Svariati contributi comparsi negli ultimi decenni hanno avviato la parziale rilettura del pensiero linguistico di Aristotele. Su queste premesse, lo studio si propone, a partire dall’analisi dei testi più significativi, di ricostruire una teoria della metafora coerente con il resto del sistema filosofico aristotelico. Aristotele concepisce la metafora come un fatto di lingua, e ne delinea le principali caratteristiche e funzioni all’interno della comunicazione. Per Aristotele, tuttavia, la metafora è anche il segno del processo mentale che l’ha prodotta. Il pensiero metaforico, che soggiace alla metafora intesa semplicemente come tropo, è un’attività cognitiva che si fonda sulla capacità umana di cogliere la somiglianza. A sua volta, il vedere ciò che è simile è una capacità che precede il linguaggio, ma tuttavia si connette inevitabilmente ad esso sul piano sia analogico che logico, nel momento del concepimento di un giudizio. Il processo metaforico è dunque uno strumento di conoscenza che, procedendo dal pensiero al linguaggio, permette all’uomo di cogliere le relazioni tra gli enti, mettendolo a sua volta in relazione con il mondo. / Several studies have recently started a partial reinterpretation of Aristotle’s linguistics. Moving from these premises, this work tries to rebuild Aristotle’s theory of metaphor, in conformity with his philosophy and the analysis of his most relevant papers. Aristotle conceives metaphor a fact of language, and defines metaphor most important features and functions in relationship with communication. Nevertheless Aristotle means metaphor as a sign of the psychical process that produces it. Metaphorical thought, which is in our mind and which we can understand looking through the trope of metaphor, is a cognitive process, based on the human capability of catching similarity. Seeing what is similar is a capability that precedes utterance, but nevertheless it is connected to the language in an analogical and logical way every time we make an assertion. Metaphorical action is a cognitive appliance that, proceeding from thought to utterance, makes man capable of understanding relationships between things, and brings man himself in relationship with the world.

In the present study the most frequent conceptual metaphors of the EU in the British Press are analysed applying the method of content analysis. / Šiame darbe yra analizuojamos dažniausiai naudojamos britų spaudoje Europos Sąjungos konceptualiosios metaforos.

The present research investigates political conceptual metaphors and their translation in Hillary Rodham Clinton autobiography “Living History” (2003). It sets out to explore conceptual metaphors in political discourse. As the study of political discourse covers a broad range of subject matters, herewith politicians’ memoirs, this book has been taken as source material. The analysis of a rather framed corpus allows to view and contrast distinguished conceptual metaphors in the source language and their rendering in the target language. The concept of politics has been taken as a source domain, in what have followed all possible classifications established. My investigation aims at already accepted conceptual metaphors (POLITICS IS WAR; POLITICS IS A JOURNEY, etc.) and less explored conceptual metaphors inherent in the above mentioned book and their translation into Lithuanian (POLITICS IS MEDICINE, POLITICS IS HUNTING, etc.). / Magistrinio darbo tema „Konceptualiosios metaforos politiniame diskurse ir jų vertimas iš anglų kalbos į lietuvių. Darbo tikslas yra nustatyti kaip konceptualiosios metaforos yra verčiamos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą Hillary Rodham Clinton autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (2003). Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Pirmoje dalyje aptariamos kognityviosios kalbotyros atsiradimo prielaidos ir konceptualiosios metaforos teorija, analizuojamos metaforinės kalbos ypatybes politiniame diskurse. Tai pat joje pateikiama išsamesnė metaforos vertimo teorijos apžvalga. Antroji dalis yra empirinė, kurioje konceptualiosios metaforos ir jų vertimas nagrinėjamas freimų teorijos požiūriu. Darbas grindžiamas G. Lakoff‘o ir M. Johnson‘o kognityviniu konceptualiosios metaforos požiūriu, kuri konceptualiosios metaforos pagrindu laiko žmogaus mintis, kalbą, elgesį. Buvo surinkti ir palyginti 740 pavyzdžių (lingvistinių manifestacijų) bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Remiantis lingvistinių elementų sistemiškumu bei teminiu kryptingumu buvo išskirtos devynios konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra politika: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA SPORTAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, POLITIKA YRA VERSLAS, POLITIKA YRA MEDICINA, POLITIKA YRA TEATRAS, POLITIKA YRA ARCHITEKTŪRA, POLITIKA YRA MEDŽIOKLĖ ir POLITIKA YRA ŽAIDIMAS. Vertimų analizė atlikta remiantis trimis vertimo modeliais. Ši analizė leidžia teigti, kad lingvistinės manifestacijos verčiant iš anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Visose pasaulio kalbose yra terminai spalvoms reikšti, tačiau priklausomai nuo ekstralingvistinių veiksnių, skirtingos tautos turi nevienodą jų skaičių. Išanalizavę dešimtis kalbų lingvistai B. Berlinas ir P. Kėjus nustatė, jog ankstyvame kalbų raidos etape tebuvo du žodžiai spalvoms apibrėžti: vienas - tamsioms, kitas – šviesioms. Šviesai atstovauja balta spalva, tamsai – juoda. Į prototipines baltumo ir juodumo konceptų reikšmes (baltas, -a – sniego spalvos, visai šviesus, juodas, -a – visiškai tamsus, kaip anglis) remiasi nemažai metaforinių reikšmių. Šio magistro darbo tikslas – išskirti skirtingas ir bendras baltumo ir juodumo metaforines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalboms. Tyrimo medžiagą sudaro lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros blokas ir anglų kalbos tekstyno medžiaga. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės juodo reikšmės: tamsus, neperregimas, tankus, gilus; nešvarus, suteptas; rasė, gymis; rūšies pavadinimas; kava, arbata; metaforinės reikšmės: nešvarus, nedoras; prastas apie maistą (tik lietuvių kalboje); blogis: a) viduje išgyvenamas (emocijos); b) bauginantys, tragiški, nelaimingi įvykiai, su jais sietinos vietos; sunkus, kasdienis; neteisėta veikla, tokios veiklos rezultatai; simbolinės reikšmės: artėjančios nelaimės simbolis; nelaimės pranašai (blogio simboliai); gedulo simbolis. Tekstyno medžiagos analizė parodė, jog prototipinės balto reikšmės: šviesa; perregimas, bespalvis; švara; tuštuma; rasė, gymis; rūšies... [toliau žr. visą tekstą] / Every language has colour terms, but different amount of them depending on extra linguistic features. Linguist B. Berlin and P. Kay analysed dozens of languages and determined that there were only two colour terms (dark and bright) in the first stage of language evolution. Bright is represented by white and dark is represented by black. Many metaphoric meanings are based on prototypical meanings of concepts of whiteness (white – of colour of snow, very bright) and blackness (black – very dark, like coal). The goal of this master thesis is to determine common and different metaphorical meanings of whiteness and blackness characteristic for Lithuanian and English languages. The research material is collected from corpuses of Lithuanian and English languages. The data of the analysis of both concepts showed, blackness and whiteness in most cases are used to identify a feature of colour, i.e. prototypical colour meaning. But it also revealed a number of cases when the colour term does not denote a colour feature, but it is used metaphorically, with objects lacking the colour feature. The analysis has also revealed the importance of the symbolic meaning in the research of the colour concepts. The concept of Blackness in both languages is perceived similarly. Prototypical meanings are the following: dark, lacking light, impenetrable, soiled; used to characterize dark skin pigmentation; certain object in black colour (blackcurrant, black bread and etc.); (coffee or tea) without... [to full text]

The present thesis deals with the conceptual economy-related metaphors in the economic discourse. The aim of the thesis is to provide the comparative analysis on the economy-related conceptual metaphors in popular economic discourse in English and Lithuanian. The paper attempts to describe the concept of metaphor and how this rhetorical device is used in the economic discourse. The analysis aims at exploring which metaphoric constructions are dominant in the English and Lithuanian economic rhetoric as well as pointing out the differences or similarities in the usage of the linguistic expressions of these constructions and the functions of the metaphorical language in economic texts. The paper consists of two parts, theoretical and analytical. Chapter 2 and 3 provides theoretical background for the analysis. Chapter 2 discusses the concept of metaphor. Section 2.1 deals with the traditional view of metaphor; whereas section 2.2 introduces cognitive linguistics and how this discipline describes metaphor. Next, section 2.3 provides a discussion on the conceptual metaphor. Section 2.4 cultural variation in metaphor is discussed briefly. Chapter 3 deals with the metaphors in economic discourse. Section 3.1 provides a brief discussion on economic discourse as a genre and its linguistic features. Section 3.2 looks at metaphors in economic discourse. Chapter 4 presents the analysis of economy-related conceptual metaphors in English and Lithuanian... [to full text] / Šis darbas nagrinėja konceptualiąsias su ekonomika susijusias metaforas anglų ir lietuvių ekonominiame diskurse. Analizės tikslas buvo išsiaiškinti, kurios konceptualiųjų metaforų konstrukcijos yra plačiausiai naudojamos lietuvių bei anglų ekonominėje retorikoje pabrėžiant vartojimo skirtumus bei panašumus koncentruojantis į funkcijas, kurias jos atlieka. Ekonominiame bei politiniame diskurse metafora dažnai suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Atlikus straipsnių, kurių tema yra Lietuvos bei Didžiosios Britanijos stojimas bei požiūris į Euro zoną, populiariuose ekonominiuose leidiniuose, buvo nustatyta, jog dažniausiai ekonominė sistema yra konceptualizuojama kaip gyva būtybė, sodas bei mechanizmas arba mašina. Šios metaforos ekonomistams bei politikams padėjo ne tik paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus ekonominius procesus, bet ir įrėminti ir pateikti tam tikrą ekonominę pasaulėžiūrą ir politiką, taip pat sąmonigai ar nesąmonigai buvo naudojamos kaip įrankis įtikinti publiką savo politinių/ekonominių sprendimų teisingumu ir subtiliai paveikti ar pakeisti piliečių nuomonę bei manipuliuoti jų nuostatomis dėl narystės krizę patiriančioje monetarinėje sąjungoje.

Magistro darbas „GILUMO konceptas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje” yra bandymas pažvelgti į dar Lietuvoje beveik netyrinėtą erdvinių konceptų sritį. Darbas sudarytas iš įvado, penkių dalių ir išvadų. Įvade bendrais bruožais nusakoma tyrimo situacija, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, metodai, hipotezė bei kaip buvo gauti tyrimo rezultatai. Pirmojoje dalyje aprašomas konkrečių konceptų vaidmuo abstrakčių konceptų struktūroje. Šioje dalyje apžvelgiama teorinė medžiaga, paaiškinamos pagrindinės sąvokos: kalbos pasaulėvaizdis, konceptas, konceptualizacija, konceptualioji sistema bei trumpai aptariama, kokį vaidmenį konceptualizacijos procese vaidina metaforos. Antroji dalis skirta aptarti, kas iki šiol nuveikta, tiriant GILUMO koncepto raišką kitose šalyse. Trečiojoje dalyje pristatoma GILUMO koncepto raiška lietuvių ir anglų kalbose. Aptariamas bendras gilumo suvokimo principas, gilumo prototipinė reikšmė. Remiantis tekstynų medžiaga, analizuojama konkretaus GILUMO koncepto struktūra, iliustruojant gretinamų kalbų pavyzdžiais. Ketvirtojoje dalyje GILUMAS analizuojamas kaip konceptualiųjų metaforų ištakos sfera. Penktojoje dalyje aprašoma, kaip GILUMAS vertinamas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje. Darbas baigiamas išvadomis, naudotos literatūros sąrašu ir šaltiniais. Šis magistro darbas galėtų sudominti kalbininkus, vertėjus, kultūrologus, sociologus. / Language is an important source of evidence to find out human understanding of the world. Our conceptual system, the way we think and act is metaphorical in nature. The essence of metaphor is understanding and experiencing one kind of thing in terms of another. The paper is devoted to the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. This concept in Lithuanian is presented by adjective gilus, in English by adjectives deep and profound as well as their derivatives. The aim of the paper is to investigate the concept DEEPNESS in Lithuanian and English worldview. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to present the main principals of understanding of deepness; 2) to provide theoretical background on investigation of the concept DEEPNESS and to show basic principles of investigation of spatial concepts; 3) to analyse examples with adverbs gilus and its derivatives in Lithuanian language, deep and profound and their derivatives in English; 4) to compare the expression of the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. The analysis is Corpus based. All examples have been cited from Lithuanian language online Corpus Donelaitis and The British National Corpus. The prototypical meaning of deep is the container located in space downwards. Close to it are meanings: layer (stratum), remoteness, penetration. The explications of the meaning: a big distance along the vertical... [to full text]

In den Mittelpunkt dieser Abschlussarbeit werden die Nahrungsverben gestellt. Das Ziel der Arbeit ist es, die deutschen Verben der Nahrungsaufnahme unter dem semantischen Aspekt zu analysieren. Die Nahrungsverben werden aus zwei Standpunkten alalysiert: Wort und Wortverbindungen. In dem theoretischen Teil werden theoretische Grundlagen der Merkmalanalyse, semantischen Gruppen und die Theorie der konzeptuellen Metapher besprochen. Zur Untersuchung der Semantik der Nahrungsverben wurden 91 Verben der Nahrungsaufnahme im Deutschen und 82 metaphorische Wortverbindungen analysiert. Die Merkmalanalyse hat gezeigt, dass: • alle Nahrungsverben, die analysiert waren, gehören zu derselben semantischen Gruppe. Dennoch gibt es große Unterschiede zwischen den Bedeutungen der analysierten Nahrungsverben. • die Verben der Nahrungsaufnahme bilden zwei große Gruppen: ESSEN und TRINKEN. Die Gruppe ESSEN ist noch in 14 und die Gruppe TRINKEN in acht kleinere semantische Untergruppen gegliedert. Jede Untergruppe besitzt ein nur für sie kennzeichnendes Merkmal (z. B. ´jmdm. Nahrung geben´, ´viel und begierig essen´, ´Alkohol gebrauchen´, ´trinken, bis nichts mehr da ist´ u. a. ). Aus der Analyse von metaphorischen Wortverbindungen ließen sich 9 konzeptuelle Metaphern feststellen. Die durchgeführte Metaphernanalyse hat gezeigt, dass ESSEN metaphorisch in Beziehung zu GEMÜTSZUSTAND, KOGNITIVE FÄHIGKEIT, RAUM, WEG, KÖRPER, GELD, ANGABEN, STROM, INFORMATION gesetzt wird. / Šio bakalauro darbo tema – „Maitinimosi veiksmažodžių semantika vokiečių kalboje“. Tyrimo tikslas – remiantis komponentine reikšmės analize išnagrinėti surinktus maitinimosi procesą reiškiančius veiksmažodžius bei išanalizuoti metaforiškus posakius su maitinimosi veiksmažodžiais taikant kognityvinės lingvistikos metaforų teoriją. Buvo rastas 91 maitinimosi procesą reiškiantis veiksmažodis ir 82 metaforiškai vartojamų maitinimosi veiksmažodžių pavyzdžiai. Atlikus komponentinę analizę gauti tokie rezultatai: Maitinimosi veiksmažodžių semantinė grupė suskirstyta į dvi dideles grupes: VALGYTI (vok. ESSEN) ir GERTI (vok. TRINKEN). Grupė VALGYTI suskirstyta į 14 mažesnių semantinių pogrupių, o grupė GERTI – į 8. Kiekvienam pogrupiui priskirtas tik jam būdingas požymis, pvz. VALGYTI grupės požymiai: ´kažką maitinti´ (vok. ´jmdm. Nahrung geben´), ´daug ir godžiai valgyti´ (vok. ´viel und begierig essen´), ´valgyti tam tikru paros metu´ (vok. ´für bestimmte Tagesmahlzeit´), ´valgyti kažką saldaus´ (vok. ´etw. Leckeres essen´), ´gerai ir daug valgyti´ (vok. ´gut und reichlich essen´), ´valgyti žolę´ (vok. ´Gras essen´), ´maitinti gyvūną´ (vok. ´einem Tier essen geben´), ´viską suvalgyti´ (vok. ´essen, bis nichts mehr da ist´), ´valgyti su tam tikru stalo įrankiu´ (vok. ´mit einem bestimmten Besteck essen´) ir kt. GERTI grupės požymiai: ´vartoti alkoholį´ (vok. ´Alkohol gebrauchen´), ´skubiai´ (vok. ´hastig´), ´po truputį´ (vok. ´in kleineren Mengen´), ´žindyti´ (vok. ´an der Brust... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the thesis is The Semantics of Verbs' Nutrition in German. The main aim of the paper is the analysis of verbs' nutrition in German invoking the componential analysis and the theory of conceptual metaphor. 91examples of verbs' nutrition and 82 metaphorical sayings have been selected and grouped into 2 groups, i.e. TO EAT and TO DRINK. The group TO EAT is comprised of 14 semantic subgroups and the group TO DERINK - 8 subgroups. Every subgroup has a different feature. The results of the componetial analysis are: 9 conceptual metaphors have been distinguished. THE NUTRITION is related figuratively to THE FRAME OF MIND, COGNITIVE ABILITY, SPACE, ROAD, BODY, MONEY, DATA, ELECTRICITY SUPPLY, INFORMATION.

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Kalba neatsiejama nuo žmonių mąstymo. Tik tiriant kalbą galima atkurti ir suprasti žmogaus sąmonėje esantį pasaulio vaizdą, tautos mentalitetą, daugiau išsiaiškinti apie tam tikros tautos vertybes. Visa informacija užfiksuota kalboje konstruoja mentalinius darinius, atspindinčius pasaulio daiktus, reiškinius, didesnes ar mažesnes jų klases. Tokie mentaliniai dariniai kognityvinėje lingvistikoje vadinami konceptais. Kiekviena tauta turi savitą supratimą apie tam tikrus objektus, todėl įvairūs konceptai ne visada suprantami vienodai skirtinguose pasaulio kraštuose. / The subject of the paper is Seasons Metaphorization in Lithuanian and German Languages. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. / Auf der Welt gibt es mehr als 6000 verschiedene Sprachen. Die Sprache nennt man oft als das wichtigste Instrument des sozialen Handelns und des Denkens der Menschen in allen Kulturen. Sie hilft den Menschen Information und Kenntnisse den anderen zu vermitteln. Nur bei der Untersuchung der Sprache werden die Volksidentität, das Volksdenkmodell und das Weltbild verstanden. Das erwähnte Weltbild, das sich in der Sprache widerspiegelt, wird in der kognitiven Linguistik als „das sprachliche Weltbild“ bezeichnet. Ein Resultat des sprachlichen Weltbildes im menschlichen Denken sind die Konzepte, die ein konzeptuelles System bilden.

The present study aims at analysing metaphor in the inaugural addresses of American Presidents. It is hypothesised that metaphor is a legitimization strategy which is employed to affect the audience. The research questions were formulated as follows: What conceptual metaphors and their linguistic realizations are used for legitimization in American Presidents’ inaugural addresses and what are their rhetorical implications? The study was carried out within the framework of the Critical Metaphor Theory suggested by Charteris-Black (2005), which is a blend of Conceptual Metaphor Theory and Critical Discourse Analysis. The corpus of the study was compiled of 14 and 16 inaugural addresses delivered by American Presidents affiliated to the Democratic and Republican parties respectively. To achieve the aim the following objectives were set. Firstly, metaphorical expressions were identified and ascribed to the conceptual metaphors they manifest. Secondly, the quantitative analysis was carried out to reveal the frequency of the metaphorical expressions underlying the prevailing conceptual metaphors in the inaugural addresses delivered by the members of both political parties. Finally, the realizations of the conceptual metaphors were contrasted and interpreted across the two political parties. The analysis revealed the following prevailing conceptual metaphors: AMERICA IS A FAMILY, AMERICA IS A PERSON, POLITICS IS A JOURNEY, SIGNIFICANT IS BIG, POLITICS IS A BUILDING, DIFFICULTIES ARE... [to full text] / Šis darbas nagrinėja metaforą kaip legitimizacijos strategiją, dominuojančią Amerikos prezidentų inauguracinių kalbų diskurse. Atlikti tyrimai rodo. kad metafora kaip legitimizacijos strategija yra vartojama siekiant daryti įtaką visuomenei. Tyrimui vykdyti buvo suformuoti tokie klausimai: kokios konceptualios metaforos yra vartojamos Amerikos prezidentų inauguracinėse kalbose legitimizacijos tikslais, kokia yra jų lingvistinė raiška ir kokia yra jų retorinė potekstė? Metafora politikoje, būdama šio tyrimo dėmesio centre, atsiduria tarp kognityvinės lingvistikos ir diskurso analizės. Panašu, kad abi šios mokslo sritys prisideda prie metaforų nagrinėjimo politiniame diskurse, sukurdamos aiškesnį jų pobūdžio ir veikimo ypatumų vaizdą. Taigi, šis tyrimas buvo atliktas remiantis Kritinės metaforos teorija, kuri yra Konceptualios metaforos teorijos ir Kritinės diskurso analizės derinys. Konceptualios metaforos teorijos pirmtakai Lakoff ir Johnson (1980: 4) parodė, jog mūsų konceptuali sistema savo prigimtimi yra iš esmės metaforinė. Metaforos esmė yra vieno dalyko supratimas ir patyrimas kito dalyko atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog konceptualios metaforos, kurios yra vartojamos politiniame diskurse, sėkmingai gali įtikinti, įteisinti bei įtakoti publiką. Susidomėjimas politikų kalba sustiprėjo diskurso tyrinėtojų dėka, kurie nagrinėja metaforų vartojimą politikų pasisakymuose, politinių partijų ir judėjimų dokumentuose, žiniasklaidoje, pokalbiuose prie apvalaus stalo, debatuose... [toliau žr. visą tekstą]