Theses of master, 74 pages, 16 pictures, 19 tables, 30 references, 2 appendixes in Lithuanian. Key words: country reform, agrarian reform, individual farm, individual farming system, village. The object of research is the individual farming system. The subject of research is the assumptions and politics of the renewal of individual farming system. The problem of research: 1. There is no solid state policy towards individual farms and village patterns; 2. There is not any research which would be based on the demand of individual farms’ renewal (regeneration, new work) 3. There is no finance to rebuilt, regenerate, there is no demand and balance of the finance; 4. There is shortage of specialists’ recommendations, standards of individual farms’ projects from which farmers could choose, matching the size, specialization and region peculiarity of the farm. The aim of work – to estimate the individual farming system’s evaluation, formation, factors of decline, the possibilities and expedience of renewal. Hypothesis: the part of extinct individual farms will be renewed or founded and rebuilt. This system will be coordinated with village system. Agrarian business will not be developed in all the renewed (founded) individual farms. Goals: 1. To explore the development and its factors of individual farming system in Lithuania; 2. To study the solution of the individual farms and village lifestyle according to the sample of one region; 3. To evaluate the possibilities of... [to full text]

Mechanical properties of polymers are reviewed and the phenomenon of the abrasive wear is analyzed in the literary part. The researches of other authors on the abrasive wear and their results are surveyed. Laboratory equipment for carrying out the abrasive wear researches is introduced. Optimal mount of laboratory simulation for modeling polymeric material wear in the abrasive environment is chosen. The testing materials‘ properties are characterized. The results of researches on polymeric materials, used in enginery, on the wear in the abrasive environment are presented. The carried out research showed that wear results of the same materials under different testing conditions (“polymer-abrasive”, “polymer-steel disc” ASTM G176-03) the dependence of wear on hardness end on the coefficient of friction differs. That is influenced by the choice of polymeric materials. The scope of the work is 62 pages: 57 pictures, 1 table, 7 appendixes are included, 25 sources of literature were referred to in this work.

Lietuvos nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistema apima visas šalies administracines teritorijas. Nekilnojamojo turto registro duomenų banke sukaupti išsamūs duomenys apie nekilnojamojo turto objektus, įskaitant žemę, pastatus, patalpas, butus ir infrastruktūrą. Taip pat banke saugomi duomenys apie teisinį nekilnojamojo turto objektų valdymą, apsunkinimus, servitutus, teisinius faktus ir hipoteką. Taip apsaugomos piliečių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ši Nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistema yra gana efektyvi. Ji atvira, orientuota į visuomenę bei paremta daugiatikslio pritaikymo koncepcija. Atliekant tiriamąjį darbą buvo nagrinėjami įregistruotų gyvenamųjų namų ir sodo namelių skaičius bei jų ryšys su namų valdų ir sodo sklypų skaičiumi bei įregistruotų gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų skaičius ir tankumas 2004 m. – 2005 m. Pastebėta, kad Lietuvoje per nagrinėjamąjį laikotarpį daugiausia įregistruota gyvenamosios paskirties pastatų. Per dvejus metus šis skaičius buvo beveik 22000 pastatų. Labai lėtai buvo registruojami sodo nameliai. 2005 m. net 81 procentas sodų sklypų neturi įregistruotų sodų namelių. Tokią situaciją įtakoja daug priežasčių, pavyzdžiui, sodo namelis naudojamas, kaip gyvenamasis namas ir pan. / Real estate cadastre and register system developed in all country‘s administrative territories. In real estate register data bank is concentrate exhaustive data in real estate objects, including land, buildings, lodgings, flats and infrastructure. Also there are saved data about relations governed by law in real estate objects control, difficulties, servitudes, facts in law, hypothec. In that way, citizen properties rights to real estate are protect. Real estate cadastre and register system is effective in Lithuania. It is orientated to public and supported purpose of adaptation conception. In the research work analyzed registered houses and garden-houses numbers and connection between property and gardens-plots numbers plots. Other searching object was house and other purpose buildings number and density. All researches carry out in the year 2004-2005. In analyzed period was noticed, that the most registered was purpose of house buildings. This number of registered objects was almost 22,000 house buildings. In the mean time registration of garden-houses was very slow. Even 81 percentages of garden–plots was without registered garden-houses in the year 2005. Such situation was influence by many reasons. For example garden-houses is already used as house building.

Žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus ir aplinkosaugos rekomendacijas. Šiuo metu teritorija, kurioje galėtų būti rengiami konsolidacijos projektai, yra daugiau nei 2500 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, kuri priklauso apie 300 tūkst. žemės savininkų. 2000 – 2003 metais Lietuvoje vyko keturi bandomieji žemės konsolidacijos projektai, kurie leido įvertinti esamą padėtį Lietuvoje – išryškino šalies specifiką bei teisės aktų trūkumus. Šie bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Darbe išanalizuoti bandomųjų ir šiuo metu atliktų žemės konsolidacijos projektų rezultatai ir išryškinti jų privalumus bei trūkumus. Bandomuosiuose projektuose dalyvavo tik 28% žemės savininkų, iš galėjusių dalyvauti. Kaimo plėtros priemonės įgyvendintos tik dalinai Pabaisko ir Puskelnių projektų teritorijose, nors savininkai visuose projektuose pageidavo tokių plano sprendinių. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nebuvo įgyvendintos subalansuotos kaimo plėtros priemonės – atskiras finansavimas tik žemės konsolidacijos projektams. 2007 – 2008 metais Lietuvoje buvo įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Šie projektai skyrėsi ir savo dydžiu (nuo 133 iki 670 ha), ir pasiektais... [toliau žr. visą tekstą] / Land consolidation is a complex territory rearrangement taken into account local peculiarities, rural community and land owners economical and environmental recommendations. Today the area for available land consolidation projects is more than 2500 thousands ha of private agricultural land, which includes more than 300 thousands owners. Four pilot land consolidation projects were accomplished during 2000 – 2003. These projects estimated situation in Lithuania, showed specific features of country and required legal base for land consolidation. The article analyses the results of pilot projects. Only 28% of land owners took participation in pilot land consolidation projects. Means of rural development were implemented partly only in Pabaiskas and Puskelniai projects, although owners asked for these means in all projects. One of the main reasons for this is separate financing for land consolidation projects and rural development measures. 14 land consolidation projects were implemented during 2007 – 2008 in Telšių, Tauragės, Marijampolės and Panevėžio counties. These projects varied by size (from 133 to 670 ha) and results. First land consolidation projects were implemented in counties, where farm size is greater than average in Lithuania and dominate 10 – 50 ha farms. Accomplished regression analysis shows, that there is a strong relations between project area and implementation costs. Larger projects are more efficient and less costly. The costs of project implementation... [to full text]

Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Pienininkystė Lietuvoje jau nuo seno yra gerai išplėtota veikla, garantuojanti didelės dalies kaimo gyventoju pajamas ir itakojanti šalies bendro vidaus produkto apimti. Integracijos i Europos Sajunga (ES) procesas iškėlė tam tikrus reikalavimus ir išryškino problemas šalies pieno gamybos ir perdirbimo srityje. Sėkmingas pieno gamintoju ir perdirbėju dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje galimas turint išsamia problemu analize. Tai ir lemia šio magistrinio darbo aktualuma. Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti pieno gamybos ir perdirbimo sektoriaus integracijos i ES salygotas problemas ir ju sprendimo budus. Atlikus minėta analize, paaiškėjo, kad pieno gamybos pagrindinės problemos yra susijusios su neracionalia pieno ukiu struktura, žemu genetiniu karviu bandos potencialu bei neišplėtota pieno gamintoju kooperacija. Visa tai mažina pieno gamintoju pajamas, ju galimybes vykdyti prekine veikla. Pieno pramonė - viena iš tu maisto pramonės šaku, kurios anksciausiai prisitaikė prie ES keliamu rinkos ir produktu kokybės reikalavimu. Dėl pasiekto aukšto imoniu koncentracijos lygio ir sėkmingo investavimo i gamybos technologiju modernizavima Lietuvos pieno pramonė užsitikrino stabilias pozicijas užsienio rinkose. ES taikomos rinkos apsaugos priemonės didina perdirbėju pajamas, nors bemuitis rėžimas žymiai padidino konkurencija vidaus rinkoje. Sėkmingas problemu, kylanciu pieno gamybos ir perdirbimo sektoriuje, sprendimas priklauso nuo efektyvaus ES finansinės paramos panaudojimo... [to full text] / The primary purpose of this paper is to analyze the main problems in the Lithuanian dairy Industry caused by the integration into EU and the main ways of solving it. The fulfilled analysis in this Graduation paper shows that the main problems of milk production sector are the irrational structure of dairy farms, the law genetic productivity of cows and the non-explicated cooperation. All these factors reduce the incomes of milk producers and their possibilities to be engaged in milk production. The milk industry is one of the branches of Lithuanians food industry, which was first adapted into EU’s trade policy and started producing high quality dairy products. The high level of concentration of the industrial enterprise and the successful use of the investment to the modernization of the technology caused Lithuanian dairy industrial enterprises to have a steady position in the foreign market. On the one hand, the market safeguard which is used in EU increases the incomes of the dairy industrial enterprises, but the free trade regime on the other hand encourages higher competition level in the home trade.

BVP dalis, tenkanti žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo. Žemės išteklių ir gamtinės aplinkos kokybė sukuria palankias sąlygas didinti žemės ūkio našumą (kuris tebelieka nedidelis) ir plėtoti netradicinę žemės ūkio veiklą – ekologinę žemdirbystę, taip pat alternatyvių rūšių veiklą, tokią kaip kaimo turizmas. Žemės ūkio sektoriaus potencialą riboja mažas vidutinis ūkio dydis (vertinant pagal žemės plotą, gyvulių skaičių ar kita), todėl sektorių būtina skubiai stambinti. Teigiama tai, kad kaimo vietovėse palyginti gerai išplėtotas konsultacijų tinklas. Parengtos profesinio mokymo programos žemės ūkio veiklos efektyvumui didinti ir ekonominės kaimo veiklos rūšims įvairinti. Kaimo bendruomenės sparčiai vystosi ir keičiasi. Verslininkų iniciatyvos ir kūrybingumas kaimo vietovėse struktūrinių pokyčių procesą gali paspartinti. Lietuvos maisto pramonė yra pajėgi surasti nišų Europos bendrojoje rinkoje (pirmiausia mėsos ir pieno sektoriuose). Tačiau šį procesą nulems tai, kiek perdirbimo įmonių sugebės įvykdyti ES veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Nemažai pieno perdirbimo įmonių jau yra įdiegusios ES standartus, o dauguma mėsos perdirbimo įmonių – dar ne. Dauguma Lietuvos miškų (71 %) priklauso valstybei. Privačiame sektoriuje (29 %) vyrauja smulkūs savininkai, ir tai trukdo intensyviai plėtoti miškininkystės sektorių. Žuvininkystės sektoriui būdingas pajėgumų perviršis. Lietuvos žvejybos laivynas per didelis, ypač atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The share of GDP accounted for by agriculture, forestry and fisheries has been steadily declining over the past decade. The high quality of land resources and the natural environment creates favourable conditions for increasing agricultural productivity (which is still low) and pursuing non-traditional agricultural activities such as eco-farming and alternative business activities such as rural tourism. The agricultural sector’s potential is limited by the small average farm size (measured according to land area or the number of animals or the farm, etc). There is therefore an urgent need for sectoral consolidation More positively, the consulting network in rural areas is relatively well-developed. Vocational training programmes have been developed to improve the efficiency of agricultural activities and to help diversify the rural economy into alternative economic activities. Rural communities are generally evolving and changing rapidly. Entrepreneurial initiative and creativity in rural areas at local level has the potential to accelerate the process of structural change. The Lithuanian food industry has been successful in establishing market niches in the EU Common Market (particularly in the meat and dairy sectors). However, consolidating on these strengths will depend in large part on the number of processing companies able to meet EU veterinary and sanitary requirements. While a number of large dairy companies already meet EU standards, most companies in the meat... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus bei pusiau struktūruotą interviu, analizuojamas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas linininkystės sektoriuje pasirenkant ir ištiriant konkretų probleminį Lietuvos atvejį. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius, pirmojoje darbo dalyje ES bendroji žemės ūkio politika bei Lietuvos prisijungimas prie jos aiškinami tarpvyriausybiškumo teorijos kontekste, aptariant sąlygiškumo nuostatą ir panagrinėjant ES interesų grupių įtaką sprendimų priėmimui. Antrojoje darbo dalyje analizuojami svarbiausi ES bendrosios linų rinkos teisiniai dokumentai, išskiriami buvę ir esami paramos šiam sektoriui modeliai, nagrinėjama kaip linininkystė reguliuota ir subsidijuota Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu iki prisijungiant prie ES ir po 2004 m. Trečiasis darbo skyrius skirtas Lietuvos linininkystės sektoriaus vystymosi, administravimo ir finansavimo aptarimui. Išsiaiškinta, jog linų ūkio sektoriaus regreso tendencijos Lietuvoje pastebėtos dar prieš prisijungimą prie ES. Ketvirtajame svarbiausiame šio darbo skyriuje, atlikus pusiau struktūrinį interviu, pasitelkus Lietuvos linų sektoriaus atstovų ir ekspertų nuomones, nusakomos giluminės linininkystės krizės priežastys analizuojant, kodėl šio sektoriaus prisijungimas prie ES bendrosios žemės ūkio politikos sukėlė negatyvius padarinius. Identifikuojama, jog Lietuvos linininkystės sektoriaus krizinė situacija... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods as well as semi-structural interview, analyses the implementation of the common agriculture policy of the EU in the sector of flax culture choosing a particular case in Lithuania. Seeking to fulfill the set tasks, the first part of the theoretical part of the thesis, the common agriculture policy of the EU as well as the joining of Lithuania to it are explained in the intergovernmental theory context, discussing the provisions of conditionality and analyzing the influence of the EU interest groups upon the decision making. The second part of the thesis analyses the most important legal documents of the common linen market of the EU, the former and present models of the support for this sector are distinguished, the analysis is provided on how the flax culture was regulated and subsidized during the period of independence of Lithuania till the accession to the EU and after the year of 2004. The third sector of the thesis is devoted to the discussion of the development, administration and financing of the flax culture sector of Lithuania. The conclusion was made that the tendencies of the regress of the flax culture sector were distinguished before the accession to the EU. The fourth sector, with the help of the opinions of the representatives and experts of the flax sector of Lithuania, the deeper reasons of the linen market crisis of Lithuania are outlined, after... [to full text]

Lietuvoje vykdoma žemės reforma nebuvo nukreipta konkurencingų ūkių kūrimo linkme. Reformos metu faktiškai buvo vykdomas tik žemės grąžinimas, neatsižvelgiant į ūkių struktūrą, to pasekoje susiformavo smulki žemėnauda. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius bei aktyvėjant žemės rinkai, susidarė prielaidos pradėti kitą žemės reformos etapą – žemės konsolidaciją. Pirmieji konsolidacijos projektai Lietuvoje pradėti vykdyti 2006 metais. Žemės konsolidacijos projektų rengimo pradžią konkrečioje teritorijoje lemia eilė tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių: ūkių dydžiai, sklypų plotai, konfiguracija ir išsidėstymas, kelių ir melioracijos sistemų būklė ir pan. Pradedant rengti šiuos projektus būtina labai gerai išnagrinėti situaciją, kad būtų galima pasiekti maksimalaus žemės naudojimo pagerinimo, patogaus kelių tinklo išdėstymo. Šio darbo pirmoji dalis skirta žemės konsolidacijos teisinių pagrindų Lietuvoje analizei, konkurencingų ūkių kūrimosi prielaidų bei pirmųjų konsolidacijos projektų Lietuvoje aptarimui. Didelę darbo dalį sudaro žemės fondo ir jo kaitos analizė Šiaulių apskrities Radviliškio rajone. Naudojantis statistikos duomenimis ir atliktos apklausos rezultatais, įvertinamas žemėnaudų fragmentiškumas bei žemės konsolidacijos poreikis rajone. Tyrimo rezultatai rodo, kad žemės konsolidacija labiau suinteresuoti prekinių ūkių savininkai, nei smulkūs žemės savininkai, kurių naudojama žemėnauda praktiškai yra išsidėsčiusi viename, dviejuose žemės... [toliau žr. visą tekstą] / Agrarian reform in Lithuania was not directed towards the creation of competitive farms. During the course of the agrarian reform more attention was paid to the restitution of the land than to the structure of the farms. Therefore the small land-tenures were formed. The finished process of restoration of proprietorial rights to land, forests, water bodies and the active land market created the background for the second stage of the agrarian reform – for the land consolidation. The first consolidation projects in Lithuania were launched in 2006. The beginning of the development of land consolidation project in a certain territory was determined by several closely related factors, i. e. size of farms, areas, configuration and location of sites, the state of roads and-reclamation systems, etc. When initiating such projects, the situation must be analyzed thoroughly in advance, must be aimed at maximum improvement of land usage, practical and convenient distribution of roads. The dynamics of the structure of rural economy, the necessary conditions for the creation of competitive farms, the first land consolidation projects in Lithuania and other European Union countries are analyzed in the first part of this work. The analysis of the stock of lands, the analysis of agricultural land structure in the district of Radviliškis consist the biggest part of this research work. The need of land consolidation in Radviliškis was evaluated using the statistical data and the survey results... [to full text]

Lietuvos istorijoje vyko daug žemės pertvarkymo procesų, kurie turėjo įtakos žemės naudojimui, naudmenų kitimui, kuriuos lėmė nuosavybės formų pokyčiai bei gamtinės sąlygos. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama žemės fondo kitimas ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas Kauno apskrityje 1998 – 2008 metais. Tyrimas atliktas išanalizavus literatūros šaltinius, norminius bei teritorijų planavimo dokumentus, surinktus statistinius duomenis. Kauno apskrityje didžiausią žemės fondo dalį užima žemės ūkio paskirties žemė – 61,54 %, kuri nuo 1998 – 2008 m. padidėjo 2 tūkst. ha. Mažiausiai yra konservacinės paskirties žemės – 0,18 % apskrities žemės fondo. Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Tačiau žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos ūkininkavimui, ir kitos paskirties žemės, naudojamos gyvenamųjų namų statybai, kaina labai stipriai skiriasi, todėl žmonės yra suinteresuoti keisti žemės naudojimo paskirtį. Per 2005 – 2008 metus įregistruotų žemės sklypų skaičius, kuriems buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, visoje Lietuvoje išaugo 1,6 karto, Kauno apskrityje – 2,6 karto. Kauno apskrityje daugiausia rengiami detalieji planai žemės ūkio paskirties pakeitimui į kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir komercinės paskirties objektų teritorijos/pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). / A number of land reform processes took place in Lithuanian history, which influenced land use and landed property change, which were conditioned by changes of property’s forms and natural conditions. Change of land fund and main purpose change of purposive land use in Kaunas district in the period 1998 – 2008 are analysed in the final Master studies paper. Research has been carried out after analysing literature sources, regulative and territory planning documents, collected statistical data. Most part of land fund in Kaunas district is occupied by agricultural purpose land – 61,54 %, which from 1998 – 2008 enhanced by 2 thousand ha. There is least of conservation purpose land – 0,18 % of district land fund. Land owner or other user is obliged to use land in accordance with main targeted land use purpose. However, the price of agricultural purpose land used for farming and other purpose land, used for dwelling houses construction, differs a lot thus people are interested in changing the purpose of land use. During the period of 2005 – 2008 the number of recorded land sites, the purpose of which was changed, increased in Lithuania by 1,6 times, whereas in Kaunas district by 2,6 times. Detailed plans for changing land use purpose into other kind of land use (low floor dwelling house construction and commercial purpose objects territory and storage object territories) are mostly prepared in Kaunas district.