Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]

Darbe analizuojamas teatro ir vartotojiškos visuomenės santykis. Suformuluojami vartotojiškos visuomenės bruožai, kurių atpažinimas bei išskirtinumas yra būtinas norint įvardinti bei apžvelgti skirtingą požiūrį teatre į vartotojų visuomenę. Atsižvelgiama į pavėluotą vartotojiškumo paplitimą Lietuvoje dėl vyravusios politinės situacijos – sovietinės okupacijos. Todėl aptariama situacija nuo 1990 metų, kuomet atkūrus nepriklausomybę Lietuvą pasiekė vakarietiškos tendencijos. Siekiant atskleisti nevienareikšmiška teatro santykį su vartotojiška kultūra, remiantis antropologijos mokslininkų įžvalgomis, aptariamas teatro ir visuomenės santykis bei vienas kitam daroma įtaka. Tokiu būdu atskleidžiamas modernistinis santykis su vartotoju visuomene, kuris pasireiškia jos neigiamų bruožų demonstravimu, kritika ir skatinimu keistis. Aptariami scenos meno pavyzdžiai iliustruojantys teatro ir vartotojiškos visuomenės santykį. Vis dėlto, po 1990 metų Lietuvą pasiekė postmodernizmo idėjos, kurios taip pat turėjo įtakos formuluojant požiūrį į vartotojišką visuomenę. Remiantis naujojo realizmo pavyzdžiais, atskleidžiamas postmodernizmui būdingas savirefleksijos principas, kuomet nesiekiami nuneigti vartotojiškos visuomenės principai kaip tarpstanti neigiamybė sociume, tačiau apsvarstoma egzistencija tokioje visuomenėje. Darbe aptariamas vartotojiškumo įsigalėjimas teatro kūryboje. Apžvelgiama pakitusi geismo samprata ir jo svarba vartotojų poreikiams. Tokiu būdu pastebima, kad scenos meno... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis presents relations between theatre and consumer society. First of all the aim of paper is to describe the features of consumer society. Also, it is important to show the late formation of consumer society in Lithuania because of soviet occupation. This occupation is the main reason of late western tendencies in Lithuania’s culture including consumerism. Also it is important to understand relations between theatre and society because it helps to show and discover different approaches to consumer’s society in Lithuania’s theatre. There is shown in the paper modern critic of consumer society then consumerism is shown like a wrong decision which must be changed. There are examples in the paper illustrating this tendency. But after 90’s postmodern tendencies comes to Lithuanian culture. Which is still important talking about consumerism and it’s reflection in theatre. Postmodern relations with consumer society are based on self reflection and self critic. Also there is third manner between theatre and consumer society which is based on consumerism influence to theatre production. There are important to create a lust to spectators and performance becomes one of consumed products to consumer join.

Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti ir patvirtinti arba paneigti sąsają tarp teatrinių metodų taikymo apmokant svetingumo paslaugų darbuotojus, bei savybių, įtakojančių svetingumo paslaugos patyrimą klientui, tobulėjimo. Išanalizavus mokslinę literatūrą, bei ekspertų apklausos ir linijinio eksperimento metu, tyrimo hipotezės pasitvirtino: paslaugų teatro modelis yra lengvai suvokiamas ir priimtinas bei gali būti naudojamas kaip įrankis paslaugos patyrimui gerinti; teatriniai mokymai gali pagerinti aukščiau minėtas, šiame darbe konkrečiai įvardytas, savybes. Labiausiai naudinga ir praktiškai pritaikoma teatrinė priemonė - „Improvizavimo rato“ modelis - priimti-papildyti-pasiūlyti principas. Kaip problemos sprendinį, autorė pateikia svetingumo paslaugų darbuotojų vaidmens tobulinimo teatriniais metodais modelį. Šio tyrimo rezultatai pristatyti šešiose mokslinėse konferencijose. / The purpose of the research was to investigate and at the same time confirm or deny the existance of the link between the theater training for the hospitality services employees and the improvement of their skills, influencing the hospitality service experience for the customer. The analysis of the research literature, the expert interviews and the preliminary experiment confirms the hypothesis of this research: the service theater model is naturally acceptable and could be used as a tool for the service experience improvement; theater training can improve the skills named above and specified in this master thesis. It appears, that the most useful and practicaly adaptable theater tool – the „Improvisation circle model“ – the accept-add-suggest principles. As the research problem solution the hospitality services employee role improvement by applying theater techniques model is provided. The research results were presented in six science conferences.

Šio darbo analizės objektas – tautinio identiteto išraiškos teatre. Jame siekta išsiaiškinti, kokio pobūdžio tautiškumas atsispindi dramos teatrų spektakliuose. Pasirinkta analizuoti įvairius šaltinius (teatrų repertuarai, spektaklių recenzijos), taip pat atlikti interviu su teatralais bei padaryti visuomenės anketinę apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą teatras užima visuomenės gyvenime. Lietuvoje veikia 13 valstybinių teatrų, iš jų 8 – dramos teatrai. Toks skaičius gali būti sietinas su nusistovėjusia tradicija Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tyrimui pasirinkti 4 valstybinių dramos teatrų (Nacionalinio, Kauno, Panevėžio J. Miltinio ir Šiaulių) repertuarų analizė, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą užima nacionalinė dramaturgija teatrų repertuaruose bei kokios yra vyraujančios tendencijos, susijusios su tam tikrais Lietuvos įvykiais ar jų pasekmėmis. Teatro svarba visuomenėje yra labai didelė. Jis – visuomeninio meno forma, leidžianti bendrauti, kalbėti apie visuomenei ar individui svarbias temas. Neatsitiktinai teatras yra viena iš tų kultūrinių įstaigų, kurių veikla yra kontroliuojama totalitariniuose ar autoritariniuose režimuose (galima prisiminti SSRS pavyzdį). Sovietmečiu Lietuvos teatras sugebėjo išlikti, kaip priešprieša buvusiai tvarkai, bei puoselėti tautinę savimonę, pavyzdžiui, per istorinius pastatymus. Po 1990 m., pasikeitus politinei situacijai, teatras perėjo į ieškojimų , eksperimentinių spektaklių statymų stadiją. Tautinio identiteto samprata teatre... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the present Paper is expressions of national identity at theatre. The aim of the present Paper is to find out what type of nationality is reflected at plays of drama theatres. Analysis of various sources (repertoires of theatres, reviews of plays) has been selected as well some theatre people were interviewed and questionnaires for the society have been prepared in order to find out what part of the society’s life was taken by theatre. There are 13 state theatres operating in Lithuania, 8 of them are drama theatres. Such a number could be related to the established tradition in the cultural life in Lithuania. Analysis of 4 state drama theatres’ (National, Kaunas, Panevėžys J. Miltinis, and Šiauliai) repertoires has been selected for the research in order to find out what part of theatre repertoires is taken by national dramaturgy and what are the prevailing tendencies related to certain events in Lithuania or consequences thereof. The importance of theatre is very great in the society. Theatre is a form of public art enabling communication, speaking about the subjects that are relevant to the society or an individual. There is no coincidence that theatre is one of those cultural institutions where activities are under censorship in case of totalitarian or authoritarian regimes (we can remember the example of USSR). During the Soviet period the Lithuanian Theatre managed to remain as an opposite of the former order and to foster national consciousness, for instance... [to full text]

1918-1940 m. Lietuvoje lenkų tautinė mažuma aktyviai organizavo ir plėtojo kultūrinę veiklą. Viena iš intensyvių ir kartu labai reikšmingų lenkiško kultūrinio gyvenimo išraiškų buvo teatras. Lietuvos lenkai, turėję du draminio pobūdžio mėgėjiškus teatrinius kolektyvus Kaune ir po vieną Panevėžyje ir Ukmergėje, nuolat statė spektaklius pagal įvairaus pobūdžio repertuarą. / During the years of 1918 – 1940, the Polish minority was active in organizing and spreading cultural activities in Lithuania. One of the most intensive and in the same time a very significant Polish cultural expressions was the theatre. The Lithuanian Polish had two amateur drama type theatre companies in Kaunas and one each in Panevėžys and Ukmergė. They were constantly staging plays for a various types of repertoire.

Paauglių mokymas/is spręsti jiems aktualias problemas, taikant Forumo teatro metodą, Lietuvoje yra netyrinėta mokslinėje literatūroje tema. Tyrimo tikslas - atskleisti, kokios vidinės (psichologinės) ir išorinės (socialinės) problemos jaudina 17-19 metų paauglius, ir kaip, taikant Forumo teatro metodą, susiformuoja gebėjimai jas iškelti ir konstruktyviai išspręsti. Darbe buvo siekiama išanalizuoti mokslinę, metodinę literatūrą, susijusią su Forumo teatro metodo taikymu; nustatyti Forumo teatro veikimo principus; apibūdinti paauglių požiūrį į Forumo teatro taikymo atitikimą jų poreikiams; išaiškinti, kaip, taikant Forumo teatro metodą, vyksta 17-19 metų paauglių gebėjimų spręsti problemas formavimosi procesas; nustatyti paauglių gebėjimus, įgytus mokymo/si spręsti jiems aktualias psichologines ir socialines problemas procese, taikant Forumo teatro metodą. Siekiant išsamiai ir detaliai išnagrinėti paauglių mokymo/si spręsti jiems aktualias problemas Forumo teatre procesą nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio 17-19 metų paaugliams buvo organizuoti Forumo teatro užsiėmimai ir atliekamas atvejų tyrimas. Tyrimo metu duomenys buvo renkami stebint atskirų individų ir individų grupių užduočių atlikimą, apklausiant ir fiksuojant (užrašant ir filmuojant) su tyrimo objektu susijusią informaciją. Tyrime dalyvavo 79 paaugliai. Forumo teatro taikymo procese paaugliai įgijo gebėjimų iškelti ir įvardinti jiems aktualias vidines (psichologines) ir išorines... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of teenagers teaching and their learning how to solve their urgent problems through the method of Forum Theatre has not been investigated in Lithuanian scientific literature. The purpose of the investigation is to reveal what internal (psychological) and external (social) problems are important to 17-19-year-old teenagers and how the skills of revealing and solving these problems are formed using the method of Forum Theatre. This paper aims to analyze scientific, methodological literature connected with the Forum Theatre method application; establish Forum Theatre effect principles; describe the views of teenagers on how Forum Theatre application meets their needs; find out how, using the method of Forum Theatre, the process of building up teenagers skills of solving problems happens; reveal the abilities of the 17-19-year-olds which they developed through the process of learning-teaching how to cope with their psychological and social problems, using the method of Forum Theatre. Seeking to carry out a detailed investigation of the process of teenagers’ learning-teaching how to solve their urgent problems through Forum Theatre, from November 2007 till December 2008, Forum Theatre lessons were given to 17-19-year-old teenagers, after which the analysis of the cases was performed. During the investigation the data was collected monitoring how separate individuals and groups of individuals perform the tasks, interviewing and fixing (writing down and filming) the... [to full text]

Televizija perėmė dviejų menų – iš pradžių teatro, vėliau ir kino puoselėtas dramaturgijos raiškos priemones bei sukūrė savitą dramos pasaulį, kurio žiūrovas – prieš televizoriaus ekraną sėdintys žmonės. Televizijos dramaturgija žengia vos pirmuosius žingsnius, lyginant ją su dešimtmečių ar net šimtmečių patirtį turinčiais kinu bei teatru, todėl iki šiol nėra atliktos platesnės TV dramaturgijos studijos. Šio baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas yra Lietuvos radijo ir televizijos projekto „Nacionalinė paieškų tarnyba“ analizė bei dramaturgijos raiškos televizijoje tyrimas. Tyrimui bei analizei laida „Nacionalinė paieškų tarnyba“ pasirinkta dėl savo unikalaus – Lietuvos televizijose – pobūdžio. Analogų lietuviškose televizijos programose neturinti laida, padedanti po pasaulį išblaškytiems giminaičiams ir artimiesiems surasti vienam kitą. Atlikto darbo tikslas buvo ištirti, kaip dramaturgija yra perteikta konkrečioje televizijos laidoje, kokius teatre bei kine pritaikytus dramos elementus perėmė TV projektai ir kokį poveikį žiūrovų auditorijai daro dramaturgijos elementų panaudojimas televizijoje. Baigiamojo magistro darbo uždaviniai buvo susiję su dramaturgijos elementų pritaikymo televizijoje analize, dramaturgijos raiškos lietuviškoje TV tendencijų aprašymų bei perspektyvų įvertinimu. Buvo siekiama nustatyti dramos kūrinių reikšmę televizijos programose bei apibendrinti TV auditorijos poreikius bei lūkesčius susijusius su dramaturgija. Šio darbo metodai – laidos... [toliau žr. visą tekstą] / The television applied dramaturgy expression methods that were nurtured by theater at the beginning and later by cinema and created original drama world whose spectators are people sitting in front of the television. The television dramaturgy takes barely its first steps, compared with theater and cinema which have the experience of decades or even centuries; therefore there are no wider TV drama study. An object of the master thesis is an analysis of Lithuanian radio and television project National search service and research of dramaturgy expression. The show National search service was chosen because of its uniqueness in Lithuanian television channels. The show which helps to find one‘s own flesh and blood dissipated in the world is the broadcast that has no analogues in the programmes of Lithuanian television channels. The goal was to examine how dramaturgy was conveyd in a particular television broadcast, what theatrical and cinematic dramaturgy elements were adopted in TV projects and what impact the dramaturgy elements make on an audience in the television. The objectives of the master thesis were coherent with the analysis of dramaturgy elements applied in television, the description of trends of dramaturgy expression in Lithuanian TV and the evaluation of prospects. The main focus was to determine the significance of drama pieces in television programmes and to summarize TV audience needs and expectations related to dramaturgy. The methods of the study involve... [to full text]

Magistro studijų baigiamajame darbe projektuojamas scenos menų centras Kaune, senamiesčio prieigose, Neries upės pakrantėje. Darbe surinkta ir išanalizuota medžiaga, susijusi su teatrų, scenos menų centrų ir kompleksų projektavimo ypatumais, jų koncepcijomis ir įgyvendinimo rezultatais. Atlikta vietos sąlygų analizė, sukurti konceptualiai skirtingi eskiziniai projekto variantai, parengtas scenos menų centro projektas. Projektuojamas objektas dominuoja krantinės išklotinėje, tampa akcentu žyminčiu miesto centro pradžią. Pagrindinė pastato scena sudaro branduolį, kuris sujungia įprastinį prabangaus, iškilmingo teatro modelį su eksperimentinio, besikeičiančio teatro tipu, leisdamas kurti ryšius tarp atlikėjų ir žiūrovų visomis kryptimis. Pakrantėje suprojektuota viešoji erdvė - didelė atvira platforma - amfiteatras. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, bendrosios išvados. Pateikiami du maketai ir grafinė medžiaga planšetuose. / The final project of master studies is the design of performing arts centre on the bank of river Neris, close to old-town of Kaunas. Specific features and concepts of performing arts centers design and their realization is being analyzed. After site analysis conceptually different variations are created and the final project of performing arts centre is designed. Designed object is a landmark on the bank of the river and marks the entrance to the city centre. The main stage volume works as a core and combines the model of classical exclusive theater with experimental theater allowing to create different connections between audience and performers. A public space - big platform amphitheater is designed on the bank of the river. The final work consists of preface, analytic part, project part, conclusion. Two scaled models of the building and graphic material are also presented.

Baigiamajame magistro darbe apžvelgiami pasakos „Eglė žalčių karalienė“ mitologiniai ir tautosakiniais niuansai, šią pasaką vertina kaip viena svarbiausių lietuvių ir daugelio kitų šalių mitą, kuris apima visą Dievų panteoną, pasakoja žmogaus, vandens ir žemės pradžios istoriją. Šis mitas glaudžiai susijęs su žalčio, kaip šeimos saugotojo ir globėjo kultu, todėl aptinkama daug skirtingų šios pasakos variantų ir tęsinių įvairių kultūrų mitologijoje. Remiamasi tik lietuvių autorių atlikta šios pasakos analize. Pagrindinė pasakos analizė skirta šios pasakos atsiradimo ir dominavimo įvairiose pasaulio kultūrose ir variantų gausumo problemai. Apsistojama ties mitologiniu „Eglė žalčių karalienė“ kontekstu, lyginant ją su kūrybiniam darbui pasirinkta pasaka „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, nagrinėjant šios pasakos interpretaciją teatre remiamasi Vitalijaus Mazūro spektakliu „Eglė žalčių karalienė“ (2007). / The myth overlooks entire Gods pantheon, talks about mankind’s, water’s and earth’s origin stories. This folk tale is valued as one of the most important Lithuanian myths which is as much valued in other countries, so the final paper of masters degree overlooks folk tale „Eglė the queen of serpents“ mythological and folk shadings. In mythological culture many other versions of this tale can be seen, that is because this myth is closely associated with serpents, as a family guardian cult. Only Lithuanian author’s analyses of the folk tale are used in this final paper. The main analyses of the folk tale are dedicated to analyze the folk tales origins and domination in many cultures of the world. Vitalijus Mazuras play “Eglė the queen of serpents” (2007) is used in other to analyze folk tales interpretation in theatre, while mythological context of the folk tale “Eglė the queen of serpents” is used in other to compare it with the tale “The Twelve Brothers, Twelve Black Ravens”.

Magistro darbe, remiantis periodine spauda, mokslo darbais, archyviniais dokumentais ir kita archyvine medžiaga, išnagrinėtos pagrindinės panevėžiečių kultūrinio gyvenimo formos ir pabandyta nustatyti buvusius hitlerinės okupacijos metais Panevėžio miesto gyventojams prieinamus kultūros šaltinius, jų veiklos ypatumus bei poveikį miestiečiams. / The aim of this paper is to research the cultural sources available for Panevėžys community during the years of Hitler occupation. The focus in this paper is on enumerating sources of culture during this period in Panevėžys, describing their social activities, the emerged difficulties and their influence on local community.