Aim of the study. To determine the main criteria of motivation about the participation of society in disposal of hazardous substances and assess the efficiency of hazardous domestic waste in Lithuania. Objectives. 1. To analyse the system of disposal of hazardous substances in Kaunas and Lithuania. 2. To analyse the influence upon toxins that are hazardous to humans and harmful to the environment. 3. To assess the informativity and motivation of society in case of recycling the waste. Methods of research. Research – the anonymous questionnaire survey in which participated 200 families. 15 questions form in this anonymous survey were used. 10 class of “Aušros” gymnasium pupils parents were questioned. The statistic analyses of data was carried out by SSPS program package. Results. Only 14.5% residents in Kaunas deliver the waste of hazardous household substances to storage station, 85% to dump, to seweragne and environment. About 29% of respondents would like special stations for waste of hazardous substances, 60% think that containers is the best way out of situation. 99% of respondents in Kaunas having knowledge about harm of hazardous substances, would like to have containers near their homes for waste of hazardous substances. It shows that they don’t know what kind of danger can effect toxic substances being storaged in waste containers near their homes. The biggest motivation for recycling the waste is reduce the pollution -77% residents in Kaunas say, but only... [to full text]

Summary of dissertation explains the object and tasks of the research, outlines its sources and methods, reveals academic novelty and practical importance of the study, lists the main theses of the dissertation and elaborates on the conclusions and proposals. / Disertacijos santraukoje nurodomas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, apžvelgiami tyrimo šaltiniai, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, nurodomi pagrindiniai disertacijos teiginiai, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

Oro tarša yra viena svarbiausių žmonijos problemų Lietuvoje ir pasauliniu mąstu. Oro taršos poveikis kelia didžiulį pavojų aplinkai ir visų gyvų organizmų tolimesniam egzistavimui. Viena pagrindinių problemų daugumoje didesnių miestų yra užterštumas kietosiomis dalelėmis. Šiame darbe pateikiami tyrimų duomenys apie kietųjų dalelių ir sunkiųjų metalų koncentracijų kiekius Šiaulių miesto aplinkos ore 2007 m. Darbe įvertinti atliktų kietųjų dalelių koncentracijų tyrimai gyvenamųjų mikrorajonų aplinkos ore šildymo sezonu, iš kurių paaiškėjo, kad labiausiai kietosiomis dalelėmis užterštas Medelyno mikrorajonas, o KD10 koncentracija kito nuo 0,4 iki 1,16 DLK. Įvertinus sunkiųjų metalų koncentracijas miesto aplinkos ore buvo nustatyta, kad jais labiausiai užterštas miesto centras, kur didžiausi autotransporto srautai. Iš Medelyne atliktų kietųjų dalelių dispersinės sudėties tyrimų buvo nustatyta, kad pavojingiausių dalelių (KD2,5) yra ~60%, KD10 ~15%, 20-60 µm dalelių ~25%. Taip pat darbe buvo sumodeliuota, programų paketu „Varsa“, pietinio pramoninio rajono ���monių išmetamų kietųjų dalelių emisijų sklaida. Paaiškėjo, kad šie teršalai dažniausiai vėjo nešami centro link, į šiaurinę miesto dalį, o aplink taršos šaltinius jų kiekiai siekia 0,3 mg/m3. / Air polution is one of the most important problems in Lithuania and all over the world. Air polution causes hudge harm to environment and to all egzisting organizms. Particulate air polution is one of hazardous part especialy in the bigger citys. This master degree‘s work represents the research data on the concentration volumes of the solid particles and heavy metals in the environmental air in Šiauliai city in 2007. The concentration analysis of solid particles in the environmental air, at housing/residential areas, during winter seasons, research proved that Medelynas district is mostly pulluted district in Šiauliai and the PM10 concentration varyed from 0.4 to 1.16 MPC. Due to the biggest flow of transport, the town centre is mostly polluted with heavyweight metals. A result of a solid particle dispersional analysis showed the size of solid particules,and that the most dangerous amount of particles (PM2,5) is about 60%, PM10 ~15%, 20-60 microns size ~ 25%. The simulation of emmision from the stationary polluting sources of solid particles at industrial enterprises in the south of the town gets carried by the wind towards the center of the city and it reaches the amount of 0.3 mg/m3 concentration of solid particles around the industrial enterprise district.

Vandens telkinių apsauga nuo užteršimo komunalinėmis nuotekomis – viena aktualiausių Kupiškio rajono savivaldybės vandensaugos problemų. Rajone geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą vykdo UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“, kuris aptarnauja 12 gyvenviečių. Nuotekų valymo įrenginius turi Kupiškio miestas ir 7 gyvenvietės: Subačius, Šepeta, Šimonys, Noriūnai, Rudiliai, Alizava, Selamiestis. Kupiškio miesto nuotekos savitakiniais tinklais yra surenkamos į nuotekų valyklą, kurios projektinis našumas 2000 m3/d , o faktinė apkrova 1016 m3/d. Nuotekų valykla pastatyta 1989 metais. Atlikus Kupiškio rajono nuotekų valyklų būklės analizę nustatyta, kad Kupiškio rajono valymo įrenginiai prastos būklės, dirba neefektyviai. Svarbu išplėsti nuotekų tinklus į naujus kvartalus Skapiškyje, Aukštupėnuose, Paketuriuose, Byčiuose ir Virbališkyje. Neefektyvūs rusiški siurbliai turi būti pakeisti naujais Kupiškio, Subačiaus siurblinėse. Atsarginiai siurbliai reikalingi Subačiaus, Šepetos, Rudilių, Salamiesčio siurblinėse. Azoto ir fosforo šalinimo įrenginiai turi būti pastatyti Kupiškio nuotekų valymo įrenginiuose. Reikia statyti Subačiaus, Alizavos, Salamiesčio nuotekų valymo įrenginius. Biologiniai tvenkiniai Rudilių nuotekų valymo įrenginiuose nėra aeruojami ir yra labai blogos būklės. Šiuo metu jie tarnauja tik kaip nuotekų kaupimo rezervuarai. Nauji nuotekų valymo įrenginiai turi būti statomi Šepetoje, Skapiškiuose, Rudiliuose, Aukštupėnuose, Paketuriuose, Byčiuose... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of water bodies from pollution by municipal wastewaters is one of the most relevant water protection problems in Kupiškis District Municipality. In the region the drinking water supply and wastewater removal is being carried out by the JSC “Kupiškis flat economy and water-supply”. This company maintains 12 settlements. Kupiškis town and 7 settlements (Subačius, Šepeta, Šimonys, Noriūnai, Rudiliai, Alizava, Salamiestis) have wastewater treatment facilities. The wastewater from Kupiškis town is collected by self-flowing networks to the wastewater treatment facilities, where design efficiency is 2000 m3/d and present load is 1016 m3/d. Wastewater treatment facilities were built in 1989. It is important to expand wastewater networks into new quarters of Skapškis, Aukštupėnai, Paketuriai, Byčiai and Virbališkis. New pumps in the pumping stations of Kupškis and Subačius must replace ineffective Russian-made ones. Alternate pumps are necessary in the pumping stations of Subačius, Šepeta, Rudiliai and Salamiestis. Nitrogen and phosphorus elimination equipment must be arranged in the Kupiškis wastewater treatment facilities. In the settlements Subačius, Alizava and Salamiestis wastewater treatment facilities must be built. Biological ponds in the Rudiliai wastewater treatment facilities are not being aerated and are in a bad condition. At present they serve as wastewater storage reservoirs. New wastewater treatment facilities must be built in Šepeta, Skapiškiai, Rudiliai... [to full text]

Šiame darbe atliekamas kietųjų dalelių dispersijos modeliavimas SILAM modeliu pernašos atmosferoje tyrimo tikslais, pateikiami modelio rezultatai, išvados. Lietuvoje yra sąlygos efektyviam modelio darbui bei poreikis modeliuoti ir prognozuoti atmosferos teršalų sklidimą, todėl šio darbo rezultatas ir darbo metu sukurta modelio nustatymo metodika galėtų būti plačiai naudojami praktikoje. Kol kas nėra gausios informacijos apie atmosferos taršos modeliavimą Lietuvos teritorijoje. Atliekami tik matavimai ir regioniniu bei valstybės mastu naudojami kaimyninių valstybių modeliavimo duomenys, o atskiros savivaldybės teršalų sklaidą atmosferoje modeliuoja mikro masto modeliais. Pagrindinis darbo tikslas: ištirti pagrindines kietųjų dalelių pernašos Lietuvos teritorijoje savybes naudojant SILAM modelį, parengtą kietųjų dalelių dispersijos modeliavimui ir prognozavimui Lietuvos teritorijoje bei kuo naujesnius ir kuo gausesnius duomenis iš Lietuvos institucijų (pavyzdžiui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Aplinkos ministerijos ir t.t.). Gauti rezultatai, išvados: 1. Pagal atliktų modeliavimų rezultatus matyti, kad pagrindinė kietųjų dalelių taršos dalis laikosi priežeminiuose troposferos sluoksniuose ir pernešama netoli (šis braižas verčia manyti, kad tai stambiosios frakcijos). Tuo tarpu į aukštesnius sluoksnius patenka keletą ir net keletą dešimčių kartų mažesnė kietųjų dalelių dalis, bet jos pernešamos toliau. 2. Pagal gautus duomenis galima teigti, kad modeliuojamuoju... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this diploma thesis “Particulate matter transport in the atmosphere research using SILAM model” (written by Adomas Mažeikis) is to use SILAM model to research the transport of local Particulate matter pollutants and those from neighboring countries too. Emission data was prepared by interpolating EMEP and Statistical Department provided data sets. Meteorological data was taken from Lithuanian HydroMeteorological Service HIRLAM installation. The setup of model was prepared and test runs were made (one of them is simulating fire in oil refinery "Mažeikių nafta"). The results of this thesis are large arrays of past (2007 October - 2008 April) PM10 dispersion data. Grads package was used to perform the analysis of data and these are the conclusions made after the analysis was finished: 1. SILAM model is accurate enough for researching country wide PM10 transport analysis. 2. Each and every model run needs individual setup for best performance. 3. SILAM is not user friendly application and there is a lack of documentation (User guide, Operational instructions and model technical descriptions are available but it does not describe the setup of model in details). 4. Users of SILAM should check model run logs. There is plenty of useful data in there though the format is not very usable. 5. Performed analysis of model run results shows that the biggest part of PM10 aerosol is in the lower levels of the troposphere and that part is transported up to 100km (this can... [to full text]

Darbo tikslas - aptarti akustinės taršos problemas ir ištirti triukšmo sulaikančių užtvarų saugos zonose aplinką psichologinio ir garso energijos ¬¬ sklaidos požiūriu. Akustinė aplinka triukšmą sulaikančių užtvarų saugos zonose apibūdinančios garso lauko amplitudinės dažninės charakteristikos kinta dėl garso bangų difrakcijos. Jos laipsni apibudinanti Fresnelio skaičių lemią užtvaros geometrinių dydžių ir atstumo iki šaltinio bei stebėjimo taškų santykis. Tyrimų rezultatų analizė rodo jog dėl garso bangų difrakcijos akustinio šešėlio zonoje 7-15 m nuotolyje nuo triukšmo sulaikančios užtvaros garso lygis sumažėja atitinkamai 11-9 dBA, o nuo želdinių 8-5 dBA. Dėl atstumo padidėjimo garso lygis už 7-15 m nuo triukšmą sulaikančių sienelių sumažėja 6-8 dBA ,o už želdinių 6-9 dBA. Dėl garso bangų difrakcijos už akustinio šešėlio zonos ribų 50 m nuotolyje nuo sienelės garso lygis sumažėja 5 dBA, o nuo kelio iškasos sumažėja 3 dBA, tuo tarpu dėl atstumo padidėjimo garso lygis sumažėja 14-15 dBA . Taip pat nustatyta, jog kokybės vertinimo požiūriu ir prieš ir už triukšmą sulaikančių užtvarų aplinka palankiai nepriskirtina, nes ženkliai viršijamas kokybės vertinimo indeksas 22-10>5 dBA. Pastebima neženkli akustinės aplinkos pagerėjimo tendencija už akustinio šešėlio ribų. Taigi galima teigti, kad aplinkosauginis triukšmą sulaikančių užtvarų efektyvumas didžiausias, kai jos įrengiamos atstume ne toliau kaip trigubas sienelės aukštis iki apsaugomo objekto. / Purpose of this workwas to research the acoustic climate in the safety zones of lightweight noise barriers from energy’s dissipation and psychological point of view. Acousticenvironment behind the noise barriers is usually described by amplitude frequency characteristic of sound fields at different distances which are caused mainly due to diffraction of sound waves. Diffraction effects are characterized by the Fresnel’s number, calculation of which includes the shape of the barrier, its dimensions, position of noise source and the listening point. Research results showed that diffraction effects were most significant up to 30 m radius from the noise barrier in its acousticshadow zone. Sound pressure level ∆L_pAat 10-15 m distance from noise barrier reduced 9…11 dBA while behind plantings ∆L_pAwas 5…8 dBA. Effect of increasing distance decreased the sound pressure level ∆L_pA6…8 dBA for noise barriers and 6…9 dBA for plantings respectively. At the non-acoustic shadow zone (50 maway from noise barrier) diffraction level was reduced by some 4…5 dBA and more noticeably from the excavation. At the distance of 10 meters from the edge of the excavation the reduction of 7 dBA in sound pressure level was found, and the decrement because of increased distance for noise barrier was 15 dBA and excavation 11 dBA respectively. It was also ascertained that acoustic environment in the shadow zones of noise barrier is not attributed to favourable. Calculated quality assessment index (QAI) was... [to full text]

Bakalauro darbo tikslas - pagal kerpių rūšių gausumą ir kerpėmis dengiamą plotą ant medžių kamienų tam tikrame objekte nustatyti oro užterštumą. Darbo objektas – kerpės, augančios Kuršėnų mieste ant medžių katilinės poveikio zonoje. Darbas atlikas 2012 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais. Kuršėnų mieste vyraujantys vėjai yra pietvakarių. Nuo katilinės vyraujančių vėjų kryptimi (PV) pažymėtame transekte 1 km intervalais išdėstyti 5 tyrimo bareliai (30x30 m pločio). Tokia pat tvarka nuo darbo objekto išdėstyti 5 tyrimo bareliai priešinga kryptimi (prieš vyraujančių vėjų kryptį (ŠR)). Kiekviename barelyje nuo kiekvienos medžių rūšies buvo paimti kerpių mėginiai, nustatytas jų kamieno procentinis padengimas. Darbe nustatytos visos kerpių rūšys, augančios ant medžių kamienų. Tirtoje teritorijoje identifikuota 15 kerpių rūšių: 7 lapiškosios ir 8 žiauberiškosios. Daugiausiai kerpių rūšių aptikta trijuose bareliuose kurie yra nutolę 4 ir 5 kilometrais nuo taršos objekto prieš vyraujančių vėjų kryptį (ŠR) ir 5 kilometrais pagal vyraujančių vėjų kryptį (PV) šiuose bareliuose buvo rasta po 6 kerpių rūšis. / The aim of this final paper of the Bachelor degree is measuring air pollution according to the abundance of species of lichens as well as the area covered by lichens on the trunks of the trees. The object of this work is lichens who grow on trees in Kuršėnai city. Pollution source is boiler-house of “Siauliai Energy”. Experiment was carried out in July - August months 2012. Kuršėnai is dominated by southwestern (SW) winds. In the selected transect stretching from the boiler-house in the direction of prevailing winds, southwest (SW), the study plots (30x30 m) were located at 1 km intervals from each other. According to the same ordering, study plots in the opposite direction were set out (against the prevailing wind direction (NE)). This paper identifies all kinds of lichen that grow on tree trunks in the area. Fifteen species of lichens were identified in the investigated area. More specifically, 7 foliose and 8 crustose were found. Most species of lichen grow in the outskirts of the city, while the least amount of them was found close to the source of pollution.

Baigiamojo bakalaurinio darbo tema - Tauragės miesto įtaka Jūros ir Šešuvio upių taršai. Darbo tikslas - įvertinti Tauragės miesto ir paviršinių lietaus nuotekų įtaką Jūros ir Šešuvio upių vandens kokybei. Darbe aprašyta esama upių būklė. Nustatyti Jūros ir Šešuvio upių svarbiausi taršos šaltiniai Tauragės mieste ir aptartos upių vandens kokybės gerinimo galimybės. Atliktas Jūros ir Šešuvio upių vandens užterštumo eksperimentinis tyrimas. Mieginiai buvo paimti šešiose vietose: du mėginiai paimti aukščiau miesto, du – miesto ribose ir du už miesto. Mėginiuose buvo išmatuotos: pH, skendinčių medžiagų (SM) kiekio, BDS7, naftos produktų, bendro azoto ir fosforo koncentracijos reikšmės. Nustatyta: pH svyravo 7,8 - 8,2; bendrojo azoto Jūros vandenyje padidėjo, bet DLK neviršijo. Bendrojo fosforo kiekiai svyravo 0,083 - 0,133 mg/l. Šešuvio upėje bendrojo fosforo kiekiai viršijo paviršinio vandens telkiniams nustatytas normas. Naftos produktai Jūros ir Šešuvio upėse neviršijo DLK reikšmės. Po lietaus naftos produktų kiekis padidėjo neženkliai. Skendinčių medžiagų kiekis Jūros ir Šešuvio upėse svyravo 38 - 63 mg/l. Po lietaus skendinčių dalelių kiekis viršijo DLK reikšmę.. Jūros ir Šešuvio upių vandens kokybei gerinti darbe numatytos priemonės: sutvarkyti Tauragės miesto lietaus nuotekų sistemą, įrengiant nuotekų valyklas; renovuoti buitinių nuotekų valyklą; sutvarkyti upių pakrantes, pritaikant jas rekreacijai. / Bachelor’s final work, Tauragė town influence on pollution of rivers the Jūra and the Šešuvis. The subject of the research- to assess Tauragė town and surface rainfall influence on water quality of rivers the Jūra and the Šešuvis. The current status of rivers is described in the theoretical part of this work. A diagnosis is given of the main pollution sources of rivers the Jūra and the Šešuvis in Tauragė. Opportunities how to improve water quality of these rivers are discussed at the end of this work. Pollution of rivers the Jūra and the Šešuvis is analysed in the practical part of the research. Samples were taken at six locations: two samples were taken above the town, two- in the town and two- outside the town. pH, suspended matter (SM) content, BDS7, total means of nitrogen and phosphorus concentration were measured. A diagnosis was given that pH ranged from 7,8 to 8,2; total nitrogen in water of river the Jūra was increased, but didn’t exceed the DKL. Total phosphorus levels ranged from 0,083 to 0,133 mg/l. Total phosphorus levels in river the Šešuvis were below standards. Oil products didn’t exceed the DLK values in both rivers. After raining amount of oil products rose slightly. Suspended matters in both rivers ranged from 38 to 63 mg/l. After raining suspended matters exceeded the DKL value. Conclusions and recommendations how to improve water quality of rivers the Jūra and the Šešuvis are presented at the end of this work. Recommendations are: to arrange the system... [to full text]

Po krizės atsigaunanti pramonė, vėl verčia susimąstyti apie teršalus išmetamus į aplinkos orą. Kaip žinoma jei oras, kuriuo mes kvėpuojame yra užterštas tai ir mūsų sveikata bus prasta. Darbe pateikiama bendra informacija apie įmonę, jos gaminamą produkciją, naudojamas medžiagas, pagrindinius technologinius procesus. Tikslas buvo išsiaiškinti kokią įtaką aplinkos orui daro AB „Naujasis kalcitas“, bei įvertinti darbo vietų atitikimus normatyvams, darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Iš gautų duomenų pateikti išvadas bei konkrečias rekomendacijas, kaip išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai. / Industry recovery after a crisis forces us to think about air pollution. If the air we breathe is polluted, our health does not be very well too. In this work general information about the factory was introduced, its production, main technologic processes and materials that are used. This work was to examine the quality of ambient air to make SC „Naujasis kalcitas“, and to evaluate the job matches the standards of occupational safety and health. From these data prepared the specific findings and recommendations to avoid adverse effects on health.

Baigiamajame magistro darbe apžvelgiama dyzelinių degalų gamyba, sudėtis ir jų priedai. Aprašyti dyzelinių variklių išskiriami teršalai bei jų mažinimo principai. Nagrinėjamos degalų mišinių struktūrinės ypatybės bei savybės. Išnagrinėti mišinių gavimo būdai ir įrenginiai. Atlikti eksperimentiniai tyrimai, kurių metu skirtingais kiekiais ir esant skirtingiems parametrams buvo maišomas dyzelinas su vandeniu ir įvairiais stabilizuojančiais priedais. Gautos degalų mišinio vandens dalelių dydžio priklausomybės. Nagrinėta stabilizuojančių priedų įtaka vandens dalelių dydžiui bei mišinio išsisluoksniavimo laikui. Apskaičiuotas mokėtinas taršos mokestis naudojant gryną dyzeliną ir degalų mišinį. Pateiktos darbo išvados. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, dyzelinių degalų apžvalga, dyzelinių variklių deginių sudėties analizė, degalų mišinių įtaka variklio darbingumui, mišinių gavimo būdai ir įrenginiai, atlikti eksperimentiniai tyrimai, ekonominis įvertinimas, išvados. Darbo apimtis − 65 p. teksto be priedų, 39 paveikslai, 13 lentelių. Atskirai pridedami darbo priedai. / This Master Thesis rewievs diesel fuel production, composition and accessories. Discribed the emissions, resulting from diesel engines and their reduction. Examined structural features and properties of the fuel blends and fuel emulsions. Overview of formulas obtained getting stable emulsions. Receiving experimental studies in which different quantities of diesel and water were mixed with certain parameters. The resulting particle size dependence of water in the emulsion. Visited additives on particle size and mixture of delamination time. Polution tax calculated using pure diesel fuel and fuel blend. Work consists of 8 parts: introduction, overview of diesel fuel in diesel engines, exhaust composition analysis of the fuel blends on the engine capacity to work, blends of receipt of techniques and equipment to carry out experimental studies, economic evaluation, and conclusions. Work volume: 65 pages without additions, 39 illustrations, 13 tables. Additions to work.