1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginė spauda vykdė komunikacinę funkciją švietimo srityje, informavo skaitytojus apie visas pedagoginiame pasaulyje vykstančias problemas ir naujienas, stengėsi reaguoti į visus mokyklą, mokytojus ir mokinius liečiančius einamojo momento klausimus. Nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos pedagoginė spauda gali būti ir vienas pagrindinių šaltinių, analizuojant ugdymo mokslo brandą Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti pedagoginės minties sklaidą 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje. Uždavinai: 1. Aptarti Lietuvos pedagoginės spaudos atsiradimo aplinkybes; 2. Išnagrinėti pagrindines 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje gvildentas ugdymo problemas. Metodas istorinis chronologinis – skirtas 1918-1940 metų edukacinės spaudos raidos ir savitumo analizei Bibliografiniai tyrimai leido išsiaiškinti nagrinėjamo laikotarpio pedagoginės raštijos autorius ir jų darbus, susipažinti su jų straipsniais ir nustatyti darbų vertingumą ugdymo mokslui. Nagrinėjamų straipsnių analizė baigiama ieškant bendrybių. Tam buvo naudojamas apibendrinimo metodas. Šiuo darbu nebuvo siekiama aprėpti visų ugdymo mokslo veikėjų ir jų straipsnių, bet pasirinkti ryškiausi atstovai, rašę įvairiais pedagogikos klausimais cituojami tarpukario laikotarpio pedagoginėje spaudoje, taip pat nagrinėjamu laikotarpiu į ugdymo mokslą įnešę kažką naujo. Cituojamais šaltiniais siekiama atskleisti bei išryškinti ugdymo mokslo problematiką ir ją aptarti. Analizuojant minimo laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / In 1918-1940 in the field of education the communicative function was being carried by the pedagogical press of Lithuania, readers were informed about the problems and news in pedagogy, in addition, there was a try to react to all the current affairs related to schools, teachers and students. Analysing the maturity of educational science in Lithuania during the consideration period, the pedagogical press of Lithuania may be considered as one of the main sources. The aim of this work is to analize the spread of pedagogical thought in the pedagogical press of Lithuania in the period of 1918-1940. Goals: 1. To discuss the circumstances of the origin of the pedagogical press in Lithuania. 2. To analyse the main educational problems examined in the pedagogical press of Lithuania of 1918-1940. Historical-chronological method was applied to analyse the development and the distinction of the educational press of 1918-1940. Bibliographical researches revealed the authors and their works on pedagogy of the analysed period, to survey their articles, and to assess the worth of their works to educational science. The analysis of articles is concluded by the search of commonalities. For this purpose, the method of generalization was applied. There was no aim to cover all the persona of educational science and their articles, but the most distinct representatives, who wrote on pedagogical topics and were quoted in the pedagogical press of the interwar period, and ones who brought... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama specialiosios pedagoginės ir socialinės pedagoginės pagalbos kryptingumas ir derinimas bendrojo lavinimo mokykloje siekiant bendro tikslo – vaiko poreikių tenkinimo, ugdymosi veiksmingumo ir vaiko gerovės. Siekiant atskleisti specialiojo pedagogo ir socialinio pedagogo veiklos tikslingumą ir dermę, siekiant ugdymosi veiksmingumo ir vaiko gerovės, pasirinktas kokybinis tyrimas, taikant turinio (content) analizės metodą. Tyrime apklausti 6 specialieji pedagogai ir 6 socialiniai pedagogai, teikiantys pagalbą SUP mokiniams Klaipėdos rajono bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimu atskleista, jog ir specialieji pedagogai, ir socialiniai pedagogai siekia to paties tikslo – SUP mokinių psichosocialinės gerovės ir ugdymosi veiksmingumo bendrojo ugdymo mokykloje. Šio tikslo siekiama, kuriant palankią ugdymosi aplinką, skatinant mokinių saviraišką ir savirealizaciją ir teikiant konkrečią pagalbą mokantis pamokoje ar individualiai. Išryškėja specialiojo pedagogo veikla, teikiant konkrečią pagalbą SUP mokiniui ugdymo procese, ir specialiojo pedagogo veikla kuriant palankią SUP mokiniui psichosocialinę aplinką mokykloje. Veiklos derinimas akcentuojamas pedagoginio tėvų švietimo, pedagogų informavimo bei konsultavimo srityse bei realizuojant SUP mokinių popamokinės veiklos galimybes. / Study analyzes special educational and social educational support direction and coordination in secondary school to achieve a common goal - child's needs, effectiveness of educational and child’s welfare. In order to reveal feasibility and coherence of social and special pedagogue the qualitative study was used. The method of content analysis was used. There were six special education teachers and six social workers interviewed who provide support to SEN pupils in general education districts in Klaipeda region. The study revealed that both special pedagogues and social workers have the same goal: psychosocial well-being of SEN in general education schools. This aim is being achieved by creating of a supportive learning environment, promoting student’s self-expression and self-realization by providing specific support while learning in class, or individually. The activities of a social educator providing help to SEN pupils are being highlighted as well as educational activities in creating a supportive psychosocial environment for SEN in the school. In order to provide quality help to SEN pupils, the cooperation of specialists is seen as a prerequisite.

Visuomenėje vykstančios permainos vis dažniau pažeidžia silpnas, įvairių materialinių bei psichologinių problemų turinčias šeimas. Dažniausiai dėl girtavimo, ar kitokio socialiai nepriimtino elgesio tėvai neužtikrina pagrindinių savo vaiko teisių. Socialinė atskirtis apima ne tik suaugusius, bet ir vaikus, kurie yra iš rizikos grupės priklausančių šeimų. Tokioms šeimoms , o ypač vaikams yra būtina socialinė pedagoginė pagalba. Darbe apžvelgėme socialinės pedagoginės pagalbos modelį, socialinės raidos šeimų sampratą,. Trečiame skyriuje pateikėme socialinės rizikos šeimų vaikų ypatumus, bei socialinio pedagogo veiklą mokykloje. Šio darbo tikslas-išsiaiškinti teikiamos socialinės pedagoginės pagalbos vaikams iš asocialių šeimų veiksmingumą. Tyrimas buvo atliktas Alytaus rajono vidurinėse mokyklose. Šešiose vidurinėse mokyklose dirba socialiniai pedagogai, o kitos (12 mokyklų) nebeturi specialistų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugumoje mokyklų socialinė pedagoginė pagalbą vaikams iš rizikos (asocialių) šeimų nėra veiksminga, nes nėra socialinių pedagogų. pagalbą teikia klasių auklėtojai, kuriems trūksta socialinių pedagoginių žinių bei per didelis darbo krūvis. Mokyklose, kuriose dirba socialinis pedagogas teikiama kompleksinė ir sisteminga pagalba vaikams iš rizikos (asocialių) šeimų yra veiksminga. / Complicated social and economic conditions determinative hard situation of children and youth. Every years increase social isolate families and children. Attention and care need children in social risk families. This time children and youth are separable at schools. Early year requirement of social and psychological assistance hasn’t been accent. Social pedagogues are working in many education institutions. They help to solve social problems. Prerequisites for social pedagogical assistance at Lithuanian schools has been studied by A. Simaitis (2003), N. Juriene (2003). In 2006 Social Communicative Institute of VPU has done research “ Efficiency of pedagogical psychological assistance at school” Researches have shown that for successful assistance need work of community, abilities to involve families of social risk. In this discussion is review of juridical documents and standard act. There is conception of social risk families and peculiarities children of social families. Research of author has shown that at schools of districts aren’t enough social pedagogues. Masters offering all social pedagogical assistance. And this assistance doesn’t give expected results because they haven’t enough social-pedagogical knowledge and workloads are very intensives.

Mokslinėje, metodinėje dirigavimo literatūroje aprašomos dirigentui reikalingos asmens savybės, gabumai ir įgūdžiai, tačiau palyginti nedaug literatūros, kur atkreipiamas dėmesys į dirigento pedagoginę veiklą. Dėl šios priežasties ir buvo atliktas šis dirigento veiklos tyrimas. Tyrimo objektas – dirigento veikla. Tyrimo tikslas – pabrėžti dirigento pedagoginės kompetencijos svarbą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išryškinti ir teoriškai pagrįsti dirigento vaidmenį muzikos atlikimo procese, atskleisti dirigentų požiūrį į pedagoginę kompetenciją, lyginant su kitomis kompetencijomis, apžvelgti dirigento dirigavimo technikos ryšį su pedagogine veikla ir išsiaiškinti, kurios specifinės pedagoginės kompetencijos yra svarbiausios. Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės dirigavimo bei pedagoginės literatūros sisteminė analizė, anketa, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo imtis 31 dirigentas ir 3 dirigavimo ekspertai iš įvairių šalių. Apžvelgus dirigento vaidmenį mokslinėje metodinėje muzikos literatūroje, galima teigti, kad dirigento veikla muzikos atlikimo procese su laiku darosi vis įvairiapusiškesnė. Dirigentas atsiskleidžia ne tik kaip individualus atlikėjas, bet ir muzikos kolektyvo vadovas bei pedagogas. Atliktos apklausos rezultatai leidžia iš esmės pakeisti nuomonę apie dirigavimą pedagoginės kompetencijos aspektu. Dirigavimo procesą, kuris lietuviškoje muzikinėje literatūroje dažniausia vienpusiškai apibrėžiamas kaip menas, dirigentai vertina nevienprasmiškai... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific and methodological literature on conducting describes in great detail personal characteristics, talents and skills expected of a conductor. Yet relatively few literature sources mention the importance of conductor’s teaching competences. The peculiar scarcity of existing literature on the topic of conductor’s pedagogic competences gives rise to this research. Research subject: pedagogic competence of conductor. Research objective: to highlight the importance pedagogic competence of conductor. Goals necessary to reach the objective: highlight and theoretically prove the importance of conductor’s role in the process of music performance; reveal conductors opinions on pedagogic competence as compared to the others; review the relationship between conductor‘s technique and his pedagogic activity; determine which specific pedagogic competences are most important. Research methods: scientific and methodological literature analysis in field of pedagogy and conducting, a survey, a semi-structured interview. Research extent: 31 conductors and 3 conducting experts from various countries. Literature review shows that conductor role has grown over time. Conductor is no longer viewed as an individual performer, but also as a musical group leader and a teacher. Conducted survey results allow us to challenge the existing opinion on conducting as it relates to the aspect of pedagogic competences. In particular, the conducted research reveals that the process of conducting... [to full text]

Magistro darbe analizuotas pedagoginės pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms. Tyrimas aktualus tuo, kad pedagoginė pagalba daug kuo apsprendžia mokinių mokymosi motyvaciją bei pedagogų ir mokinių santykius. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos pedagoginės pagalbos galimybes socialinės rizikos šeimoms. Tyrimo objektas – pedagoginė pagalba bendrojo lavinimo mokykloje socialinės rizikos šeimoms. Tyrime dalyvavo 247 respondentai – 90 klasių auklėtojų, dirbančių Ignalinos rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir 157 socialinės rizikos šeimos, gyvenančios Ignalinos rajone. Siekiant nustatyti pedagoginės pagalbos teikimo galimybes ir prielaidas socialinė rizikos šeimoms atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant uždaro tipo anketas. Tyrimu nustatyta, kad didžioji dalis rizikos šeimų gyvena kaime, niekur nedirba. Socialinės rizikos šeimų tėvai teigia, kad su jų vaikais pedagogai dirba per mažai. Teorinės dalies analizė leidžia teigti, kad pedagoginė pagalba – tai viena iš profesinės veiklos sričių, kuria siekiama perduoti patirtį, mokant ir ugdant vaikus, sudarant sąlygas asmenybės vystymuisi. Tyrimo rezultatai, atskleidžiantys tėvų požiūrį į ugdomojo proceso organizavimą mokykloje leidžia teigti, kad mokyklos pasiekimų rodikliai susiję su šeima: esant materialinių sunkumų ir psichosocialinių problemų šeimoje, mokinys turi sunkumų mokykloje, esant geriems šeimos narių tarpusavio santykiams yra mažesnė tikimybė atsirasti problemų... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work analyzes the pedagogical assistance at social risk families. The research is of current interest because the pedagogical help in many ways determine the students‘ motivation and teacher - student relationships. The purpose of the research – to expand educational support opportunities of secondary schools for social risk families. The object of research – teaching aid in a secondary school to social risk families. The investigation included 247 respondents – 90 school teachers, working in the Ignalina region in secondary schools, and 157 families of risk, living in the Ignalina region. To identify opportunities for educational assistance and assumptions to social risk families it was used the quantitative research with closed-ended questionnaires. The reseach stated that the majority of families at risk lives in rural areas, adults don‘t work. The parents in these families say that teachers don‘t work enough with their children. Analysis of the theoretical part allows to suggest that the teaching aid – it is one of the professional activities, which aims to transfer the experience, training and educating children, creating the conditions for personal development. The results, demonstrating parents' attitude towards the organization of educational process at school suggests that school achievement indicators are related to the family: if there are practical difficulties and psychosocial problems in the family, the child has difficulties in school... [to full text]

Pedagogic folk-tale therapy at the lessons of informal education Summary One of he most urgent problem in the Lithuanian contemporary educational, basing itself on the humanist education principles, is the psychological climate at school, influencing pupils’ motivation to state of pupil. Supplementary education classes could have a large influence on the improvement of psychological climate. ,,The Supplementary Education Concept” is a list of the possibilities, grouped ant called functions, including: cognitive, communication, pragmatic and self-reakiztion. The mentioned concept does not include the innovative function of supplementary education, used to preserve emotional health and to improve the emotional state of a child. In essence this function is ,,social treatment” by art, also known as art therapy. ,, The Supplementary Education Concept” addresses the problems, arising in the course of after-class activity in a mainstream school. This is related to poor search for new working forms and methods, forgotten training and insufficient requalification tasks, and too little attention paid to the children’s socialization process, etc. We studied the documents, regulating supplementary education, articles of researchers and teachers on this work and formulated the problem for investigation, namely: too little attention is paid to the important issue for pupil’s socialization and creativity-planning, and organizing of systematical recreational work, used to eliminate... [to full text]

The research by Lithuanian and foreign scientists justify the fact that instructional communication becomes a topical objective in the teacher-students’ professional self-development. Instructional communication is defined as a complex integral phenomenon, the most significant part of teacher’s activity, joining together all other activities into the whole and having an impact on pupil’s and teacher’s interaction, success of the self-developmental process. Teacher’s informative-communicative, perceptive, interactive skills of instructional communication perform a multifunctional role in pupils’ self-developmental process, while designing their world of values, motivating them to learn all life long, embed the attitudes of humanism, democracy, etc. Scientific literature data and legal documents‘ analysis substantiate theoretically the development of student-teachers’ instructional communication topical and points out the problem of its insufficient research. The aim of the research is to reveal peculiarities and dynamics of student‘s and teachers‘ instructional communication in the study process. The data of the empirical research revealed and substantiated prerequisites for student-teachers’ self-development of instructional communication skills: one’s self-determination to become a teacher, interpersonal relationship in a study group, carrying out practical tasks under the guidance of competent supervisors in particular. The integration of theoretical knowledge on... [to full text] / Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai pagrindžia, kad pedagoginis bendravimas – aktualus siekinys būsimųjų mokytojų profesiniame ugdyme(si). Pedagoginis bendravimas apibrėžiamas kaip sudėtingas integruotas reiškinys, svarbiausia mokytojo veiklos dalis, jungianti į visumą visas kitas veiklas bei lemianti mokinio ir mokytojo sąveiką, ugdymo(si) proceso sėkmingumą. Mokytojo pedagoginio bendravimo informaciniai-komunikaciniai, percepciniai, interakciniai gebėjimai atlieka polifunkcinį vaidmenį mokinių ugdymo(si) procese, kuriant vertybinį pasaulį, motyvuojant mokymąsi visą gyvenimą, įtvirtina humaniškumo, demokratiškumo nuostatas ir kt. Darbe mokslinės literatūros analize aktualizuota būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ugdymo(si) aukštojoje mokykloje nepakankamo mokslinio ištyrimo problema, todėl išsikeltas tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ypatumus ir dinamiką studijų procese. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais atskleistos ir pagrįstos būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) prielaidos: pasiryžimas dirbti mokytoju, tarpasmeniniai santykiai studijų grupėje, savarankiškos praktinės užduotys konsultuojant kompetentingiems vadovams. Taip pat pagrįstas integruoto pedagoginio bendravimo ugdymo pozityvus poveikis studentams: jų profesiniam (stiprėjantis apsisprendimas būti mokytoju), dalykiniam (sąmoningas siekis gilesnio dalykinio išprusimo) apsisprendimui, tarpasmeninių santykių grupėje dinamikai ir kt.

New challenges and possibilities for society, traditional attitude, emphasising the importance of factual knowledge, does not fit the developing society and its activity needs. In educational institutions education, orientied to special skills, abilities and the acquisition of theoretical knowledge, exausted its possibilities in attitude of modified requirements of activity system and the needs of society. Developing a social service system for children and families, the subject matter of students’ social favour needs becomes very topical and important while foreseeing the organisation forms, trends, modes and methods of social aid at school. Society and different state institutions, as well as education system, consider the needs of social aid at school to be a certain generally acknowled problem that has eventually to be solved. This problem is undesirable and menaces for the future in Lithuania. This conditioned the introduction of shifts of social educationists. The purpose of those educationists are to help to work productively with children and families which experience social risk, children with special needs, also to take up the activity of the prevention of alcoholism and drug-addiction as waell as healthy way of living and others. School in society is highly respected for developing functional skills, for the preparation for a professional career and forming the nationalism. While solving complicated maturity, social intergration, healthy way of living, social... [to full text]

This work analyses pedagogical and social activities of the primary school teacher in East-West Lithuania.

Magistro darbe iškeltos šios hipotezės: pagrindinis visuotinės kokybės elementas – vartotojų poreikių tenkinimas yra taikomas pedagoginės psichologinės tarnybos veikloje; siekiant geriausių PPT veiklos rezultatų, skatinamas nuolatinis darbuotojų tobulėjimas; PPT nepakankamai įtraukia savo paslaugų vartotojus į visuotinį dalyvavimą organizacijos veiklos tobulinime.Tyrimo tikslas atlikti kokybės vadybos analizę pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes. Tyrimas pedagoginėse psichologinėse tarnybose buvo paremtas Parasaraman A., Zeithaml V. ir Berry B. kokybės spragų modeliu bei papildant Europos kokybės vadybos fondo (toliau - EKVF) tobulumo modelio Politikos ir strategijos kriterijumi. Tyrimas buvo atliekamas 5 Šiaurės Lietuvos pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Iš viso atlikta 80 interviu. Įvertinus gautus rezultatus, teigtina, jog tiriamose įstaigose siekiama dirbti remiantis visuotinės kokybės vadybos koncepcija, tačiau nepakankamai. / The hypothesis of this work are: the main element of qality management – the meeting of the consumers requirements is found in tthe Pedagogical Psycological service; encouraging permanent perfection of employees by way of reaching the best results of PPS; the customers of PPS are undersell involved to the public presence in the activity developement of an organization. The aim of this master’s final paper is to analyze the management of quality in the Pedagogical Psychological services ant to sustain or deny the stated hypothesis. The research was done using the model for quality management gaps made by Parasaraman A., Zeithaml V. ir Berry B. The research was complemented using the criterion of Politics and strategy in the perfection model Europe quality management fond. The researches were made in the fife Pedagogical Psychological services. 80 interviews were made there. The results have shown that the Pedagogical Psychological services are trying to work by using the conception of quality management, but still not enough.