Disertacijos tikslas – integruotas teršalų pasklidimo aplinkoje ir jų biologinio poveikio Baltijos jūros Lietuvos zonoje vertinimas. Darbe buvo apibendrinti ilgalaikių aplinkos taršos tyrimų Baltijos jūros Lietuvos zonoje duomenys, aprašyti teršalų pasklidimo ypatumai Klaipėdos uosto, grunto gramzdinimo jūroje, Būtingės naftos terminalo, D-6 naftos platformos ir cheminio ginklo nuskandinimo rajonuose, tirti aplinkos taršos biožymenų jūrų organizmuose iš skirtingų pietrytinės Baltijos jūros rajonų ypatumai bei atliktas eksperimentas sąryšio tarp teršalų ir biožymenų atsako moliuskų audiniuose ypatumams nustatyti. Darbas atitinka HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano ir ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvos iškeltus tikslus – „Baltijos jūros aplinka nepaveikta pavojingų medžiagų“ ir „teršalų koncentracijos lygis yra toks, kad nesukelia taršos poveikio“. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina atlikti kompleksinį Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą. Šiems tikslams sukurtas HELCOM Cheminės būklės vertinimo įrankis CHASE (angl. Chemical Status Assessment Tool), buvo panaudotas kompleksiškai vertinant Lietuvos Baltijos jūros rajonų aplinkos taršą. Atsiranda vis daugiau moksliniais tyrimais pagristų įrodymų, kad biologinių efektų tyrimai yra svarbūs. Šis darbas yra dar vienas biologinių efektų tyrimų svarbos įrodymas ir tokio pobūdžio tyrimų įtraukimo į valstybinės stebėsenos programą aktualumo patvirtinimas. / The aim of the study is an integrated assessment of the spread of contaminants and their biological effects in the Lithuanian zone of the Baltic Sea. Long-term monitoring data on contaminants in water, sediments and biota were summarized; the peculiarities of distribution of contaminants in the Klaipėda harbour, Būtingė oil terminal, dredged sediments dumping site, adjacent area to the Russian D-6 oil platform and chemical munitions dumpsite were described; biomarker responses in marine organisms from the different areas of the southeastern Baltic Sea and the Curonian Lagoon were evaluated and the impact of contaminants on biomarker responses in mussels was assessed. The thesis reflects the overall goals of the hazardous substances segment of the HELCOM Baltic Sea Action Plan – to achieve a Baltic Sea with life undisturbed by hazardous substances and of the EU Marine Strategy Framework Directive – concentrations of contaminants are at levels not giving rise to pollution effects. The ongoing activities of HELCOM and EU are aimed at the integrated holistic assessments of the environmental state of the Baltic Sea. The combination of contaminant concentrations with the biological effects were used in the HELCOM Chemical Status Assessment Tool CHASE, which also has been applied for Lithuanian waters. Whereas more scientific evidences appear the biological effects become an important issue of the environmental research. This study also reflects the importance of integration of... [to full text]

Kiekvienasis metais vis didėjant autotransporto kiekiui keliuose, didėja ir jų į aplinką išmetamų teršalų kiekiai. Todėl galime numanyti, jog Lietuvoje autotransportui išaugus 2,5 karto per paskutinį dešimtmetį tiek kartų išaugo ir į aplinką išmetamų kenksmingų deginių kiekiai, kurie labiausiai jaučiami didžiuosiuose miestuose ar miesteliuose. Greta Kelmės miesto yra keli dideli cheminės oro taršos šaltiniai: kelias Ryga-Kaliningradas, Kelmė – Raseiniai ir pagrindinė miesto sankryža, kur susidaro didžiausi teršalų kiekiai. Šiais keliais nuolat juda intensyvūs autotransporto srautai, kurių dalis patenka į Kelmės miestą. Todėl buvo atliktas autotransporto srautų įtakos Kelmės miesto aplinkos orui tyrimas: ištirti autotransporto srautai Kelmėje; išmatuota anglies monoksido kiekiai ore; teoriškai apskaičiuoti autotransporto amžiaus ir jo eksploatacinių parametrų įtaka deginių kiekiui ir jų sudėčiai; eksperimentiškai ištirta autotransporto cheminė tarša. / The volume of vehicle traffic, growing every year, increases the emissions of toxic substances and pollutes the environment. Consequently, the road traffic in Lithuania has increased by 2.5 times over the last decade. Big cities and small towns have noticed the effect of harmful exhaust emissions on the environment and people health most. A large number of chemical sources of air pollution are located near Kelme city: road Riga – Kaliningrad, Kelme – Raseiniai and the main city crossroads, which produces the most significant contaminants. These roads are constantly moving the intense flows of motor vehicles, the part of which falls within the town of Kelme. Therefore the aim of our research was to study the impact of the road traffic on the air quality in Kelme city, to investigate the traffic flows, to measure the concentration of carbon monoxide in the air, theoretically calculate the impact of vehicle age and its operating parameters on the exhaust emissions and its composition. The experimental research revealed the chemical pollution of the vehicles .

Kulpė – upė Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose, dešinysis Mūšos intakas. Ši upė kadaise buvo viena iš labiausiai Lietuvoje užterštų upių. Į Kulpės upę buvo išleidžiamas neišvalytas arba mažai valytas Šiaulių miesto nuotekų vanduo. 1996 m. UAB "Šiaulių vandenys" tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių aplinkosauginius projektus, siekiančius pagerinti vandenų būklę. Darbe nagrinėjama Kulpės upės paviršinio vandens kokybės kaita 1995 – 2012 m. Analizuoti duomenys - BDS7, Nbendr Nmin, PO4-P, Pbendr ir skendinčios medžiagos. Tyrimai parodė, kad modernizavus Šiaulių miesto vandenvalos įrenginius į paviršinius Kulpės upės vandenis iš jų išleistas bendrojo azoto kiekis, nuo 1995 iki 2012 metų sumažėjo 44 %, bendrojo fosforo – 46 %, skendinčių medžiagų – 87%, BDS7 – 73 %. Kulpės upės vanduo tiriamu laikotarpiu nuo blogos būklės perėjo prie geros ar net labai geros ekologonės būklės. Tą lėmė Šiaulių miesto valymo įrenginių modernizavimas. / Kulpė is a river in the Šiauliai city, Šiauliai and Joniškis area and rigth tributary of Mūša river. This river was once one of the most polluted rivers in Lithuania. Was discharged untreated or low-treated urban waste water in the Kulpė river. When „Šiauliai waters“ Ltd with the World Bank in 1996, signed the loan contract and the project under which the company has become one of the six water services in the Baltic companies engaged in the environmental projects of enterprises. The studies assessed the water quality change in 1995 – 2012. Data - BDS7, Ntotal Nminer, PO4-P, Ptotal and suspended matter. Studies have shown that the modernization of the city of Šiauliai wastewater treatment facility 2004 in the waters of the Kulpė river released their total nitrogen - 44%, total phosphorus - 46%, suspended solids - 87%, BDS7 - 73%. Kulpė river water during the investigation period from the poor condition moved to good or even very good ecological status. This has resulted cleaning equipment modernization in Šiauliai city.

Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių histologinės savybės pramoninės taršos poveikyje. Darbo objektas - paprastoji pušis (Pinus sylvestris L) auganti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Darbo tikslas - įvertinti spyglių histologines savybes priklausomai nuo pramoninės taršos. Darbo metodai - paprastosios pušies spyglių histologinės savybės tirtos mikroskopu. Išmatuoti paprastosios pušies spyglių audiniai: spyglio ilgis, skerspjūvio storis, skerspjūvio plotis, centinio cilindro storis, kutikulos storis, eridermio storis, hipodermos storis, adaksialinės laidžiosios parechimos storis, abaksialinės laidžiosios parencimos storis, adaksialinis mezofilo storis, abaksialinis mezofilo storis. Darbo rezultatai. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spygliai tirti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Mezomorfine spyglių struktūra pasižymėjo pušys augančios arčiausiai AB „Mažeikių nafta“ gamyklos. Kseromorfinė struktūra pasireiškė spygliuose augančiuose AB „Akmenės cementas“ apylinkėse. / In the Science work of Master examined Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles. Subject of research - Scots pine (Pinus sylvestris L.) Goal of the research - To evaluate histology of the needles of Scots pine growing at different distance from a nitrogen fertilizer factory, a cement factory, an oil refinery factory. Methodology - light microscopy of cross sections of the needles (needle thickness, needle width, adaxial mesophyll thickness, abaxial mesophyll thickness, epidermis, hypodermis, cuticle, central cylinder, parenchyma, needle lenght). Research results. Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles were examined near the biggest technogenic polluters (cement factory, oil refinery, nitrogen fertilizer factory) in Lithuania. The most mesomorphic structure of the needles was registered for the pines growing close to the oil refinery and the most xeromorphic structure was characteristic for the pines near the cement factory.

There is the first time when there have been compared an activity of enzymes such as α- and β-amylase, maltase, xylanase, cellulase, catalase and protease, the quantity of vitamins C and E and alterable and inalterable amino acids and the value of energy of separate wheat grain cultivars 'Širvinta 1' and 'Zentos' grown up following separate technologies and thereafter sprouted. Germinated wheat grain have been used for producing new fermented milk products when biochemical composition and microbiological pollution have been in-vestigated. / Pirmą kartą buvo nustatytas ir palygintas pagal skirtingas technologijas išaugintų, o po to daigintų kviečių veislių 'Širvinta 1' ir 'Zentos' grūdų α- ir β-amilazių, maltazės, ksilanazės, celiulazės, katalazės, proteazių fermentų aktyvumas, C ir E vitaminų, pakeičiamųjų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekiai ir energinė vertė. Pirmą kartą įvertinus ekologiškai augintų, daigintų kviečių biocheminę sudėtį, mikromicetinę ir bakterinę taršą, jie panaudoti naujiems rauginto pieno produktams kurti.

Viena svarbiausių daugelio didesnių miestų ekologinių problemų - vis didėjanti oro tarša azoto dioksidu. Pagal taršą azoto oksidais, galima spręsti apie bendrą miesto oro užterštumą, todėl labai svarbu kontroliuoti šio teršalo koncentraciją ore. 2005 - 2007 metais Mažeikių mieste buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas - ištirti azoto dioksido koncentraciją Mažeikių mieste skirtingais sezonais bei aptarti meteorologinių sąlygų įtaką azoto dioksido koncentracijos sklaidai. Azoto dioksido koncentracijai nustatyti buvo naudotas pasyvaus kaupimo metodas. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad didžiausia koncentracija buvo nustatyta 2005 metų vasaros sezono metu (14,2 μg/m3). Tam įtakos turėjo mažas kritulių kiekis, aukšta temperatūra, bei vyravusi vėjo kryptis, nešusi teršalus nuo AB „Mažeikių naftos“. Panašūs rezultatai gauti ir 2006 metų žiemos sezono metu (14,0 μg/m3). Žiemos metu dažnai stebimos didesnės teršalų koncentracijos, kurios išsiskiria iš nuosavų namų šildymo sistemų. Mažiausia koncentracija buvo nustatyta 2007 metų rudens sezono metu (7,2 μg/m3) . Panaši koncentracija nustatyta ir 2007 metų vasarą (7,9 μg/m3). Tai lėmė palankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos: didesnis kritulių kiekis, didesnė santykinė drėgmė. Nagrinėjant meteorologinių sąlygų įtaką azoto dioksido koncentracijos pasiskirstymui, statistiškai reikšmingi ryšiai gauti tarp vidutinio vėjo greičio ir azoto dioksido koncentracijos rudens sezono metu (r = -0,8729; p = 0,0533), kritulių... [toliau žr. visą tekstą] / The most important problem of biggest towns is air pollution of nitric dioxide. By pollution of nitric dioxide we can decide about general towns polltution. In the Mažeikiai town was explore distribution of nitric dioxide concentration. Nitric dioxide concentrations were gauge in the different seasons. We used a passive sampling method and triethanolamine as an absorbent. After analysis we get such rezults: the maximum concentration was fixed in the summer (14,2 μg/m3). It could impact low rainfall, high temperature and dominant wind which pollution drived from AB „Mažeikių nafta“. A similar results were assessed in the winter (2006 year) (14,0 μg/m3). Minimum value was fixed in the autumn (2007 year) (7,2 μg/m3). Similar concentration was fixed in the summer too (7,9 μg/m3). It impacted atmospheric conditions: high humidity. Reliable results were get between wind rate and nitric dioxide concentrations in the autumn season (r = -0,8729; p = 0,0533), precipitation and nitric dioxide concentrations in the spring (r = -0,9983; p = 0,0374) also precipitation and nitric dioxide concentrations in all seasons r = -0,7897; p = 0,0066). But in the neither season was not exceed the quotas of concentration (40 μg/m3).

Kauno miesto miškų medžių absorbcinės gebos įvertinimas buvo atliktas i-tree programos UFORE techniniu modeliu. Taip pat šia programa įvertinta Kleboniškio, Panemunės, Romainių, Ąžuolyno miesto parko absorbcinė geba. Airviro programos pagalba nustatytos oro teršalų koncentracijos mieste, pavaizduota grafiškai emisijų sklaida. Nustatyta procentinė dalis oro taršos sumažėjimo, kurią lemia Kauno miesto miško želdiniai. Duomenis apie želdinius Kauno mieste ir pasirinktuose analizuoti parkuose naudoti remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų taksoraščiu (VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, miškų inventorizacija 2003/2004) bei atliktais matavimais Kleboniškio, Panemunės, Romainių ir ��žuolyno parkuose. Meteorologinius duomenis oro taršai nustatyti pateikė VŠĮ „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“. Rezultatai parodė, kad Kauno miesto miško medžiai per metus pašalina 328 tonas pagrindinių atmosferos teršalų: 97,7 t ozono, kietųjų dalelių pašalinta 87,3 t, azoto dioksido 81 t, sieros dioksido 42,4 t, anglies monoksido 19,3 t. Pagal procentinę sudėtį ozono tarp pagrindinių pašalintų atmosferos oro teršalų yra 29,9 %, kietųjų dalelių 26,6 %, azoto dioksido 24,7 %, sieros dioksido 12,8%, anglies monoksido 6%. Didžiausias teršalų kiekis pašalinamas Kleboniškio miško parke - 38,7 tonos (39 % bendro analizuojamų parkų pašalintų teršalų kiekio), toliau seka panemunės miško parkas - 35,7 tonos (36%), Romainių miško parkas - 20,4 tonos ( 20 %) ir Ąžuolynas - 5 tonos (5%)... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of Kaunas Urban forest effects and air pollution mitigation was done using i-tree program UFORE model. During the study four different city parks were analyzed – Kleboniskis, Panemune, Romainiai, Azuolynas. Kaunas city air pollution concentrations were counted with Airviro program. Data required for this study was used from Kaunas city trees inventory book 2004, as well field data has been collected from city parks in random sample of fixed area plots in April of 2008. VŠĮ “Kauno aplinkos kokybės tyrimai “delivered meteorogical data about Kaunas city. Results showed, that Kaunas city forest remove about 328 metric tones of atmospheric air pollutants per year. In addition these trees remove 97,7 metric tones of O3, 87,3 metric tones of particulate matter, NO2 – 81 metric tones, SO2 – 42,4 metric tones, CO – 19,3 metric tones. The biggest part of pollutants have been removed in the park of Kleboniskis – 38,7 metric tones (39% of total air pollutants removed in the analyzed city parks), Panemune park removed 35,7 metric tones (36%), Romainiai park - 20,4 metric tones (20%), ąžuolynas- 5 metric tones ( 5 %). Results presented, that Kaunas city urban forest are able to sequestrate 3365 metric tones of Carbon per year, all Kaunas urban forest trees could storage 237210 metric tones of carbon. The city parks carbon storage are: Panemune park trees - 25 metric tones, Kleboniskis park trees -13 metric tones, Romainiai park trees -12,5 metric tones, Ąžuolynas park... [to full text]

Viena svarbiausių aplinkosauginių problemų Lietuvoje yra paviršinių vandenų kokybė. Šiame darbe įvertinta Plungės rajono Nausodžio seniūnijos Varkalių gyvenvietės nuotekų bei taškinių taršos šaltinių įtaka drenažo vandenų kokybei bei paviršinių vandenų būklės atitiktis didžiausioms leistinoms teršalų koncentracijoms. Tyrimų objektas pasirinktas remiantis gyventojų skundai (2 ir 3 priedai), pateiktais žemės ūkio skyriui, dėl užterštos melioracijos sistemos išvalymo. Šioje gyvenvietėje gyvena apie 1277 gyventojų, didžioji dalis jų ūkinės veiklos nevykdo, o apie 40 % - ūkininkauja. Vyrauja smulkūs ūkiai, kurių pagrindinė šaka - gyvulininkystė. Natūriniai tyrimai pradėti vykdyti 2008 m., balandžio mėn., baigti - 2009 m., sausio mėn. Kas 40 – 45 paras dviejuose sausinimo sistemos vietose buvo imami vandens ištekančio iš sausinimo sistemos mėginiai ir ištirti 6 parametrai: vandens rūgštingumo reakcija pH, Nbendr, NH4-N, NO2-N, NO3-N, PO4-P. Pirmoji mėginių ėmimo vieta pasirinkta arčiau gyvenvietės pačioje sistemos pradžioje ties ištakomis, kur, manoma, ir yra pagrindiniai taršos šaltiniai, o antroji - prie sausinimo sistemos žiočių Mažosios Sruojos upelyje, šiek tiek aukščiau Varkalių tvenkinio. Ši parinkta tam, kad būtų galima nustatyti kokios kokybės vanduo patenka į paviršinių vandens telkinius. Tiriamųjų parametrų nustatymui bandiniai tirti LŽŪU Aplinkotyros laboratorijoje tirti jonometriniu ir spektrofotometrinės analizės metodu, atitinkančiu ISO standartus. Tirtieji mėginių... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most important environmental problems in Lithuania is the surface water quality. This thesis evaluated waste water and other pollution influence of drainage water quality and surface waters accordance with the maximum concentrations of pollutants in Plunge district, Varkaliai village The object of research was selected in accordance with complaints from the population, by the agricultural department of contaminated drainage system. In this village lives about 1277 person. About 40%, of population are farmers. Prevailing small farms, whose main industry – stock-raising The investigation was launched in April of 2008, and finished in January of 2009,. Every 40 - 45 days, in two place of drainage systems, were taken water samples effluent from the drainage system and investigated 6 parameters: the water acidity pH, Ntotal, NH4-N, NO2-N, NO3-N, PO4-P. The first testing place was selected closer to the village in the headwater of the system , where supposedly is, the main sources of pollution, and the second - to the outfall of drainage system in the river Mazoji Sruoja, slightly above Varkalių pond. This was chosen in order to determine what quality of water access in the surface water. The water sample was investigated in LŽŪU environmental laboratory by the ionimetric and the spectrophotometer method of analysis conforming to ISO standards. Investigated characteristics of samples were compared and interdependence of the individual substances is determined using a... [to full text]

Subject of research: different parts – roots, stems, leaves, berries – of bilberries (Vaccinium myrtillus L.), growing near the A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda highway (the 94th kilometre, right side of the road). Objective of research: to determine the amount of lead in different parts of bilberries. Methodology: for research the samples of bilberries were picked near the A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda highway at the 15 – 20 km distance from Kaunas, at 10, 15, 20, 25, 30, 35, 40 and 70 m distance from highway. For experiment – at 100 m distance from highway, bilberries were replanted in laboratory and were grown in the soils of different lead concentration four months. The soil was sprinkling with lead nitrate (Pb(NO3)2) solution of different concentration. The samples of plants were desiccate. The mineralization of different part the plants was carried out, as well as the analysis of soil was made (pH, ratio of hygroscope humidity, concentration of lead in soil). The amounts of lead in plants and soil were determined by the method of atomic absorption spectrometer. Research carried out in accordance with legally approved methodologies. For the statistical evaluation of differences the ANOVA and STATISTICA has been applied. Results of research: by carrying out the research, the amount of lead in different parts of the plants was determined; the dependence of lead amount in different parts of the plant upon the lead amount in solution was analysed; it was evaluated the... [to full text]

The pollution by heavy metals in the roadside soil alteration tendency was thoroughly investigated by applying the complex experimental and statistical environmental analysis and means for pollution by heavy metals and petroleum products reduction by natural zeolite and vermiculite were evaluated and developed. To reach the novelty it was: • The roadside soil pollution by heavy metals, it’s dangerous and pollution variation tendencies were investigated. • The suitability of natural zeolite for heavy metal removal from soil and aquatic solutions was proved. • The suitability of natural zeolite and vermiculite for petroleum products removal from aquatic solutions was proved.