Socialiniai konfliktai: samprata ir teisinio reguliavimo galimybės Socialiniai konfliktai yra neišvengiama visuomeninio gyvenimo dalis. Jie suvokiami kaip priešingų nuomonių, vertybių susidūrimas, kurį žmonės stengiasi išspręsti įtikinėdami arba pasiduodami emocijoms. Viena iš socialinių konfliktų rūšių – darbo konfliktai, kurie institucionalizuoti tampa darbo ginčais. Darbo ginčai, kaip socialinio konflikto pasireiškimo forma yra teisiškai reguliuojami. Socialinių konfliktų sampratos suvokimas bei tinkamas teisinių galimybių įvertinimas ir jų panaudojimas gali lemti darbo ginčų, o tuo pačiu ir socialinių konfliktų išsprendimą bei pozityvų visuomeninių santykių sureguliavimą. Siekiant išanalizuoti socialinių konfliktų sampratą, jų teisinio reguliavimo galimybes, šio darbo pirmojoje dalyje atskleidžiama socialinių konfliktų sąvoką bei klasifikaciją, raidą, priežastis ir reikšmę. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjami konfliktai darbe, jų samprata, priežastys, reikšmė bei sprendimo galimybes. Paskutinė darbo dalis skirta aptarti paties teisinio reguliavimo sampratą, jo raidą Lietuvoje, socialinio dialogo vaidmenį. Pagrindinis dėmesys kaip teisinio reguliavimo priemonei skiriamas darbo ginčų institutui, išskiriant individualių ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimą, nustatant teisminių ir neteisminių būdų ypatumus. / Social conflicts: conception and the opportunities of legal regulation Social conflicts are unavoidable in society life. They are defined as confrontation of opposite opinions and values. People are ready to solve this confrontation with argue and emotions. Labour conflicts are a sort of social conflicts. Labour conflicts are able gradually to become labour disputes which are legal regulated. Positive social intercourse may be achieved with perception and appreciation of conception of social conflicts and the opportunities of legal regulation. The first part of this work is intended to reveal concept, classification, evolution, reasons and significance of social conflicts. Labour conflicts, their conception, reasons, significance and opportunities of solution are considerate in the second part of this work. The last part of this work is intended to analyse conception of legal regulation, evolution in Lithuania, the importance of social dialogue. It is attached importance to institute of labour disputes as implement of legal regulation. It is important to set individual and collective labour dispute resolution and analyse the peculiarity of solving disputes in court and in alternative ways.

Aplinka ir asmenybė keičiasi, todėl reikia ieškoti būdų, kaip įvairiomis sąlygomis (grupėje, visuomenėje) pažinti žmogų, kaip jį paveikti, jam padėti, kaip mokyti asmenybę pažinti aplinką, prie jos prisitaikyti netgi ją pakeisti. Socialinis darbuotojas dirbdamas grupėje gali sėkmingai taikyti socialinių įgūdžių metodą ir kartu su paaugliais ugdyti prosocialų jų elgesį. Tam, kad socialinių įgūdžių lavinimo programos būtų pradėtos diegti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose svarbu išanalizuoti tokių programų veiksmingumą. Tyrimo tikslas – įvertinti socialinių įgūdžių lavinimo programos, taikytos paauglių grupėje, veiksmingumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinių įgūdžių lavinimo programos reikšmingumą paauglių grupėje bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje. 2. Nustatyti, kaip keičiasi paauglių empatijos, bendravimo, bendradarbiavimo bei savikontrolės įgūdžiai, taikant socialinių įgūdžių lavinimo programą grupėje. 3. Įvertinti ar klasės, kaip socialinės grupės, mikroklimatas keičiasi priklausomai nuo paauglių socialinių įgūdžių lavinimo. Tyrimas buvo atliekamas vienoje Kauno vidurinėje mokykloje keliais etapais: I etapas: socialinių įgūdžių lavinimo programos pradžioje paauglių įgūdžiams bei poreikiams įvertinti buvo atliekamas Socialinių gebėjimų įvertinimo sistemos klausimynas bei pusiau struktūruotas interviu su klasės auklėtoja. II etapas: socialinių įgūdžių lavinimo programos taikymas paauglių grupėje. III etapas: socialinių įgūdžių lavinimo programos pabaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / Environment and personality is changing, so it is important to find out the ways how to recognize a person in different conditions (in a group, society and etc.), how to impact, support or teach him to recognize and adapt to the environment or even to change it. Working in a group social worker can successfully apply the method of social skills training and together with adolescents develop their positive behaviour. In order to start applying social skills training programs in Lithuanian secondary schools it is very important to analyze the effectiveness of these programs. The aim of this research – to assess the effectiveness of the social skills training program applied in adolescents group. Tasks of this research: 1. To educe the importance of social skills training program applied to adolescents group in Secondary Schools. 2. To set how changes adolescents assertiveness, empathy, collaboration and self-control skills accomplishing social skills training program in the group. 3. To evaluate whether the class as a social group, microclimate changes depending on the adolescent social skills. The research was being done in one Kaunas secondary school according to three steps: I step: in the begining of social skills program to assess the skills and needs of adolescents was made social skills raiting system questionaire and semi-structured interview with teacher. II step: accomplishment of social skills training program in adolescents group. III step: in the end of social... [to full text]

Autistiškų vaikų socialinę adaptaciją ypatingai apsunkina nepakankami socialiniai įgūdžiai bei dažnas ir intensyviai besireiškiantis probleminis elgesys. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad raidos sutrikimų turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai ir elgesio problemos yra susiję, t.y., kad probleminis elgesys gali būti naudojamas kaip atsvara socialinių įgūdžių stokai. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti autistiškų vaikų, turinčių protinį atsilikimą, socialinius įgūdžius ir probleminį elgesį bei jų tarpusavio ryšį. Taip pat tirti emociniai ir elgesio sunkumai bei jų ryšys su socialinių įgūdžių ir probleminio elgesio raiška. Gauti duomenys lyginti su neautistiškų vaikų duomenimis. Tyrime dalyvavo 56 6-18 metų vaikai (amžiaus vidurkis – 11,11 m.), 54 iš jų lankė Vilniaus miesto specialiojo ugdymo įstaigas, o 2 – bendrojo lavinimo mokyklą. 28 tiriamieji buvo autistiški vaikai, turintys protinį atsilikimą, kiti 28 – neautistiški vaikai, turintys protinį atsilikimą. Socialinių įgūdžių ir probleminio elgesio raiškai nustatyti naudotas stebėjimas natūraliomis sąlygomis. Stebėjimas atliktas dviejose skirtingose socialinėse situacijose – vaikui bendraujant individualiai su pedagogu ir vaikui dalyvaujant grupinėje veikloje su kitais vaikais. Emociniams ir elgesio sunkumams nustatyti naudotos ASEBA grupės metodikos: “6-18 metų vaiko elgesio tyrimo lapas” (CBCL) (pildo tėvai) ir “Mokytojo įvertinimo klausimynas (6-18 m.)” (TRF). Tyrimu nustatyta, kad vaikai, naudojantys mažiau socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Insufficient social skills and frequent and intense problem behaviour make the social adaptation of autistic children very complicated. New scientific researches show that there is a relationship between children’ with developmental disorders social skills and problem behaviour, i.e. problem behaviour can replace non-existing social skills. The objective of this study was to examine autistic children’s social skills and problem behaviour and the relationship between them. Emotional and behavioural problems and their relationship with social skills and problem behaviour were also studied. The findings were compared with the data of non-autistic children. 56 6-to-18-year-old (average age 11,11 years) children, 54 of whom attended special education institution and 2 – mainstream school, took part in the research. 28 of them were autistic children with mental retardation, other 28 – non-autistic children with mental retardation. Social skills and problem behaviour were measured by observation in a natural setting. The observation was conducted in two different social situations: first, when the child interacted with an educator, second, when he interacted with a group of children. Emotional and behavioural problems of children were measured using two forms of ASEBA group methodologies: Child Behaviour Checklist (6-to-18-years), designed for parents (CBCL), and Teacher Rating Form (6-to-18-years) (TRF). The results show that mentally disabled children, who use more social skills... [to full text]

Lietuvos politikų interneto dienoraščių struktūra 2008 m. Santrauka Interneto naudojimo komunikacijai formos pastoviai kinta ir vis atsiranda naujų jo panaudojimo galimybių. Skaitmeninės bendruomenės formuojasi internete naudodamos kelis bendravimo būdus. Interneto dienoraščiai yra vienas iš skaitmeninių bendruomenių komunikacijos būdų. Iš vienos pusės manoma, kad politikų interneto dienoraščiai turi didžiulį interaktyvaus bendravimo potencialą, kita vertus tyrimai rodo, kad tas potencialas realiai nėra išnaudojamas. Daugelyje šalių politikai laikomi atskira, uždara kasta, nesuprantančia eilinio individo problemų, nebendraujančių su visuomene. Ko gero tai įtakoja mažą piliečių dalyvavimą politinėje veikloje. Dėl šios krizės vis dažniau kaltinamas iškraipytas politinės komunikacijos procesas. Interneto dienoraščiai gali būti naudojami politikų komunikacijai su auditorija, naujų žmonių pritraukimui į politinę veiklą. Darbe siekiama išsiaiškinti kaip Lietuvos politikai 2008 m. formavo interneto dienoraščių struktūrą, ar jie siekė išnaudoti interaktyvaus bendravimo dienoraščiuose galimybes, ar siejo savo dienoraščius su kokiomis nors skaitmeninėmis bendruomenėmis. / Lithuanian Politicians' Blogs Structure in 2008 Summary The forms of Internet usage for communication are constantly changing, more and more opportunities of its appliance emerge. Digital communities are forming in the Internet, using several ways of communication. Blogs are one of the ways for digital communities to communicate. On one hand, blogs of politicians are supposed to have a huge potential of communication, on another hand, the research show, that this potential is not really availed. In many countries politicians are held as a separate, closed caste, not understanding the problems of ordinary individual and not communicating with the society. This is probably the factor that influences low participation of citizens in the political activities. Because of this crisis, more often perverted process of political communication is being blamed. Blogs can be used for the communication between politicians and auditorium and for attraction of new people into political activity. The paper tends to clear out how the politicians in Lithuania, in 2008 formed the structure of blogs, if they were seeking to avail the possibilities of communication in the blogs and if they were linking their blogs with any digital communities.

Magistrinio darbo „Socialinių vaidmenų kaitos refleksija diplomatiniame protokole“ tikslas – išanalizuoti lyčių socialinių vaidmenų kaitos refleksiją diplomatiniame protokole. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti lyčių socialinių vaidmenų kaitą nuo XIV iki XX amžiaus. 2. Socialinių vaidmenų aspektu išanalizuoti protokolą. 3. Atlikti atvejų tyrimą, kurie atskleis, kaip diplomatinis protokolas pritaikomas prie pasikeitusio socialinio vaidmens valstybių vadovų. 4. Atlikti kokybinį nukreiptąjį interviu su protokolo specialistu. 5. Pateikti išvadas. Magistro darbo tikslui pasiekti naudojami metodai: aprašomasis analitinis, naudojant mokslinę literatūrą, statistikos duomenis ir atliktus tyrimus siekiama atlikti analizę, kuri parodytų, koks buvo moters socialinis vaidmuo tam tikrais istoriniais laikotarpiais, kaip jis keitėsi ir koks yra dabar. Kintantį moters socialinį vaidmenį svarbu įvertinti todėl, jog tik tai, kas tampa norma visuomenėje, vėliau yra įtvirtinama kodeksuose, teisės aktuose ir taisyklių rinkiuose, tokiuose kaip diplomatinis protokolas. Turinio kokybinės analizės metodu darbe bus analizuojami moksliniai šaltiniai, kuriuose keliama socialinių vaidmenų, visuomenėje aprobuotų vyrų ir moterų elgesio normų problema skirtingais istoriniais laikotarpiais, taip pat remiamasi publicistiniais straipsniais, kuriuose gvildenama moterų diplomatijoje problematika. Atvejų, kai valstybės vadovas – vienišas, moteris, gyvenantis nesusituokęs ar sudaręs vienos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of masters paper “Reflection of Social Role Change in Diplomatic Protocol“ is to examine how change of gender roles works in diplomatic protocol. In order to achieve this aim the following tasks are raised: 1. to analyze gender roles change from the XIV to the XX century; 2. to analyze ceremonial in terms of gender roles; 3. to conduct case studies and a qualitative interview with the protocol specialist which would revealed the practice of diplomatic protocol adaption to the changed gender roles; 4. to present findings. To achieve master’s paper aim the fallowing methods are used: descriptive, analytical, statistical data and research, qualitative content analysis methods, case studies and qualitative interview with the protocol specialist. Master work consists of three sections. The object of master work is diplomatic and state protocol. In international relations, diplomacy and politics – the spheres long dominated by men – women had to conform and adopt rules of behavior which regulated conduct of men. However, the increasing number of precedents, when women are acting the main role in ceremonies, will be set up clear, specific rules for conduct of women. The change will be reinforced by actively acting women becoming a social norm. When rules of conduct for women will be in power, there will be no need to resolve problems of changed gender roles every time individually. Master work “Reflection of Social Role Change in Diplomatic Protocol“ may be useful for... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama socialinės partnerystės samprata, prigimtis, atsiradimo prielaidos ir vystymasis. Pasitelkiant teismų praktiką, galiojančius teisės aktus ir mokslinę literatūrą, aptariami socialinės partnerystės santykius reglamentuojantys principai, jų įtaka darbo santykiams, apibūdinami socialinės partnerystės lygiai ir formos. Darbe nuosekliai pateikiama socialinės partnerystės raida ir plėtra Europos Sąjungoje. Analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus, aptariamas Europos socialinių partnerių statusas, reprezentatyvumo kriterijai, funkcijos ir laipsniškas įtakos didėjimas teisėkūroje ir socialinės bei ekonominės politikos Europos Sąjungoje kūrime. Taip pat supažindinama su institucijomis, atsakingomis už Europos socialinį dialogą. Atskiroje darbo struktūrinėje dalyje aptariamos socialinio dialogo Lietuvoje atsiradimo prielaidos ir vystymasis, socialiniai partneriai, jų teisinis statusas ir vaidmuo, vyraujančios socialinės partnerystės formos ir lygiai. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problematikai, Trišalės tarybos veiklai, socialinio dialogo skatinimo priemonėms. Atsižvelgus į magistro darbe aptartus socialinės partnerystės aspektus ir įvertinus esamą situaciją, pateikiamos socialinio dialogo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje perspektyvos ir siūlymai. / This master’s thesis presents the concept of social partnership, the origins of its appearance and its development. With the reference to the case law, legislation in force and academic literature, principles regulating the relations of social partnership are discussed as well as their influence on work relations. Moreover, levels and forms of social partnership are presented. This final paper provides a consistent evolution of social partnership and its development in the European Union. By the analysis the European Union law, the status and the criteria of representativeness of European social partners, their functions and a gradual increase of impact on the legislative and social and economic policy in the European Union is discussed. Also, this paper introduces with the authorities responsible for the European social dialogue. A separate section of this thesis deals with the preconditions for the emergence and development of social dialogue in Lithuania, the legal status and role of social partners and dominant forms and levels of social partnership. Greater attention is paid to the problematic aspects of representation of workers and employers, the activities of the Tripartite Council and the promotion of social dialogue instruments. With the reference to the aspects of social partnership discussed in this paper and considering the current situation, some perspectives and suggestions for social dialogue in the European Union and Lithuania are given.

Die in Litauen stattfindenden sozialen Prozesse, wie rasche demographische Alterung oder die Veränderung der Familienstrukturen, stellen den Staat vor die Aufgabe, für den schwächeren Teil der Bevölkerung zu sorgen, d.h. denjenigen zu helfen, denen es schwerer fällt, sich an die Herausforderungen des alltäglichen Lebens anzupassen, indem man die Fähigkeiten fördert selbständig den Alltag zu meistern und am gesellschaftlichen Leben teilzunehmen. Die sozialen Dienste zu Hause (Heimpflege) stellen eine der wichtigsten Unterstützungsformen für Pflegebedürftige dar, die aus verschiedenen Gründen, sei es Alter, Behinderung oder schwache Gesundheit, nicht in der Lage sind, für sich selbst zu sorgen. Die vorliegende Arbeit hatte die Untersuchung der Erweiterungsmöglichkeiten der sozialen Dienste in der Stadt Vilnius zum Ziel. Die Aufgaben der Untersuchung bestanden darin, die Bedeutung der sozialen Dienste zu Hause bei der Lösung gesellschaftlicher Probleme festzustellen, die Prinzipien und Bedingungen der sozialen Dienste zu Hause zu ergründen, ferner die Entwicklungstendenzen der sozialen Heimdienste zu analysieren, die Faktoren festzuhalten, die den Ausbau der sozialen Heimdienste beeinflussen sowie Vorschläge für das Modell einer komplexen Heimhilfe zu unterbreiten. In der Untersuchung wurden folgende Methoden angewandt: theoretische (Studium, Analyse sowie Verallgemeinerung sowohl der Gesetze, normativen Rechtsakte, die die sozialen Heimdienste reglementieren wie auch der... [to full text]

Nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumas yra viena svarbiausių problemų visuomenėje. Pagrindinėmis nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo priežastimis specialistai laiko šiuos socialinius veiksnius:jaunimo bedarbystė, jaunų žmonių neužtikrintumas dėl ateities. / Juvenile and youth delinguency is one of the major problems in the society. Basic reasons for juvenile and youth delinguency named by the specialists are the following social factors: youth unemployment, unwarranted young people view to the future.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir po to prasidėję bei dabar vykstantys demokratiniai procesai politinės, ekonominės ir socialinės veiklos sferose, šalies valdžios ir jos viešojo administravimo institucijoms kasmet kelia vis naujus uždavinius valstybės reikalams geriau tvarkyti. Per praėjusius septyniolika metų iš esmės buvo pakeista visa viešojo administravimo sistema, paveldėta po 50 metų krašto buvimo komandinėje valdymo sistemoje. Laikotarpis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vadinamas pereinamuoju. Tai perėjimas iš vienos politinės ekonominės sistemos į kita. Jam būdingas šalies santvarkos pasikeitimas, rinkos ekonomikos kūrimas, dalies žmonių stabilios socialinės padėties svyravimas. 1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mūsų šalis grįžo į tarptautinę bendruomenę, kaip pilnateisė jos narė, su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis. Įvykę reikšmingi politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai įtakojo visas gyvenimo sritis Lietuvoje. Šalyje sukėlė sparčią socialinę transformaciją, modernizacija: vystosi nauji socialiniai santykiai, atsiranda naujos informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimo galimybės. Pokyčiai turėjo ypač didelės įtakos žmonių gyvensenai, aplinkai, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Atkūrus nepriklausomybę politiniai, socialiniai, socialiniai psichologiniai veiksniai, turėję įtakos jos siekiams, lėmė greitą, totalitarinės valstybės primestų socialinių teisinių vertybinių... [toliau žr. visą tekstą] / Justiniškės people were questioned, inquiring their education, employment or occupation, sources for living and income, their opinion about Justiniškės area, problems and live after the restoration of Lithuanian independence. The results of the analysis show that younger, better educated and higher-paid people are more inclined to assess the level of life after the restoration of independence positively rather than older and less paid people, who were not able to adapt to the new life. The most urgent problems are small parking places, high prices for central heating, renovation of houses and poor conditions of pavements. Although in the Soviet times Justiniškės was one of the newest living residence area, today it is necessary to renovate the blocks of flats, solve parking problems, renew the playgrounds for children, places for recreation and sports. Most of the people are Lithuanian, still working and busy people, having college or secondary education, mostly living on their salaries. Socio-economical changes after the restoration of Lithuanian independence satisfy the majority. Smaller enterprises, having small number of employees, predominate in Justiniškės area. Justiniškės Neighbourhood should give more attention to citisens and buisines holders, as weel as local culture organization. Only with good relationship is possible to receive maximum results.

Human relations are analytical process oriented to acts. The purpose of this act is to help explaining the environment of work and to do the necessary acts improving this environment. The purpose of good human relations creation is to do workers acts more productive, to stimulate workers to do work better and more effective. That’s why human relations asking from social workers to be sensitive for their customers, try to make good works condition and positive work environment. (Barsauskiene, Januleviciene, 1999:26) The main idea of social workers professional activity – to protect human as personality and worth, to cherish his right to resolve and self expression. The social worker is trying to render the help to customer. Ethical consciousness – the necessary part of social worker professional ethics. (Ethics code of Lithuania’s social workers, 1998). That’s why very important to know how people realize worth. Worth have moral colour. It is mean, that these colours reflective human understanding about what is correct, good and desirable. (Robbins, 2003: 33-34). But lives problems, troubles make people acts roughly, rudely. Conflicts are surface. Then people found themselves at conflict situation they begun to understand reality wrong. People find not typical behaviour to themselves. It is mean, that worth’s and relations system is changing. That’s why it is important for social worker to know how to act at conflict situations. (Hanžina, 2001: 86-87). Social workers must... [to full text]