Interaktyvių reklaminių skydelių tarpkultūrinio konteksto semiotinė analizė Augant interneto reklamos poreikiui tarptautinės rinkos atstovams yra suinteresuoti kurti pasaulinio masto prekinius ženklus, kurių identifikavimui bei populiarinimui būtinos visuotinai suvokiamos bei globaliai paveikios įvaizdinės ir pardavimų skatinimo reklaminės kampanijos. Norint populiarinti tarptautinius prekinius ženklus būtinas interneto reklamos tarpkultūrinio konteksto išmanymas. Darbe keliama hipotezė, jog kultūrinio konteksto bei kultūrinės sąmonės skirtumai lemia reklaminių tekstų reikšmes. Dėl šios priežasties ypač svarbu išsiaiškinti tarpkultūriškumo įtaką reklaminio teksto paveikumui. Taigi, šio darbo objektas – interaktyvių reklaminių skydelių reikšmės tarpkultūriniame kontekste. Darbo tikslas – remiantis semiotiniu požiūriu, išsiaiškinti, kaip kultūrinis kontekstas ir kultūrinė sąmonė lemia interneto reklamos reikšmes. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: • aptarti interaktyvių reklaminių skydelių tipus; • išanalizuoti kultūrinės sąmonės įtaką reikšmių suvokimo procesui; • aptarti skaitmeninių tekstų perskaitymo galimybes; • įvertinti reklaminių tekstų tyrimo metodus semiotiniu požiūriu; • atlikti tarptautinių prekinių ženklų reklaminių skydelių semiotinę analizę. Darbo struktūra Darbą sudaro įvadas, keturios teorinės dalys, tiriamoji dalis ir išvados. Pirmojoje darbo dalyje aptariami interaktyvių reklaminių skydelių tipai, pateikiami jų pavyzdžiai, pateikiama reklaminių... [toliau žr. visą tekstą] / Semiotic analysis of Intercultural context of the interactive banners The master‘s thesis – differences of cultural context and cultural consciousness determines meanings of the advertising texts. So, the aim of this work is to find out (with reference to semiotical attitudes) how cultural context and cultural consciousness determines meanings of internet banners. Work tasks are: to dispute the main types of interactive banners; to ascertain influence of cultural consciuosness to the meaning‘s perception process; to discuss digital text apprehension opportunities; to evaluate text analysis methods with reference to semiotical attitudes; to accomplish semiotic analysis of international trademark‘s interactive banners. The work consists of four theoretical components, research and share findings. In the first part types of interactive advertising banners are discussed, the classification of them are offered in accordance with the campaign goal. In the second part value of interactive advertising banners perception process is specified. It is confirmed that cultural awareness and cultural context leads connotative meanings and signs which have possibility to be modified in the intercultural context. The third part deals with digital texts perception process, text layout complexity and hypertext as possibility for interactive banners to read. As the new text structure appearing in the digital space, new perception model is required as well. In the fourth - methods of advertising... [to full text]

XX a. kilęs masinis visuomenės susirūpinimas klimato kaitos pasėkmėmis privertė pasaulį atsigręžti į žmogaus ir gamtos santykio problemą. Naujai atsiradusios ekofilosofijos ar aplinkos filosofijos disciplinos imasi spręsti aksiologinio pobūdžio žmogaus ir gamtos santykio klausimus. Dažniausiai tokios disciplinos naudojasi tiksliųjų mokslų suformuluota gamtos samprata, kuri pati savaime lieka kritiškai neapsvarstyta. Merleau-Ponty gamtos samprata šiame kontekste pasirodo kaip alternatyva gamtos mokslų implikuojamai materialistinei ontologijai. Tačiau ji nėra vientisa: filosofinės kūrybos eigoje kritikai fiksuoja Melreau-Ponty posūkį nuo fenomenologinio gyvenamo kūno aprašymo link ontologinės pasaulio kūno koncepcijos. Šiame magistro darbe pateikiama išsami Merleau-Ponty gamtos sampratos analizė, apimanti tiek fenomenologinę, tiek ontologinę jos formuluotę. Išryškinant abiejų formuluočių ypatumus, tuo pačiu, teigiama, jog ontologinė gamtos koncepcija neprieštarauja gamtos fenomeno aprašymui, bet jį papildo. Taip pat, pasitelkiant kai kuriuos šiuolaikinius aplinkos filosofijos pavyzdžius, siekiama netiesiogiai pademostruoti teorinį Merleau-Ponty gamtos sampratos efektyvumą, paremtą pirminiu žmogaus ir gamtos giminingumu. / A massive concern that had been caused in the twentieth century by the outcomes of the global climate change, urged humanity to look back upon a philosophical issue concerning human-nature relationship. Newly emerged subjects of eco-philosophy or environmental philosophy engage in solving axiological type of issues concerning the matter. These new subjects usually depend on a notion of nature framed by natural sciences, without critically questioning it. In this context Merleau-Ponty’s account on nature emerges as an alternative to materialistic ontology implied by the theories of natural sciences. However Merleau-Ponty’s conception of nature is not monolithic: various critiques notice a turn from phenomenological description of a living body towards an ontological notion of the flesh in the author’s late philosophy. This master thesis gives a thorough analysis of Merleau-Ponty’s conception of nature including both: phenomenological and ontological formulations of it. While pointing out the peculiarities of both formulations it also emphasizes that ontological conception of nature does not intercept with the phenomenological one but, on the contrary, provides a supplement for it. Also by invoking a few examples of contemporary environmental philosophy, this thesis implicitly demonstrates theoretical effectiveness of Merleau-Ponty’s conception of nature, which is based on a primary kinship among human and nature.

In this topic there is analyzed the particularity of the creation of the Rule of law in Lithuania. The reality of the state life forced to choose this topic. The implementation of the idea of the rule of law – the fundamental aim of every state, because only the rule of law firms the humanistic basis, makes sure the ways of life‘s wellbeing, freedom, fight with bureaucracy. The aim of the rule of law is firmed in the preamble of the Lithuanian Constitution. It means that the activity of the institutions conforms to law. Equity, the rule of law, the protection of the rights and freedoms of the people are the main fundamentals of such state. The social, political and public relations change every day, therefore law, which regulates these relations, can not be stable, it has to change continually, and they depend on the characteristic of the relations. Therefore in the topic there are analyzed the problems, which are typical to Lithuania reaching the rule of law. There are examined how the theoretical model of the rule of law conforms to legal, social and economical reality of the state and how there are firmed the rights and freedoms of the people. Advanced civil society is essential condition of the existence of the rule of law. Only the civil society can create the rule of law, and the state can not develop as the rule of law without the civil society. There is accented the importance of culture and legal consciousness of the society to the creation of the model of the... [to full text]

Legal consciousness is one of the most important concepts in criminology, which defines individual or public perception of justice, expectations of legal behaviour and demand for sanctions for the deviation from the rules. The theorized criminological perception of legal consciousness, also modern introductions on this field are passed in review in theoretical part of this study. The positive, the subjective and the modern conceptions of legal consciousness are presented.

Lietuvos visuomenė prieš daugiau nei dvidešimt metų visuotiniame referendume priėmė aukščiausios teisinės galios aktą Lietuvoje - LR Konstituciją, kurios preambulėje įtvirtinta, kad Lietuva sieks tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe. Tačiau beveik du dešimtmečius nepriklausomoje valstybėje besiformuojančios teisinė, socialinė, ekonominė ir politinė sistemos liudija, kad mūsų visuomenėje įsigalėjo tokia vertybių sistema, kurioje tokia vertybė kaip teisė yra ignoruojama ir atmetama, t.y. stipriai paplito teisinio nihilizmo reiškinys. Šiame darbe analizuojami teisinio nihilizmo kaip socialinio reiškinio ypatumai, jo priežastys bei įveikimo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime dalyvavo Radviliškio X pagrindinės mokyklos mokiniai: iš viso 98 mokiniai besimokantys 7-8 klasėse bei 82 jų tėvai. Darbe atlikta statistinė duomenų analizė apdoroti apklausos rezultatams. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: darbe keliama hipotezė – neištyrę teisinio nihilizmo atsiradimo priežasčių bendrojo lavinimo mokykloje ir identifikavę šio reiškinio pasekmių negalima suvokti jo destruktyvaus pobūdžio ir imtis efektyvių priemonių jam mažinti, pirmiausia bendrojo lavinimo mokykloje, o paskui ir visuomenėje. Juk kaip bus suformuojama vaikų teisinė sąmonė ir kultūra mokykloje tokia bus ir visuomenė. Sąvokos teisinio nihilizmo bei taisyklių ir kitų elgesio normų nesilaikymo išreikštumas tėvų tarpe, turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą, nėra... [toliau žr. visą tekstą] / 20 years ago Lithuanian society adopted in the national referendum the Constitution of the Republic of Lithuania in which preamble is stated that Lithuania seeks to become an open, fair, harmonious society and a constitutional state. But nearly two decades in the independent state developing legal, social security, economic and political systems testify that in our society has set in a value-system when such a value as the law is ignored and eliminated, i.e. the phenomenon of legal nihilism has spread. In this work the peculiarities of legal nihilism, also its causes and ways of overcoming in the comprehensive schools are analyzed. 98 students from the 7-8th forms of the Radviliškis X lower secondary school and 82 parents took part in the research. In the work the statistical data analysis was done in order to summarize the questionnaire. The most important findings of the empirical research: hypothesis of the work – not having investigated the causes of legal nihilism in comprehensive school and identified its results, we are not able to understand its destructive nature and to take effective means for its reduction, first in the comprehensive schools, and later in society. The concept legal nihilism and the departure from the rules and the proprieties among the parents with further education and university education isn’t significant statistically. The concept legal nihilism among girls and boys isn’t meaningful statistically. The departure from the rules and the... [to full text]

Šiame darbe siekiama kompleksiškai pažvelgti į Černobylio pasekmes, aktualias XXI amžiuje per socialinės atminties, diskursų, ekologinės sąmonės perspektyvą. Tokio pobūdžio darbų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje praktiškai nėra atlikta. Darbo problema – kokį, kokio dydžio poveikį ir kokioms grupėms padarė Černobylio katastrofa, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tas iki galo nėra nustatyta, nes koncentruojamasi į politinius (energetinio saugumo, grėsmių), sveikatos tyrimus, kompleksiškai nenagrinėjama kaip Černobylis paveikė ekologinę sąmonę, sociopolitinius diskursus, socialinę atmintį ir grėsmės suvokimą. Objektas: aktualus Černobylio ekologinis, politinis ir socialinis poveikis grėsmės suvokimo kontekste. Tikslas: Ištirti aktualų Černobylio ekologinį, politinį ir socialinį poveikį grėsmės suvokimo kontekste. Darbo aktualumas garantuoja 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Fukušimoje, paskatinę iš naujo įvertinti atominės energetikos grėsmes ir Černobylio palikimą. Lietuvai uždarius IAE, svarstant dėl VAE, Baltarusijai ir Rusijai planuojant statyti savo jėgaines kyla ne tik energetinio saugumo, bet ir grėsmės suvokimo klausimas. Ar mes gyvename rizikos, ar dvigubos rizikos visuomenėje? Darbas suskirstytas į tris dėstymo dalis. Pirmoji skirta socialinei atminčiai ir diskursų analizei, antroji – ekologinės sąmonės tyrimams ir trečioji – Černobylio ir Fukušimos avarijų atgarsiai užsienio ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Darbe taikytas analitinis, kritinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this study is the impact of the Chernobyl atomic power plant disaster (seen as a deterrent and a threat at the same time), on the socio-political discourse, collective memory and ecological consciousness. The problem raised in this study is deals with the ways to describe how and what kind of impact did Chernobyl have and who has felt it the most. The problem is still a topical issue considering the fact that most of the studies made by the Lithuanian scholars are concerned with one exact aspect of this complex theme. Thus the object of this study is the social, political and ecological impact seen in the light of the menace perception. The object implies the aim of this study – to seek out the ways this three-folded impact reveals itself. This study has a great significance because of the late events in Japan which lead many to the rethinking of nuclear policy, especially after the protests had erupted. As in Lithuania, the situation has not changed much as no new social movements started and people remain quite indifferent to the broader consequences of the energetic problems Lithuania now faces. The methods used in this study are the following: analytical, critical, comparative and descriptive while giving a strong emphasis on a theoretical basis needed for a successful understanding of such complex theme. The conclusions of this study would be that the Fukushima accident helped to rethink nuclear policy in many countries and ensure the goal of... [to full text]

Darbe aptariamas Vakarų (lietuvių kultūra) ir Rytų kultūrų santykis ir jungiamoji jų grandis – mitas, pateikiama mitinė Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ analizė. Analizuojamą romano pasaulį skirstome į tris personažo gyvenimo sferas: gyvenimą su gamta, gyvenimą su žmonėmis, gyvenimą su dvasinėmis esybėmis. Pastebėta, kad pagrindinis romane vaizduojamas objektas yra ežeras. Jis simbolizuoja pirminį chaosą. Ežero centre – dieviško grožio ir didžiulės energijos sala, ji taip pat yra visos romano erdvės centras. Ežero pakraščiai įkūnija mitinio pasaulio dalis: vienoje pusėje pelkė – anapusinis pasaulis, kitoje dvaras – žmogaus gyvenamasis pasaulis. Kuo toliau į pakraščius nuo salos, tuo aplinka klaidesnė. Dvaro gyventojai nesikeičia nei išvaizda, nei charakteriu, pagrindinio veikėjo Gabrieliaus Aušauto pasikeitimai priklauso nuo jo gyvenimo dvare laiko. Dvaro šeimininkę Augustę, pasaulio tvarkos prižiūrėtoją, nužudo jos virėja Juta, nes pastaroji nori sustabdyti kosmoso kūrimąsi ir grąžinti pasaulį į chaosą. Pelkėje gausu fantastinių veikėjų nesybių, arba anattų. Budizmo filosofijoje anattos sąvoka reiškia besieliškumą, vientisos ir patvarios esybės nebuvimą. Anattos savo pažiūromis į pasaulį teigia skirtingų teologinių ir filosofinių minčių susimaišymą, mirties visagališkumą. Ilgainiui pagrindinis veikėjas virsta anatta. Pagrindinės romano temos – amžinybė, chaoso ir kosmoso kova, pasaulio pirmapradiškumas, kurį žmogus išvysta tik miręs. / This paper deals with intercultural dialogue between Western culture (Lithuanian) and Eastern culture. We suggest to think of myth as a connection between those two cultures in Donaldas Kajokas’s Novel "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys". The main object of this novel is a lake. It symbolizes the primordial chaos. In the middle of the lake there is an island of divine beauty and enormous energy. In this novel the center of the space is an island. The edges of the lake embody the sections of the mythical world. On one side there is a swamp – the ulterior world. On the other side there is a manor house – the man‘s living place. Manor residents do not change their appearance neither their character. The main character Gabrielius Ašautas changes depends on the time he spends in the manor house. The manor house hostess Augusta is the warden of the world order. She was killed by her kitchener Juta because the last-mentioned wants to stop the creation of the cosmos and to recreate the chaos. There are a lot of unreal creatures in the swamp, so-called anatta. In Buddhism, the term anatta refers to the notion of soulless. Eventually the main character turns into anatta. The main themes in this novel are: an eternity, struggle between chaos and cosmos, and the primordiality of the world.

Lithuania gained independence fifteen years ago. But still the understanding of human rights (as rights of citizens) and responsibilities among young people is interpreted in a wrong way. This wrong perception impedes the development of democracy at the civic society. A special attention should be paid to a person, like a full-fledged member of society. Due to this reason, legal education should be one of the main aims of civic society. In this work the features of youth legal education are explored by analyzing the conceptions of youth legal socialization and legal education.