje yra patogiau dėl švaresnio oro ir mažesnio triukšmo; 4) didelė gyventojų dalis dirba Kauno mieste, todėl yra... [toliau žr. visą tekstą] / Land-owner or other land user must use land according to the main, objective purpose of its usage. However, very often some other activity, instead of that one that ought to be performed according to the stated purpose (f. e., to built a dwelling house in the land plot used for agricultural purposes), is supposed to be performed in the land plot. Then the problem of the change of the land use purpose occurs. The problem can be solved in an established order by preparing a detailed plan. The head of the county makes the decision over the change of the land use purpose on the ground of detailed plan. The preparation of detailed plans and the process of the change of the land use purpose in the rural inhabited localities situated not far from the Kaunas Town are analysed in the job of post graduated studies. The methods of the analysis of legal acts, the analysis of the territory planning documents as well as statistical methods were used in the investigations. The objects of investigations were the detailed plans prepared in the Kaunas district’s suburban localities and in Ringaudai subdistrict Noreikiskės cadastral locality. During the investigations it was determined that the preparation of Detailed plans and the objective change of the land use purpose in the suburban territories are very intense due to the following reasons: 1) the number of rural inhabitants is increasing, therefore, there is large demand for the land plots to build house domains; 2) there is a good... [to full text]

Mūsų šalis pasižymi didele gamtinės aplinkos įvairove ir nevienodomis žemės ūkiui sąlygomis. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti planuojama taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos rentabiliai organizuoti žemės ūkio gamybą. Darbo tikslas – išanalizuoti Kaišiadorių rajono žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono žemės fondas bei šio rajono seniūnijų žemės ūkio paskirties žemėje suformuoti žemės sklypai. Kaišiadorių rajone kaip ir Lietuvoje didžiausią dalį sudaro tie ūkiai, kurių plotas 1 – 3 ha, 3 – 10 ha, didesni nei 300 ha yra tik 3 ūkiai. Galima teigti, kad vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai. Panaši tendencija būdinga tiek Kauno apskrityje, tiek ir Lietuvoje. Siekiant nustatyti Kaišiadorių rajono žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, bei žemės sklypų konsolidacijos reikalingumą, buvo atliktas ekspertinis tyrimas 11 šio rajono seniūnijų. Jų pateikti duomenys išanalizuoti ir apibendrinti. / Our country has a high diversity of the natural environment and agriculture in varying conditions. Agricultural land should be planned so as to facilitate cost-effective to organize agricultural production. The aim - to analyze the Kaišiadorys district agricultural land use, development of farmers, crops in the declaration of the data, conclusions about the restoration of property rights and land use. The object of investigation – Kaišiadorys district land foundation and the neighborhoods of the area of agricultural land to develop the land. Kaišiadorys district as Lithuania and the largest proportion of these farms, covering an area of 1 - 3 ha 3 - 10 ha, larger than 300 ha is only 3 farms. It can be argued that the predominantly small family farms. A similar trend is typical of the Kaunas county and Lithuania. To determine the Kaišiadorys district agricultural land use, and whether the necessary parcels of land consolidation was carried out in the real situation of the area 11 study neighborhoods. They provide data to analyze and summarize.