Darbe analizuojamas Lietuvos emigrantų šeimų vaidmuo vaikų ugdymo ypatumams. Kaip tėvų (vieno iš tėvų) emigravimas veikia augančią ir bręstančią asmenybę, ar trikdo jos sėkmingą socializaciją ir ugdymą, kokių tolesnių pasekmių ši situacija gali turėti vaikui. Taip pat siekiama atskleisti vaikų ugdymo ypatumus Lietuvos emigrantų šeimose. Darbo objektas: Vaikų, ugdymo ypatumai Lietuvos emigrantų šeimose. Darbo tikslas – atskleisti vaikų ugdymo ypatumus Lietuvos emigrantų šeimose. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti šeimos, kaip vaikų ugdymo institucijos, sampratą, reikšmę, tikslus bei uždavinius; 2. Atskleisti emigracijos sampratą, jos priežastis ir problemas, teigiamus ir neigiamus veiksnius; 3. Išryškinti pagrindinių ES ir LR teisės aktų, reglamentuojančių asmenų migravimą, nuostatas; 4. Nustatyti vaikų ugdymo ypatumus Lietuvos emigrantų šeimose. Darbe naudoti šie metodai: • Literatūros analizė; • Dokumentų turinio analizė; • Anketinė apklausa. Tyrimo klausimas – Kokie yra vaikų ugdymo ypatumai Lietuvos emigrantų šeimose? Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog tėvų ar vieno iš jų emigracija turi įtakos ne tik vaiko asmenybės raidai, bet ir ugdymo ypatumams, per patį emigracijos procesą vaikai išgyvena panašias emocijas kaip tėvų skyrybų atveju: pyktį, nerimą, liūdesį, vienatvę. Tėvų emigracija paveikia vaikų mokymosi rezultatus, bendravimą su bendraamžiais, tarpusavio santykius. Nepaisant to, kad dauguma tėvų stengiasi nuolat palaikyti ryšį su vaiku, domisi jo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses the peculiarities of the role of Lithuanian emigrant families in children upbringing. The work investigates how the emigration of both parents (or one of them) influences growing and maturing personality; whether it has any negative impact on successful socialization and upbringing; what further consequences this situation may have for a child. The paper also tries to reveal the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. The object of the paper is the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. The aim of the paper is to reveal the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. The tasks of the paper are: 1. To describe the conception of a family as an institution of children upbringing, to show its significance, aims and tasks; 2. To reveal the conception of emigration, its reasons and problems, as well as positive and negative aspects of this phenomenon; 3. To emphasize the regulation of the main acts of European Union and the Republic of Lithuania which regulate the migration; 4. To ascertain the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. In the paper the following methods have been used: • Literature analysis; • Document content analysis; • Questionnaire. The question of the paper is formed as follows: What are the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families? After the analysis has been carried out, it can be stated that... [to full text]

Ne kiekvienas žmogus turi galimybę keliauti, bet beveik kiekvienas norėtų. Taip yra greičiausiai dėl to, jog kelionė yra suvokiama tarsi poilsio forma, tačiau ji neabejotinai turi ir kitokį aspektą, kadangi tai kelionė yra ir iššūkis, išbandymas, priverčiantis galvoti apie gyvenimo naujas kategorijas. Baigiamąjį diplominį darbą „Re – Voyage“, sudaro dviejų kelioninių rankinių grupė ( viena didelė, kita maža ), teorinis darbo aprašas ir video pristatymas. Diplominiam darbui pasirinkta aktuali šiems laikams kelionių, žmonių migracijos tematika. Ją atskleisti ir įprasminti siekiama panaudojant klasikinės kelioninės rankinės tipą – sakvojažą. Teorinėje dalyje nagrinėjama šio laikmečio kelionių prasmės ir pasekmės, apžvelgiama rankinių, kelioninių rankinių ir lagaminų istorija, jų formos, tipai, konstrukcijų ypatumai, pateikta kūrybinio darbo proceso eiga, apžvelgiama edukaciniai darbo aspektai. Šiuo darbu siekiama atkreipti dėmesį į savojo autentiškumo plėtojimo svarbą. Toks kilmės priminimas nepajėgs sustabdyti Lietuvos išeivio ( kadangi jo emigracija gali būti ir priverstinė), tačiau primins apie jo ištakas, iš kur jis yra kilęs, galbūt paskatins atrasti kelią į tėvynę. Tradicinė „sacvoyage“ formos rankinė pasirinkta todėl, kadangi ji savo konstrukcija yra labai tvirta ir ilgaamžė, savo forma ir talpumu pritaikyta kelionėms. Rankinių korpusai dekoruojami visiems lengvai atpažįstamais pašto atributais. / Not every person has the opportunity to travel, but almost everyone would like to. Traveling in our perception usually means vacations and the relaxation. Together it is challenge, and even more, as it makes us rethink about our life in new category. Complete thesis entitled Re-Voyage consist of two traveling bags (one bigger, one smaller), theoretical description and video presentation. This is relevant theme to this time. Time of traveling, migration. It seek to reveal and explain the use of classical type of traveling bag the sacvoyage. The theoretical part deals with the meaning of this time travel and the consequences, overviewing handbags, luggage and travelling handbags history, its forms, types, design features. The creative work processes, an overview of the educational aspects of the work also described in this part. This work was intended to highlight his own authenticity and importance of the development. Maybe not suspend Lithuanian emigrants (since emigration can be enforced also), but recall of its origins, from where it originates. Traditional sacvoyage chosen because it is developed and adapted for travel. It is known for structure and durableness. The composition of the traveling bag draw attention to the nowadays and invites to think, to come back and touch own roots.

Edukacinė emigracija buvo svarbi visais laikais ir visame pasaulyje vyko nuo senų senovės. Lietuva taip pat ne išimtis, mūsų šalyje daugybė studentų vyksta į užsienį studijuoti, bet pastaruoju metu tapo aktyvūs ir abiturientai. Jie jau nesirenka mūsų universitetų, jie žvalgosi kitų šalių aukštųjų mokyklų. Juos skatina ne tik nauji iššūkiai, galimybė keliauti, bet ir nemokamas mokslas, mokslo kokybės siekis, ko atrodo pasigendama Lietuvos aukštosiose mokyklose, universitetuose. Darbo tikslas: išsiaiškinti kokios priežastys ir motyvai skatina abiturientus siekti aukštojo mokslo užsienyje ir kaip tai vertina tėvai ir mokytojai. Tyrimo uždaviniai: pateikti edukacinės emigracijos sampratą; aptarti jaunimo edukacinės emigracijos ES tendencijas; aptarti veiksnius skatinančius jaunimo edukacinę emigraciją Lietuvai įstojus į ES; remiantis atliktu tyrimu, išsiaiškinti mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų vertinimą į edukacinę emigraciją. Tyrimo objektas: jaunimo edukacinė emigracija. Tyrimo dalykas: mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų požiūris į edukacinę emigraciją. Tyrimo hipotezės: mokinius edukacinei emigracijai skatina siekis gauti kokybiškesnį išsilavinimą bei universitetų prestižas; mokiniai aukštai vertina įgytą išsilavinimą užsienio universitetuose kaip priemonę savo ateities gerovei kurti; tikėtina, kad labiausiai skatinantys edukacinę emigraciją yra materialiniai ir ekonominiais veiksniai; dauguma tėvų mano, kad gerą išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvos aukštosiose mokyklose... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Vilma Boreikaite, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is youth educational emigration: pupils, parents and teachers ratings (Švenčionys Z. Žemaitis Gymnasium case). The director of the work is Prof. Habil. Dr. V. Pruskus. The work size is 76 pages. Problem: Educational emigration was important at all times and all over the world took place in the old days. Lithuania is no exception, in many of our students go abroad to study, but has recently become active and recent graduates. They are already not choosing our universities; they have looking other countries high schools. They promote not only new challenges, the ability to travel, but also free education, pursuit of quality education, what seems missing in Lithuanian high schools and universities. The aim of work: to find out what are the reasons and motives that encourage graduates to pursue higher education abroad and how it value the parents and teachers. The work tasks are: 1. Provide educational concept of emigration. 2. Discuss emigration of young people educational trends in the EU. 3. Discuss the factors encouraging the emigration of youth educational Lithuanian entry to the EU. 4. According research to ascertain pupils, parents and teachers an assessment about educational emigration. The object of research: educational youth emigration. Subject of research: pupils, parents and teachers... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, atgavus nepriklausomybę, prasidėjo masinė emigracija. Emigracijos mastai iš Lietuvos itin ėmė augti panaikinus administracinius jos ribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas. Tyrimo objektas – Lietuvos darbo jėgos emigracija. Išanalizavus Lietuvos darbo jėgos emigracijos į ES pagrindinius ekonominius veiksnius, galima teigti, kad darbuotojų emigraciją skatina darbo jėgos paklausa Vakarų Europos valstybėse dėl kai kuriose jų augančios ekonomikos ir dėl mažėjančios vietinės darbo jėgos, ypač dėl visuomenės senėjimo. Darbo jėgos migracija ES viduje padeda sušvelninti darbo jėgos trūkumą, tuo naudojasi ES valstybės, nenustačiusios pereinamųjų laikotarpių laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES valstybių narių. Gyventojų emigracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis yra pagrindiniai darbo pasiūlos mažėjimo Lietuvoje veiksniai. Prognozuojama, kad neigiami demografiniai pokyčiai ateityje įtakos darbo jėgos pasiūlos mažėjimą. / In Lithuania as well as in many other countries of Central and Eastern Europe, when the independence was regained, mass emigration started. The extents of emigration started to grow when administrative limits were abolished and the amount of countries that opened their borders increased. On May 1, 2004 when Lithuania became a full member of the European Union (hereinafter EU) and new work opportunities were offered, the emigration process became especially active. Lately the emigration has been considered to be the greatest not military threat for Lithuania, because during the last 17 years 461 thousand of Lithuanian citizens emigrated. More than a half (about 70%) of emigrants went to work to other states of the European Union last year. The main reason why the number of citizens decreases is emigration; hence it is possible to state that emigration is a relevant question of national importance that requires special attention. It is obvious that the membership of the country in the EU and globalization processes will increase the relevance of the emigration in the future as well. Object of the research: Emigration of Lithuanian labor force. Duration of the research: one month (March 1-31, 2007). The work consists of three parts; it also includes conclusions and appendices. The scope of the work is 55 pages. There are 6 tables and 26 pictures presented in the work. When main economical factors of Lithuanian labor force emigration to the EU were analyzed, one can state that... [to full text]

Trumpalaikė emigracija suformuoja naujo tipo šeimas. Šioms šeimos skiriamas vis didesnis dėmesys, kadangi šioje srityje yra atlikta kol kas labai mažai mokslinių tyrimų. Darbo tikslas – išanalizuoti šeimų, patiriančių trumpalaikę emigraciją, išgyvenimus ir gautą pagalbą. Darbo klausimas: Kokius išgyvenimus patiria šeimos, kuriose egzistuoja trumpalaikė emigracija. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą bei uždavinius, pasitelktas kokybinis tyrimas, pusiau standartizuotas interviu. Tyrimo imtis – 5 moterys gyvenančios Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kurių vyrai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau visiškam duomenų pilnumui papildomai atlikti dar trys interviu. Jos buvo atrinktos panaudojant tikslinę tiriamųjų atranką bei „sniego gniūžtę“. Duomenys apdoroti atliekant turinio arba kitaip content analizę. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šeimos, kurios išgyvena trumpalaikę emigraciją, patiria gana įvairius išgyvenimus. Tai labai priklauso nuo šeimoje vyraujančių tarpusavio santykių, sugebėjimo pasidalinti vaidmenimis, įvykus pokyčiams joje, taip pat nuo vaikų amžiaus, bendravimo su jais, vyrų emigracijos trukmės. Kuo vyrai ilgiau būna išvykę, tuo šeimos susiduria su tam tikrais sunkumais. Svarbiausia, kad dauguma jų nesikreipia pagalbos, nors pripažįsta, kad ji yra reikalinga. Tuo tarpu kitos nieko nelaukę kreipėsi pagalbos pas atitinkamus specialistus, anot kurių, ši pagalba yra efektyvi. O ši pagalba joms yra teikiama pagal poreikį. Nepaisant to, kad pusė tyrimo dalyvių teigė... [toliau žr. visą tekstą] / Short term emigration forms families of a new type. The latter families receive more and more attention, as a number of researches in this field is rather low. Aim: analyze experience of families, suffering from short-term emigration and assistance they get. Question: what is experience of families, suffering from short-term emigration? In order to achieve the set aim and objectives, a qualitative research and a semi standardized interview have been implemented. Sample: 5 females, living in the municipality of Vilkaviškis district, whose husbands work as long-distance drivers. However, in order to collect the full data, other 3 questionnaire have been added as well. The latter have been selected by intended choice of the respondents and using a “snowball” method. Data have been processed using a content analysis method. The results of the research have revealed that experience of families, suffering from short-term emigration, differ, depending on a type of dominant relations, an ability to share roles in case of changes; also on the age of children, communication with them, duration of communication between fathers and children, etc. Longer the husbands are away, larger troubles the family faces. The main point is that the majority recognizes that they need assistance, but does not ask for it. However, others are asking the professional help immediately, and, as the specialists put it, this type of assistance was very efficient. The assistance for the abovementioned... [to full text]

Santraukos turinys: magistro baigiamajame darbe analizuojami legalios ir nelegalios migracijos mastai Lietuvoje, pateikiama emigrantų demografinė struktūra, emigracijos raida po nepriklausomybės atkūrimo bei įstojimo į ES. Nagrinėjami emigracijos makroekonominio ir mikroekonominio lygio veiksniai bei jų įtaka ekonominiams, socialiniams bei demografiniams procesams Lietuvoje. Darbe įvertinta reemigracijos situacija Lietuvoje bei aptartos šalies institucijų įgyvendinamos emigrantų grįžimą skatinančios priemonės. SANTRAUKA. Magistro baigiamajame darbe buvo naudojamasi moksline literatūra, atliktų tyrimų rezultatais, oficialiais pranešimais, publikacijomis bei analitiniais straipsniais, kuriuose apibūdinami gyventojų migracijos procesai, jų pasireiškimo formos, pateikti emigracijos iš Lietuvos mastai iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. bei po įstojimo į ES. Įvardinti veiksniai, įtakojantys migracijos mobilumą bei nustatytos emigracijos iš Lietuvos pasekmės šaliai. Darbe nagrinėjamos emigracijos iš Lietuvos priežastys bei pasekmės vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos darbo biržos metinėmis veiklos ataskaitomis, Lietuvos valstybės ilgalaikės strategijos duomenimis, faktorinės analizės metodais. Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad emigracijos priežasčių nustatymas, paprastai yra viena sudėtingiausių visų migracijų problemų todėl, kad dažnai priežastys supainiojamos su tikslu, kurio siekiama naujojoje šalyje. Migracijos priežasčių... [toliau žr. visą tekstą] / Resume: Master’s Thesis provide analysis of the scale of legal and illegal migration in Lithuania, presents the demographic structure of the emigrants, and the development of emigration in Lithuania after regaining the Independence and joining the EU. It also investigates macro- and microeconomic factors and the influence they make on economic, social, and demographic processes in Lithuania. This work also estimates reemigration situation in Lithuania, as well as discusses state-initialised measures for encouraging emigrants return to their homeland. SUMMARY These Master’s Thesis were completed using scientific literature, research results, oficial statements, publications, and analytical articles on migration processes and forms of their manifestation that discusses the scale of emigration from Lithuania after regaining the Independence in 1990, and after joining the EU. It also names factors that influence the mobility of migration, as well as defines the consequences of emigration from Lithuania for the state. Causes of Lithuanian emigration and their consequences are analysed with the reference to the data provided by Department of Statistics to the government of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Labour Exchange annual reports, the information on long-term strategy of the State of Lithuania, and the method of factorial analysis. Scientific literature analysis allows maintaining that the definition of the causes for emigration is usually one of the most... [to full text]

Kempteno karo pabėgėlių stovykla pasirinkta neatsitiktinai, stovykloje telkėsi nemažas skaičius lietuvių. Analizuojant DP laikotarpį buvo pasigesta būtent tyrinėjimų skirtų konkrečiai stovyklai, kurioje gyveno lietuvių pabėgėliai. Istorikų darbuose, pristatant visą stovyklinio laikotarpio gyvenimą, kol kas apsiribojama tik bendrais bruožais, plačiau nesigilinant į vienos stovyklos gyvenimą. Lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri turi savo emigracijos istoriją. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai tapo emigrantų tauta. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tūkstančiai Lietuvos šeimų apleido savo šalį ieškodami geresnio ir sotesnio gyvenimo svetur. Daugiausiai jų patraukė į naujų galimybių ir svajonių šalį – Ameriką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artinantis antrajai sovietų okupacijai dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų kartu su vokiečių kariuomene traukėsi į Vakarus. Tai buvo politinė emigracija. Į Vakarus traukėsi daug išsilavinusių žmonių, tautos žiedas: žymūs politikai, menininkai, mokslininkai, tie kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas. Pasibaigus karui daugiausiai lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, kur juos globojo tarptautinės UNRRA, vėliau IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šelpimu, apgyvendinimu ir tolimesne emigracija. Didžioji dalis lietuvių pabėgėlių emigravo į JAV (apie 30 tūkst.), o likusieji į Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes. Nors pirmaisiais pokario metais daug kas tikėjo greitu Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The camp of the war refugees of Kempten has been chosen not accidentally as quite a big number of Lithuanians was gathered in that camp. When analyzing the period of DP, there was a lack of studies particularly about this camp where Lithuanian refugees lived. When presenting the life of the whole camp period, historians’ works did not include the description the life of Kempten camp in more details. It was limited only to general descriptions. The Lithuanian nation is one of the those who have their history of emigration. Lithuanians became a nation of emigration at the end of 19th century and the beginning of the 20th century. Even before World War I thousands of families of Lithuania left their country when looking for a better life abroad. Most of them headed for America, the country of new possibilities and dreams. With the end of World War II and the approach of the second soviet occupation thousands of inhabitants of Lithuania retreated to the West together with the German troops. It was a political emigration. A lot of educated people retreated to the West: famous politicians, artists, scientists, also the ones who held high positions. After the war most of Lithuanians gathered in DP camps in Germany where they were fostered by international organization UNRRA and later by IRO which supported war refugees, provided them with accommodation and took care of their further emigration. Most of Lithuanian refugees emigrated to USA (appr. 30 thous.) and the rest part left for... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo objektas – emigracijos tema Lietuvos žiniasklaidoje bei politniuose pranešimuose. Semestrinio darbo tikslas – nustatyti emigracijos temos atskleidimą žiniasklaidoje dienotvarkės nustatymo požiūriu. Darbo uždaviniai: aptarti emigracijos reiškinį Lietuvoje ikisovietiniu laikotarpiu ir po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo iki 2010 m.; nurodyti pagrindinius dienotvarkės nustatymo teorijos teiginius; apžvelgti tyrimus, taikančius dienotvarkės nustatymo teoriją emigracijos temos kontekste; aptarti emigracijos temą pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje; atlikti emigracijos temos Lietuvos žiniasklaidoje turinio analizę; atlikti emigracijos temos politiniuose tekstuose turinio analizę. Analizuojant, sisteminant bei apibendrinant mokslinę literatūrą, prieita prie išvadų, jog emigracija moksliniuose šaltiniuose dažnai apibūdinama kaip lietuvių tautos bruožas, o patys lietuviai – diasporos tauta. Ikisovietinių laikotarpių emigracijos mastai, priežastys nėra itin plačiai nagrinėtos, o apie pasėkmes apskritai nėra kalbama. Tyrimas atskleidė, jog emigracijos temos dinamika politinėje ir žiniasklaidos dienotvarkėse sutampa. Dienotvarkės nustatymo požiūriu, emigracija Lietuvos žiniasklaidoje nagrinėjama atsižvelgiant i politinę dienotvarkę. Išryškėjo dienotvarkės nustatymo ypatumai spausdintinės žiniasklaidos atveju - kuo mažiau apie emigraciją kalbėjo politikai, tuo daugiau straipsnių šia tema buvo spausdinama, tačiau kai politiniai šaltiniai imti cituoti dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / Final Master's thesis - emigration and Lithuanian media reports and policy reports. The aim of the terminal - the theme of emigration disclosure in the media agenda setting approach. Job tasks: to discuss the phenomenon of emigration during the pre-Soviet Lithuania, and after 1990 Restoration of Independence until 2010; the main agenda setting theory arguments, to review studies using the theory of agenda setting, theme in the context of immigration, emigration to discuss the topic in the media world and Lithuanian, a Lithuanian theme of emigration in the media content analysis of the themes of emigration for political content analysis of texts. Analyzing, systematizing and summarizing the scientific literature and came to the conclusion that the emigration of scientific sources, is often described as a feature of the Lithuanian people, and most Lithuanians - Diaspora people. Pre-Soviet periods, the magnitude of emigration, the reasons are not very well considered, and the consequences of not being spoken. Today Lithuanian emigration is nothing new or unexpected event. Scientific and journalistic sources often associated with globalization is defined as a dynamic process, but solid and consistent research on this topic, however, missing. Following the work of the scientific research analysis showed that the political forces, through agenda-setting mechanisms, is able to reach the public and influence their opinion so that it would be advantageous or disadvantageous to a... [to full text]

Over the years hundreds of thousands Lithuanian people found themselves far away from their native country because of various reasons. When Lithuania became a member of European Union in 2004, Europe’s open states’ frontiers activated Lithuanian people to migrate to the USA, Ireland, Great Britain, Sweden, Norway, Denmark, Germany and the West. Lithuanian emigrants and their children at all times getting into a different linguistic tone and sphere permanently or for a short period confront with many problems: emigrants’ adaptation and integration in the sphere of foreign countries keeping their nationally. Expression of successful migrants’ adaptation and integration is social involvement in new society. Polysemantic conception of social involvement is associated with political and civic awareness, involvement in economical, political, cultural and society life, development of ethnic culture and keeping the nationally. Herein scientific work it was tried to explore Lithuanians’ who live in Great Britain caliber as the factor of their cultural adaptation. The records of this research established that most Lithuanian migrants who live in England now belong to the emigratory surge which started after Lithuania became a member of European Union. These emigrants are looking for bigger emolument, better quality of life so they can be ascribed to economical emigrants. Most respondents are young and single (or they left their families in Lithuania), most of them finished vocational... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti Lietuvos ergoterapijos studentų požiūrį į jų karjeros galimybes. Tyrimo metodika: Vienmomentinė apklausa buvo vykdoma Kauno medicinos ir Vilniaus universitetuose bei Kauno, Vilniaus ir Utenos kolegijose 2007 m. rugsėjo - lapkričio mėn. Tyrimo objektas - visi ergoterapijos studentai, studijuojantys Kauno medicinos ir Vilniaus universitetuose, bei ergoterapijos studentai, studijuojantys Kauno, Vilniaus ir Utenos kolegijose. Statistinėje analizėje buvo naudotos 255 teisingai užpildytos anketos (69,1 proc. visų išdalintų anketų). Rezultatai: Didžioji dalis respondentų (75,3 proc.) tikėjosi rasti darbą Lietuvoje. Labiausiai tikėjosi Lietuvoje įsidarbinti Kauno (82,1 proc.) bei Vilniaus (81,5 proc.) kolegijų studentai. Kiek mažiau tuo tiki universitetų studentai. Daugiau nei pusė (59,2 proc.) apklaustųjų pageidavo dirbti reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. Privačia praktika norėtų verstis 14,1 proc. studentų. Statistiškai reikšmingai daugiau žinančių, kur dirbs baigę studijas, buvo tarp kolegijų (8,6 proc.) nei tarp universitetų (2,2 proc.) respondentų (p<0,05). Kauno medicinos universitete žinančių, kur dirbs baigę studijas, nebuvo nei vieno studento. Dirbti į užsienio šalis galvoja išvykti 29,4 proc. respondentų. Vilniaus kolegijoje buvo daugiausia studentų (35,4 proc.), lyginant su kitomis mokymo įstaigomis, ketinančių baigus studijas vykti dirbti į užsienio šalis. Beveik pusė (44,3 proc.) respondentų kaip pagrindinę išvykimo priežastį... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate attitudes of Lithuanian occupational therapy students to their career possibilities. Methods: Survey has been carried out at Kaunas University of Medicine Vilnius University and Kaunas, Vilnius and Utena colleges. Questionnaires were distributed to all occupational therapy undergraduate students. In the analysis, 255 correctly filled in questionnaires were used (response rate 69.1%). Results: The biggest part (75.3 %) of respondents expected to find a job in Lithuania. The most optimistic students were in Kaunas (82.1%) and Vilnius (81.5%) colleges. Fewer expectations had students from other Universities. More than a half (59.2%) of the respondents was willing to work in the institutions of rehabilitation and sanatorium treatment. Meanwhile, 14.1% of students expressed the will to start private practice. Statistically significantly more respondents, who knew where they will work after the graduation of their studies, were from colleges (8.6%) than from universities (2.2%) (p<0.05). It was no single student from Kaunas University of Medicine, who knew his workplace after the graduation. The biggest proportion of students (35.4%), which was eager to emigrate after the graduation was in Vilnius college. Almost half of respondents (44.3%) indicated that the higher salary could be the reason for leaving abroad. This was more important for college students than for university students (p<0.05). Second important reason for leaving the country, was better work... [to full text]