The scientific problem of the dissertation: what attitudes on characteristics of linguistic communication competence dominate among physical education teachers considering their attitudes both on linguistic communication competence, and on communication in social situations? The research object – attitudes on linguistic communication competence and communication in social situations. The scientific solution of the research object that corresponds the research subject is oriented to the detection of verbal communication competence in native (Lithuanian) speech of physical education teachers as well as to the evaluation of their attitude on communication in social situations. The aim of the research was to disclose physical education teachers‘ attitudes on pedagogical communication as the determinants of pupils‘ approach to physical self-education. The following statements substantiate scientific novelty of the research: in theoretical aspect the competences of a physical education teacher in revealing the role of linguistic communication competence in native (Lithuanian) speech were analysed, the peculiarities of the attitude of physical education teachers on communication competence were revealed, the features of the attitude of physical education teachers on communication in social situations were evaluated, the links of the attitude of the components of physical education teachers on linguistic communication competence in native (Lithuanian) speech and the attitude on... [to full text]

Magistro darbo tikslas – grįžtamosios migracijos procese, kylančių tapatybės ir susvetimėjimo problemų identifikavimas, taikant pedagoginės hermeneutikos analizės metodą. Pagrindinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Darbe konceptualizuojamas grįžtamosios migracijos reiškinys. Atskleidžiama šio reiškinio pokyčio analizė nuo ekonominės, patriotinės sąvokos iki globalios tarpkultūrinės patirties sampratos traktavimo. Kadangi grįžtamoji migracija šiandienos kontekste apima ir vaikų grįžimą į tėvynę, svarbus faktorius tampa grįžtamųjų mokinių edukacinis procesas. Grįžtamosios migracijos pedagoginiame procese ypatingas dėmesys tenka subjektui, gebančiam adaptuoti ir interpretuoti užsienio šalies patirtį savo šalies ugdymo sistemoje. Edukacinės patirties perkeliamumas ir gebėjimas ją interpretuoti yra siejamas su pedagogine hermeneutika. Remiantis užsienio ir Lietuvos autoriais, analizuojama pedagoginė hermeneutika ir jos santykis su grįžtamąja migracija. Tyrimas patvirtina darbo autorių iškeltą hipotezę, kad re-emigrantų mokinių integraciją į Lietuvos edukacinę sistemą, sąlygoja skirtingas mokymo(si) ir kultūrinių skirtumų supratimas. / The aim of this paper is to identify the problems of alienation and identification, influenced by return migration, using the pedagogical hermeneutics analysis method. The instrument of the research – open interview questionnaire created by the authors. By analyzing the foreign and local academic literature, was conceptualized the phenomena of return migration. Was explored the transformation of notion of the return migration from understanding it as economical, patriotic idea to the concept of global intercultural experience treatment. Since the return migration of today's context includes the child's return to the homeland, the important factor is becoming pupils’ educational process. In the pedagogical process of the return migration particular attention goes to the subject enable to adapt and interpret the foreign country’s experiences in the homeland educational system. Educational experience transferability and the ability to interpret is related with pedagogical hermeneutics. The research confirmed the hypothesis that the integration of re-emigrated pupils in Lithuanian education system is determined by the different educational systems and cultural diversity.

Švietimo pagalba reglamentuojančiuose dokumentuose yra suprantama kaip mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kuri yra orientuotą į vaiką ir jo poreikius bei gebėjimus atitinkantį ugdymą, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. Siekiant užtikrinti kokybišką specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymą(si), mokykloje turėtų dirbti kompetentingi specialistai, tokie kaip: specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas ir kt. Mokykloje turėtų būti sudarytos visos sąlygos, kad mokinys, kuris turi negalę arba specialiųjų poreikių jaustųsi gerai ir saugiai. Bendradarbiaujant pedagogams, tėvams ir specialistams, vaikui turėtų būti pritaikytas ugdymo turinis bei ugdymo aplinka, taip pat aprūpintas pritaikytomis mokymo priemonėmis. Tyrimo objektas – tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklų švietimo pagalbos sistema. Tyrimo problema – švietimo pagalbos organizavimo ypatumai tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti švietimo pagalbos organizavimą tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros bei juridinių dokumentų pagrindu aprašyti švietimo pagalbos sistemą bendrojo ugdymo mokyklose. 2. Išnagrinėti tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose dirbančių mokytojų geros švietimo pagalbos sampratą. 3. Nustatyti, kaip tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose yra teikiama... [toliau žr. visą tekstą] / Educational assistance in regulating documents is understood as an assistance rendered by specialists to pupils, their parents (tutors, guardians), teachers and education providers, which is oriented to a child and to an education with regard to his needs and abilities, the purpose of which is to increase the effectiveness. Trying to ensure quality teaching and learning of children with any special needs, the following competent specialists should work at school: special pedagogue, speech therapist, social pedagogue, psychologist etc. All the circumstances should be created to let a disabled pupil or a pupil with special needs feel good and safe. When carrying out collaboration of pedagogues, parents and specialists, a child should get an adjusted educational content and educational milieu, as well as be provided with some adjusted means of educational. Research object: educational assistance system at Polish ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research problem: peculiarities of educational assistance organization at ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research purpose: to analyze the educational assistance organization at ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research tasks: 1. To describe the educational assistance system at general education schools on the grounds of scientific pedagogical, psychological literature and legal documents. 2. To explore the conception of a good... [to full text]

Šiuo metu plačiai diskutuojama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos pokyčius bei rezultatus. Didelė ugdymo programų įvairovė. Todėl didelis dėmesys skiriamas ugdymo kokybės užtikrinimui, diegiama patikima ugdymo turinio vertinimo sistema. Vis didesnis dėmesys skiriamas ugdymo programų kūrimui, netradiciniams ugdymo metodams, tame tarpe ir M. Montessori pedagoginei sistemai. Tačiau dar neatskleista priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės sampratą M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo objektas: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata. Tyrimu siekta: 1. Apibrėžti priešmokyklinio ugdymo turinio sampratą remiantis „laisvojo ugdymo paradigma“. 2. Atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės ypatumus. 3. Išskirti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijus M. Montessori pedagoginėje sistemoje. 4. Identifikuoti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijų raišką M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos tyrimo išvados: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybei M. Montessori pedagoginėje sistemoje ypatingą reikšmę turi vaiko amžių atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės. Priemonės skiriamos individualiems gebėjimams lavinti. Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybę sąlygoja ugdytojo - santūraus stebėtojo, tyrinėtojo, kuris stengiasi nesikišti į vaiko veiklą samprata. Įgyvendinant ugdymo turinį... [toliau žr. visą tekstą] / The changes and the outcomes in the pre-school educational institutions are being widely discussed nowadays. The variety of the educational systems used is being of a wide scale. Therefore, a considerable attention is being admitted to the achievement of the educational quality and the introduction of the plausible evaluation system of the educational content. A growing attention is being paid to the development of the educational programs as well as to the unconventional educational methods and the Montessori education therein. The aim of this final paper: To define the conception of the quality of the pre-school educational content in the Montessori educational system. The object of the research: The conception of the quality of the pre-school educational content. The goals of the research: 1. To define the conception of the pre-school educational content on the basis of the “free education paradigm”. 2. To reveal the peculiarities of the pre-school educational content quality. 3. To exclude the criteria of the pre-school educational content quality in the Montessori education. 4. To identify the manifestation of the qualitative criteria in the Montessori pre-school education. The following conclusions of the research can be inferred on the basis of the results: The educational setting and means corresponding the child’s age have a particular significance for the qualitative educational content of the Montessori pre-school education. The means attributed to develop the... [to full text]

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]