Pokyčiai, vykstantys darbo rinkoje – ūkio restruktūrizavimas, privataus sektoriaus augimas, darbo rinkos plėtra – įtakoja gyventojų užimtumą. Gyventojų užimtumo ir nedarbo problemoms, ypač moterų, pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, kurį inicijuoja besiformuojanti Lietuvos darbo rinka. Moterų padėtį darbo rinkoje lemia dar gajus visuomenės požiūris į moters ir vyro socialinius vaidmenis: moterims vis dažniau tenka susidurti su nedarbo problema, ilgesnį laiką ieškotis darbo, jos gauna santykinai mažesnį darbo užmokestį, darbe patiria diskriminaciją. Siekiant įvertinti moterų nedarbo problemas, buvo atliktas tyrimas respondentų požiūriui į darbą, darbo vertybes, kliūtis, su kuriomis respondentai susiduria karjeros kelyje, nedarbo priežastis, atskleisti. / Processes in labour market – economic restructuring, growth of the private sector comparing to public sector, development of market based relations – influence employment. In recent time attention initiated by developing labour market in Lithuania on employment and unemployment is much bigger. Women‘s employment opportunities are determined by still popular public opinion about social man’s and women‘s roles, although Lithuanian laws provide equal opportunities in labour market. The research was made to evaluate problems of women’s unemployment including opinion about work, values, obstacles that respondents met in their career, reasons of unemployment.

Šiandieniniu globalizacijos ir modernių technologijų laikotarpiu nebeliko neprieinamų rinkų. Kapitalo srautai tapo tokiais mobiliais, kad per keletą valandų kapitalą galima perkelti iš vienos rinkos į kitą. Informacinių technologijų pagalba informacija tapo prieinama kiekvienam vartotojui. Besivystančios Centrinės ir Rytų Europos akcijų rinkos per paskutinius penketą metų netik pritraukė daug investuotojų dėmesio, bet užtikrino didelį investicijų pelningumą. Vidurio Balkanų akcijų rinkos dar nepažįstamos, tačiau laikomos labai perspektyviomis, didelės viltys siejamos su Europos sąjungos investicijomis ir politinės sistemos stabilumo užtikrinimu. Darbo objektas – Vidurio Balkanų regiono valstybių, Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos akcijų rinkos. Darbo tikslas – įvertinti Vidurio Balkanų regiono valstybių, Kroatijos, Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos makro ir mikro aplinką investicijoms akcijų rinkose, patikrinti akcijų portfelio optimizavimo teorijos pritaikymo galimybes praktikoje, esant skirtingoms rinkos tendencijoms. Siekiant nurodyto tikslo reiks išspręsti tokius pagrindinius uždavinius: • Išanalizuoti Vidurio Balkanų regiono valstybių makroekonominius rodiklius; • Apžvelgti verslo aplinką makro lygiu; • Įvertinti prekybos vertybiniais popieriais galimybes ir apribojimus, prekybos mastą; • Įvertinti akcijų rinkos pelningumą ir rizikingumą; • Atrikti tinkamiausias akcijas optimaliam akcijų portfeliui sudaryti pagal V. Šarpo metodiką; • Sudaryti šešis akcijų... [toliau žr. visą tekstą] / There are no inaccessible stock markets in these technology and globalization modern-days. Financial capital is very mobile, during several ours financial capital can be transferred from one market to another. Using information systems, new modern technologies, information is accessible for all users. Central and East Europe stock markets during five years were very attractive for investors, because the level risk of investments and profit was appropriate. Central Balkan stock markets are new area for investors and speculators. There is big positive influence from European Union to stabilize political and economical situation in Balkans. This is reason to trust that investments are safety and can be profitable. The mane purpose is to evaluate macro and micro environment for investments in stock market of Central Balkan region countries, Croatia, Serbia, Bosnia and Herzegovina and verify optimal stock portfolio theory (W. Sharpe) in practice, when market is in growing and downgrade trends. There are tasks to find the answers to the mane goal: • To make analysis for macro economical indicators of Central Balkan region countries; • To make business environmental review in macro level; • To evaluate opportunities and limitations to trade securities in stock markets; • To evaluate stock markets risk and profit; • To separate stocks for optimal stock portfolio construction using W. Sharpe model; • To make six stock portfolios when stock market is in growing and downgrade trends.; •... [to full text]

Šio darbo objektas - moterų verslumo skatinimas Lietuvoje. Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimo versle galimybes, bei priemones jų verslumui reikštis. Moterų ir vyrų lygios galimybės bei lyčių lygybė nėra iki galo įgyvendintos nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų šalių. Vis dar pastebimas labai didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų yra išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, dėl kurio moterims sunkiau integruotis į darbo rinką. Visuomenė yra mažai informuojama lyčių lygybės ir galimybių klausimais ir kt. Pagrindinė priežastis – trūksta veiksmingų mechanizmų, kurie užtikrintų efektyvų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą. Moterims, ypač vyresnio amžiaus, gerokai sunkiau susirasti net minimaliai apmokamą darbą, nes, anot sociologų, Lietuvoje egzistuoja amžiaus diskriminacija. Todėl vienas iš būdų, siekiant mažinti nedarbą, gali būti nuosavo verslo pradžia. Šiuo atveju moterims siekiant ekonominio savarankiškumo verslas pasireiškia kaip priemonė tam pasiekti. Dėl moterų ir vyrų nelygių galimybių darbo rinkoje ypatingą reikšmę turi moterų verslumo ugdymas. Dažniausiai verslumas suprantamas kaip sugebėjimai, kurių reikia norint pradėti ir vysti verslą. Tam reikia asmeninių ir dalykinių gebėjimų: vaizduotės, kūrybinio mąstymo, rizikos, iniciatyvos, imlumo inovacijoms, intuicijos, vadybos įgūdžių ir kitų gebėjimų. Norint paskatinti moteris ugdyti verslumą ir pasiekti pažangą šiose srityse, reikia atlikti šio reiškinio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - the promotion of women entrepreneurship in Lithuania. The aim of this work: to assess Lithuanian women's participation in business opportunities, to take measures for their entrepreneurship. Women and men equal opportunities and gender equality is not a fully realized in Lithuania and in many other countries. There is still a very large gap between men's and women's wages. Up to these days exist stereotypical attitude to the role of women in the family. Because of this it is more difficult to integrate women into the labor market. Society is little informed of gender equality and access issues, and others. The main reason - the lack of effective mechanisms to ensure effective implementation of gender equality policy. According to sociologists, in Lithuania there is age discrimination and because of that for women, particularly older, is much more difficult to find even a minimum-paid job. Therefore, one way to reduce unemployment, may be starting their own business. In this case, business becomes as a tool to achieve the economic independence for women. Women entrepreneurship development has a special meaning for men and women unequal opportunities in the labor market. Entrepreneurship education includes - 1) economic knowledge (concepts, economic systems, economic index, the international market, the state role in the economy), 2) financial literacy (financial services, personal financial management), 3) development of personal qualities (leadership... [to full text]

Magistrinio darbo tezės tikslas - atlikti mokslinį tyrimą ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kuri teigia, kad LR teisinė sistema neužtikrina moters nediskriminavimo darbo rinkoje. Objektas – teisinė sistema, susijusi su moters (ne)diskriminavimu darbo rinkoje. Problematika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje yra sukurta įstatyminė bazė, skirta įgyvendinti lygias asmenų teises darbo srityje. Tačiau, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, de facto moterų padėtis darbo rinkoje yra prastesnė nei vyrų. Darbe buvo naudojami mokslinio tyrimo metodai: interviu, lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad moteris darbo rinkoje diskriminuojama dėl nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus, nuolat reprodukuojamų lyčių stereotipų, didesnės moterų nei vyrų turimų šeiminių pareigų naštos. LR įstatymai numato keturias draudžiamas diskriminavimo formas: tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, tačiau teisinių sąvokų vienoks ar kitoks apibrėžimas įstatyme, neturi tiesioginio ryšio su faktine segregacija užimtumo srityje. LR įstatymuose pozityvieji veiksmai yra įvardinti kaip laikinos specialiosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties ir kt. pagrindais, tačiau Lietuvoje nėra priimtas įstatymas, kuris numatytų šių priemonių taikymo sąlygas. Lietuvoje Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos Fakultatyvinis protokolas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Master thesis Does the Law System of the Republic of Lithuania Ensure the Non-Discrimination of Women in Labour Market is, by answering the problematic question, to conduct a scientific research and confirm or deny the hypothesis that the law system of the Republic of Lithuania does not ensure the non-discrimination of women in labour market. This topic is problematic because there is a legislative context established in Lithuania that aims to ensure equal individual rights in the field of labour. Despite the relative legislation, the official statistical data demonstrate that de facto situation of women in labour market is worse than men. In Lithuania only in 2012 in the age range of 25-34 there were 17.8% more women with higher education than men and, compared to men, their work pay gap was 12.6%. What is more, in the age range of 35-44 the work pay gap was 17.3%, and the employment rate of women was 3% smaller than men. Hence, the subject of the scientific study is the legal system of the Republic of Lithuania in terms of the non-discrimination/discrimination of women in labour market. The objectives of the paper are as follows: 1. interview the representatives of three different institutions in Lithuania in order to find out the main reasons, why the situation of women in the labour market is worse, and to provide the form and base of discrimination of women; 2. present the concept of positive actions and the application of tools of positive actions that... [to full text]

This work deals with legal aspects of collective dominant position under Article 82 of the Treaty establishing European Community (hereinafter- EC). The purpose is to reveal a legal definition and main features of collective dominant position. The author examines features and criteria which are established in the jurisprudence of EC institutions. The author examines features and criteria which are established in the jurisprudence of EC institutions. The author also indicates that the criteria for establishing collective dominance are not fully scrutinized under EC competition law. Moreover, the practice of EC institutions is analyzed not only under Article 82, which prohibits abuse of a dominant position, but also under Merger regulation to that extent which is necessary to reveal the main topic. Further the work presents problems which are found under these two institutions of EC competition law.

The main goal of this Masters thesis is to analyse the unemployment problem of the discriminated work force groups in Vilnius city and to propose the possible ways for increasing the unemployment. In theoritical part of the unemployment in Lithuania is being compared with the EU-15 countries. The situation of discriminated work force groups in Vilnius labor market is rewiewed. The author also analyses the grounds for unemployment occurence and the outcomes it may couse.

Darbo tikslas- įvertinti Vilniaus miesto šeimos gydytojų požiūrį į farmacinės kompanijos atstovo vizitus. Tyrimo metodika. 2012 metų rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, buvo apklausti Vilniaus miesto šeimos gydytojai dirbantys pirminės šeimos sveikatos priežiūros centruose. Buvo išdalinta 200 anketų, atsakė - 132 respondentai (atsakas – 66 proc.). Anketiniai duomenys analizuoti naudojant statistinę analizės programą SPSS 14.0 . Statistinis duomenų reikšmingumas tikrintas pagal Chi kvadrato kriterijų, laisvės laipsnių skaičių ir statistinį reikšmingumą (p). Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Dviejų nepriklausomų imčių vidurkių skirtumų patikimumui įvertinti buvo naudojamas Stjudento t kriterijus. Rezultatai. Geriausiai gydytojų vertinami informacijos šaltiniai yra konferencijos bei individualūs medicinos atstovų vizitai. Net 87 proc. Vilniaus miesto respondentų gydytojų farmacinių kompanijų atstovų vizitus vertina teigiamai, nes jų metu medicininė informacija pateikiama trumpai ir glaustai, sudaroma galimybė gauti naujausių žinių apie jau rinkoje esamus ir naujus vaistus bei medicinos priemones. Daugiau nei pusė apklaustų gydytojų teigia, jog dažnesni farmacinių kompanijų atstovų vizitai ir pakartotinas vaisto ar medicininės priemonės priminimas turi reikšmės jų skyrimui. Išskirtinai svarbūs farmacinės kompanijos atstovo vizito veiksniai yra... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study. To evaluate the approach of general practitioners to visits of pharmaceutical company representatives in Vilnius city. Methods. In the period from August to December 2012 general practitioners, working in primary family health care centres in Vilnius city were anonymously questioned. There were 200 questionnaires distributed, 132 of which were answered and returned (the response rate was 66% ). Statistical analysis of the obtained data was performed using the SPSS 14.0. software package. The statistical significance of data was tested by Chi-square criterion, the number of degrees of freedom and statistical significance. Statistical significance level of p <0.05 was chosen for assessment of statistical hypothesis. A t-test was applied to evaluate the reliability of the differences in mean of two independent samples. Results. The most highly rated information sources mentioned by practitioners are conferences and individual visits of representatives of the medical sales. As much as 87 percent of respondents in Vilnius assess visits of representatives of pharmaceutical companies positively due to the fact that during such visits the medical information is given in a brief and concise manner, spreading the latest knowledge about the drugs and medical devices already existing in the market as well as about the new ones. More than half of the... [to full text]

Bakalauro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti, kaip pastaruoju metu, Lietuvą apėmus ekonominiam sulėtėjimui, pasikeitė nekilnojamo turto ir finansų sektorių įmonių galimybės skolintis skolos vertybinių popierių rinkoje. Kaip pavyzdžiai pasirinktos dvi įmonės – AB Hanner ir AB Šiaulių bankas – kurios atstovauja minėtuosius sektorius. Naudojantis Moody‘s kredito reitingų agentūros taikomomis metodologijomis, šios įmonės buvo išsamiai išanalizuotos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu atžvilgiu, ir pagal gautus rezultatus nustatytas bendras kredito reitingas. AB Hanner pagal atliktą analizę teko Baa reitingas, nurodantis vidutinį rizikos laipsnį, kuriuo remiantis padaryta išvada, jog AB Hanner norėdama pasiskolinti skolos vertybinių popierių rinkoje turėtų pasiūlyti investuotojams 9-10% metinį pajamingumą, o pačių obligacijų galiojimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 2 metai. Kalbant apie AB Šiaulių banką, jam priskirtas D finansinio pajėgumo reitingas, kuris parodo, jog bankas nėra itin stiprus rinkos dalyvis. Atsižvelgus į įvairius kriterijus, šis bankas galėtų pasiūlyti rinkai 10% pajamingumo obligacijas, kurių trukmė turėtų būti bent 1-2 metai. Priešingu atveju bankas gali susidurti su mokumo problemomis. / Main objective of this bachelor thesis is to assess how during the recent economic slowdown in Lithuania opportunities to borrow in bond market have changed, especially for real estate companies and banks. AB Hanner and AB Šiaulių bankas have been chosen as an example, because they represent those two sectors. A research based on Moody’s credit rating methodologies has been made. During the research a deeper look has been taken into qualitative and quantitative factors, and in the end a final credit rating has been assigned to each of company. In case of AB Hanner, Baa credit rating has been assigned. Such rating indicates that AB Hanner has an average credit risk, and if this company wants to finance its activity through bond market, it should offer at least 9-10% yield for 1-2 year maturity bonds. Speaking about AB Šiaulių bankas, this company got D financial strength rating which indicates quite weak performance. Due to such result, AB Šiaulių bankas should offer around 10% yield for 1-2 year maturity bonds. Otherwise, this bank could face problems with undertaking liabilities.

Magistro darbo objektas – Lietuvos kultūrinė periodika. Darbo tikslas – ištirti kultūrinės periodikos situaciją ir specifiką Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti ir suklasifikuoti kultūrinę periodiką Lietuvoje, išanalizuoti kultūrinės periodikos raidą; ištirti šiandieninės kultūrinės periodikos ypatumus Lietuvoje, atsižvelgiant į kultūros politiką, kultūrinių leidinių finansavimą ir kitus kriterijus; išanalizuoti kultūrinės periodikos skaitytojų nuomonę apie kultūrinių periodinių leidinių rinką. Sisteminant mokslinę literatūrą, analizuojant dokumentus, apibrėžtas kultūrinio periodinio leidinio terminas – tai vienodai apipavidalintas, numeruotas ar datuotas, paprastai vienodo formato ar apimties, reguliariai išeinantis leidinys, kuriame nagrinėjami kultūros, literatūros, meno, kino, muzikos, teatro klausimai, pateikiama kultūros renginių informacija ir analizė. Kultūrinių leidinių klasifikacija galima pagal įvairius kriterijus (tipus, periodiškumą, paskirtį, paramos gavimo būdą ir kt.). Kultūrinės periodikos raidoje iki 1990 m. išskiriami du etapai: kultūrinio periodinio leidinio formavimasis (iki 1911 m.) ir specializuotų kultūrinių periodinių leidinių raida (1911–1990 m.). Šiandieninė kultūrinė periodika – tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio periodika (1990– 2008 m.), kuri apima tris etapus: nepriklausomos periodinės spaudos sistemos formavimąsi (1990–1996 m.), periodinės spaudos sistemos formavimąsi konkurencijos sąlygomis (1997–2002 m.) bei kultūrinę... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is cultural periodicals in Lithuania. The aim of the survey completed as part of this thesis was to investigate the current situation of cultural periodicals in Lithuania and their specificity. In order to achieve aforesaid aim, the following goals are set: 1) define and categorize cultural periodicals in Lithuania, analyze the formation and development of cultural periodicals in Lithuania; 2) analyze the specifics of contemporary cultural periodicals in Lithuania; 3) investigate the readers' opinion about cultural periodicals, summarize the results. The thesis defines the term of cultural periodical as a regularly released publication that is uniformly formatted, numerated or dated, appearing in homogenous style and size, discussing the themes of literature, art, cinema, music or theatre, providing information on various cultural events and analyzing them. The categorization of cultural periodicals can be done on many different criteria: type of publication, periodicity, etc. Scholars distinguish two main stages in the development of publishing of cultural periodicals in Lithuania: the formation stage (up to 1911) and the development of specialized cultural periodicals (1911–1990). The periodization of contemporary cultural periodicals is divided into development of independent periodicals (1990–1996) and the formation of periodicals' publishing in the competitive market (1997–2002). From the year 2003 the last stage of periodization began concerning... [to full text]

Elektros energija yra ypač svarbus produktas visai šalies ekonomikai ir visuomenei. Pasiekus pakankamą konkurencijos lygį, liberali rinka gali garantuoti optimalų ekonominių gėrybių paskirstymą visuomenei. Liberalios elektros rinkos pagrindas – vartotojų galimybė pasirinkti elektros tiekėją ir perkamos elektros kainą. Prekyboje elektros energija atsiranda konkurencija, o efektyvi konkurencija visada yra pranašesnė už ekonominį reguliavimą, veiksmingesnis tampa elektros ūkio valdymas. Darbo tikslas: įvertinti elektros energijos rinkos atvėrimo Lietuvoje poveikį elektros energijos kainoms. Darbo objektas: elektros energijos rinka. Darbo uždaviniai: 1) pateikti elektros energijos rinkos atvėrimo teorinius aspektus; 2) atlikti elektros energijos rinkos atvėrimo Europos Sąjungoje analizę; 3) atlikti elektros energijos rinkos atvėrimo įgyvendinimo Lietuvoje analizę; 4) išnagrinėti prekybos elektros energija į Latviją, Estiją, Rusiją, Skandinaviją ir Europos Sąjungos šalis techninės-ekonominės galimybės; 5) Sumodeliuoti galimą liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos kainą Magistrinis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje darbo dalyje atliekamas elektros energijos rinkos atvėrimo teorinis pagrindimas: atskleidžiami elektros energijos rinkos ypatumai, apžvelgiami įvairių autorių skiriami galimi elektros energijos rinkos modeliai, pateikta energetikos reguliavimo esmė ir svarba bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos kainodaros formavimo strategijos. Antrojoje... [toliau žr. visą tekstą] / Electricity is a vital product to the entire country's economy and society. Once having a sufficient degree of competition, liberalized market can guarantee the optimal allocation of economic goods to the society. Liberal framework of the electricity market is a customer's right to choose their electricity supplier and price. In electricity market appears competition and that is always better than the cost of regulation principle and this allows manage electricity production and supply more efficiently. Aim: To evaluate impact of Lithuania market liberalization to electricity prices. Object: electricity market. Tasks: 1) To provide theoretical aspects of electricity market liberalization; 2) To execute the analysis of the electricity market opening in the European Union; 3) To execute the analysis of the electricity market liberalization process in Lithuania; 4) To examine the technical-economic opportunities of trading electricity to Latvia, Estonia, Russia, Scandinavia and the European Union; 5) To forecast electricity price in Lithuania liberalized market. The Work consists of three parts. In the first part theoretical justification of electrical energy market opening is made: the disclosure of the electricity market characteristics is examined, the possible electricity market models of various authors are overviewed, the nature of energy regulation and the importance is provided and the formation of different pricing strategies is analyzed and summarized. In the second... [to full text]