Nowadays integration is of great importance and is being widely analysed. Organization of education, training of teachers, pedagogic community, public point or view ant other aspects of this topic are very important. Most research papers analyse general features of education, views and regulations, readiness to educate the disabled. However, there is no literature about how Physical Education teachers should educate and train disabled students. It is known that sports and physical exercises are very important for better physical, emotional and social state of the disabled. As the disabled are being integrated into comprehensive schools, they should also be integrated into regular Physical Education lessons. Specialists, who teach movements, physical activity and sports, must know the needs, motivation and interests of the disabled and should be aware of the restrictions due to disability. Do comprehensive schools really grant all rights for the disabled take part in Physical Education lessons? Do Physical Education teachers appreciate the importance of social integration of the disabled? In order to find answers to these questions a survey has been carried out. The aim was to identify knowledge of comprehensive schools Physical Education teachers about the peculiarities of physical activity of the disabled. The objectives: 1) make the instrument for the survey – prepare a questionnaire for Physical Education teachers; 2) interview Physical Education teachers in written... [to full text]

Kryptingas mokinių fizinis ugdymas sudaro prielaidas formuoti greitumo lavinimą kūno kultūros pamokose. Asmenybės ugdymas įgyvendinamas įvairia praktine veikla, tenkinančia asmens interesus ir poreikus, kurių dėka galima atskleisti asmens fizines ir pichines galimybes. Tyrimo problema. Bendrojo lavinimo mokykloje greitumo gebėjimų lavinimui skiriamas nepakankamas dėmesys. Mokytojai nesupažindina mokinių su greitų judesių atlikimo specifika. Paaugliai per kūno kulturos pamokas beveik neatlieka greitumą lavivančių pratimų. Šią problemą galima būtų ispręsti parengiant ugdymo programas, kuriose būtų nuosekliai taikomi greitumą lavinantys pratimai. Tyrimo objektas. Greitumo lavinimo procesas bendrojo lavinimo mokykloje ir jo poveikis greitų judesių atlikimui. Tyrimo hipotezė. Tikėtina, kad kūno kultūros pamokose skiriant didesnį dėmesį greitumo lavinimui ir atsižvelgiant į didaktinius jo ugdymo principus – keisis mokinių požiūris į šiuos pratimus, gerės greitų judesių atlikimo kokybė, bus išspręstas vienas iš sudėtingiausių moksleivių visapusiško fizinio ugdymo uždavinių. Tyrimo tikslas. Ištirti paauglių greitumo raišką ir jo lavinimo galimybes per kūno kultūros pamokas. Tyrimo uždaviniai: 1.išanalizuoti teorines greitumo lavinimo paauglystėje prielaidas; 2.išsiaiškinti mokinių suvokimą apie greitumą bei požiūrį į greitumą ugdančius pratimus; 3.išanalizuoti greitumo ugdymo raišką ir jo lavinimo galimybes per kūno kultūros pamokas. Respondentai: 14 - 15 metų berniukai... [toliau žr. visą tekstą] / Purposeful students’ physical education provides the preconditions to from the development of quickness in the lessons of Physical Education. The development of personality is implemented by various practical activities that satisfy personal interests and needs and with the help of which it is possible to reveal physical and psychical abilities of a person. The problem of the research. In general education schools too little attention is paid to the development of quickness abilities. The teachers do not introduce the students with the particularities of performing quick movements. Teenagers do not do quickness training exercises. This question may be solved by preparing education programmes on the grounds of which quickness training exercises would be consistently applied. The subject of the research. The process of quickness training in general education school and its impact on performance of quick movements. The hypothesis of the research. It is presumptive that by paying more attention to the quickness training in Physical Education lessons and taking into consideration didactic principles, students’ attitude towards these exercises will change, the quality of quick movements performance will improve and one of the most complicated objectives of versatile pupils’ physical education will be solved. The aim of the research. To investigate the expression of teenagers’ quickness and the possibilities of its training in Physical Education lessons. The objectives of the... [to full text]

Šiandien kūno kultūra ir sportas tampa daugelio žmonių neatskiriama gyvenimo dalimi. Kūno kultūra ir sportas aktyviai prisideda prie visapusiško žmogaus ugdymo. Ugdymas priklauso tai žmogiškojo veikimo sričiai, kurioje vyksta nenutrūkstamas kartų atsinaujinimas. Svarbiausi vaiko ugdyme: aktyvumas, per jį vaikas vystosi fiziškai, santykiauja su socialine aplinka, realizuoja įgimtas galimybes ir formuojasi kaip asmenybė; bendravimo dėka jis tampa kolektyvo nariu, įvaldo naujas socialinio bendravimo normas; pažinimas; poveikis aplinkai kurio dėka tiria aplinką ir stengiasi daryti jai poveikį. Tyrimo objektas – kūno kultūros ir sporto projektų įtaka vaikų (12 – 13 m.) ugdymui. Tyrimo hipotezė – jei tikslingai bei kryptingai rengtume bei organizuotume kūno kultūros ir sporto projektus, ugdomasis poveikis vaikams būtų veiksmingesnis vaikų užimtumui, saviugdai, vertybių formavimuisi, sveikatinimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kūno kultūros ir sporto projektų ugdomąjį potencialą. Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro šiuolaikinių ugdymo teorijų požiūris (Miškinis, 2002, Kaškelytė, 2000, Kathy, 1999, Malinauskas, 2006, Dumčienė, 2002, Bitinas, 2000), t.y. pagrindiniai ugdymo teorijos principai – savirealizacija, bendradarbiavimas, tvirti ryšiai su aplinka. Šiuolaikinių ugdymo teorijos principai atskleidžia ugdymo pažinimo metodus, todėl šiame darbe buvo pasirinktas ugdymo tyrimo metodas – eksperimentas. Mokslininkai (Zhou, 2003, Kaškelytė, 2000 ir kt.) teigia, jog ugdymo principais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays physical education and sport is an integral part of many people's life. Physical culture and sport contribute human education. Education belongs to the sphere of human action, which is the continuous renewal of the generations. The most important children's education: activity, during which a child develops physically, sex with the social environment and realize innate possibilities of the formation of personality, communication, rules of social interaction. The object of research - children (12 - 13 years) and the sports teacher approach of physical education and sport. Hypothesis - if deliberately and purposefully prepare and organization of physical culture and sports projects, educational effect on children has a greater chance to influence the activity of children, learning of, values formation, health care. The aim of the survey – to analyse the educational potential of sports and physical education. Methodological study based on nowdays theories of teaching approaches (Wood, 2000, Kaškelytė, 2000, Kathy, 1999, Malinauskas, 2006, Dumčienė, 2002, the California, 2000). There are the basic principles of educational theory - self-realization, strong relationships with the environment. The principles of modern educational theory reveals the cognitive training techniques, so this work has been selected educational method - experiment. The researchers (Zhou, 2003, Kaškelytė, 2000, etc..) state that teaching and values organized sports projects, satisfying the... [to full text]

Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą] / In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text]

In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text] / Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas: kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raiška. Tyrimo tikslas: nustatyti kūno kultūros mokytojo didaktinės kompetencijos raišką mokymo paradigmų kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokymo (si) paradigmos kaitos ir didaktinės kompetencijos raiškos tendencijas. 2. Nustatyti Kėdainių miesto mokyklų kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raišką lyties aspektu. 3. Nustatyti Kėdainių miesto mokyklų kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raišką darbo stažo aspektu. Rezultatai ir išvados. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, santykį bei galimybes, taip pat kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Mokytojui nebepakanka atlikti vien tik žinių perteikėjo, vertintojo ir teisėjo vaidmenis. Mokytojo vaidmuo suprantamas kaip pagalbininko, kuris turi rūpintis besimokančiojo žinių kūrimo procesu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kėdainių kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raiška, vertinant jų mokymo (si) tikslus, mokinių vertinimą, mokinių mokymosi motyvaciją lyties aspektu nesiskiria (p > 0,05), o vertinant pagal atskirus teiginius jų darbo stilių, mokymo (si) metodus ir mokymo (si) turinį, lyties aspektu skiriasi statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Kėdainių kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raiška, vertinant jų darbo stilių, mokymo (si) tikslus, mokymo (si) turinį, mokymo (si) metodus, mokinių vertinimą darbo stažo aspektu nesiskiria (p > 0,0... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study: expression of didactic competence of physical education teachers. Aim of the study: to determine the expression of didactic competence of physical education teachers in the context of teaching paradigms. Objectives: 1. To analyse the trends of changes in teaching (learning) paradigms and of didactic competence expression. 2. To determine the expression of didactic competence of the physical education teachers in the schools of Kėdainiai according to sex. 3. To determine the expression of didactic competence of the physical education teachers in the schools of Kėdainiai according to work experience. Results and conclusions. The requirements to the didactic competence of teachers change as the attitude towards the nature of teaching and learning, relationship and opportunities change, also because the goals of national education change. The teacher in not only the person who shares the knowledge, who evaluates and judges anymore. Now he/she is a person who helps, who is responsible for the process of knowledge creation. The study revealed that the expression of didactic competence of the physical education teachers in the schools of Kėdainiai according to sex in evaluating their aims of teaching and studying, evaluation of students, students‘motivation to learn did not differ (p > 0,05), and in comparing separate statements – style of work, methods of teaching and learning and content – statistically differed significantly according to sex (p < 0,05). The... [to full text]

The division of disciplines into hard or paradigmatic and soft or paradigmatic, pure or applied, social professions and science-based professions (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) only emphasized the integrity and the duality of the physical education study field (Van Hilvoorde et al., 2010) borrowing knowledge from other sciences and disciplines: medicine and health (hard-applied), social sciences (soft-applied), life sciences (pure-hard) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012). Searching a way to gain new knowledge, a shift was made to a holistic, integrated physical education as a kinesiology discipline (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) and sport science phenomenon (Wilber, 2000; Skurvydas, 2008), which had led to the perception that taken one discipline is not able to solve global problems (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Knowledge of physical education are applied and created in the areas: medicine and health, sport, and education (Kirk, 2009; Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012). Such versatility of the field underlines the relevance of the fields of study covering (creating and applying) knowledge of physical education and the manifestation of identity of students from such fields of study. An abundance of names and terms relating to the physical education study field (sport science) affects not only the existence of this field in the universities but leads to the self-recognition, interactions, conflicts between theoreticians and practitioners of the... [to full text] / Disciplinų skirstymas į kietąsias, arba paradigmines, ir į minkštąsias arba prieš-paradigmines, grynąsias ir taikomąsias, socialines ir mokslines profesijas (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) tik pabrėžė kūno kultūros žinių integralumą ir šio tyrimo lauko dvilypumą (Van Hilvoorde et al., 2010), žinių skolinimąsi iš kitų mokslų ir disciplinų: medicinos ir sveikatos (kietosios-taikomosios), socialinių (minkštosios-taikomosios), gyvybės mokslų (grynosios-kietosios) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012) bei lauko pavadinimų kaitą (Lawson, 2007; Kirk, 2010; Zeigler, 2014). Tyrimai, susiję su kūno kultū¬ros žinių ir universitetinių studijų kontekstu (Henry, 1964; Park, 1989; Newell, 1990; Filho, 2000; Kirk, 2009; Freeman, 2012), atskleidė kūno kultūros (sporto mokslo) lauko problemas aukštajame moksle ir jo kompleksiškumą. Ieškant naujų žinių kūrimo būdų, buvo pereita prie holistinio, integruoto kūno kultūros lauko kaip kineziologijos disciplinos (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) ir kaip sporto mokslo fenomeno pažinimo (Wilber, 2000; Skurvydas, 2009), nes susivokta, kad viena disciplina yra nepajėgi išspręsti globalių problemų (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Tyrimai (Kirk, 2009, Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012) rodo, kad kūno kultūros žinios kuriamos ir taikomos šiose srityse: medicina ir sveikata, sportas, švietimas ir ugdymas. Toks kūno kultūros (sporto mokslo) lauko įvairiapusiš-kumas pabrėžia žinias (Kirk, 2009, 2010; Freeman, 2012; Schary, 2014) ir... [toliau žr. visą tekstą]

Savanorystės tradicijos yra puoselėjamos visose pasaulio šalyse. Tai demokratinės visuomenės vertybė, kai kiekvienas visuomenės narys sąmoningai siekia padėti žmonėms bei savo šaliai. Norint rasti būdų keisti požiūrį į savanorystę valstybėje, pirmiausiai turi būti atsakyta į klausimą, kodėl žmonės renkasi dirbti savanorišką darbą. Tik išsiaiškinus tokio pasirinkimo motyvus galima ieškoti galimybių šiuos motyvus stiprinti. Tyrimo objektas - požiūris į savanorystę. Tyrimo tikslas: ištirti Kūno kultūros studijų programos studentų požiūrį į savanorystę ir apibendrinti jų patirtis savanoriškose veiklose. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas. 2. Kokybinis tyrimas – laisvojo teminio rašinio metodas. 3. Tyrimo aprašomoji analizė. Tyrimas atliktas 2013 m. lapkričio- gruodžio mėnesiais. Šiaulių universiteto Kūno kultūros studijų programos studentai rašė laisvuosius rašinius tema: Ką man reiškia savanorystė: patirtys ir požiūris. Tyrimo rezultatai parodė, kad savanorystė jaunimo tarpe nėra populiari, tačiau savanorystės idėjos svarba yra reikšminga tiek savanoriui, tiek visuomenei, tiek organizacijai. Laisvųjų rašinių analizės pagrindu išskirtos penkios kokybinės kategorijos, betarpiškai susijusios su savanoriška veikla: savanoriškų veiklų sferos ir jų specifiškumas; bendrųjų kompetencijų raiška; požiūris į savanorystę; bendrystės jausena; vertybės ir vertybinės orientacijos. Didesnė dalis Kūno kultūros studijų programos studentų įsitikinę, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Traditions of volunteering are cherishing all over the world. It is value of democratic society when each member of society tries deliberately to help people and his country. If we want to find ways of viewpoint change to volunteering in our country, at first it should be answered the question why people choose to do voluntary work. Only elucidating motives of this choice would be possible to look for opportunities to strengthen these motives. Object of research – viewpoint to volunteering. Purpose of research – to research students of Physical Education Studies Programme viewpoint to volunteering and sum up their experience in voluntary activities. Methods of research: 1. Analysis and conclusion literature sources. 2. Qualitative research – method of free topic composition. 3. Descriptive analysis of research. Research was carrying out in November - December, 2013. Students of Šiauliai University Physical Education Studies Programme were writing free composition on topic: What does volunteering mean for me: experience and viewpoint. Results of research achieved that volunteering is not popular thing among young people, but ideas of volunteering are important not only to volunteer but to society and to organization. According to analysis of free composition, five quantitative categories, directly related to voluntary activities, were singled out: spheres of voluntary activities; expression of general competencies; viewpoint to volunteering; feeling of community... [to full text]

Pedagogų rengimo klausimai darosi kaskart svarbesni, nes be pasirengusių gerai dirbti mokytojų neįmanomas sėkmingas ugdymo procesas nuolat besikeičiančiomis šiuolaikinio socialinio gyvenimo sąlygomis. Darbe nagrinėjami veiksniai, motyvuojantys Kūno kultūros studijų programos pasirinkimą. Motyvacija yra pamatas – renkantis kokią nors veiklą. Būtent motyvacija suteikia galimybes siekti užsibrėžto tikslo ar norimų rezultatų. Motyvuotai renkantis studijų programą studijų turinys tampa asmenybės gyvenimo dalimi, noras tapti geru specialistu yra svarbiausia priežastis ir todėl itin svarbus tampa mokymosi motyvacijos stiprinimas. Tyrimo objektas: studijų programos pasirinkimą motyvuojantys veiksniai. Tyrimo tikslas: ištirti pagrindinius veiksnius, motyvuojančius studentus kūno kultūros studijų programos pasirinkimui. Tyrimo metodika: teorinėje darbo dalyje buvo atlikta mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, anketinė I-IV kurso studentų apklausa, atlikto tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas. Anketos klausimai orientuoti į šias pagrindines sritis: vidinius ir išorinius veiksnius, motyvuojančius kūno kultūros studijų programos pasirinkimą; veiksnius skatinančius tęsti studijas minėtoje studijų programoje; tolimesnio mokymosi ir profesinės veiklos tęstinumo galimybes, baigus bakalauro studijas; demografinius tyrimo dalyvių duomenis. Studijų programos pasirinkimą įtakoja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Tyrime buvo atskleistos motyvacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Teacher training issues are getting more and more important every time, because without well-prepared teachers it is impossible to offer successful education under constantly changing contemporary social life conditions. The paper examines the factors motivating physical education program choice. Motivation is the foundation in selecting one or another activity. Namely motivation provides opportunities to achieve the goal or desired outcome. If study program is selected having a motive, contents of the curriculum becomes a part of personal life, the desire to become a good professional is the most important reason, therefore reinforcement of motivation for learning becomes extremely important. Subject of the study: factors, motivating choice of curriculum program. Aim of the study: to explore the underlying factors that motivate students to study physical education program. Methods of the study: in the theoretical part of the work the scientific literature and other sources of information analysis, questioning survey of I-IV year students, analysis of its results and summarizing was carried out. Interview questions focused on the following key areas: internal and external factors that motivate the choice of physical education program; factors encouraging to continue studies in that program of study; further education and professional business continuity capabilities after bachelor's degree; demographic data of the study participants. Study program selection is influenced... [to full text]

Darbo objektas: traumatizmas kūno kultūros pamokose ir jo profilaktika. Darbo tikslas – išanalizuoti traumatizmą ir jo profilaktikos galimybes kūno kultūros pamokose. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo paplitimą kūno kultūros pamokose. 2. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose pobūdį ir traumų vietas. 3. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose priežastis. 4. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose profilaktikos priemones. Išvados: 1. Daugelis moksleivių nebuvo patyrę kokių nors traumų kūno kultūros pamokose. Tik nedidelė dalis teigė, kad tokių traumų buvo patyrę. Tarp berniukų traumų paplitimas kūno kultūros pamokose buvo šiek tiek didesnis, nei tarp mergaičių (p<0.05). Daugiau negu pusė mokytojų teigė, jog moksleiviai kūno kultūros pamokose beveik niekada nepatiria traumų, penktadalis pažymėjo, kad retai. Dažniausiai moksleiviai traumas patyrė sporto salėje arba lauke. 2. Identifikuotas esminis traumos pobūdis – tai sutrenkimas. Pusė mokytojų paminėjo, kad jų ugdytiniai dažniausiai patiria sutrenkimus, sumušimus. Dažniausiai traumuotos kūno vietos, moksleivių teigimu, buvo čiurna, blauzda, kelis, šlaunis ir pėda. Šias traumas vienodai dažnai patyrė tiek berniukai, tiek mergaitės (p<0,05). 3. Pagrindinės traumatizmo kūno kultūros pamokose priežastys, anot moksleivių, yra: judesių atlikimo klaidos... [toliau žr. visą tekstą] / The object: injuries and their prophylaxis in physical education lessons. The aim – to analize injuries and their prophylaxis in physical education lessons. The tasks: 1. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about injuries prevalence in physical education lessons. 2. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about nature of injuries in physical education lessons and injuries places. 3. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about out the reasons of injuries in physical education lessons. 4. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about the measures of injuries prophylaxis in physical education lessons. Conclusions: 1. Most of pupils never had no injuries in physical education lessons. A small part of them had some injuries. More boys than girls had injuries in physical education lessons (p<0.05). More than half of teachers said the pupils never had no injuries in their physical education lessons. one-fifth of them said rarely. Mostly the pupils had injuries inside the gym or outside. 2. The main nature of injury is blow. Half of teachers said mostly their pupils have injuries like blows, bruises. According to the pupils mostly the body places of injuries was ankle, calf, knee, thigh and foot. The boys and the girls equally often had this injures (p<0,05). 3. According to the pupils the main reasons of injuries in physical education lessons are: movement execution errors, faulty sports coat and tiredness. According to the teachers the main reasons are: poor school... [to full text]