Disertacijoje analizuojama problematika, susijusi su šiuolaikinio meno praktikomis, kai menininkas ar kuratorius, siekdamas įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, meno projekte kaip medžiagą pasitelkia žmones. Tokie projektai paprastai išeina už estetinio lauko ribų: jie nebe reprezentuoja socialinę ar politinę tikrovę, bet ją atlieka. Todėl disertacijoje siekiama suformuoti koncepcinį modelį, kuris leistų kelti ir analizuoti dalyvaujamojo meno, kaip lygiagrečiai estetinėje ir socialinėje sferoje egzistuojančios praktikos, problemas. Modelis pagrindžiamas ir išplėtojamas remiantis pirmiausia klasikinės gamybos ir veiksmo (poiēsis ir praxis) skirties permąstymu ir pamatine prielaida, kad šiuolaikinė gamyba vis labiau panėšėja į veiksmą (Paolo Virno, Giorgio Agambenas). Teigiama, kad dalyvavimo praktikos bene aiškiausiai išreiškia šią gamybos ir veiksmo dialektiką šiuolaikiniame mene. Į vieną tinklą susiejus skirtingas filosofines koncepcijas (šnekos, taktikos, kasdienių praktikų, performatyvumo, kartotės), suformuojamas modelis, kuris pritaikomas dalyvavimo praktikų Lietuvos šiuolaikiniame mene analizei. Parodoma, kaip žvelgiant per gamybos ir veiksmo prizmę išryškėja tam tikros bendros su dalyvavimu susijusios problemos (pvz., dokumentacijos, meno įvykio ir meno kūrinio, darbo ir pramogos santykio ir kt.). Drauge koncepcinis modelis padeda atskleisti kiekvieno paskiro projekto specifiką, kvestionuoti kai kurias įsigalėjusias meno kritikos nuostatas, išryškinti naujus aspektus. / The dissertation deals with issues of those art practices, where an artist or a curator employs people as a project material so as to realize his/her creative purpose. Projects like this commonly expand beyond the aesthetic field: instead of representing social or political reality, they actually perform it. Therefore the dissertation aims at constructing a conceptual model that would enable the analysis of the problems around participatory art, as a practice operating both in aesthetic and social fields. The model is based primarily on rethinking of the classical divide between production and action (poiēsis and praxis) and the principle premise that contemporary production is increasingly becoming akin to action (Paolo Virno, Giorgio Agamben). The dissertation suggests that participatory practices are the clearest evidence of this dialectics between production and action in contemporary art. The model constructed of diverse philosophical concepts (idle talk, tactics, everyday practices, performativity, iteration) is employed for analysis of participatory art practices in Lithuania, which shows how looking through the prism of production and action foregrounds certain problems, general to participatory art (e.g. those of documentation, relation between art event and artwork, labor and entertainment, etc.). At the same time it proves to be a handy tool that helps to highlight peculiarities of a particular project, to question certain established prejudices, and to unveil new... [to full text]

The Existention in Photography.

Veidrodis mene neretai pasitelkiamas dėl simboliškai suvokiamo reflektavimo reiškinio. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą. Veidrodis svarbus ne tik kaip medžiaga, bet visų pirma kaip „atspindėjimo“ idėjos ir semantinių prasmių realizacija. Jis naudojamas dėl atspindžio motyvo, dėl galimybės transformuoti ar deformuoti erdvės įspūdį, keisti jos suvokimą, kurti originalų estetinį vaizdą. Tokio pobūdžio kūriniai nėra apibrėžti į vieną kryptį ar judėjimą, terminas veidrodžių menas egzistuoja dailės praktikoje kaip darbinis, nėra apibrėžiamas dailės terminų žodynuose ir nėra sunormintas. Šiame tyrime siekiama išanalizuoti, kaip veidrodžio pagalba meno kūrinyje konstruojamas savivokos ir savistabos elementas, kaip veidrodis dalyvauja autokoncepcijos kūrime, kaip menininkas „įtraukia“ žiūrovą į kūrinį arba, transformuodamas erdvę ir dezorientuodamas pasąmonę, žaidžia stebėtojo percepcija. Darbe akcentuojama semantinė veidrodinio atspindžio funkcija dailės kūriniuose. Tyrime pateikiamos teorinės idėjos – daugiausia iš Lietuvos autorių verstų, interpretuotų tekstų, kuriuose kalbama apie savęs suvokimą, antrininko vaizdinį, psichoanalizę. Šios teorijos atrinktos pagal darbo probleminius aspektus, apibendrintos ir pritaikytos veidrodžių meno teoriniam kontekstui. Magistriniame tyrime nagrinėjamas ir savivokos aspektas, per kurį saviidentifikacijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / In this research is emphasized the semantic function of reflection in art. Analyzed which significances gain reflections, optically transforming the space and how they reveal the perception of human introspection and relation with surrounding. Mirror in art often is invoked exactly due to symbolically perceptible phenomenon of reflection. In contemporary art mirror becomes the medium to give a sense to symbolical motive of reflection. The aim is to analyze how is constructed the element of introspection and self-concept, how mirror participating in founding of self-perception, how artist involves the viewer into the artwork, and how manipulates the perception of spectator by optically transforming a space and disorientating the subconsciousness by using mirror in art. In this research are presented theoretical ideas mainly from Lithuanian authors translations. Theories are sorted out by problematical aspects of research, summarized and adapted to theoretical context of mirror art. There is mentioned the idea that physical qualities of mirror could be associated with semantic meanings, so often aspect of reflexion is compared with motif of reflection as a representation of different phenomenons. The object of this research is the phenomenon of mirror art. The aim is to investigate this phenomenon in various ways and expose the role of reflection in art. This work is the first in Lithuanian art history, where is described and structured phenomenon of mirror art, justified... [to full text]

The moral values forms man‘s moral position content and determinate his relationship with other values world. Its distinguish feature to exchange according to realizable humanity (transcendental, sociocentric or athropocentric). Problems of moral values close relate with human education, his valuable orientations development, so most important purpose of moral education is to help for person to search moral values and care its internalization, it is values realizing give meaning and go experience to its. However person couldn’t realize all moral values in development of moral education, because its complex is hardly embraced. That way it is adopting still some values and only some aspects. In age from fourteen to twenty one years in values internalization importance centre is cognitive factors. Therefore person cans deeply realizing values only in adolescence and in early youth. One from possible methods to grow moral values of pupils is the art, because it is one of most properly way to change moral perception of the individual and to develop his ability to make serious moral decisions. The art work‘s moral influence is conditioned various factors: the art work’s content (idea, subject) and form, its artistic value, artist’s intentions and spectator’s personal features. The religious stories taking up special place in structure of moral content of the art work, because the Religion express normative and emotional orientation to its subscribing reality. The Religion sort... [to full text]

In the following Master’s degree research “Activity of a cinema to meet young people’ needs” the relevant problem of these days – strategic course of spreading cinematic activities - is being analysed. Only commercial films are demonstrated in the most cinemas of Lithuania. Educational programs for young people as well as projects would broaden the sphere of action of the cinema and would remarkably influence the youth culture. To achieve the aim it is important to conceptualize young people’ interests and needs. That is the ultimate cause to correct the activity of the cinema and to join the developing process of youth culture. That is why the cinema activity which meets youth needs is a pedagogical problem. Young people at the age of 16-30 like going to the cinema and to know their needs is very important, as the most popular forms of the Art let to develop youth needs to watch good films, and to express youth culture. The goal of the research: to evaluate the activity of the cinema, that would meet youth needs. The newness of the research and practical importance: 1.Proposed empirical evaluation of the cinema activity showed three main rates: visitors interest in films, relevance of cinema activity and popularity of the cinema as well. 2.Strategic courses to correct the activity of a cinema are formed: wide-spreading of the cinematic art, popularization of amateur films, youth creative laboratories, socio-cultural communication services. 3.The means developing youth... [to full text]

Viešosios erdvės – visuomenės kultūrinės, dvasinės ir ekonominės būklės atspindys. Viešosios erdvės funkcija – burti skirtingų interesų piliečius, skatinti bendrauti ir kurti. Tačiau kokia viešųjų erdvių situacija šiandienos miestuose ir kaip juose reiškiasi kūrybiškumas? Magistro darbe nagrinėjama Kauno centrinė viešoji erdvė – Nemuno sala kaip potenciali visuomenės komunikacijos vieta. Darbe tyrinėjama pačios vietos kaip centrinės miesto viešosios erdvės potencialas ir jos svarba miestui bei visuomenei. Teorinėje magistro darbo dalyje, remiantis kūrybingos aplinkos teorija, viešoji erdvė pristatoma kaip miesto struktūros dalis. Nagrinėjamos viešųjų miesto erdvių planavimo problemos, kūrybiškas vietos planavimas, vietos įvaizdžio formavimo ir kūrimo procesai. Viešosios erdvės koncepcija traktuojama ieškojimų, eksperimentavimo, siurprizų ir nuotykių vieta. Antroje ir trečioje darbo dalyse Nemuno sala nagrinėjama kaip sociokultūrinių sąlygų suformuotas miesto centrinis parkas. Ji analizuojama Kauno miesto geografiniu ir urbanistinės strategijos aspektu, taip pat viešajame diskurse. Empirinėje darbo dalyje pateikiamas Nemuno salos viešosios erdvės potencialas kūrybinėms iniciatyvomis. Kiekybis ir kokybinis tyrimas remiasi psichogeografijos ir kūrybingo miesto perspektyvomis. Nagrinėjama geografinės aplinkos poveikis žmonių elgesiui ir emocijoms, tarpusavio komunikacijai. Nemuno sala, teorinėje dalyje dėl savo geografinės padėties ir fizinės būklės traktuojama deaktyvuota... [toliau žr. visą tekstą] / Public space is a reflection of society cultural, spiritual, and economic conditions. Public spaces are designed to bring together the different interests of the citizens, encouraging them to interact and engage them in creative work. But what is the situation today with the public spaces in cities and how they are developing creativity? The Island of Nemunas, which is the main public space of Kaunas, is a potential place for meetings and inter-communications between different social groups. Master thesis analize the public space as a potencial city center place for inspiration and relevance for the city. Master of theoretical work, based on the theory of creative environment, public space is presented as an urban structure, it also explains problems of public spaces of the city planning issues, creative urban planning, design and place branding tool. Here public space is seen as place of explorations, experimentation, surprises and adventure. In the second and third parts of the work Nemunas Island is analyzed as the city central park, which was shaped by socio-cultural conditions. Public space in the Kaunas city was analyzed as geographical area, as area in social discourse and urban strategy of Kaunas city. The empirical part of work talks about Island of Nemunas as a public space for the creative initiatives. The research is based on psycho geographic and creative urban perspectives. Geographic environment impact on human behavior and emotions, peer communication is... [to full text]

This thesis deals with syntactical analysis of historical text from the beginning of the eighteenth century. The title of the work is Vidění rozličné sedláčka sprostného and it was written by Valentin Bernard Jestřábský (1630 ? 1719), who was an important writer and a preacher in that time. One of the chapters is part of the appendix in this work as it was analyzed more properly than the others. The aim of our research is analysis of the structure of the compound and complex sentences in baroque texts and also the outline of the used formal means (grammatical and lexical) that the author used for expressing semantic relationships within the sentences.