SANTRAUKA Personalo mokymas/is valstybinėje įmonėje Pagrindinė problema, kurią sudaro tyrimo „Personalo mokymas/is valstybinėje įmonėje“ pagrindą – besikeičiantis (tobulėjantis) gyvenimas ir tam nepasiruošusi visuomenė (valstybės įmonės „Visagino energija“ darbuotojai). Įsigilinama ir analizuojama – kodėl būtent žmonės, dirbantys valstybinėje įmonėje „Visagino energija“, nėra visapusiškai pasiruošę pasikeitimams, kurie reikalauja pastovaus mokymo/-si (tobulėjimo) – nors būtent šiuo metu valstybės įmonėje „Visagino energija“ vykdoma rekonstrukcija (tobulinamos technologijos, diegiamos naujos aptarnavimo įrangos). Tyrimo metu atlikta anoniminė apklausa, pateikiant įmonės „Visagino energija“ darbuotojams anketą. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, paaiškėjo rezultatai, kurie galėtų palengvinti, o gal ir išspręsti iškeltą problemą. Tyrimo metu buvo gaunami pakankamai teigiami rezultatai. Vienas iš svarbiausių gautų rezultatų – dauguma apklaustų įmonės darbuotojų turi teigiamą požiūrį į poreikį mokytis visą gyvenimą, taipogi mano, kad keistis yra būtina (mokytis, tobulėti). Apklausos metu išaiškėjo respondentų nuomonė, kad iniciatyva mokytis (tobulėti) turi būti skleidžiama pačių darbuotojų. Paraleliai buvo išanalizuotos priežastys, kodėl respondentai, norintys tobulinti savo kvalifikaciją, to nedaro. Tik trečdalis apklaustų darbuotojų įsitikinę, kad mokymai valstybės įmonėje „Visagino energija“ buvo organizuojami gerai. / SUMMERY Personnel Education in State Institution A basic problem being the study object of the thesis entitled Personnel Education in State Institution is our ever changing (improving) life and the unprepared community (the employees of the State Company VISAGINO ENERGIJA). In other words, here one gets insight into and examines why it is precisely the persons who are employed at the State Company VISAGINO ENERGIJA have not been comprehensively prepared for the changes that require a continuous training (improvement), meanwhile, it is precisely nowadays that a reconstruction (improvement of technologies and installation of new equipment) of the divisions at the State Company VISAGINO ENERGIJA is taking place. An anonymous quiz has been carried out during the study with the help of a questionnaire. After having analysed the obtained data, factors that might facilitate or perhaps even solve the raised problem are presented. Also, during the study one has obtained sufficiently positive results. One of the most important obtained results is that most questioned company's employees have a positive attitude to the need of training during one's whole life and also believe that it is indispensable to change (train and improve) themselves. During the quiz a respondents' opinion that an initiative for training (improving) must arise from employees themselves has become clear. In parallel, the reasons why some respondents are willing to improve their qualifications, but do not do so... [to full text]

Sparčių socialinių, technologinių ir ekonominių pokyčių veikiamoje Europoje mokymasis visą gyvenimą tapo būtinybe. Nuotolinis mokymas(-is) (NM) puikiai sprendžia strateginių švietimo sistemos siekių įgyvendinimą, sukuriant mokymosi galimybes ir efektyvesn�� mokymo(-si) procesą, užtikrinant lankstesnį mokymo(-si) veiklos organizavimą. Naujai atsirandančioms NM formoms turi būti taikoma kokybės kriterijų bei rodiklių sistema, o NM turinio kokybė turi būti įvertinama prieš kiekvieną mokymo(-si) organizavimą. Lietuvoje parengtos NM turinio kokybės vertinimo metodikos leidžia įvertinti jo kokybę prieš jo akreditaciją, tačiau pasirinktų NM turinio realizavimo formų ir NM turinio projektavimo strategijos efektyvumas ir poveikis mokymo(-si) organizavimo procesui lieka neįvertinti. Mokymo(-si) turinio kokybės vertinimo proceso metu neužtikrinama konstruktyvaus mokymo(-si) samprata, nes nėra įvertinama, ar NM turinys leis mokymo(-si) organizatoriams savarankiškai veikti individualiose, nenumatytose situacijose mokymo(-si) organizavimo metu. Tačiau kokybės vertinimo metodika negali būti parengta kol nėra nustatyti ir apibendrinti veiksniai, įtakojantys NM turinio kokybę Disertacijoje projektuojamas NM turinio kokybės reflektyvus vertinimo modelis sujungia NM turinio projektavimo ir mokymo(-si) organizavimo procesus. Tyrime nagrinėjamos NM turinio projektavimo teorijos, identifikuojamos turinio kokybės vertinimo dimensijos, operacionalizuojami kokybės vertinimo veiksniai, kurių... [toliau žr. visą tekstą] / Lifelong learning became a must skill in Europe and all over the World that are affected by rapid social, technological and economical changes in nowadays. Qualitative training and learning process is influenced by many factors that should be carefully examined during the curriculum design phases, as well as during the learning/ teaching process. Distance learning and teaching is the efficient means to implement strategic aims of the system of education: to create learning possibilities for all society members, to contribute to designing effective learning/ teaching process, as well as to ensure more flexile organization of learning activities. While new distance learning/ teaching forms are getting more and more popular, they should be reviewed regularly applying a consistent quality evaluation methodology based on quality criteria and indicators, and distance learning/ teaching curriculum quality should be examined before each learning/ teaching process. There are some examples of quality assessment methodology prepared for distance learning/ teaching curriculum assessment in Lithuania on practical level allowing assessing distance learning/ teaching curriculum quality before accreditation procedure, however, such factors as analysis of other existing resources for realisation of curriculum online, effectiveness of chosen curriculum design and factors, influencing learning/ teaching process having the current design options, are not assessed at all. Quality assessment... [to full text]

After the restoration of Lithuanian independence, it has become a necessity to learn the Lithuanian language for many citizens of Lithuania, whose native language is not Lithuanian. In the schools of national minority children with special needs also have to learn the state language. As it is observed in practice, not all children with special needs come to school with perfect knowledge of their native language, so we can presume that these children encounter with a lot of difficulties, arising from their surrounding factors, while learning the state language. This work is performed to reveal the peculiarities of teaching and learning the state language to schoolchildren, having special needs, at national minority school. Two groups of respondents took part in this research: Lithuanian language teachers of national minority schools and children with special needs. Analysis of the research has shown that the number of schoolchildren with special needs integrated into national minority schools is increasing. The Lithuanian language teachers of national minority schools do not have enough knowledge about teaching non-native language to schoolchildren with special needs. However, the educators’ attitude towards these schoolchildren is positive. A lack of special language teaching devices, textbooks is felt while educating children with special needs, so the teachers differentiate and constantly prepare individual tasks for these schoolchildren. The state language learning... [to full text]

Visais laikais aritmetika buvo svarbus mokomasis dalykas mokykloje: mokiniai susipažįsta su natūraliaisiais ir trupmeniniais skaičiais, išmoksta aritmetikos veiksmų, sudarančių sudėtingą pakopinę struktūrą. Kiekvienas paprastas veiksmas yra sudėtingesnių veiksmų sudėtinis elementas, todėl svarbu, kad kiekvieną paprastesnį veiksmą mokinys išmoktų atlikti greitai ir be klaidų, „negalvodamas“. Daugumai mokinių aritmetikos veiksmų atlikimo sunkumai yra pagrindinė priežastis, trukdanti mokytis ne tik aritmetikos, bet ir kitų matematikos temų. Todėl svarbu ieškoti būdų, metodų ir priemonių, kaip padėti mokiniams įveikti šiuos kliuvinius. Manoma, kad mokymo(si) turinį perkeliant į elektroninę erdvę, pavyks rasti būdų, leisiančių veiksmingiau organizuoti mokymo(si) procesą. Vis dažniau kalbama apie virtualiąsias mokymo(si) aplinka, kur mokymo(si) turinys pateikiamas nepriklausomais medžiagos gabalėliais – virtualiaisiais mokymo(si) objektais. Šiuo disertaciniu tyrimu siekta nustatyti, kokios yra virtualiųjų mokymo(si) objektų taikymo galimybės ir veiksmingumas, ugdant mokinių gebėjimus atlikti aritmetikos veiksmus IV–V klasėse. / In all times arithmetic has been an important subject at school: pupils familiarize themselves with natural and fractional numbers, learn arithmetic operations, acquire computation abilities. Actions of teaching and learning mathematics make up a complicated tiered structure. Every simple operation is a constituent of more complicated operations; therefore, the pupil has to learn to perform these operations quickly and without mistakes, „without thinking“. For the majority of pupils difficulties in performing arithmetic operations is the main reason hindering not only to learn arithmetic but also other topics of mathematics. Therefore, it is important to search for the ways, methods and means facilitating pupils to cope with these hindrances. It is supposed that as the content of teaching and learning moves to the electronic space, ways enabling to control and manage the teaching and learning process will be successfully found. More often virtual teaching and learning environments are mentioned, where the content of teaching and learning is presented in independent pieces of teaching material – virtual teaching and learning objects This dissertation research was designed to determine what is a virtual teaching and learning objects the application possibilities and efficiency, developing pupils' abilities to perform arithmetic operations in forms 4 and 5.

Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą] / The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text]

The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą]

Nacionalinės ir pasaulinės mokymo(si) sistemos išgyvena krizę: didėja atotrūkis tarp piliečių, turinčių galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir jų neturinčių. Šiai problemai spręsti aktuali mokymo(si) visą gyvenimą sistemos plėtra. Lietuvoje sukurta valstybės švietimo strategija 2003–2012 metams, jos esmė – išplėtoti socialiai teisingą, visiems prieinamą švietimo sistemą, sudarančią sąlygas visuomenei mokytis visą gyvenimą. Viena tokio mokymo(si) formų – nuotolinis mokymas(is), grindžiamas moderniųjų IKT panaudojimu. Lietuvos nuotolinio švietimo esmė – plėtoti nuotolinio mokymo(si) tinklą, užtikrinantį kiekvienam prieinamą, visą gyvenimą trunkantį mokymą(si). Mokinių mobilumas, tėvų migracija ir kt. byloja, kad nuotolinio mokymo(si) poreikis gali būti jaučiamas ir bendrojo lavinimo mokykloje, todėl analizei pasirinkta tema ,,Nuotolinis mokymas(is) bendrojo lavinimo mokykloje: situacijos ir poreikio analizė“. Tyrimo objektas – nuotolinis mokymas(is) Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nuotolinio mokymo(si) situaciją ir poreikį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti šiuolaikinę nuotolinio mokymo(si) sampratą, jo teorinius pagrindus; išanalizuoti nuotolinio mokymo(si) situaciją Lietuvos švietimo sistemoje; atskleisti nuotolinio mokymo(si) poreikį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, tokį poreikį lemiančius veiksnius ir tikslines grupes. Tyrimui atlikti pasitelkta mokslinės informacijos, dokumentų šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / National and global education (learning) systems are in a crisis: the gap between citizens who have access to quality education and who don’t have is growing. To tackle this problem life long training (learning) system development is urgent. Lithuania has created a public education strategy for 2003–2012, its essence is the development of socially just, accessible education system, enabling the public to learn throughout their lives. One form of such training (learning) is distance learning based on the use of modern ICT. Essence of Lithuanian distance education is the development of distance education (learning) network that provides everyone with accessible lifelong learning (teaching). Student mobility, migration of parents etc. suggests that distance education (learning) needs may be felt in mainstream schools, so for analysis the following topic was chosen: “Distance education (learning) in general education schools: situation and needs analysis”. Research object is distance learning (teaching) in Lithuanian general education schools. Purpose of the survey is to analyse the need in the distance education (learning) in the Lithuanian general education schools. The objectives are: to analyze modern distance education (learning) concept, its theoretical framework, to analyze distance education (learning) situation and need in Lithuanian education system, to reveal distance education (learning) situation and its need in the Lithuanian general education schools, its demand... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gydytojų nuomonę apie nuotolines studijas. Tyrimo metodika: 2008 m. sausio–kovo mėnesiais buvo išsiųstos anketos 480 Lietuvos ligoninių gydytojų, kurie studijavo Kauno medicinos ir Vilniaus universitetų kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu. Iš jų tinkamai užpildyta buvo 204 anketos (atsako dažnis 42,5 proc.). Respondentai turėjo galimybę dalyvauti daugiau nei vienuose kursuose: pedagogikos ir bendravimo pagrindų, vaikų ligų, kompiuterinio raštingumo, visuomenės psichikos sveikatos, vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, traumatologijos ir ortopedijos. Duomenų statistinė analizė atlikta „SPSS 13.0 for Windows“ programa. Rezultatai: Tarp kursų dalyvių buvo 149 moterys (73 proc.) ir 55 vyrai (27 proc.) iš Vilniaus (19,1 proc.), Kauno (19,1 proc.), Klaipėdos (8,3 proc.), kitų Lietuvos vietovių (53,4 proc.). Visi tyrimo dalyviai buvo gydytojai, 29–71 metų amžiaus. Pagal specializaciją jie buvo suskirstyti į 3 grupes: vaikų ligų gydytojai (33,3 proc.), šeimos gydytojai (19,6 proc.), gydytojai specialistai ir kiti (47,1 proc.). 87,7 proc. respondentų norėtų kelti kvalifikaciją nuotolinių būdu, jei persikvalifikavimas ir nebūtų reikalingas licencijai pratęsti. Kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu 66,7 proc. respondentų įgytas žinias pritaikė kasdieniniame darbe. 56,9 proc. respondentų visiškai sutinka, kad švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymą. Vyresniems nei 45 m. gydytojams ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate the opinion of Lithuanian physicians on distance learning courses. Material and methods. During January–March 2008 there were 480 questionnaires sent to Lithuanian physicians, who participated in distance learning qualification courses at Kaunas University of Medicine and Vilnius University. They returned as properly fullfilled 204 questionnaires (response rate 42.5%). The responders were able to participate in one or some following courses: basics of education and communication, child diseases, computer literacy, mental public health, internal diseases, surgery, obstetrics and gynecology, traumatology and orthopedics. Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS 13.0 for Windows“. Results. The study sample comprised 73% women (n=149) and 27% men (n=55). They were from Vilnius (19.1%), Kaunas (19.1%), Klaipėda (8.3%), and other localities in Lithuania (53.4%). The responders were 29–71 y/o physicians, categorized into three subgroups according to specialty: pediatrician (33.3%), family physicians (19.6%), and other physicians (47.1%). If qualification would not be required for licence renewal, 87.7% of responders would choose distance learning qualification courses anyway. As physicians stated, 66.7% of them have applied new knowledge obtained in courses in everyday practice. At all, 56.9% of courses' participants agreed, that distance learning as such should be put more into education system of Lithuania. Poor... [to full text]

Visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar amžiaus, turi galimybę mokytis jiems patogioje aplinkoje: švietimo institucijose, darbe, namuose. Toks pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą strategijos siekis, kur švietimas įvardijamas kaip neatskiriamas žmogaus palydovas nuo jo gimimo iki gilios senatvės. Svarbiausi per paskutinius 10 metų atlikti tyrimai liudija apie didelį šalies visuomenės bei mokslininkų dėmesį vaikų išsilavinimui ir jį įtakojantiems vidiniams bei išoriniams veiksniams. Jau nuo XX amžiaus Lietuvos bei kitų šalių sociologai nuolat akcentavo, kad būtent tėvų išsilavinimo (ir bendras sociologinis-kultūrinis) lygis dažniausiai lemia jų norą bei pasirengimą suteikti vaikams aukštąjį išsilavinimą. Darbas reikšmingas teoriškai ir praktiškai, nes tėvų išsilavinimo, kaip vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymąsi, įtaka ( svarba, reikšmė?) Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje netyrinėta. / All citizens independently from their social status, residential area or age have a possibility to study in comfortable surroundings: educational institution, work, home. This is the main objective of life-long learning where education must go along with a person from his/her birth to old age. The most important research done in ten years time shows our society and scientists’ great attention to children education and inner and outer factors which affect it. Since the 20th century Lithuanian and foreign sociologists have emphasized that parents’ education (and general socio-cultural) level often affects their wish and readiness to give their children higher education. The work is significant both theoretically and practically because the influence of the factors has not been studied in Vilnius Užupis high school.

Šio darbo tikslas – ištirti edukacinį filmo poveikį (per užslėptojo ugdymo/si bei savaiminio mokymo/si momentus). Tyrimo metu buvo analizuojamas Simpsonų filmas focus grupės metodu. Tyrimo duomenys nagrinėjami pagal autorės išskirtas kategorijas. Magistro darbe, remiantis lietuvių ir užsienio mokslinės literatūros analize, atskleistos edukacinės medijų plotmės: pristatyta neregimojo ugdymo/si bei savaiminio mokymo/si raiška animaciniuose filmuose; supažindinama su kino edukacija, kaip edukacinių plotmių sklaidos perspektyva animaciniuose filmuose. Tyrimas įrodo, kad animaciniai filmai (konkrečiai Simpsonų filmas) turi edukacinį poveikį paauglių atžvilgiu. / The aim of this work is to examine the effect of educational movie (through hidden curriculum and self-directed learning moments). During the research the Simpsons Movie was analysed by a focus group method. The research data is examined after authoress categories that she has excluded. This master‘s work is based on lithuanian and foreign nonfiction literature analysis, what is more the educational media planes are revealed: the hidden curriculum and informal learning expression in cartoon movies is introduced; the cinema education is introduced, like educational planes of scattered perspective in animated movies. The research proves that animated movies (The Simpsons Movie) have an educational impact on teenagers.