Trijų Lietuvoje sutinkamų nėgių: mažosios nėgės (Lampetra planeri), upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) ir jūrinės nėgės (Petromyzon marinus) vingilių pasiskirstymo ir tankumo tyrimai buvo vykdyti Vakarų ir Rytų Lietuvos upėse, į kurias nėgės dažniausiai migruoja neršti. Tyrimai buvo atlikti Minijos, Danės–Akmenos, Merkio, Žeimenos ir Šventosios upės baseinuose (pabaseiniuose) 2007 09 13 d. – 2010 04 11 d. Nėgės buvo tirtos 67 iš anksto pasirinktose stotyse. Kadangi nėgių vingiliai yra bentosiniai gyvūnai, tad jų kiekio įvertinimas mėginyje buvo atliekamas hidrobiologiniu metodu: individų skaičiumi kvadratiniame metre. Mėginiai pneumatiniu ir bentosiniu semtuvais imti optimaliuose arba suboptimaliuose biotopuose. Vingiliai buvo aptikti 50 stočių. Visi grunte rasti vingiliai prieš juos skaičiuojant ir matuojant buvo anestezuojami 3-4 % dietilo eterio tirpalu, o vėliau paleidžiami atgal į tą patį biotopą. Vingiliai buvo identifikuoti kaip Lampetra spp. ar P. marinus rūšies individai pagal 2003 m. R.Gardiner sukurtą raktą. Iš viso buvo sugauti 848 Lampetra spp. vingiliai, 1 L. fluviatilis vingilis su prasidėjusia metamofoze ir 6 L. planeri suaugėliai. Tyrimų metu buvo sugautas tik 1 P. marinus vingilis. Vingilių tankumas stotyse svyravo nuo 0 ind./m2 iki 54,3 ind./m2. Aukščiausias tankumas nustatytas Mišupės upėje, Minijos pabaseinyje, tačiau toks didelis tankumas nustatytas tik šioje upėje. Lyginant surinktus duomenis su ankstesnių vingilių tyrimų duomenimis, pastebimas smarkus... [toliau žr. visą tekstą] / A survey for the presence and abundance of brook lamprey (Lampetra planeri), river lamprey (Lampetra fluviatilis) and sea lamprey (Petromyzon marinus) ammocoetes were conducted in West and East Lithuania rivers, which are mainly chosen for lampreys to spawn. The research was carried out in Minija, Danė–Akmena, Merkys, Žeimena and Šventoji River basins during 2007 09 013 – 2010 04 11 period. Lampreys were surveyed at 67 pre-selected sites. Ammocoetes habitat was present at each site and full quantitative sampling was undertaken using a 1m2 quadrant and the density estimated by scooping out substrate. All lampreys encountered were retained and examined under anaesthesia (3-4% diethyl ether water solution) prior to being returned to the water unharmed. Ammocoetes were examined and identified as either Lampetra spp. or P. marinus (Gardiner, 2003). A total of 848 Lampetra spp. ammocoetes, 1 transformer of L. fluviatilis and 6 L. planeri adults were sampled from the 50 sites. As well 1 P. marinus ammocoete occurred in samples. The mean densities of sites ranged from 0 m–2 to 54,3 m–2. The highest density occurred at River Mišupė, in the River Minija basin, although this was a single case with such a high density. Overall comparing ammocoetes densities with the available data from former studies a huge decline in ammocoetes density is observed during 4 decades (from 15 to 30 times). This is mainly the impact of increasing environmental pressure on rivers such as dam construction... [to full text]

In the final paper of master studies there is analyzed exploitation efficiency of drainage systems. The methods of mathematic statistics were used in the research – filing of the data, clustering, and methods of the graphical expression of the research data. By the research of the efficiency of the maintenance of the drainage in Kaunas district it was determined how the efficiency of the maintenance of the drainage is changing when planting various agricultural plants in the drained land. The structure of the crop according to the specific constitution is fluctuating each year. It is stated that fastest pay off of the invested finances into the maintenance of the drainage in the repaired area, when growing sugar beets or potatoes. The profit got from these plants covers maintenance expenses within one year. Quite good results are got when growing flax. Reconstruction works of the drainage system in Kaunas district were started in 1964. The biggest part of reconstruction was done in 1996 4311ha. Reconstruction works were fast performed until 1999 afterwards because of the lack of the finances these works get slower.

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Utenos rajone. Rajone nusausinta 30625 ha arba 59,9 % nuo šlapių žemių fondo – 51130,95 ha. Nuo 1966 iki 1990 metų drenažu nusausinta 28564 ha, o nuo 1991 iki 1995 metų – 1570 ha ploto. Daugiausiai žemių drenuota 1970, 1971 ir 1975 metais – daugiau kaip po 1400 ha į metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1994 metais – 298 ha, o daugiausiai 1975 metais – 1800 ha. Iki 1975 metų žemių sausinimo darbų tempai Utenos rajone didėjo, o vėliau sulėtėjo. Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimais Utenos rajone nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Žemės ūkio ministerijos lėšų skirtų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Utenos rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 2 mln. Lt. t.y. du kartus daugiau lėšų nei dabar. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žmonės neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas kenkia ir kaimyno nusausintoms žemėms. Sunykti melioracijos statiniams jokiu būdu negalima leisti, nes jiems atstatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The condition state of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures was analysed in the final work of master studies. Researches were carried out in Utena district. 30625 ha or 59.9% of the wetlands fund (51130.95 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1966-1990 28564 ha of the total area have been reclaimed and in the period of 1991-1995 – 1570 ha, respectively. The largest areas of lands were reclaimed in 1970, 1971 and 1975, i.e. more than 1400 ha per year. The smallest areas returned for the use were in 1994 – 298 ha and the largest areas returned for the use were in 1975 – 1800 ha. By 1975 the speed of draining works in Utena district increased and later slowed down. With the help of the researches of reclaimed lands and the condition state of land reclamation hydraulic structures in Utena district it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands that used to be in good condition is worsening every year. The means committed to the land reclamation works by the Ministry of Agriculture are not sufficient for the ensuring of the good condition state of these structures. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Utena district the State should commit 2 million Lt per year, i.e. twice as much. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People have not enough means for the proper use... [to full text]

Darbo objektas – 5 ir 8 klasių mokinių mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir mokinių emocinės būklės sąsajos. Darbo aktualumas Mokykloje kiekvienas mokinys pereina kelis vystymosi ir adaptacijos etapus. Vienas iš ryškiausių etapų prasideda, kai mokinys, baigęs pradinę mokyklą, pradeda lankyti penktą klasę ir susiduria su daugeliu jam nežinomų socialinių ir asmeninių problemų: dalykinė mokymo sistema, daug dalykų mokytojų, pereinama į kabinetinę sistemą ir vaikas praranda nuolatinę mokymosi vietą - klasę, prie kurios buvo pripratęs, prasideda pasiekimų vertinimas pažymiais, dažnai keičiama mokykla, klasė, keičiasi klasės draugai, sunkiai išgyvenamas atsisveikinimas su pirmuoju mokytoju. Mokinio adaptaciją 5 klasėje apsunkina ir tai, kad prasideda ankstyvasis paauglystės periodas. Adaptacija mokykloje tęsiasi visą mokymosi joje laikotarpį. Ne tik penktoje, bet ir vyresnėse klasėse keičiasi dėstantys mokytojai, mokymo programa, mokinio asmenybė. Mokiniai dėl šių procesų jaučia įtampą, išgyvena nesaugumo, nepasitikėjimo, nevilties ir nerimo būsenas. Nauja socialinė aplinka pateikia vaikui ypatingų reikalavimų, kurie nevienodai atitinka individualius jo gebėjimus ir polinkius. Visa tai labai apsunkina ir pailgina adaptacijos mokykloje eigą, prasideda mokyklinio nerimo sunkumai, kai kurie mokiniai pradeda jausti emocinės būklės pablogėjimą. Mūsų darbe kompleksiškai analizuojama mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir emocinės būklės raiška ir šių procesų tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / Work object: connection of the school anxiety, adaptation at school and emotional state of the students of the 5th and 8th forms. Actuality of the work: at school every student has several stages of development and adaptation. One of the most specific stages starts when a pupil finishes primary school and starts attending the 5th form, and he/she is confronted with a variety of unknown for him social and personal problems, such as: subject teaching system, a lot of teachers of different subjects; classroom system, because of which a child has lost his/her permanent studying place - a classroom, to which he/she got used; in addition, a new evaluation system - evaluation by marks has started; the school, the class, the classmates are often changed; it is difficult to part with the first teacher. The beginning of the early adolescence makes the situation for pupils of the 5th form more complicated. Adaptation at school lasts during the whole period of studying. Teachers, school curriculum, student's personality are changing not only in the 5th form but in the upper forms. For these reasons students feel tension, he/she can also be in the state of unsafety, distrust, desperation and anxiety. The child is made special demands by specific social surroundings, which not equally match with his/her individual abilities and likes. All these reasons complicate and lengthen the students' adaptational period, difficulties of the school anxiety are starting at this moment, and some of... [to full text]

Šiame darbe pateikti duomenys apie Vilniaus miesto gatvių tinklą, jų techninius parametrus, trumpai apžvelgiama Vilniaus miesto gatvių būklė. Nagrinėti pažaidų tipai gatvėse su asfalto danga, pažaidų atsiradimo priežastys bei jų nustatymo metodikos, naudojamos įrangos. Nurodomi transporto eismo intensyvumo matavimo metodai, įranga. Atlikta analizė vizualiai nustatytų asfalto dangos pažaidų vienuolikos gatvių, esančių Vilniau mieste, bei transporto eismo intensyvumo matavimų, naudojant automatinį skaičiuoklį – klasifikatorių Marksman 660. Įvertinta asfalto dangos pažaidų bei transporto eismo intensyvumo priklausomybė. Atsižvelgiant į darbe atliktą analizę, sudarytas prioritetinis Vilniaus miesto remontuotinų gatvių sąrašas. / In this work there are supplied the net of Vilnius city streets, its engineering parameters, condition of streets in Vilnius has been overlooked briefly. There has been analysed types of defects in streets with asphalt pavement, reasons for origination of defects and methods for identification, usable equipment. Methods of measurement of traffic intensity and usable equipment has been also indicated. There has been analysed defects of asphalt pavement, which had been defined visually in eleven streets in Vilnius city, and measurements of traffic volume using the counter-sizer Marksman 660. Dependence of asphalt pavement defects and traffic volume has been estimated too. According to the analyse of this work, there has been done the list of priority for repairing these eleven streets in Vilnius city.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių plyno kirtimo biržėse būklė ir išlikimas. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo tikslas – nustatyti plynose kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, rūšinę sudėtį, kiekį ir pasiskirstymą bei išlikimą kirtavietėje. Darbo metodika – atliekant tyrimą, dėmesys buvo kreipiamas į du skirtingus parametrus. Pirmiausia buvo išsiaiškintas atskirų medžių atsparumas aplinkos poveikiams, priklausomai nuo jų individualių savybių. Kitas tyrimas, kuriame buvo apskaičiuota žuvusių medžių dalis kirtavietėje, priklausomai nuo kirtavietės parametrų ir medžių išsidėstymo joje. Darbo rezultatai – Plynose kirtavietėse vidutiniškai paliekama 11 medžių hektare, iš kurių per pirmuosius šešerius metus 14 procentų žūsta. Didėjant kirtavietės dydžiui bendras išlikimo procentas mažėja. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas - du trečdaliai žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo išversti arba nulaužti. Didžiausią poveikį vėjas turi medžiams, kurių paviršinė šaknų sistema, ir medžiams, kurių storio ir aukščio santykis mažesnis. Didėjant atstumui nuo kirtavietės krašto, dėl didesnio vėjo poveikio, medžių išlikimas mažėja. Atskirų medžių rūšių išlikimas priklauso nuo augavietės atitikimo medžių rūšiai ir paliekamų medžių individualių parametrų. Atrenkant paliekamus biologinei įvairovei medžius didesnis... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents evaluation of the trees condition and ability to survive, which are left for biological diversity in the clear cutting areas. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas Aim of the work – to evaluate the condition, variety, quantity and layout of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas. Methods of work- attention were paid to two different indicates: first, it has been investigated trees ability to resist environmental factors, depending on individual aspects of each tree. Second, it has been investigated area of coppice, where it was examined fraction of dead trees depending of trees layout and different factors in the coppice. Result of the work – there are approximately eleven trees left in each hectare and 14 percent of them do not survive during the first 6 years. The more the coppice expands the less possibility of tree to survive. The trees are more likely to survive when they are left in groups rather than on their own. The wind has important implication to the trees; two thirds of the trees get destroyed by the wind. The trees that are mostly in danger due to the wind are the ones that have roots spread out close to the ground surface and which have a reduced diameter and height ratio. Trees that are in the middle of the coppice have an increased risk to die from wind. Various trees survive depending on the type of the tree specification and its environmental... [to full text]

Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]

The objective of this paper is the research of the comparatively intact Kaunas lagoon regional park forest status, as well as identification of the main environmental factors that influence individual trees, consequently, the grove status. The paper discusses research on damage to the main tree sorts and research on air quality, as well as recreational digression, whereby the status of forests in Kaunas lagoon regional park has been determined. Most attention is devoted to the evaluation of the importance of the protective properties of forest plantations. Based on the analysis of the evaluation results, these were the main findings: 3.86 % of groves perform their protective functions very well, 91,23 % - well and 4,91 % - poorly. The subject of the work: forests in Dubravos area, located in Kaunas lagoon regional park.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Prienų miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas – Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo birž��s ir jose biologinei įvairovei palikti medžiai. Darbo tikslas – Įvertinti 2002-2006 matų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika – surinkta informacija apie Prienų miškų urėdijoje plynų kirtimų biržes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2002 – 2006 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta po 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija ir medžių pažeidimai. Darbo rezultatai – Nuo 2002 iki 2006 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare išaugo 1,5 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisiteikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Artimoje ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / The master thesis presents evaluation of the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Aim of the work – to evaluate the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region in the period of 2002-2006. Methods of the work – 10 clear cutting areas from each of smooth wood areas, felt in Prienai forestry region of the period of 2002-2006, were selected for investigation. Each of the left trees was estimated according to the following indicates: condition of trees, crow defoliation and injuries of trees Results of the work – In 2002-2006 period mean number of trees decreased, but mean diameter of trees increased. Almost ¼ of trees died in offer the first year. Left trees for biological diversity had higher defoliation of crowns.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Vilniaus rajone, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenis. Rajone nusausinta 43224,8 ha arba 67,8 % šlapių žemių fondo - 56269 ha. Nuo 1960 iki 2008 metų drenažu nusausinta 39061,4 ha. Daugiausia žemių drenuota 1976-1980 metais - daugiau kaip po 1800 ha per metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1996-2000 metais – iš viso 155,7 ha. Iki 1980 metų Vilniaus rajone žemių sausinimo darbų tempai didėjo, o nuo 1985 m. sumažėjo iki 1400 per metus, vėliau darbų kiekiai tapo dar mažesni. Nuo 2000 m. nebuvo vykdomos naujos statybos. 2006 m. atlikus Vilniaus rajone melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimus nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Skirtų biudžeto lėšų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Vilniaus rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 4 mln. Lt, t.y. 4 kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar. Šiandien esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of reclaimed lands and of land reclamation hydraulic structures was analyzed in the final work of master studies. Research was carried out in the district of Vilnius. 43224,8 ha or 67,8% of the wetlands fund (56269 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1960-2008, 39061,4 ha were reclaimed and in the period of 1976-1980, 1800 ha per year were reclaimed. The smallest areas returned for the use were in 1996-2000, 155,7 ha per year and the largest areas returned for the use were in 1985, 1400 ha were reclaimed. From 2000, no new construction was carried out. With the help of the research of reclaimed lands and the condition of land reclamation hydraulic structures in Vilnius district, it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands which was in good condition is now deteriorating every year. The grant committed to the land reclamation works, issued by the Ministry of Agriculture, is not sufficient for ensuring that these structures remain in good condition. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Vilnius district, the State should commit 4 million Lt during the year, i.e. a fourfold increase. At present, the average age of land reclamation hydraulic structures is 35 years old. Farmers do not have enough funds for the proper use and exploitation of land reclamation hydraulic structures, therefore, their condition is rapidly... [to full text]