Niekam jau nebe paslaptis, kad šiai dienai rašyti klaidoms atsparias programas darosi vis sunkiau ir sunkiau, nes programų apimtys didėja, o realizacija sudėtingėja. Naudojamų programavimo kalbų įrankiai nesuteikia pakankamo pajėgumo, kurio taip trūksta, norint turėti greitą, efektyvų ir automatizuotą būdą tvarkytis su klaidomis, atstatyti sistemos darbą ir atlikti kitus reikalingus veiksmus. Dėl to pagrindinis šio darbo tikslas yra pristatyti tam tikrą priemonę, kuri būtų naudinga, projektuojant, kuriant ir testuojant didesniu atsparumu klaidoms pasižyminčias programų sistemas. Toji priemonė – tai klaidų valdymo modelis („Error-Handling Framework“), kurio pagrindinė paskirtis yra orientuota į efektyvesnį su klaidų valdymu susijusių sprendimų projektavimą ir realizavimą. Praktiniam tokio modelio panaudojamumui iliustruoti yra naudojama pasirinkta ATM bankomatų funkcionalumą simuliuojanti sistema („ATM Simulation System“), kuri darbo eigoje yra transformuojama į nuosavą klaidų valdymo posistemę turinčią sistemą. Kiekviename darbo žingsnyje gauti rezultatai yra atitinkamai įvertinami, įvardinant stipriąsias ir silpnąsias jų puses. Darbo pabaigoje yra pateikiamas būdas, kuris leidžia bent empiriškai nustatyti naujosios sistemos atsparumo klaidoms laipsnį. / Nowadays it‘s becomming more and more difficult to write programs that behave correctly in the presence of run-time errors. Existing programming language features often provide poor support for executing clean-up code and for restoring normal state in exceptional situations. The main aim of this work is to establish a certain classification that can serve as a tool for understanding how to develop more efficient and more robust software systems. It presents a unified pattern called the Error-Handling Framework, which is targeted directly at different error handling design and implementation issues. Additionally, in order to show how this pattern can be achieved in practical application, an ATM Simulation System is analyzed and transformed into a system that is able to handle the load of various planned and unplanned exceptional situations. Each step of the way results are carefully evaluated by providing the list of their stronger and weeker sides. Finally, an evaluation method showing how error-safe the new ATM simulation system is will be provided along with the concluding results.

Remiantis pasaulio statistika, klaidos medicinoje (toliau – KM) yra dažnas įvykis, o jų kaina dažnai kelia grėsmę visai sveikatos priežiūros sistemai. Klaidos kuria neigiamą įvaizdį apie medikų visuomenę, trukdo vystytis partneriškiems gydyjo-paciento santykiams. Tačiau tarptautinė statistika akcentuoja, kad daugiau nei pusę KM galima išvengti. Kokia tikroji KM situacija Lietuvoje nėra žinoma, nes iki šiol mokslinių tyrimų šioje srityje nebuvo atliekama. Darbo tikslas: Ištirti medicinos studentų ir gydytojų rezidentų žinias bei nuomonę apie klaidą medicinoje. Darbo metodika: 2011 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais atlikta medicinos studentų ir gydytojų rezidentų, dirbančių, VšĮ RVUL ir VšĮ VUL SK, anketinė apklausa taikant patogiosios atrankos metodą. Klausimyno Cronbach alfa - 0,72. Statistinei analizei panaudota 250 anketų. Nepriklausomoms imtims palyginti taikyti Stjudent‘o, Mann Whitney ir Kruskal Wallis testai. Ryšiams tarp kintamųjų nustatyti taikyti Spearman‘o koreliacijos ir Cramer’s V koeficientai. Siekiant nustatyti, kaip į priklausomąjį kintamąjį – pritarimą teiginiui ar nepritarimą – veikia respondento lytis ir statusas (studentas/rezidentas), taikyta binarinė logistinė regresija (Nagelkerkės determinacijos koeficientas (R2)). Statistinio reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 165 medicinos studentai (66,0%) ir 85 rezidentai (34,0%). Studentų amžiaus vidurkis 23,3±0,9 metai, rezidentų – 28,0±2,2 metai. Didžioji dauguma respondentų (40,0%)... [toliau žr. visą tekstą] / According to world statistic, errors in medicine (EM) are very common. The price of them is often a burden of the health care system. Errors make a negative image of doctors and is a threat for partneships between doctors and patients. However, more than half of EM can be avoided. The situation on EM is not known in Lithuania, because there is no any studies on this. Aim: To investigate knowledge and opinion about the error in medicine among medical students and residents. Methods: medical students and residents were selected by convenience sampling method from RVUL and VUL SK hospitals in 2011 Sep - Dec. Cronbach alpha of questionnaire - 0.72. 250 questionnaires were used in statistical analysis. Student's, Mann Whitney and Kruskal Wallis tests were used to compare unpaired samples. Spearman's correlation and Cramer's V coefficients were used to determine relations between variables. A binary logistic regression (Nagelkerkes coefficient of determination (R2)) was used to determine how the tied variable - approval or disapproval – depends from respondent's sex and status (student/resident). The statistical significance level p ≤ 0.05. Results: The study sample consisted of 165 medical students (66.0%) and 85 residents (34.0%). Students’ average age 23.3±0.9 years, residents’ - 28.0±2.2 years. The vast majority of respondents (40.0%) their theoretical knowledge of EM assessed moderately. It was found that the status and sex almost did not affect their knowledge (R2=0.022... [to full text]

Statistikos departamentas siekdamas užtikrinti statistinės informacijos kokybę vadovaujasi Europos statistikos sistemos kokybės deklaracijos ir Europos statistikos praktikos kodekso nuostatomis. Tuo tarpu Pramonės statistikos skyrius savo skelbiamos informacijos kokybę pagerinti gali padidinus pirminių statistinių duomenų kontrolių ir klaidų „išgaudymo“ skaičiumi. Taigi, vienas iš pagrindinių šio darbo uždavinių ir buvo – gerinti Pramonės statistikos skyriaus skelbiamų duomenų (apie pagrindinių gaminių gamybos ir pardavimo apimtis ir jų pokyčius) kokybę, t.y. automatizuoti įmonių pramoninių gaminių gamybos ataskaitose loginių klaidų paiešką. Loginių klaidų „išgaudymui“ buvo pasiūlytos programos, kurių veikimas buvo patikrintas su pirminių (duomenys iki antrinio redagavimo) duomenų rinkiniu, o gauti rezultatai – tai įmonių, padariusių vienokio ar kitokio tipo loginę klaidą, sąrašas. Atlikus logistinę regresiją, buvo gauta, kad klaidos atsiradimą įtakoja ataskaitos pateikimo būdas (t.y. elektroninės formos siuntimas), gaminio kodo agregavimo lygis (t.y. tie kodai, kurie išsiskaido į smulkesnius kodus) bei matavimo vienetai kai jie yra „-“. / In order to warrant the quality of statistical information the Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania follows Quality declaration of the European Statistical System and Code of practice for European statistics. The Division of statistics on industry, accordingly, in order to improve the quality of information it publishes may increase the number of primary statistical data controls and error eliminations. Thus, the primary aim of this thesis is to improve the quality of data (on the amount and changes of production and trade of major products) that is published by the Division of statistics on industry, i.e. to automate the search for the logical errors in the reports on the production of industry products at enterprises. A software application was developed for the elimination of logical errors. It was tested with the set of primary statistical data (the data before the secondary editing) and it provided as its result a list of companies that have made some kind of mistake. By means of logistic regression it was found that the appearance of a mistake is conditioned by the method of submission of the report (i.e., the uploading of an electronic form), by the level of aggregation of a product code (i.e., the codes that resolve into smaller codes) and by the measures when they are “-”.

Tikslas: Įvertinti visuomenės vaistinę pasiekiančių gydytojų išrašytų receptų klaidas. Uždaviniai: 1. Nustatyti klaidingų receptų (RP) pasitaikymo dažnį; 2. Įvertinti visuomenės vaistinę pasiekiančių RP klaidų pobūdį ir dažnį; 3. Palyginti RP pasitaikančių klaidų dažnį pagal recepto formą. Metodika: Tyrimas buvo atliktas nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. Tyrimo metodas – dokumentų analizė. Standartizuotoje analizės formoje buvo vertinamas RP išrašymo atitikimas Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktuose (TA) nustatytiems reikalavimams, bet nefiksuojami asmenis identifikuoti galintys duomenys. Tyrime dalyvavo visi atsitiktinai pasirinktomis dienomis į tiriamą visuomenės vaistinę patekę 1 ir 3 formos RP Iš viso tirti 1174 1 ir 3 formos RP (1 formos – 806; 3 formos 368). Duomenys analizuoti taikant statistinę programą SPSS 17.00. Rezultatai: Tyrimas parodė, kad net 38% visų tirtų RP neatitinka LR TA nustatytų reikalavimų. Dažniausios klaidos - atskiros struktūrinės recepto dalys neteisingai ar visai neužpildytos. 1 formos receptuose klaidų pasitaikė dažniau nei 3 formos (p<0,05). Klaidingi buvo 43% 1 formos RP ir atitinkamai 26% 3 formos RP 1 formos receptuose daugiausiai klaidų pasitaikė informacijos apie pacientą dalyje (26% - nepabraukta, suaugusiajam ar vaikui skirtas vaistinis preparatas (VP) , 2% - su trūkstamais vardo, pavardės ar gimimo metų duomenimis bei 2% - su trūkstamu ambulatorinės kortelės nr. arba adresu). Informacijos apie vaistą dalyje:... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate prescribing errors made by doctors in prescriptions in community pharmacy. Tasks: 1. Identify frequency of incorrect prescriptions. 2. Estimate the nature and frequency of prescription errors. 3. Compare 1st and 3rd form frequency of incorrect prescriptions. Methodology: The study conducted between June 2013 and October 2013 in the community pharmacy of Lithuania and based on methodology - analysis of documents. The compliance of Legal Acts of the Republic of Lithuania of prescriptions was assessed in standardized analysis form, but the data which may identify a person were not recorded. The study included all randomly 1st and 3rd form prescriptions partaking in community pharmacy of selected days. Total 1174 1st and 3rd form prescription were analyzed. (1st form – 806, 3rd form - 368). The statistical analysis of the quantitative findings was performed using the data accumulation and analysis software package SPSS version 17.0 for Windows. P-values less than 0.05 were considered to be significant. Results: The study showed that 38% of all investigated prescriptions were not met the requirements of Legal Acts of the Republic of Lithuania. The most common mistake – the individual structural components of prescriptions were incorrect or incompletely filled. Errors were occurred more often in 1st form prescriptions (43%) than in 3rd form (26%) (p<0,05). The most of errors were related with information about patients in 1st form prescriptions (26% were not... [to full text]

Šiame magistriniame darbe išanalizuota dirbtinių neuroninių tinklų teorija. Detaliai išnagrinėtas atgalinio klaidos sklidimo algoritmas. Pagal jį parašytos programos: C++ kalba ir Matlab sistemoje su siūlomais neuroninių tinklų konstravimo įrankiais. Lyginant programas atlikti tyrimai su irisų ir vyno atpažinimo duomenimis. Tyrimo metu ištirti ir paanalizuoti daugiasluoksniai neuroniniai tinklai su paslėptais vienu ir dviem sluoksniais. / This paper offers a profound research the theory of artificial neural network. It gives a deep analysis of error back propagation and provides error back propagation program written in C++ language and Matlab system with relevant neural network construction tools. To compare both programs I carried out research of wines recognition data and irises data. Analyzed feedforward neural network with hidden one and two layers.

Šio magistrinio darbo pagrindinis tikslas yra identifikuoti dažniausiai vadovų daromas klaidas bei rasti prevencijos priemonių šioms klaidoms išvengti. Tai yra iš trijų pagrindinių dalių susidedantis darbas, kurios pirmojoje yra įvardinta kas yra bankrotas, bei apžvelgta įvairių autorių nuomonė apie dažniausiai pasitaikančias vadovų klaidas, kurios gali neigiamai įtakoti organizaciją. Šios klaidos yra suskirstytos į dvi pagrindines grupes – vadovo asmenybės nulemtas klaidas bei vadovo darbo klaidas. Pagal šiuos kriterijus iš penkiasdešimties įmonių yra atrinktos devynios organizacijas, kuriose aiškiausiai yra matomos vadovų daromos klaidos. Antroje darbo dalyje šių kompanijų veiklos istorija yra išanalizuota per vadovo daromų klaidų prizmę. Pagrindiniais analizės indikatoriais buvo įmonių finansiniai rodikliai bei esminiai įvykiai jų veikloje. Paskutinėje darbo dalyje, remiantis gautais įmonių analizės rezultatais, yra išsamiai išnagrinėtos dažniausiai pasitaikančių vadovo klaidų priežastys, bei pateiktas modelį, pagal kurį šių klaidų būtų galima išvengti. / The main aim of this diploma paper is to identify the most common manager’s mistakes and to find out the best prevention remedies to avoid these mistakes. This paper consists of three main parts. In the first one is characterized bankrupt phenomenon by it self and reviewed different author’s opinion on the most common manager’s mistakes. These mistakes were structured in two main groups – mistakes influenced by manager‘s personality and manager‘s work mistakes. According these criteria’s in the second part of this paper from the list of fifty, nine organizations were selected in which the manager’s mistakes are most visible. The history of these companies was analyzed by manager’s mistakes and the main indicators of this process were financial rates and essential incidents. In the last part I analyzed the main reasons of most common mistakes and offer the model. According that model there are many possibilities to avoid these mistakes.

Darbo tikslas. Įvertinti klinikinės diagnostikos laboratorijos klaidas ir jų valdymo galimybes. Tyrimo metodika. Atlikta X ligoninės klinikinės diagnostikos laboratorijos klaidų registro 2007 – 2009 metų duomenų analizė ir susisteminti duomenys. Jais remiantis, identifikuotos klaidos, jų priežastys ir pasiskirstymas. Atlikta ligoninės skyrių, tiesiogiai susijusių su laboratoriniais tyrimais, darbuotojų (gydytojų ir slaugytojų) anketinė apklausa. Išdalinta 260, grąžinta 241 anketų (atsakas 92,7 proc.). Požymių ryšio reikšmingumui skaičiuotas χ2 kriterijus, dviejų proporcijų lyginimui - z kriterijus. Rezultatai. Iš visų klaidų (N=669) didžiausia dalis (80 proc.) identifikuota ikianaliziniame tarpsnyje. Dažniausios ikianalizinio tarpsnio klaidos - tyrimo užsakymo (22 proc.), ėminių ėmimo (23 proc.), užsakymo formos pildymo (21 proc.), įvykusios hemolizės (11 proc.). Kituose tarpsniuose klaidų pasiskirstymo dažnis ženkliai mažesnis: analiziniame. ir poanaliziniame po 10 proc. Analiziniame tarpsnyje didžiausią dalį užima klaidos, identifikuotos matavimo metu dėl ikianalizinių veiksnių poveikio (31 proc.), poanaliziniame - žmogiškojo faktoriaus ir elektroninių programų nesusidirbimo klaidos (41 proc.). Nustatyta, kad darbuotojų informuotumas apie laboratorijos klaidas ir jų valdymą yra nepakankamas. 55,9 proc. darbuotojų mano, kad apie galimas klaidas, lemiančias laboratorinių tyrimų patikimumą, bei jų išvengimo galimybes, žino tik iš dalies. Informacijos apie laboratorinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: Evaluate clinical diagnostics laboratory errors and their management possibilities. Study methodology: Laboratory X error registry study performed (2007 – 2009 year). Survey among hospital staff related to laboratory test ordering conducted. Total responses: 241 (92.7% from 260 invitations). Criterions calculated: indication relation significance - χ2, couple proportions comparison - z. Results: Error distribution (total 669) by phase: 80% pre-analytical, 10% analytical, 10% post-analytical. Top errors in pre-analytical phase: specimen collection (23%), test ordering (22%), order form input (21%), hemolyzed sample (11%). Analytical phase most errors are influenced by pre-analytical variables (31%). Post-analytical phase most errors are caused by human factor and software malfunction (41%). Found, that hospital staff awareness about laboratory errors and their handling is insufficient. 55.9% staff responded they have only partial knowledge about errors influencing testing reliability and how to avoid errors. 51.3% staff has knowledge about test process organization. 33.3% staff knows about error classification by phase. 71.4% doctors and 42.6% nurses consider such information important and would like to learn more. 52% doctors and 33.8% nurses familiar with full set of available tests. More knowledge about available laboratory tests have staff of age >54y (58.1%), also, having employment history >24y (48.6%). Most of staff (expectation of 81.9% respondents... [to full text]

Bachelor thesis focuses on problems and issues of machine translation while translating texts of different genres. The theoretical part of the paper covers such topics as the notion of machine translation (MT), its most crucial mistakes and the notion of text genres in the English language. The practical part consists of the analysis of 5 different texts pointing out the most severe mistakes detected in the output of MT. Conclusions drawn after the analysis showed that MT requires further improvment and more thorough investigation. / Bakalauro darbas aptaria mašininio vertimo problemas verčiant įvairių stilių tekstus. Teorinė dalis aptaria tokias temas, kaip mašininio vertimo (MV) samprata ir šio reiškinio pačias svarbiausias klaidas, taip pat šioje dalyje aptariama teksto stiliaus samprata. Praktinėje dalyje buvo analizuojami 5 skirtingų stilių tekstai ir aptariamos pačios ryškiausios ir svarbiausios klaidos šiuose tekstuose. Išvados paaiškėjusios po tyrimo atskleidė, kad MV sistemą dar reikia tobulinti ir atlikti išsamesnius tyrimus.

Tyrimo objektas. Krepšinio komandų žaidybinių klaidų analizė. Darbo tikslas. Atlikti moterų krepšinio komandų žaidybinių klaidų analizę puolimo metu. Darbo uždaviniai: 1.Išsiaiškinti žaidybinių klaidų pobūdį puolimo metu rungtynėse ir per atskirus kėlinius; 2.Nustatyti aikštės zonas, kuriose atliekama daugiausiai klaidų; 3.Palyginti Lietuvos rinktinės atliekamų klaidų pobūdį su Europos čempionių rodikliais. Tyrimo hipotezės. Manome, kad krepšininkės daugiausiai atliks kamuolio perdavimo klaidų H1); Dažniausiai klaidos turėtų kartotis pirmąjame (dėl įtampos rungtynių pradžioje) ir ketvirtąjame (dėl nuovargio) kėliniuose (H2); Klaidų atlikimo vieta dažniausiai turėtų būti baudos aikštelėje (H3). Tyrimo rezultatai. Išanalizavus stebėtas rungtynes nustatėme, kad 2013 metų Europos moterų krepšinio čempionate visos komandos vidutiniškai per rungtynes atliko 15,6 ± 4,3 technikos klaidas. Laimėtojų komandos vidutiniškai per rungtynes atliko po 14,3 ± 4,0 technikos klaidas. Pralaimėtojos vidutiniškai per rungtynes atlikdavo po 16,8 ± 4,6 technikos klaidas. Analizuojant laimėtojų ir pralaimėtojų komandų rodiklius Europos moterų krepšinio čempionate vidutiniškai per vienas rungtynes laimėtojos atliko blogo perdavimo klaidų po 36,6 % (5,2 ± 3,8) kamuolio valdymo klaidų 31,7 % (4,5 ± 2,5), kitų klaidų 31,7 % (4,5 ± 2,5). Europos moterų krepšinio čempionate pralaimėtojos vidutiniškai per vienas rungtynes atliko blogo perdavimo klaidų po 40,7 % (6,8 ± 5,0) kamuolio valdymo klaidų 30,0 % (5... [toliau žr. visą tekstą] / Topic: Women‘s basketball team game time turnovers format in offense The subject of the research: Game time turnovers format in offense. The hypothesis of the research: Supposedly, most of the turnovers basketball players will make passing the ball, the most common turnovers repeats in second (because of the tension in the beginning of the match) and third (because of low fatigue) quarters. The location of turnovers will be under the basket. The objective of the research: To make a research on women’s basketball team game time turnovers format in offense. Goals of the research: 1. To analyze, which game time turnovers are most commonly made in offense, technical turnovers rates in different quarters. 2. To analyze in what basketball court areas, players make most of the turnovers. 3. Compare Lithuanian team turnovers with European champions indicators. Results of the research: The analysis of observed matches found that in the 2013 European Women’s Basketball Championship, all teams made technical turnovers by an average of 15.6. The winning teams of the game made technical turnovers by an average of 14.3 ± 4.0. The losing team of the game made technical turnovers by an average of 16.8 ± 4.6. The analysis of the winning teams and losing teams indicators in European Women’s Basketball Championship showed that, an average of one game winning teams made 36.6 % (5.2 ± 3.8) assist turnovers, ball control turnovers 31.7 % (4.5 ± 2.5), other turnovers 31.7 % (4.5 ± 2.5). During... [to full text]

Rinkos sąlygomis kiekviena įmonė siekia užimti ir išlaikyti geriausią rinkos dalį. Viena iš priemonių tai pasiekti – efektyvi įmonės vidaus kontrolė. Stiprėjant konkurencijai, sparčiai plėtojantis ir keičiantis technologijoms, taip pat sudėtingėjant verslo projektams bei didėjant verslo įvairovei, įmonės valdymas tampa vis sudėtingesnis. Todėl ir įmonės vidaus kontrolė tampa vis sudėtingesnė problema. Gera įmonės vidaus kontrolės sistema – vienas iš efektyvios tos įmonės veiklos garantų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir sparčiai augant ekonomikai, organizacijos ieško naujų galimybių, plečiasi veiklos mastas, todėl susiduriama su naujomis rizikos rūšimis. Įmonė, norėdama pasiekti kuo geresnių veiklos rezultatų, turi išnaudoti visus galimus resursus. Tokiomis aplinkybėmis įmonei neturint efektyvios vidaus kontrolės sistemos gali būti sudėtinga įgyti konkurencinį potencialą Europos Sąjungoje. XX a. pab. iš pasaulyje pasklidusių stambių finansinių skandalų: Enron, Worldcom, Ahold ir Parmalat ir kt., matyti, kad neturinčios vidaus kontrolės sistemos įmonės yra pasmerktos žlugti. Šie bankrotai taip pat parodė, kad vidaus kontrolės reglamentavimas yra nepakankamas. Tačiau šiandieninė per pasaulį nuvilnijusi krizė parodė, kad įmonių vidaus kontrolė nesugebėjo atskleisti esminių įmonėms gresiančių verslo rizikų ir sumažinti tiek, kad jos taptų priimtinos. Be to, įmonių valdymo sistemos nesugebėjo skubiai įgyvendinti antikrizinių priemonių. Tai lėmė šios problemos nagrinėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the market environment every company is seeking to obtain and maintain the best market share. One of the mechanisms in achieving this goal is an effective internal control of the company. With growing competition, fast development and introduction of new technologies, progressing complexity of business projects, and enlarging business diversity, company management is becoming increasingly more complicated. Consequently, company internal control is becoming a more and more complicated task. A good company internal control system is one of the guarantees of effective company business. Following Lithuanian accession to the EU the economy grows fast and organisations look for new courses of action, expand the scope of their activities and thus face new types of risk. To achieve the best possible results a company must exploit all possible resources. Under such circumstances it may be difficult to acquire a competitive potential in the European Union unless there is an efficient internal control in place. Huge financial scandals of the end of the 20th century, such as Enron, WorldCom, Ahold, Parmalat, etc. made it obvious that companies without an internal control system are destined to die. Moreover, those bankruptcy cases revealed insufficient regulation of internal control. The current global crisis showed that corporate internal control failed to reveal major business risks faced by companies and to minimize such risks to an acceptable level. Likewise, corporate... [to full text]