Tyrimo aktualumas. Greitai besikeičiančiame pasaulyje, mokykloje, ikimokyklinėse įstaigose, kaip ir kitose visuomenės gyvenimo srityse iškyla naujų, spręstinų problemų, joms išspręsi pedagogams dažnai nepakanka įgytų kompetencijų, todėl būtina nuolat mokytis ir keistis. Darbuotojai, o ypatingai pedagogai turi būti pasirengę nuolatiniam mokymuisi, taip pat priimti žinias, kad galėtų ne tik sėkmingai realizuoti save darbo pasaulyje, bet ir perteikti žinias žmonių grupei organizacijoje, kuri siekia bendrų tikslų. Taigi, šiame kontekste kyla aibė probleminių klausimų: kokia mokymosi organizacijoje patirtis yra ikimokyklinio ugdymo institucijoje ir kaip ji prisideda prie pedagogų profesinio mobilumo, kokie veiksniai turi įtakos pedagogų mokymui(si) organizacijoje, kaip galima skatinti pedagogų profesinį mobilumą tiriant mokymo(si) organizacijoje per kvalifikacijos tobulinimo(si) sistemas patirtį ir kt. Minėti klausimai ir suponuoja pedagoginę šio darbo problemą. Tyrimo objektas – ikimokyklinių įstaigų pedagogų profesinio mobilumo skatinimas. Tyrimo hipotezė. Tikėtina, kad tyrinėjant ikimokyklinio ugdymo pedagogų mokymosi organizacijoje patirtį galima numatyti jų profesinio mobilumo skatinimo prielaidas ir galimybes. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti ikimokyklinių įstaigų pedagogų profesinio mobilumo skatinimo prielaidas ir galimybes tiriant jų mokymosi organizacijoje patirtį. / Relevance of the research. Rapidly changing the world, in school, preschools, and other areas of public life are arising new challenges to solve the problems and educators often insufficient competences, so it is necessary to learn and change constantly. Personnel, particularly the educators must be prepared to learn permanent, to take the knowledge and be able to realize successfully in the world of work and to transfer knowledge for a group of people in an organization that seeks common goals. So, in this context, there is a number of issues: what is the experience of learning in the organization of pre-school educational institution and how it contributes to teachers' professional mobility, what factors affect training (learning) in teachers' organization, how to promote teachers' professional mobility investigating training (learning) in the organization during the system of professional development, experience and so on. These questions and assume the pedagogical problem of this work. The object of investigation: promotion of pre-school teachers' professional mobility. The study hypothesis. It is likely that searching the experience of pre-school teachers' learning in the organization we can provide their professional mobility assumptions, and opportunities. The aim of the research: to base theoretically and empirically investigate the assumptions of pre-school teachers' professional mobility.

Fizinis aktyvumas – ypač svarbus sveikos gyvensenos komponentas, kuris turi susiformuoti jau vaikystėje. Fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą. Todėl fizinio aktyvumo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir darželyje. Bakalauro darbo tikslas atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą. Tyrime dalyvavo 103 respondentai, 3 – 7 metų amžiaus vaikų tėvai, tyrimas atliktas 2011 metų vasario mėnesį Šiaulių rajono Kuršėnų lopšelyje – darželyje ,,Eglutė“. Tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos metodu, kuriuo buvo tirta: 1) kaip tėvai vertina savo vaikų sveikatą, fizinį pasirengimą ir fizinio aktyvumo poveikį sveikatai; 2) tėvų žinios ir nuomonė apie darželyje vykdomas fizinio aktyvumo formas; 3) kokiomis fizinio aktyvumo veiklomis laisvalaikiu užsiima vaikas ir šeima, bei jų nuomonę apie jas. Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta, kad tėvų požiūris į vaikų fizinį aktyvumą yra teigiamas. Tyrimas atskleidė, kad dauguma tėvų savo vaikų sveikatą ir fizinį pasirengimą vertina puikiai. Tirtas tėvų požiūris į fizinio aktyvumo veiklų poveikį sveikatai atskleidė tėvų teigiamas nuostatas į fizines veiklas. Tačiau paaiškėjo, kad respondentai nežino, kad fizinei pratimai mažina vaikų nuovargį, tai rodo, kad tėvams trūksta informacijos apie fizinių veiklų poveikį vaikų sveikatai. Tėvai yra gerai informuoti apie fizinio aktyvumo formas darželyje ir sutinka, kad jos yra reikalingos, bei naudingos vaikams. Ikimokyklinė... [toliau žr. visą tekstą] / Physical activity is an especially important component of healthy style of living, which must be formed in one‘s childhood. Physical activity influences the harmonious development of the child‘s body and his/her health. Therefore, the encouragement of physical activity must be promoted both in a family and a kindergarten. The aim of the bachelor‘s work is to reveal the pri-school children‘s parents‘ attitude towards their children‘s physical ativity. 103 respondents took part in the research. They were children‘s of age from 3 to 7 parents. The research was carried out in February, 2011 at Šiauliai region Kuršėnai kindergarten ,,Eglutė“. The questionnaire method was applied in the survey. The following questions were formulated: 1) how parents evaluate their children‘s health, physical fitness and connection between physical activity and state of health; 2) parent‘s attitude and knowledge about the forms of physical activities in the kindergarten; 3) what free time physical activities are popular among the families and what parent‘s attitude towards them are. The research analysis states that parent‘s attitude towards their children‘s physical activity is positive. The reasearch also states that most of parents evaluate their children‘s health and physical fitness as excellent. The work reveals parent‘s positive attitude towards the physical activities‘ influence on children‘s health. However, the survey reveals the lack of parent‘s information about the link... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama paslaugų kokybė ir jos vertinimas, analizuojama paslaugų samprata, paslaugų kokybės esmė, išanalizuoti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių mokslinėje literatūroje pateikiami paslaugų kokybės modeliai bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų specifika. Darbo tikslas – įvertinti Kuršėnų vaikų lopšelių – darželių teikiamų paslaugų kokybę. Teikiamų paslaugų kokybei įvertinti buvo pasitelktas SERVQUAL paslaugų kokybės tyrimo modelis. Gauti atlikto tyrimo rezultatai parodo, kad tyrime dalyvavusių respondentų nuomone, bendra visų Kuršėnų miesto vaikų lopšelių – darželių teikiamų paslaugų kokybė yra gera. Respondentų nuomonės skiriasi tik vertinant atskiras paslaugų kokybės dimensijas: aukščiausiai vertinamos tikrumo, empatijos bei patikimumo dimensijos. Žemiausiai iš visų lopšelių – darželių teikiamų paslaugų vertinamos reagavimo ir apčiuopiamumo dimensijos. Aukščiausiai visas paslaugų kokybės dimensijas vertina Kuršėnų miesto vaikų lopšelio – darželio „Buratinas“ respondentai, tuo tarpu žemiausiai teikiamų paslaugų kokybę vertina Kuršėnų miesto vaikų lopšelio – darželio „Eglutė“ respondentai. / Undergraduate thesis examines service quality and its evaluation, analyzes service conception, service quality gist, analyzes the quality of service models presented the scientific literature by Lithuanian and foreign authors. The objective of the research is estimates the quality of service in all Kuršėnai early childhood centers. The service was estimated proposed SERVQUAL service quality model. The obtained results showed that survey respondents considered that the overall quality of services of all Kuršėnai early childhood centers is good. The respondent’ s opinion differs only in the assessment of individual service quality dimensions: the service quality certainty, empathy and reliability dimensions were top rated. Whereas response and tangibility dimensions got the lowest evaluation from the respondents in all Kuršėnai early childhood centers. All the service quality dimensions were top rated by respondents in Kuršėnai early childhood center “Buratinas”, while all the service quality dimensions got the lowest evaluation from the respondents in Kuršėnai early childhood center “Eglutė.

Bakalauro darbe analizuojami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo su bendraamžiais, ypatumai. Tyrime dalyvavo: 20 4-6 metų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; 241 jų bendraamžis; 17 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų ir 3 globėjai; 48 tėvai, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir lanko grupę kartu su SUP turinčiais vaikais; 14 auklėtojų, kurių grupėse ugdomi vaikai, turintys SUP. Analizuojant SUP turinčių vaikų ir jų bendraamžių interviu bei stebint jų bendravimą, buvo siekiama įvertinti ikimokyklinukų bendravimo ypatumus ir atskleisti priežastis, turinčias įtakos jų bendravimui. Interviu su tėvais ir auklėtojais buvo siekiama įvertinti informaciją bei požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus. Nustatyta, kad pusė SUP turinčių vaikų sėkmingai bendrauja arba siekia bendravimo. Kita dalis yra pasyvūs, savarankiškai negeba inicijuoti bendravimo arba tai daro netinkamu būdu, negeba veikti kartu, laikytis taisyklių. Netinkamas jų elgesys siekiant užmegzti tarpusavio ryšius ar bendravimo metu, formuoja priešišką bendraamžių nuostatą į SUP turintįjį. Sėkmingą bendravimą lemia gebėjimas tinkamai užmegzti ryšį, veikti kartu, laikytis taisyklių. Tėvai neįvertina SUP turinčių savo vaikų bendravimo sunkumų. Sunkumus įžvelgia tik dėl kalbos sutrikimo ir charakterio bruožų. Auklėtojų požiūriu visi SUP turintys vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Negebėdami užmegzti ir/ar palaikyti tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work analyses the peculiarities of communication between pre-school children and their peers with special education needs. The participants of the research: 20 from 4 to 6 year old children with special education needs and 241 of their peers; 17 parents and three foster-parents of children with special education needs; 48 parents who children are not with special education needs but attend the same group with them; 14 educators who work with children with special education needs. For the attainment of evaluating the peculiarities of communicating of pre-school children and establishing the facts influencing communication, the interview of the children with special education needs and their peers has been analysed and their communication observed. The interview has been provided in purpose to assess the information and the attitude towards peculiarities of children relationship. Furthermore, it has been set that half of the children with special education needs communicate or seek to communicate successfully, whereas the others are passive, are not able to initiate communication on their own or do it in a wrong way and cannot act together or keep rules. Inadequate their behaviour during communication or taking a try at getting in with forms unfriendly attitude towards the children with special education needs. The ability to strike up a friendship, to act together and keep rules determines successful communication. The communication difficulties of the children... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, požiūris į žaislų saugumą. Tyrime dalyvavo 100 tėvų, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus. Literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad žaidimas yra vaikų savarankiška veikla, padedanti juos auklėti ir mokyti perteikti jiems žmonių veiklos patirtį. Žaislas žaidime yra tam tikras ženklas daiktų, kurių paskirtį vaikas turi sužinoti ir su kuriais turi išmokti įvairių veiksmų. Žaidimas kaip vaiko gyvenimo organizavimo forma svarbus tuo, kad padeda formuotis vaiko psichikai. Taip pat tyrimo metu buvo atlikta dokumentų reglamentų, žaislų higienos ir saugos reikalavimų analizė, kuri atskleidė, kad žaislai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad žaidžiant arba naudojant kokiu nors numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną, nesukeltų pavojaus sveikatai ar rizikos susižeisti. Anketinės apklausos metodu tirta, pagal kokius kriterijus tėvai perka žaislus savo vaikams; iš kokios medžiagos pagamintų žaislų jų vaikas turi daugiausiai; kur tėvai dažniausiai perka žaislus vaikams; ar prieš įsigyjant žaislą, tėvai skaito etiketes; kokia informacija tėvams yra svarbi žaislų etiketėje; ar tėvai perka žaislus be pakuočių ar be ženklinimo; kaip mano tėvai, kokiose dokumentuose yra kalbama apie žaislų saugą ir kas reglamentuoja žaislų saugą; tėvų nuomone, svarbiausios žaislų atliekamos funkcijos; tėvų nuomone, kokie žaislai pavojingiausi vaikų sveikatai; kas yra atsakingi, kad prekybai... [toliau žr. visą tekstą] / Parents’ bringing up pre-school aged children attitude towards safety of toys is being analyzed in the bachelor work. 100 parents raising pre-school children participated in the research. The analysis of literature sources has revealed that games are children’s independent activity helping to bring them up and teach, as well as to pass over human activity experience. A toy in a game is a certain sign of items whose purpose a child has to find out and learns to perform different action. A game is significant as a form of organizing a child’s life which helps to develop a child’s mentality. An analysis of toys hygiene and safety requirements and document regulations has been carried out which revealed that toys should be constructed and produced in the way that they do not cause danger to children’s health or a risk to get injured while playing or using it in any other way, taking children’s common behavior into account. Using a method of questionnaire we have investigated the following issues: according to which criteria parents buy toys for their children; the material which the majority of toys are made of; where parents usually buy toys from; whether parents read labels before buying a toy; what information is relevant to parents in the labels; whether parents buy toys without packaging or marking; in parents opinion, what documents inform about safety of toys and what regulations it; parents’ point of view about the main function of toys and what toys cause most... [to full text]

Šiame darbe kokybės užtikrinimo iššūkis analizuojamas gvildenant žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės tendencijas ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programas teikiančiuose Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Darbe apibrėžtos ikimokyklinio ugdymo mokyklų žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės tendencijos ir vadovų vaidmuo šiame procese, atskleistas ikimokyklinio ugdymo mokyklų žmogiškųjų išteklių valdymo reikšmingumas, planuojant žmogiškuosius išteklius bei sąsajas su kokybe, išryškintas vadovų požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijas švietimo organizacijos kaitai. Tai galima laikyti magistrinio darbo teoriniu reikšmingumu. Praktinį darbo reikšmingumą nusako tyrimo instrumento sudarymas - žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės tobulinimui įvertinti, atlikto tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos išvados bei pateiktos rekomendacijos žmogiškųjų išteklių valdymo kokybei gerinti darželių-mokyklų vadovams. / This work analyzes the quality assurance tendencies of human resource management in pre-primary, pre-school and primary education programmes provided by the pre-primary educational institutions of the city of Vilnius. The work defines the tendencies towards the quality of human resource management in pre-primary educational institutions and the role of school managers in this process, the significance of human resource management in pre-primary educational institutions has been revealed as well, the attitude of school managers to the tendencies towards human resource management for the change of the educational institution have been revealed in the planning of human resource and quality links. The significance of the practical work is described by the development of the research instrument – to evaluate the improvement of human resource management, conclusions that have been drawn after analyzing the results of the research and recommendations that have been given to school managers for the improvement of human resource management.

Temos aktualumas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų nelaimingi atsitikimai įvyksta namuose ne tik dėl to, kad vaikai yra maži ir judrūs, bet ir dėl nesaugios jiems namų aplinkos. Apsaugoti nuo sužalojimų namų aplinkoje galima pasitelkus įvairias priemones. Viena iš jų, saugios aplinkos sukūrimas. Šiandieninės galimybės ir inovatyvios technologijos leidžia sukurti maksimaliai saugią aplinką vaikams, bet dažnai tėvai nežino apie galimus saugios aplinkos požymius. Dar viena labai svarbi ir efektyvi prevencijos priemonė – vaikų mokymas. Tėvams svarbu žinoti ir suprasti, kad nepakanka vien sukurti vaikams saugią aplinką, juos išmokyti saugiai elgtis joje, tačiau nemažiau svarbi atidi suaugusiųjų priežiūra. Tyrimo objektas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų teisių saugiai aplinkai užtikrinimas namuose. Tyrimo tikslas. Ištirti, ar tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, užtikrina vaikų teises į saugią aplinką namuose, pasitelkiant edukacines priemones tėvams ir vaikams. Tyrimo metodika ir imtis. Tyrimas atliktas 2014 metais kovo – balandžio mėnesiais, Joniškio miesto ikimokyklinėse įstaigose. Tyrimo imtį sudarė 20 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir 230 tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, anketinės apklausos tėvams ir pedagogams, aprašomoji statistika. Išvados. Literatūros analizė parodė, kad vaikams pavojų kelia nesaugi namų aplinka. Socialinė-kultūrinė aplinka, kurioje vaikas auga (gyvena), labai... [toliau žr. visą tekstą] / Researchrelevance. Theaccidentshappen at homeforpre-schoolchildrennotonlybecausethey are smallandactive, butaswellbecauseofunsafehomeenvironment. Variousmeasurescanhelpensuresafety. One ofthemiscreationofsafeenvironment. Nowadayspossibilitiesandinovativetechnologiesletcreatethesafestenvironmenteverafter, butparentsdon‘tknowavailablemarksofsafeenvironment at homeforchildren. Theotherveryimportantandeffectivemeasureischildreneducation. It isveryimportant to knowandunderstandforparentsthat it isnotenough to teachhow to behaveinsafeenvironment, it isveryimportantthingisthe care ofadults. Researchobject. Pre-schoolchildrenrightsensuring a safeenvironment at home. Theaimoftheresearch. To investigateifparents, havingpre-schoolchildren, ensurechildren‘srights to a safeenvironment at homethrougheducationalmeasuresforparentsandchildren. Amountoftheresearcanditsmethodology. TheresearchwasperformedfromMarchtillAprilin 2014, inpre-schooleducationalinstitutionsin Joniškis. Theamountofresearchconsistsof 20 pre-schooleducationalinstitutionpedagogues, 230 parents, havingpre-schoolchildren. Thesemethodswereused: theanalysisofscientificliterature, questionnairesforparentsandchildrenanddescriptivestatistics. Conclusions. Literatureanalysisshowedthatthethreatsforchildren are inunsafehomeenvironment. Socio-culturalenvironmentwhere a childgrows (lives) isveryimportantforfurtherdevelopment. Thethreatsforchildren at homecan be madebyfamilymembers, plants, chemicalmaterials, medicine... [to full text]

Vaikystė – tai toks žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai vystosi patys svarbiausi asmenybės charakterio bruožai bei psichologiškai bei fiziškai būtiniausi įgūdžiai. Suaugusiųjų pastangos sukurti savo atžaloms ar ugdytiniams emociškai saugią ir vertybiniu atžvilgiu pilnavertę atmosferą turi ypatingą reikšmę. Pagrindinis tiek šeimos, tiek ugdymo įstaigos uždavinys yra dorovinis asmenybės auklėjimas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų moralinį brandumą ir padėti suaugusiesiems tinkamai įvertinti jų dorovinio auklėjimo svarbą. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pedagoginę ir psichologinę literatūrą apie žmogaus moralinės mąstysenos reiksmę ir aktualumą, aptariant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinio ugdymo ypatumus. 2. Sužinoti, kokias ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybines nuostatas atskleidžia jų elgesys įvairiose socialinėse situacijose. 3. Išsiaiškinti, kokie yra tiriamojo prioritetai, sprendžiant įvairias moralines dilemas. 4. Atskleisti, kokios vertybiniu atžvilgiu aktualios problemos kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mėginti suprasti to priežastis. 5. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikų dorinį ugdymą bei sužinoti jų taikomus ugdymo metodus. Tyrimo metodai: 1. Teorinis: mokslinės ir psichologinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: stebėjimas, pokalbis, anketavimas. 3. Statistinis: tyrimo rezultatų apdorojimas. Tyrimo dalyviai: stebėjimuose dalyvavę 130 penkerių – šešerių metų amžiaus vaikai; individualių pokalbių metu moralines dilemas sprendę 105... [toliau žr. visą tekstą] / Childhood is the period of lifetime when the most important character traits of personality and necessary psychological and physical skils are under development. The adult efforts to create an emotionally safe and valuable atmosphere for their offspring or pupils are of great significance. The moral education of personality is to be the main task of family and school .The aim: to clarify preschool children’s moral maturity helping adults to evaluate the importance of moral education. Tasks: 1.To analyse educational and psychological literature on the relevance of human moral thinking, discussing the features of preschool children’s moral education, as well. 2. Finding out the moral values of children’s behavior in different social situations. 3. To clarify particular child’s priorities solving various moral dillemas. 4. To reveal topical moral problems in the educational institutions trying to understand their reasons. 5. Finding out teachers’ views on the moral education of children and appropriate methods applied. Research methods: 1. Theoretical: The analysis of scientific and psychological literature. 2. Empirical: Observation, interview, questionnaire. 3. Statistical: Proceeding the results of empirical research. Participants of research: observation included 130 five to six-year-old children; 105 five to six-year-old children participated in the individual interview solving moral dillemas; 97 educators of kindergarten answered the questionnaire. The study revealed... [to full text]

Darbo tikslas: atlikti pritaikyto maitinimo paslaugos prieinamumo Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvertinimą. Uždaviniai: įvertinti tėvų požiūrį į maitinimo organizavimą Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose; išanalizuoti pritaikyto maitinimo poreikį ir dažniausias jo priežastis ikimokyklinio ugdymo įstaigose; įvertinti įstaigų vadovų bei slaugytojų pasirengimą užtikrinant pritaikytą maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose; įvertinti pritaikyto maitinimo organizavimą specializuotoje vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje „Pušelė“. Tyrimo metodika: kiekybinis momentinis tyrimas; tyrimo dalyvių tikimybinė atranka: ikimokyklinio ugdymo įstaiga – grupė. Analizuojamosios imties dydis = 865 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai. Atsako dažnis 73,7 proc. Papildoma imtis – 56 respondentai (28 ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai bei 28 slaugytojos). Atsako dažnis 100 proc. Gautiems duomenims apdoroti naudotos SPSS 17.0, Microsoft Excel of Windows programos. Rezultatai: aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgiję daugiau nei 1/3 vaikų mamų ir 1/4 tėčių. Didžiąją dalį vaikų valgiaraščio sudaro grūdiniai/ankštiniai, pieno bei mėsos produktai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos teikiamą maitinimo paslaugų kokybę 59,9 proc. tėvų vertina gerai arba vidutiniškai. Tėvai, kurie blogai vertina ugdymo įstaigos teikiamą maitinimo paslaugų kokybę nuolat domisi vaiko dienos meniu (p<0,05).Vaikų, kurių sveikata yra puiki/labai gera ir gera/vidutiniška, tėvai nepasigenda jokių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work: to evaluate the accessability of the applied nutrition service in preschool institutions of Šiauliai city. Objectives: to evaluate parents’ attitude towards the organization of nutrition in the preschool institutions of Šiauliai city; to analyze the demand for the applied nutrition and its most frequent reasons in preschool institutions; to evaluate the preparation of the institution heads and nurses ensuring the applied nutrition in the preschool institutions; to evaluate the organization of the applied nutrition in the specialized preschool institution “Pušelė”.

Dauguma mokslininkų kalbėdami apie karjeros projektavimo vieną iš pirmųjų elementų – ugdymą karjerai, nurodo, jog jis turi prasidėti asmens mokykliniais metais. Tačiau visi pamiršta, kad žmogui daugeliu atveju svarbiausias amžiaus tarpsnis – ankstyvoji vaikystė, jo ikimokykliniai metai. Šis laikotarpis turi didelės įtakos tolimesnei žmogaus raidai, kuo vaikai užsiima, kaip jie yra ugdomi šiuo laikotarpiu, lemia ir jų karjeros siekius bei karjeros kokybę tolimesniais raidos etapais. / When scientists are talking about the first element of a career development most of them state that it must start at school age. However they almost always forget that in many cases the period of early childhood and preschool age is the most important period in human’s life and very important for his further development. The way how children are educated also determines their career aspirations and the quality of their future career.