Raktažodžiai: socialinė kompetencija, studijų programa „Turizmo ir sporto vadyba“. Nuolat besikeičianti verslo aplinka ne tik kelia iššūkius vadybai, bet ir suteikia naujas galimybes vadybininkams pertvarkant vadybos procesą ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Efektyviai dirbančiose organizacijose pasikeitė požiūris į vadybą. Vadovai efektyviai ieško būdų, kaip skatinti darbuotojų iniciatyvas ir kūrybiškumą, kaip jiems suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir įgaliojimų priimti sprendimus. Šiuolaikinėje organizacijoje iš esmės pasikeitė ir vadybininko vaidmuo. Rinka reikalauja išskirtinių vadybininko kompetencijų, jis turi tapti permainų agentu, kuriančiu darbotvarkę permainoms, pasveriančiu riziką, vystančiu kultūrą ir technologijas. Vadybininkas privalo greitai orientuotis besikeičiančioje aplinkoje, kaupti informaciją ir skleisti ją tiek organizacijos išorėje, tiek ir viduje, kurti ateitį ir siekti unikalumo naujose veiklos srityse. Jis turi gebėti bendrauti ir bendradarbiauti. Kompetencija leidžia žmogui veikti skirtingomis, nuolat kintančiomis veiklos sąlygomis ir siekti kuo aukštesnių tikslų. Socialinė kompetencija tampa vienu svarbiausiu dalyku žmogiškųjų išteklių vadyboje, ypač dabar, kai padidėjo konkurencija išaugus darbo jėgos srautams tarp šalių. Todėl ir personalo politikoje padidėja socialinės kompetencijos, susijusios su darbuotojų elgsena, šalies papročiais, tradicijomis, svarba. Tyrimo objektas. Lietuvos Kūno Kultūros Akademijos turizmo ir sporto vadybos studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Keywords: social competence, study program “Tourism and sport management”. The goal of the research – to identify the singularity of students social competence of the study program „Tourism and sports management“ The analysis of nonfiction, questionnaire and statistical analysis was used in this research. According to R. Lekavičienė‘s (2001, 2004) research of students social competence, we have made the hypothesis, that men more than women trust in oneself, but they express their feelings worse than women. The women have bigger feeling of guilt then men. The students of the study program “Tourism and sport management” Lithuanian Academy’s of Sports Education participated in this research. The respondents were chosen by the method of undenominational researching group choice – when the repartition of investigative in the population group is unknown. We picked all the students which study the program “Tourism and sport management”. It was questioned 173 students – 135 women and 38 men. We have used the method of questionnaire to find the singularity of social competence and the social competence assessment methodology prepared by R.Lekavičienė (2001) (potted by Ullrich and de Muynck questionnaire) to value them. This methodology shows seven factors: F1 – the grand trust in oneself; f2 – the hardiness to disaster and critics; F3 – the ability to express feelings; F4 – the ability to ask favor; F5 – intractability; F6 – the ability to require; F7 – non feeling guilty. To process... [to full text]

Socialinė – kognityvinė teorija akcentuoja nuolatinę individo ir jo aplinkos tarpusavio sąveiką: žmonės yra veikiami aplinkos, bet kartu ir patys renkasi veikimo būdus. Jie tuo pat metu reaguoja į situaciją ir kuria ją iš naujo, jie veikia savo aplinkoje esančių individų elgesį ir tuo pačiu formuojasi patys. Darbo objektas: ryšys tarp tėvų auklėjimo stiliaus šeimoje ir paauglių vertybių sistemos bei socialinės kompetencijos. Tyrimo problema: diktatoriška tėvų auklėjimo pozicija šeimoje ir įvairūs draudimai glaudžiai siejasi su paauglystės amžiaus tarpsnio vaikų nekontroliuojamu elgesiu bei netinkama socialine adaptacija visuomenėje. Pataikavimas ir manipuliavimas sukuria tokį šeimos klimatą, kuris trukdo paaugliui sėkmingai socialiai bręsti – paauglio iniciatyva ir savarankiškumas arba iš viso nesivysto, arba vystosi socialiai netinkama kryptimi. Tyrimo tikslas: ištirti tėvų auklėjimo stiliaus ryšį su sportuojančių ir nesportuojančių paauglių vertybių sistemos ir socialinės kompetencijos raiška. Probleminio klausimo ir iš jo išplaukiančios hipotezės formulavimas leido apibrėžti Tyrimo uždavinius: 1. Paauglių tėvų dominuojančių auklėjimo stilių (autokratinis, autoritetinis, liberalus) įvairovės atskleidimas. 2. Sportuojančių ir nesportuojančių 12 – 18 metų paauglių vertybių sistemos reikšmingumo atskleidimas ir palyginimas. 3. Sportuojančių ir nesportuojančių 12 – 18 metų paauglių socialinę kompetenciją formuojančių gebėjimų įvertinimas. 4. Įvertinti paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / Social – cognitive theory emphasizes a constant interaction of individual and his or her surroundings: people are influenced of surroundings, but also they can choose means of action themselves. They react into a situation and create it from the beginning. They influence behaviour of other individuals in their own surroundings and at the same time they develop their own behaviour. Object of research Styles of parents upbringing, value system, social competency. Problem Dictatorial or heavy – handed position of upbringing in the family and various prohibitions are connected with adolescentic age of children, who have misbehaviour and incorrect social adaptation. Indulgence and manipulation creates a climate which results to mature not successfully. Teenagers’ initiative and their independency of two ways: it develops in a wrong social way or it doesn’t develop at all. Purpose of research To investigate a relationship of parents upbringing and its style with going in for sports and not going in for sports teenagers, investigating their value system and expression of a social competence. Goals of investigation 1. Teenagers’ parents style of upbringing and its discovery of variety. 2. Going in for sports and not going in for sports 12 – 18 age teenagers a hierarchy of a valuable system, revealing and comparison. 3. Evaluate teenagers of the age 12 – 18 going in for sports and not going in for sports, their level of social competency. 4. To... [to full text]

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai. Kiekvienas žmogus, siekiantis prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės, turi įgyti jam reikalingų kompetencijų, būtinų vertybinių nuostatų. Priešmokyklinis ugdymas suvokiamas kaip ikimokyklinio ugdymo tąsa, tačiau turinti kokybiškai naujų tikslų ir uždavinių, kitokią vaiko ugdymo sampratą. Ugdomosios veiklos turi būti nukreiptos į visų esminių kompetencijų: socialinės, pažinimo, sveikatos saugojimo, komunikavimo, meninės ugdymą. Darbo tikslas - išsiaiškinti meninės kompetencijos kompleksinio ugdymo ypatumus priešmokykliniame amžiuje. Darbo tyrimo objektas – kompleksinis meninės kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje. Darbo tikslui pasiekti analizuojami pedagoginiai ir psichologiniai literatūros šaltiniai, stengiantis išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo sampratą ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagoginę ir psichologinę charakteristiką, siekiama išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo kompetencijų sampratą ir šio amžiaus vaikų kompetencijas, kaip ugdoma meninė kompetencija priešmokyklinio amžiaus vaikams ir kokie yra šios kompetencijos ugdymo ypatumai, bei anketa ir interviu metodu išsiaiškinti priešmokyklinio amžiaus vaikų ir priešmokyklinėje grupėje dirbančių pedagogų požiūrį į kompleksinį meninės kompetencijos ugdymą. Iš viso tyrime dalyvavo 67 respondentai. Anketa buvo pateikta 32 priešmokyklinio ugdymo pedagogams, interviu metodu apklausti 35 priešmokyklinio amžiaus vaikai (... [toliau žr. visą tekstą] / In modern informatical society, there are much requirements raised for a person. Every person, who tries to adopt to the changing society, must acquire competence, necessary valuable rules. Pre-school education is perceived as pre-school education continuation, with qualities new aims, different child education conception. Educational activities must be directed to all basic competences: social, cognition, health care, communication, art education. Research object - combined art competence education to pre-school age group. Work aim – to find out peculiarity of combined art competence to pre-school age group. To reach goal, there will be analyzing educational and psychologic literature sources, explaining pre-school education conception and pre-school age children pedagogic and psychologic characteristics, revealing pre-school education competence conception and particular age children competences; presenting pre-school age children art competence education conception, and by the method of inquestions and interviews there will be elucidated educators , working in pre-school age children and pre-school group, opinion to combined art competence education. In research there was 67 participants. Questionnaire was given to 32 pre-school education educators, by interview method there was questioned 35 pre-school age children (5 – 7 years old). There were used these science research methods: sciences literature and documents analysis, interview method, questionnaire inquest... [to full text]

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Šio darbo tikslas yra atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Kad pasiekti šių tikslų buvo iškelti šie uždaviniai: 1) susipažinti su psichologine ir pedagogine literatūra, susijusia su nagrinėjama tema, bei su naujausiais švietimo dokumentais Lietuvoje ir pasaulyje, 2) naudojantis gautais gamtos mokslų mokytojų anketinė apklausos duomenimis, atlikti išsamią duomenų analizę, apibendrinti rezultatus ir padaryti išvadas. Tam, kad įgyvendinti šiuos uždavinius, buvo taikomi šie metodai: 1) teoriniai: psichologinės, pedagoginės literatūros, Europos švietimo dokumentų studijavimas, leidžiantis teoriškai pagrįsti tiriamą problemą, 2) empiriniai: tikslingai sudarytų ir mokytojų atsakytų anketų analizė. Tyrimo metu naudojamasi 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų gamtos mokslų mokytojų anketomis ir duomenų baze. Siekiant ištirti kokios žinios, gebėjimai bei nuostatos atsiskleidžia gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos srityje, buvo detaliau analizuota tik šios srities mokytojų anketų atsakymai. Viso gamtos mokslų mokytojo anketą pildė 410 pedagogų. Remiantis mokėjimo mokytis kompetencijos apibūdinimu galima teigti, jog, tyrinėjant 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu naudotomis mokytojų anketomis ir juose pateiktais atsakymais, iš dalies pavyko atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Nors gamtos mokslų pamokos neturi būti atsiejamos nuo praktikos, nemažai mokytojų naudojasi tradiciniais... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences. In order to achieve these goals, the following tasks were raised: 1) to analyze the psychological and pedagogical literature related to the investigated topic and to the latest educational documents in Lithuania and in the world, 2) to carry out a detailed data analysis by using the questionnaire of teachers of natural sciences, to summarize results and to make conclusions. In order to implement these tasks, the following methods were applied: 1) theoretical: analysis of psychological, pedagogical literature, European educational documents enabling the theoretical substantiation of the analyzed problem, 2) empiric: analysis of purposefully prepared questionnaires answered by teachers. During the research, the questionnaires about the research of national achievements of students given for teachers of natural sciences in 2007, and the database were used during the analysis. In order to analyze what knowledge, abilities and attitudes demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences, only the answers of teachers of this field were analyzed in detail. In total, the questionnaires for teachers of natural sciences were completed by 410 pedagogues. Following the definition of competence of learning abilities one can state that as a result of the questionnaires for teachers distributed during the national research of student's achievements... [to full text]

Sparti Lietuvos visuomenės raida kelia naujus reikalavimus asmenims ir juos ugdančiai švietimo sistemai: didėja pedogogo profesinės veiklos laukas, keičiasi mokytojo vaidmuo ugdymo procese, mokytojo darbas tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau meistriškumo, vadovavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, nuolatinio mokymosi. Todėl pedagogo socialinė kompetencija, kurios pagrindinės dimensijos yra nuolatinis mokymasis, bendravimas bei bendradarbiavimas, tampa viena svarbiausių, o jos tobulinimas- būtinybe. Šiame darbe siekiama išryškinti esminius neformalaus švietimo pedagogų socialinės kompetencijos raiškos ypatumus visuotinės kaitos kontekste bei išsiaiškinti meno mokyklų pedagogų požiūrį į neformalaus švietimo pedagogo socialinę kompetenciją ir jos tobulinimo galimybes siekiant ugdymo kokybės. / Rapid development of Lithuanian society raises new requirements to individuals and education system, which educates them: professional activities’ area of an educator is enlarging, the role of a teacher in educational process is changing, work of a teacher is becoming more sophisticated and it requires more skills, leadership, communication, cooperation, and continual learning. Due to this fact social competence of an educator, which main dimensions is continual learning, communication and cooperation, has become one of the most important things, and its perfection is necessity. The main goals of the work is to point out substantial peculiarities of social competence expression of educators of non-formal education in the context of universal alternation and to ascertain attitude of art schools’ teachers towards social competence of an educator of non-formal education and possibilities of its development in order to achieve the quality of education.

Dabartinis gyvenimas yra labai kintantis, kiekvienais metais atveriantis naujus pokyčius. Pastarieji turi įtakos mūsų veiklai, kartais labai reikšmingos. Lietuvai atkūrus valstybingumą ypatingai aktuali tapo profesionalų, dirbančių švietimo srityje problema. Lietuvai, kaip ir kitoms posovietinėms Europos Sąjungos šalims, iškilo poreikis reformuoti profesinio mokymo sistemą. Lietuva nebuvo išimtis, visose Centrinės ir Rytų Europos šalyse profesinio mokymo sistema buvo reformuota. Tiesa, reformos sparta ir mastai buvo skirtingi. Sparčiausiai kaita vyko Vengrijoje. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje pažangos lygis yra panašus (Želvys, 1998, p. 59). Prasidėjusią reformą galime apibrėžti kaip reguliuojamą švietimo kaitą. Lietuvos švietimo koncepcijos autoriai suformulavo pagrindinį reformuoto ugdymo tikslą – „savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus atskleidžianti asmenybė“ (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992, p. 5). Profesinio mokymo reformos prielaidų yra išskiriama įvairių, bet svarbiausios yra šios: ● perėjimas nuo planinės į rinkos ekonomiką. Šis 1990 m. Lietuvos priimtas sprendimas užbaigė lėto technologijų plėtojimosi, būdingo sovietiniams laikams, laikotarpį. Tai daugeliu atvejų panaikino galimybę dirbti vienoje ir toje pačioje darbovietėje visą gyvenimą ir iškėlė poreikį tobulinti turimas arba įgyti naujas kompetencijas. Be to, susiformavus darbo rinkai, atsirado nedarbas. Susirasti darbą arba neprarasti jo dažnai reiškia būtinybę įgyti... [toliau žr. visą tekstą] / In the scientific literature various educational, social services’ organizational aspects are discussed, but for the group leaders of the vocational schools as for social services’ organizers of the vocational schools haven’t got any attentation for the heeded competences from the scientists. Ihis theme is very topic, because in the Lithuania’s Respublic Law of the Social services signed in 2006, the understanding of the social services and theiz organization is determined ina new way. And in Social Service’s Catalogue, confirmed in 2006, there are unssen somme tasks and duties for educational institutions. Work’s actuality and the new options: Ihis theme is very topic, because the Lithuania’s Respublic Law of the Social services signed in 2006, determines the understanding of the social services and theiz organization in a new way And in Social Services’ Catalog, signed in 2006 there are somme special duties and tasks for the educational institutions. And in the scientific literature varions educational, social services’s organizational aspects are discussed. But the competences of the group leaders of the vocational shools hawen’t reached the attentation of scientists. Ihat iswohy. I howe chosen such a theme for wy post – gradute’s worle.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti specialistų parengimą kokybiškam bendravimui su pacientu. Tuo tarpu, darbo problema - siekiant kokybiškų odontologijos paslaugų teikimo, vienas iš garantų – kokybiškas specialistų parengimas. Suformulavus darbo temą, išryškėjo temos aktualumas. Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Kadangi specialistų bendravimas yra specifinis, tai be tinkamo bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. Svarbu pažįmėti, jog tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis. Todėl, ypač aktualu, rengti specialistus gebančius sukurti darnius santykius su pacientais, palaikyti darnią atmosferą gydymo procese. Tad jau studijų metu būtina ugdyti būsimųjų specialistų-odontologų bendravimo kompetenciją, kuri yra optimalaus jų bendravimo su pacientais, kolegomis pamatas. Tinkamas bendravimo procesas yra gydymo dalis, kadangi pacientui reikia patarimo, nuraminimo, rekomendacijos ar draugiško pokalbio, todėl medikas privalo ne tik puikiai išmanyti gydymo techniką, bet ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Tačiau efektyvus tarpusavio bendravimas įvyksta ne visuomet. Todėl svarbu išsiaiškinti efektyvaus bendravimo palaikymo būdus specialisto darbe. Išanalizavus lietuvių ir užsienio autorių literatūrą bei atlikus empirinį tyrimą, darbo pabaigoje buvo pateiktos apibendrintos išvados. Specialistų bendravimo kompetencijos ugdymas turi remtis saviugda... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this project is to analise specialists' training qualitative communication with patients. While, the problem – if we seek to give qualitative services in odontology, one of the quarantee is specialists' qualitative training. Formulation of the theme of the thesis revealed the relevance of the subject. Ability to communicate is the most important of all human abilities. Since specialists' communication is specific, therefore no professional training or improvement, no creative activity is possible without proper communication. It should be noted that through communication only people can develop others and improve themselves, teach and learn. Therefore, it is very important to train specialists capable of establishing harmonious relations with patients, sustaining harmonious atmosphere during treatment process. Thus, as early as during the studies, communication competence of future specialists – dentists, which forms optimum basis for their communication with patients, colleagues, must be developed. Proper process of communication is a part of treatment, since patients need advice, comfort, recommendation or friendly conversation, therefore a doctor must not only have excellent knowledge of treatment technique but also be capable of maintaining proper communication with the patient. But effective mutual communication does not always take place. Therefore, it is important to discuss and determine ways of effective communication maintenance in specialist’s work... [to full text]

Darbe analizuojami klausimai, kurie susiję su muzikos pedagogų rengimu, nagrinėjama jų profesinė kompetencija bei jos tobulinimo ypatumai. Mokytojų rengimo problema itin aktuali, nes ne tik švietimo reformos eigos sėkmė, bet ir tolesnė mūsų kultūros raida didžia dalimi priklauso nuo tinkamai paruošto pedagogo. Pagrindinė Lietuvos šiandieninės švietimo politikos kryptis – profesinio tobulėjimo skatinimas – atvėrė plačias galimybes pačių mokytojų profesiniam tobulėjimui. Siekiant atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į profesinį tobulinimąsi buvo atliktas tyrimas, kurį sudarė tęstinė muzikos pedagogų apklausa raštu bei muzikos ir menų mokyklų vadovų kokybinis tyrimas. Pirmojo tyrimo etapo metu apklausta 109 muzikos mokytojai, antrajame tyrimo etape buvo siekiama apklausti kuo daugiau respondentų, dalyvavusių pirmajame tyrimo etape (91muzikos pedagogas). Tyrimo objektas – muzikos pedagogų kvalifikacijos bei profesinių kompetencijų plėtojimas. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti muzikos pedagogų profesinio rengimo etapus; 2) išanalizuoti šiandieninius reikalavimus muzikos mokytojo kompetencijoms; 3) atskleisti muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo formas; 4) ištirti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą, kaip savo profesinės veiklos sudedamąją dalį; 5) išnagrinėti profesinio tobulinimosi motyvaciją skatinančius ir ribojančius veiksnius; 6) nustatyti muzikos bei menų mokyklų vadovų požiūrį į muzikos pedagogų kvalifikacijos plėtojimo galimybes. Tęstinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the issues related to preparation of music educators have been analyzed and also the peculiarities of their professional competences and their improvement has been investigated. The problem of the preparation of teachers has been a relevant one, as not only the success of education reform course, but also the further development of our culture is mostly based on the relevant preparation of teachers. The main direction of present educational policies in Lithuania is the encouragement of professional improvement; ant is has presented wide possibilities of the professional improvement of teachers. In order to reveal the attitude of music teachers towards their professional improvement, the research has been carried out, which consisted of continuous written survey of music teachers and also the qualitative research of art school directors. In the first stage of this research 109 music teachers have been questioned, while in the second part of the research the attempts have been made to question more respondents, who had already participated in the first stage of the survey (i.e. 91 music teachers). The object of the research – the development of qualification and competences of music teachers. The following tasks have been made: 1) to review the peculiarities of professional preparation of music teachers; 2) to analyze the current requirements for the competences of music teachers; 3) to reveal the qualification improvement forms among music teachers; 4) to... [to full text]

Magistro darbe analizuojama vaiko teisių apsaugos specialistų teisinių kompetencijų raiška. Darbe aptariami vaiko teisių apsaugos specialistams keliami reikalavimai ir šių specialistų funkcijos, kompetencijos, reikalingos darbui vaiko teisių apsaugos skyriuje (VTAT), analizuojama teisinių kompetencijų raiška vaiko teisių apsaugos specialistų darbe. Temos aktualumui ir naujumui pagrįsti atliktas tyrimas, apklausta 30 įvairių miestų ir rajonų savivaldybių VTAT dirbančių vyresniųjų specialistų ir 30 vedėjų bei 3 ekspertai. Tyrimo rezultatai parodė, kad VTAT dirba vos 8 proc. teisininko kvalifikaciją turinčių specialistų. Darbuotojams trūksta teisinių kompetencijų ir gebėjimų tiek įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, organizuojant prevencinę veiklą vaiko teisių apsaugos klausimais, tiek ir koordinuojant suinteresuotų asmenų bei institucijų veiklą, atstovaujant vaiką teismuose. Ekspertų požiūriu, situacija pagerėtų, jei tarnybose dirbtų specialistų, turinčių teisinį išsilavinimą. / In the master‘s work one analyzes the expression of legal competences of children rights protection specialists. In the work one discusses the tasks that are raised for children rights protection specialists and functions, competences of these specialists that are necessary for work in children rights protection department (VTAT), analyses the expression of legal competence in the work of children rights protections specialists. To reason the relevance and novelty of the topic a research was carried out, VTAT senior specialists, 30 leaders and 3 experts of 30 different municipalities of towns and regions were questioned. Results of the researched showed that just 8% of specialists working in VTAT have legal qualifications. Employees lack legal competences and abilities implementing the safety of children rights, organizing preventive work based on children rights protection questions, coordinating the activities of interested persons and institutions and representing children in courts. According to experts, the situation would improve if specialists with legal education would work in these institutions.