Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Šilutės miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas- Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse palikti biologinei įvairovei medžiai. Darbo tikslas- ištirti 2003- 2007 metų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika- surinkti informaciją apie Šilutės miškų urėdijoje plynų kirtimų biržėse ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2003-2007 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija, medžių pažeidimai, medžių skersmuo. Darbo rezultatai- nuo 2003 iki 2007 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare padidėjo, o skersmenys skirtingi. Kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisitaikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / Biodiversity is the variation of life forms within a given ecosystem, biome or for the entire Earth. The object of this research is the condition of trees left for biodiversity in the birch‘s open fields of Šilute‘s forest district. The aim of the paper was the following: to prepare the methodology and state the object; to make the research of the condition of trees left for biodiversity; to analize the condition of those tress according to thier diametre. The objekto f this research is the condition of tress in open field of Šilute‘s forest district which were left for biodiversity.

Magistro darbe tiriama paprastųjų kadagių būklė, pažeidimo priežastys, menkaverčių medžių ir krūmų paplitimas ir gausa, būklės pokyčiai 1998 – 2008 metais, dendrometriniai rodikliai, patrauklumas lankytojams. Darbo objektas - Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 61 kv. 15skl. 2,6ha plote augantis kadagynas, įeinantis i Kauno marių regioninio parko Arlaviškių botaninio draustinio teritoriją. Tyrimo tikslas - Įvertinti Arlaviškių botaniniame draustinyje augančio kadagyno būklę. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis kadagių būklės, kitų medžių ir krūmų rūšių gausos įvertinimas, anketinis objekto patrauklumo lankytojams vertinimas. Darbo rezultatai – 2008 metais kadagynui nustatyti šie dendrometriniai rodikliai: Dvid= 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 m. Aukščiausi kadagiai siekia 12.5 m, storiausi – 22.5 cm. Kadagyno vidutinis tankumas 1232 vnt/ha. Kadagyno individų daugumą sudaro krūminę formą turintys kadagiai (68,1 %), likusieji 32,9 % - medeliai. Tarp medelių 30 % turi koloniškąją formą (Juniperus communis ‘Hibernica‘), bei 1–2% svyruoklinę (Juniperus communis ’Oblonga Pendula’). Kadagynas apibūdinamas kaip vidutiniškai pažeistas. Jame sveiki individai sudaro 10,8 %, įvairiu laipsniu pažeisti 68,7 %, sausuoliai – 20.5 %. Pagrindinės kadagyno pažeidimų priežastys: per tankios individų grupės ir individų tarpusavio sąveika (37,7 %), įvairūs kirtimai (46 %), šakų laužymas (11,1 %), kadagių ligos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined the conventional status of juniper, of demage causes negligible trees and shrubs prevalence and abundance, changes of state from 1998 to 2008, tree measurement indicators, attractiveness to visitors. Job object - Dubrava experimental educational forest enterprise Silėnai forestrys 61 compartment 15 sebcompartment 2.6 ha growing junipers formations, that included to the Gulf of Kaunas Regional Park Reserve of Arlaviškių botanical area. The aim of the study - To evaluate Arlaviškes botanical reserves growing junipers growing area condition. Working methods - instrumental tree measurement indicators. Visual status of juniper and other trees and shrubs of species abundance assessment. Personal assessment of the object's attractiveness to visitors. Study results - 2008 Juniper formation the following tree measurement indicators Dvid = 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 years Juniper aims to the highest 12.5 m, thick trees - 22.5 cm. Juniper formation average density of 1232 units/ha. Juniper formation individuals constitute the majority of the indigenous form of Juniper (68.1%), the remaining 32.9% - saplings. Among the trees by 30% to Juniperus communis' Hibernicus ' form, and 1 - 2% Juniperus communis' Oblonga Pendula'. Juniper formation defined as the average demage. It consists of 10.8% healthy individuals, varying the degree of prejudice to 68.7%, dry trees - 20.5%. The main causes of demage juniper formation: density of individuals within the group... [to full text]

Magistro darbe tiriama Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusią augaliją. Darbo objektas – Punios šilas bei jame esantys gamtinis rezervatas ir botaninis – zoologinis draustinis. Dabar Punios šilas – viena svarbiausių Nemuno kilpų regioninio parko dalių. Darbo tikslas – ekologinis Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusios augalijos vertinimas. Darbo metodika – Išanalizavus literatūrinę medžiagą ir remiantis Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile atliktais sumedėjusios augalijos tyrimais, stebėjimais nustatytas medžių rūšių išsidėstymas, jų pasiskirstymas kvartaluose. Buvo nustatyta medynų ekologinė būklė. Tyrimai buvo vykdomi visuose 48 Punios šilo kvartaluose. Kiekvienam kvartalui sudaryta atskira lentelė, iš kurios atsispindi bendras užimamas kvartalo plotas hektarais, sklypų skaičius, medynų sudėtis, būdinga augavietė, medynų amžiaus vidurkis, skalsumas, medynų tūris. Darbo rezultatai – nustatyta esama sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, medynų įvairovė, ekologinė būklė. Punios šilo gamtinių objektų būklė yra gera. Pagal medynų charakteristiką Punios šile pušynai užima didžiausią plotą, eglynai per puse mažesnį, o ąžuolynai ir beržynai beveik vienodą plotą. / Post–graduate work examined the Nemunas loops regional park the forest of Punia woody vegetation. Object of the work - forest of Punia with nature reserve and botanical - zoological preserve that are in it. Now forest of Punia - one of the most important part of the Nemunas Loops Regional Park. Aim of the work - the ecological assessment of Nemunas loops regional park forest of Punia woody vegetation. Method of the work - analysis of literary material and on the basis of the Nemunas Loops Regional Park located in forest of Punia for the woody vegetation studies, the observations set out in the distribution of tree species, their distribution areas. It was found the ecological status of the woods. Studies were conducted in all 48 blocks of forest of Punia. For different block was made separate table, which is reflected in the total area in hectares occupied by block, parcel number, stand composition, characterized place of growth, average age of stands, the volume of stands. Results of the work - the existing woody vegetation species composition, stand diversity, the ecological status was set. Forest of Punia natural objects are in good condition. Under the stands testimonial pine forests occupy the largest area of the forest of Punia, fir - a half lower, and the oak woods, and birch forest takes near the same area.

Nepilnamečių nusikalstamumas Telšių rajone yra aktualus tuo, kad moksliškai nepilnamečių nusikalstamumas Telšių rajone nebuvo nagrinėtas, taip pat, nėra atskirų darbų, kuriuose būtų ištirtas šio geografinio regiono nepilnamečių nusikalstamumo priežastingumas, paplitimas ir kiti kriminologiniai aspektai. Tyrimo objektas – nepilnamečių nusikalstamumas Telšių rajone. Problema - kiekvieno šalies rajono nusikalstamumo lygis, jo kriminologinė sudėtis, aktualus ir opus klausimas. Nepilnamečių nusikalstamumas yra viena iš sudėtinių nusikalstamumo dalių, tačiau dėl asmenų, kurie vykdo nusikaltimus amžiaus ir atsakomybės prieš baudžiamuosius įstatymus, tai yra ypatingo dėmesio reikalaujantis reiškinys. Tyrimo tikslas – atlikti ir pateikti kriminologinę Telšių rajono nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų analizę. Pagrindiniai uždaviniai išanalizuoti ir pateikti nepilnamečių, nusikalstamumo ir nepilnamečių nusikalstamumo sampratas; pateikti nepilnamečio teisės pažeidėjo statusą remiantis teisės aktais; išanalizuoti pagrindinius nepilnamečių nusikalstamumo rodiklius Telšių rajone; pateikti nusikalstamas veikas padariusių nepilnamečių Telšių rajone pagrindinius bruožus; išanalizuoti priežastis, lemiančias nepilnamečių nusikalstamumą Telšių rajone; pateikti galimus nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos būdus Telšių rajone. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Telšių rajono 2005-2009 metų nepilnamečių nusikalstamumo lygis buvo aukštesnis nei Lietuvos nepilnamečių nusikalstamumo lygis. 2007... [toliau žr. visą tekstą] / Juvenile delinquency in Telšiai district is a topical question due to the reason that it has never before been analysed scientifically. There are no scientific works that would present causality, distribution or other criminological aspects of the juvenile delinquency in this geographical region. The object of this study is juvenile delinquency in Telšiai district. The problem of the work – the level of criminality in every district of the country and its criminological composition is a hot and important question. Juvenile delinquency is one of the elements of criminality, but due to the age and criminal liability of the persons who commit crimes it requires a special attention. The goal of this research is to conduct and provide criminological analysis of the criminal offence committed by juvenile in Telšiai district. The main tasks are: to theoretically analyse and define conceptions of juvenile and juvenile delinquency; to analyse the status of juvenile offender as provided in the legislation; to analyse the main indicators of the juvenile delinquency in Telšiai district, as well as to present the main features of the juvenile who committed crimes in Telšiai district, to analyse the reasons of the juvenile delinquency in Telšiai district, and to present possible ways for prevention in Telšiai district. The research revealed that during the period of 2005-2009 the level of juvenile delinquency in Telšiai district was higher than the level of juvenile delinquency in... [to full text]

Bendrojo lavinimo mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo įstaiga, teikianti bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Mokyklos prasmė yra ypatinga. Aplinka, kurioje vaikas būna didžiausią dienos dalį, tai ne tik estetiškas vaizdas, bet ir emocinė terpė, nuo kurios priklsauso moksleivių fizinė, psichinė, dvasinė, intelektinė, emocinė gerovė. Todėl labai svarbu kokioje aplinkoje vyksta ugdytinių bei ugdytojų darbo procesas. Sudarius jiems visas reikalingas sąlygas šis procesas vyks sklandžiau. Standartų kaip kūrti ir valdyti mokyklos aplinką nėra. Kiekviena ugdymo įstaiga savo aplinką tvarko taip, kaip tai suvokia, pagal turimas galimybes ir sąlygas. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti dabartinę Lietuvos kaimo mokyklų išorinės aplinkos (eksterjero) būklę ir jos formavimo galimybės. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo keliami sekantys uždaviniai: 1) išanalizuoti kaimo mokyklų esamą išorinės aplinkos (eksterjero) būklę; 2) pateikti kaimo mokyklų teritorijų formavimo pasiūlymus. Atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaimo mokyklų išorės aplinka nėra pakankamai tvarkoma, o dažnai net neatitinka higienos ir saugos reikalavimų. Dėl lėšų stokos mokyklos teritorijos nepasižymi gražiu landšaftu ir neturi reikalingiausios ir būtiniausios įrangos. Kaimo švietimo įstaigos pakankamai dažnai nėra pajėgios ugdyti vaiką estetiškai sutvarkytoje aplinkoje, o tokių mokyklų bendruomenėje neatsiranda žmonių su pakankamom žiniom kaip kurti ir formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / General education school is institution for children, junior and adult, which gives primary, basic and secondary education. The point of school is very special. Environment where child spent his most part of the day is not only aesthetic view but emotional environment – from which belongs schoolchildren’s state of mind, morale, intellectual, emotional welfare. So atmosphere is very important for working process. We don’t have standard how we must create and hold school’s atmosphere. Each institution make it how it is possible and how its better for students. The goal of this work to ascertain environment of Lithuanian schools in village and their formative opportunity. For the attainment of purpose was thought about such tasks as: 1) to analyze external ( exterior) village school’s condition, 2) to represent formative suggestion . After research i understand that external environment of Lithuanian schools is not so good, often even below standard of hygiene and safety. Schools don’t have enough money to make nice landscape, don’t have primary commodities. Education offices in village cant to give such opportunity to educate student in aesthetically ordered environment, and school’s community can’t to do this because they don’t have enough knowledge about how to make or create modern landscape in school territory.

Joniškio rajono šlapių žemių fondas yra 98341 ha. Rajone nusausinta 80524,65 ha arba 81,9 % nuo šlapių žemių fondo. Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti melioruotų žemių, bei statinių būklę Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotas žemės plotas įskaitant plotą sausinamą drenažu nuo1987 metų padidėjo 1232,64 ha kas sudaro 1,55 %. Blogos būklės plotas sudaro 4490,99 ha iš kurių numatoma rekonstruoti 3190,76 ha., remontuoti 1083,04 ha. ir nurašyti 217,19 ha. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Blogai veikiančio drenažo plotas sudaro 6 % viso drenuoto žemės ploto. 2006 metų inventorizacijos duomenimis magistralinių griovių Joniškio rajone yra 1230,0 km. Bloga būklė sudaro 357,64 km., tai sudaro 29 %. Didžiausi pažeidimai: vaga užaugusi medžiais ir krūmais, vaga užnešta nešmenimis ir patvenkta vaga. Išanalizavus 2006 metų inventorizavimo duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Joniškio rajone yra bloga: 56 % jų blogos būklės. Pagrindinės pažeidimų priežastys: pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Neturint lėšų, tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių neimanoma, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. ... [toliau žr. visą tekstą] / Wet territory corpus is 98341ha in Joniskis district. 80524,65 ha or 81,9 % of the wetlands fund have been reclaimed in the district. Main job goal is to inspect existing melioration building’s condition in the local government’s territory of the Joniskis district. According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land’s area, including drained area become bigger from 1987, 1232,64 ha has structure 1,55 %. Quantity of building’s in bad shape has structured 4490,99 ha from which 3190,76 ha have been reconstructed, also 1083,04 ha have been reconditioned and 217,19 ha have been discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. The malfunction of the drainage area has structure 6 % of all land area. According inventorisation of 2006 have emerged that main roads in the Joniskis district are 1230,0 km. Bad condition has structured 357,64 km, it is 29%. Most common drainage system breaks are: the main canal, which is overgrown by trees and scrubs, also main canal is choked up by outwashes and affluented. According inventorisation were done become clear that overflows are in bad shape in the district of Joniskis city; that is 56 % of all them bad condition. The major reasons of breaks are: local failures are damaged, also the snouts are tumbled and finally the details of concrete are broke up. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumas Utenos apskrityje yra aktualus tuo, kad moksliškai nepilnamečių nusikalstamumas Utenos apskrityje nebuvo nagrinėtas, taip pat nėra atskirų darbų, kuriuose būtų ištirtas šio teritorinio vieneto nepilnamečių nusikalstamumo paplitimas, priežastingumas, prevencija ir kiti kriminologiniai aspektai. Tyrimo objektas - nepilnamečių nusikalstamumas Utenos apskrityje. Problema – kiekvieno šalies teritorinio vieneto nusikalstamumo lygis, jo kriminologinė sudėtis – aktualus ir opus klausimas. Nepilnamečių nusikalstamumas yra sudėtinė ir labai specifinė bendro nusikalstamumo dalis. Viena, nepilnamečiai yra išskirtiniai teisės subjektai, antra, jų „indėlis“ į nusikalstamumą yra žymiai didesnis negu jų dalis lyginant su gyventojų skaičiumi. Tyrimo tikslas – atlikti ir pateikti nepilnamečių nusikalstamumo kriminologinę analizę Utenos apskrityje. Pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti nepilnamečio teisės pažeidėjo teisinę padėtį; pateikti bendrą palyginamąją, registruoto nepilnamečių nusikalstamumo Lietuvos apskrityse analizę; pateikti registruotų nepilnamečių nusikalstamų veikų analizę Utenos apskrityje ir jos teritorijoje esančiose savivaldybėse; pateikti nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas Utenos apskrityje, charakteristiką; išanalizuoti priežastis, lemiančias nepilnamečių nusikalstamumą Utenos apskrityje; pateikti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos priemones Lietuvoje ir Utenos apskrityje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nepilnamečių... [toliau žr. visą tekstą] / Juvenile delinquency in Utena County is relevant, because it has not been researched so far, in addition, there are no any thesis about the prevalence, causality, prevention and other criminological aspects of juvenile delinquency in this territorial unit. The object of the research – juvenile delinquency in Utena County. The problem is that the level of delinquency and its criminological composition in every territorial unit of the state is a relevant and sore point. Juvenile delinquency is an integrate and very specific part of general criminality. Firstly, juvenile are exceptional legal subjects; secondly, their „contribution“ to criminality is remarkably bigger than their part in comparison with population. The aim of the research – to carry out and present the criminological analysis of juvenile delinquency in Utena County. The main tasks - to analyse juvenile delinquent‘s legal situation, to present the general comparative analysis of registered juvenile delinquency in Lithuanian regions, to present the analysis of registered juvenile delinquency in Utena County and its municipalities, to present juvenile delinquents‘ characteristics in Utena County, to analyse the reasons causing juvenile delinquency in Utena County, to present the measures of juvenile delinquency in Lithuania and Utena County. After the research it was ascertained that the level of juvenile delinquency in Utena County in 2006 – 2010 corresponded the variation tendencies of Lithuanian juvenile... [to full text]

Disertantė: Rasa Savičiūtė Mokslinis vadovas: Prof. Habil. Dr. Algirdas Juozulynas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B) Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse. / Author: Rasa Savičiūtė Scientific supervisors: Prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas (Vilnius University, biomedical sciences, public health – 09B) In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction.

In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction. / Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti Šešupės tvenkinio būklės situaciją ir būklės gerinimo kryptis, bei ištirti investicinių projektų galimybes vandens telkinio būklei pagerinti. Šiame darbe yra nagrinėjama Šešupės tvenkinio aplinkosauginė būklė ir tiriamos investicinių projektų galimybės Šešupės tvenkinio būklei pagerinti. Tyrimai atlikti Šešupės tvenkinyje 2012 metais gegužės ir spalio mėn. Imti mėginiai vandens tyrimams iš trijų skirtingų vietų ir išanalizuoti aplinkotyros laboratorijoje. Atliekant vandens cheminės būklės tyrimus analizuoti šie vandens būklės rodikliai: PO-P4, Skendinčios medžiagos, Permanganato indeksas, Pb, pH, O2, N-NH4, N-NO2, N-NO3, Nb, BDS7. Tyrimams panaudoti duomenys gauti prieš tvenkinio tvarkymą ir prasidėjus rekonstrukcijai. Tyrimų metu nustatyta, kad vandens cheminė būklė ženkliai nepakito. Didžiausi vandens cheminės būklės pakitimai rasti nustatant bendrą azotą, kuris parodo vandens būklės pablogėjimą. Išaiškintos priežastys, dėl kurių atsirado vandens cheminės būklės pakitimai. Taip pat buvo nagrinėjamas geriausio scenarijaus pasirinkimas alternatyvų analizės būdu. Šiame projekte geriausias sprendimas pasirenkamas atlikus daugiakriterinę alternatyvų analizę. / The aim of this master's final paper is to analyze the condition of the Šešupė pond and the directions for improvement of this condition and also to study the possibility to implement investment projects for improvement of the condition of the pond. This paper analyzes the environmental condition of the Šešupė pond and studies the possibility to implement investment projects for improvement of the condition of the Šešupė pond. Analyses were conducted in the Šešupė pond during the period from May to October 2012. Water samples for the analyses were collected at three different places of the pond and analyzed in an environmental science laboratory. The analysis of water chemical status included the following water status indicators: PO-P4, materials in suspension, permanganate index, Pb, pH, O2, N-NH4, N-NO2, N-NO3, Nb, BDS7. Data used for the analyses were obtained before reconstruction of the pond and at the beginning of reconstruction. The analysis has shown that the water chemical status has not changed significantly. The most significant changes of the water chemical status were found during the analysis of total nitrogen which is the indicator of water status deterioration. The reasons of the changes of the water chemical status were clarified. Also I have studied the selection of the best scenario through the analysis of the alternatives. The best solution in this project is selected after multi-criteria analysis of the alternatives.