The remarkable Lithuanian theatre director and reformer Juozas Miltinis (1907-1994) during almost forty years (1940-1979) was been the head and leader of the Panevėžys State Drama Theatre, which was founded in Lithuania at the end of 1940. Juozas Miltinis has learned acting at Independent Republic of Lithuania, two seasons (1931-1933) was rather successfully playing at the Šiauliai State Theatre, where was subtued owing to dogmas of obsolete realism. In 1933 the restless young actor Miltinis leaved Lithuania and went to Paris. An the capital of France he entered into theatre's school „Atelje“. There his teacher was well known in Europe French director Charles Dullin. Studies were very fruitful. Before II World War Miltinis has returned in Kaunas with his own theatre's idea. It must be realize as national intellectual and conseptional new forms theatre, based on earnest repertoire of XX century – plays of W. Shakespeare, H. Ibsen, A. Chekhov, A. Strindberg, L. Pirandello, B. Shaw, - once and for all decided Miltinis. Miltinis realized his idea at Panevėžys States Drama Theatre with his pupils – young actors and actresses. A few of them became famous Lithuanian actors: Donatas Banionis, Bronius Babkauskas, Stasys Petronaitis, Algimantas Masiulis have played many wonderful roles as in theatre, both in Lithuania and foreign films. Miltinis has worked out an original system of artistic education. There are organical and consistent combinations of classical and free educations'... [to full text]

В данной магистерской работе “М. Булгаков и Московский Художественный театр” рассматривается трагическая история взаимоотношений М. Булгакова с Московским Художественным академическим театром, которая нашла своё художественное отражение в ”Театральном романе”. Трагические переживания М. Булгакова в романе выражаются через призму смеха, что сообщает ему необычайную легкость. В ”Театральном романе” писатель использует разные формы комического: сатиру, иронию, пародию. Вместе с тем, в романе Булгакова раскрывается подлинная трагедия художника, творящего в условиях несвободы и насилия. / Šiame magistro darbe „M. Bulgakov‘as ir Maskvos teatras „Chudožestvennyj“ yra aptariama tragiška M. Bulgakov‘o santykių su Maskvos akademiniu teatru „Chudožestvennyj“ istorija, meniškai atsispindėjusi „Teatro romane“. Tragiški M. Bulgakov‘o išgyvenimai romane yra išreiškiami per juoko prizmę, kas suteikia jam nepaprasto lengvumo. „Teatro romane“ rašytojas naudoja įvairias komiškumo formas: satyrą, ironiją, parodiją. Tuo pačiu M. Bulgakov‘o romane yra atskleidžiama tikroji menininko, kuriančio prievartos ir laisvės nebuvimo sąlygomis, tragedija. / In the Master Paper “M. Bulgakov and Moscow Khudozhestvenny Theatre”, the tragic history of relations between M. Bulgakov and Moscow Khudozhestvenny Theatre that was artistically reflected in “The Theatre Novel” is discussed upon. The tragic experience of M. Bulgakov is expressed in the novel through a prism of laugh that provides it with an extraordinary lightness. In “The Theatre Novel”, the author uses various comic forms, such as satire, irony and parody. Simultaneously, the novel by M. Bulgakov discloses the real tragedy of the artist involved in the creative activities upon compulsion and lack of freedom.

Šiandienos gyvenimas reikalauja veržlių, drąsių, pasitikinčių savimi, žmonių, kurie nevaržomai siektų savo tikslų, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais. Kad žmogus suaugęs taptų pilnaverte asmenybe, žinančia savo kompetencijas, gebėjimus bei įgūdžius, reikia jį ugdyti nuo mažens. Paauglystė – tai sunkiausias raidos tarpsnis, kuris gali iškreipti žmogaus vertybes, pažiūras, savęs vertinimo normas. Šiuo darbu norėta atskleisti, kokios yra teatro užsiėmimų galimybės ugdant paauglių pasitikėjimą savimi, streso valdymą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Tyrimo tikslas — teorinėje ir praktinėje plotmėje atskleisti teatro užsiėmimų galimybes ugdant paauglių asmenines kompetencijas. Tyrimo uždaviniai: aptarti paauglių asmeninių kompetencijų ugdymo reikšmės teorines prielaidas, ištirti paauglių požiūrį į savo asmenines kompetencijas, išsiaiškinti, kaip per ugdymą teatru paaugliai pasitiki savimi, nustatyti paauglių streso valdymo galimybes teatro užsiėmimuose, išsiaiškinti paauglių bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes teatro užsiėmimuose. Siekiant išanalizuoti rezultatus buvo pasitelkti šie metodai: psichologinės, pedagoginės literatūros apžvalga, anketinė – interviu apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė, fokus grupės metodas, struktūruotas interviu, mokinių atvejų analizė. Paauglystės amžius nuo 12 iki 15 metų yra itin trapus ir svarbus žmogaus gyvenime, kurio metu atrandamas tapatumas, vyksta spartus fiziologinis vystymasis, paauglius kamuoja sunkūs išgyvenimai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays our life needs assertive, brave and self-confident people who could easy strive for his goals, communicate and collaborate with others. To become a full-grown personality, who could recognize one’s competences, abilities and skills which are necessary to be developed since childhood. Adolescence is the most difficult period of development, which can distort person’s values, viewpoints and the self-assessments standards. This work was supposed to reveal what are the possibilities of the theatre classes developing adolescents’ self confidence, stress management, communication and collaboration. The aim of the research is to reveal the possibilities of theatre classes developing adolescents’ personal competences on the basis of theoretical and practical research. The main tasks are to discuss the educational importance of theoretical assumptions of adolescents’ personal competences, to explore the viewpoint to the personal competences, to sort out how confident the adolescents may be by the means of theatrical education, to find out how the adolescents may cope with stress during the theatre classes, to sort out the possibilities of communication and collaboration during the theatre classes. To analyse the results of the research the following methods were invoked: psychological and pedagogical analysis of literature, questionnaire interview survey, statistical analysis of survey data, focus group method, structured interviews and the students’ case analysis. The... [to full text]

The assessment system in Lithuanian schools is too much orientated in a final knowledge of a student and grading that knowledge with actual marks. This does not go along with the goals of education, expected results, and nowadays’ methods. The very new definition, as a helping process of learning, of the assessment is based on the documents that are regulating school’s education content in the country. Assessment is a constant process of storing information about student’s progress in learning, achievements, interpretations, and generalizations. Self-assessment is when a student makes decisions about his or her progress and achievements based on self-analysis and comparison of present and previous achievements. Also, foreseeing the next learning goals and the strategies to reach them. When the general programs and development standards were renewed the dance and theater subjects were added among the other subjects of art. There is no unified program of evaluating the theater subject, however the aims, principles, and the criteria of assessment are clearly stated in General programs. Students are used to being evaluated and getting remarks on their work. On the other hand, the most important aim of assessment is to help the student to get to know him/herself, to understand his/her strong and weak sides, evaluate the level of his/her achievements. The adoption of self-assessment in the process of education fits best for the students of the 5th grade during the transition... [to full text]

Un comportement convenable de l’individu est déterminé par des règles de la société. Une fois que l’autorégulation est troublée, on perd la capacité de contrôler son comportement ou d’atteindre le but. C’est ainsi qu’apparaissent des problèmes de longue durée, dont les signes sont: des difficultés dans la coopération sociale, une dégradation de l’état général. Les enfants ayant des troubles du comportement peuvent bénéficier une aide psychologique et pédagogique, mais il n’y a aucune donnée sur l’autorégulation d’un adolescent a l’aide du théâtre. Le but de la recherche: établir quelle influence le théâtre peut avoir sur l'autorégulation des élèves des classes 5-eme – 7-eme, ayant des troubles du comportement. L’objet de la recherche: l'autorégulation des élèves,ayant des troubles du comportement pendant l’ éducation théâtrale. La recherche a été exécuté dans une école secondaire d’Alytus en 2004-2005. Les 22 élèves des classes 5-eme – 7-eme ont été choisis, 5 parmi eux ayant des troubles du comportement. On leur a donne des cours de théâtre où ils ont exerce leurs taches créatives. Après on s’est aperçu que ces élèves font plus attention à leur comportement, ils planifient mieux leurs activités, ils s’estiment davantage et leurs état général s’améliore. 20 % ont commence de se sentir mieux, ils ont acquis de décisions positives et ils ont changé leur attitude négative sur l’école. D’après cette recherche on peut faire la conclusion, que le rôle du théâtre joue un rôle... [to full text]

Perception of a performance is an active process which allows to set important education aims even for the smallest ones the children of pre-school age. So it is very important to develop ability to comprehend a play, not only to be able to empathize emotionally but to reason the actions and share the impressions of the experience and sense them in their own artistic activities. This work tries to deduce how the children of 5-6 years old are able to comprehend the plot and esthetical aspects of a play as well as express their impressions and comprehension through the verbal language and painted pictures. In order to sort out these things, the children of the pre-school age were observed during the performances and after them they were interviewed and open type of questions were given to randomly chosen children. After analyzing and interpretation of the received information, it was revealed that investigative were able to understand the plot of the play, were able to express what they liked in the play most, they even comprehended the main idea of the plays. But it was too difficult to generalize the plot and comprehend the continuity of the development of the plot. The children used laconic, not full sentences and stray thoughts. That means that it is difficult for children of 5-6 years old to express their impressions in concrete words. While evaluating the esthetical aspects of the play they drew attention to components of the play as scenery... [to full text]

Lietuvoje nuo 1996 m. birželio 7 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 8 patvirtinta bendrojo lavinimo mokyklos programa, kurioje drama (teatras) įtraukta į mokymo planą kaip atskiras mokomasis dalykas. Nuo 2000 m. bendrojo lavinimo mokyklose įvedus profilinį mokymą, teatras pradėtas dėstyti kaip pamoka, kurios tikslas – moksleivių užimtumas, ugdant mokinius per teatro raiška, padedant formuoti vidinį pasaulį. Teatrinis ugdymas – labai plati sąvoka. Jis jungia tris glaudžiai tarpusavyje susijusias ugdymo sritis: kūrybos, vertinimo ir dabarties bei praeities kontekstų pažinimą. Šiame darbe nagrinėjamas mokyklos bendruomenės požiūris į mokyklinio teatro kūrimo poreikį Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokyklos bendruomenės požiūrį į mokyklinio teatro kūrimo poreikį. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės formavimo specifiškumą, kaip prielaidą puoselėjant mokyklinio teatro tradicijas. 2. Apžvelgti neformalaus ugdymo sąlygas, kuriant mokyklinį teatrą bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėje. 3. Ištirti Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių požiūrį apie mokyklinio teatro kūrimo galimybes. Teorinėje dalyje apžvelgiama mokyklos bendruomenės samprata, sociokultūrinis ugdymas bendruomenėje, mokyklinio teatro kūrimo prielaidos mokyklai, kūrybiškumo problemos, neformalaus ugdymo sąlygos – ugdymo teatru Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklose remiantis darbo vadovų ir moksleivių apklausos... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the order No 8 of the Minister of Science and Education dated 7th June, 1996 approved the curriculum of general education where drama (theatre) was already included as a separate subject. Since 2000 after the profile education had been introduced in the schools of general education drama was started to be taught as a subject that aimed at keeping children occupied by educating them through the expression of drama, by helping to form their inner world. Drama education is a very wide concept. It unites three closely interrelated areas of education: creation, evaluation and the learning of the present and the past contexts. This thesis addresses the attitude of the school community towards the need for the establishment of a school theatre in the schools of general education in Utena district. The aim of the research is to analyze the attitude of a school community towards the need for the establishment of a school theatre. The following are the objectives of the thesis: 1. To reveal the peculiarity of the general school community formation as the prerequisite for the development of theatre traditions at school. 2. To make an overview of the conditions of non-formal education while establishing a school theatre in a community of a general school. 3. To explore the attitude of the communities of general schools in Utena district towards the possibilities to establish a school theatre. The theoretical part of the thesis makes an overview of the concept of a... [to full text]

Tautinio identiteto sklaida ir teatrinis ugdymas yra svarbūs edukologinės veiklos aspektai lemiantys sėkmingą humanistinio ugdymo procesą, bendros ugdytinio ir ugdytojo dvasinės kultūros formavimą, skatinantys Tėvynės meilės ir didžiavimosi ja jausmus. Spartėjant globalizacijos procesams, informacinės visuomenės kontekste itin svarbi ir aktuali pasidarė tautiškumo sąvoka. Tautinis sąmoningumas užtikrina tautos gyvavimo tęstinumą. Tautiškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms, kur pilietiškumo ugdymas nėra tapatus tautiniam ugdymui. Šis darbas tiria tautiškumo ugdymą teatru Punsko krašto lietuvių bendruomenėje. Aptarta Punsko krašto lietuvių gyvavimo specifika, teatrinės veiklos ištakos ir raida tautiškumo išsaugojimo kontekste. Analizuota dabartinė situacija. Šiam tikslui tarnavo empiriniai tyrimo metodai: ekspertų metodas, focus interviu metoas, anoniminė anketa. / The object of the work is the civic education through theatrical activities in Lithuanian national minority in Poland. Nacionality is value form the most inportant layer of person‘s spiritual life. The reflect what a person values most from cultural, psichological, social, moral and aesthetic viewpoints. Values rule a person. Only theatre teachers, and students that attended the theatre group participated on this reserch. These participant were chosen in order to learn about their attitudes towards the expression of values and if it‘s implemented in theatrical activities. After conducting the research it was found the teachers care very much about teh expression of nacionality value.

Augustas Strindbergas (1849-1912) – švedų dramaturgas, moderniojo teatro pradininkas, pirmasis literatūroje panaudojęs siurrealistinę stilistiką. Dramaturgo domėjimasis sapnais, pasąmone, mitologija, religija, ezoterika atsispindėjo vėlyvajame kūrybos laikotarpyje parašytose sąlygiškosiose pjesėse – „Kelias į Damaską” (1898-1904), „Sapnas” (1902) ir „Šmėklų sonata“ (1907). A. Strindbergas šioje trilogijoje atvėrė kolektyvinėje pasąmonėje slypinčius herojaus ir motinos archetipus. Herojaus archetipas išreiškia žmogaus dvasios įkalinimą materialiojoje realybėje – Žemės Motinos karalystėje. Darbe siekiama pažvelgti į tai, kaip šie archetipiniai įvaizdžiai yra atskleidžiami rašytojo sąlygiškosiose pjesėse ir pagal jas pastatytuose lietuvių režisierių darbuose. Darbe analizuojami šie spektakliai: G. Padegimo „Kelyje į Damaską” (1986, KVDT), „Šmėklų sonata” (1998, KVDT), S. Varno „Sapnas” (1994, PDT), J. Vaitkaus „Sapnas” (1995, LVADT) ir O. Koršunovo „Kelias į Damaską” (2007, KDT). Atlikus dramų analizę, nustatyta, jog A. Strindbergo pjesėse tamsiosios Žemės Motinos archetipas perteikiamas per gyvenimo-sapno metaforą, kuomet materialioji realybė vaizduojama kaip iliuzinis, netikras, sapniškas pasaulis, sudarytas iš prieštaringų gėrio ir blogio polių. Herojaus archetipinį įvaizdį dramose įkūnija pagrindiniai veikėjai, o antraeiliai personažai dramaturgo vaizduojami kaip tam tikri skirtingi pagrindinių veikėjų vidiniai aspektai. Ištyrinėjus spektaklius, prieita prie išvados, jog G... [toliau žr. visą tekstą] / August Strindberg (1849-1912) – Swedish playwright, the first who used surrealist stylistics in literature, the father of modern theatre. He was studying dreams, unconscious, mythology, religion, occultism, gnosticism – he used these knowledge in conventional dramas, written in his late period of his creation: To Damascus (1898-1904), A Dream Play (1902) and The Ghost Sonata (1907). In this trilogy A. Strindberg opened archetypes of collective unconscious – the mother and the hero. The archetype of hero means imprisonment of human soul in the material reality – the kingdom of Terrible Mother. This work is dedicated to look how these These archetypal images are represented by writer and in the performances of Lithuanian directors: To Damascus (1986, KVDT) and The Ghost Sonata (1998, KVDT) of G. Padegimas, A Dream Play (1994, PDT) of S. Varnas and To Damascus (2007, KDT) of O. Koršunovas. The results of analysis of plays showed that the archetype of Terrible Mother in A. Strindberg‘s plays is conveyed through life-dream metaphor, when the material reality portrayed as a illusory dream world, consists of the contradictory poles of good and evil. The main actors in dramas embody an archetypal image of the hero, and secondary characters are portrayed as a number of different aspects of the hero’s inner world. Explored performances led to the conclusion, that G. Padegimas and O. Koršunovas use the spiritual journey archetype, S. Varnas and J. Vaitkus – the Terrible Mother... [to full text]

Tyrimo tikslas: atskleisti jaunojo suaugusiojo amžiaus asmenų požiūrį į improvizacijos taikymą universitetiniame teatre. Tyrimo objektas: teatrinis ugdymas universitetiniame teatre. Tyrimo nulinė hipotezė: improvizacijos taikymas universitetiniame teatre yra prasmingas ir aktualus išryškinantis naujas teatrinės formos bei teatrinės technikos sklaidos ypatybes teatriniame ugdyme. Tyrimo uždaviniai. 1) Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie pagrįsti universitetinio teatro, improvizacijos sampratas. 2) Išanalizuoti požiūrį į improvizacijos taikymą Vilniaus universiteto „Kiemo“ teatre. 3) Atskleisti būdingiausius improvizacijos taikymo bruožus, jos vietą ir paskirtį šiuolaikiniame studentiškame teatre. 4) Pateikti tobulinimo gaires ir ateities perspektyvas improvizacijos tema. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros sisteminė analizė. Empiriniai: kiekybiniai metodai (anketinė apklausa); kokybiniai metodai (iš dalies struktūruotas interviu). Tyrimo etapai: 1 etapas: išanalizuoti mokslinę literatūrą, apibrėžiančią studentiško teatro, improvizacijos sampratas. 2 etapas atlikti kiekybinę analizę (apklausa tarp VU „Kiemo“ teatro, VGTU teatro - studijos „Palėpė“ ir S. Bernotaitės trupės „Insider“). 3 etapas atlikti kokybinę duomenų analizę (interviu) ir pateikti išvadas. Išvados: 1) Improvizacija gali būti taikoma kaip metodas ir kaip savarankiška meninio ugdymo technika, kuri pasižymi tarpdiscipilniškumu. Improvizacija gali aprėpti kūrybinio proceso intelektinių galių plėtotę... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to discover the attitude of young matured person towards the application of improvisation in the university theatre. The object of the research: theatre education at the university theatre. The initial hypothesis of the research: the application of improvisation in the university theatre is meaningful and of present interest, emphasizes new forms of the theatre as well as spreads the features of theatre techniques in theatre education. The goals of the research. 1) To analyze scientific literature about amateur theatre and to prove the conception of improvisation at the university theatre. 2) To analyze attitude towards application of improvisation at Vilnius University „Kiemas“ theatre. 3) To reveal the most common features of applying improvisation, improvisation‘s place and purpose in modern student theatre. 4) To provide improvement guidelines and future perspectives concerning improvisation theme. The methods of the research. Theoretic: the systematic analysis of scientific literature. Empiric: quantitative methods (survey with questionnaire); qualitative methods (partly structured interview). The stages of the research: 1 stage: to analyze scientific literature, that describes the understanding of improvisation in the student theatre. 2 stage: to accomplish quantitative analysis (the questionnaire for Vilnius University „Kiemas“theatre, VGTU theatre - studio „Palėpė“ and S. Bernotaitė troupe „Insider“). 3 stage: to perform qualitative analysis... [to full text]