Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text]

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Darbe norima atskleisti teroro akto sudėties požymius, nustatyti atskyrimo nuo kitų nusikalstamų veikų galimybes. Keliama hipotezė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse teroro akto sudėties požymiai nėra pakankamai apibrėžti. Akcentuojama teroro, teroro akto ir terorizmo sampratų atskyrimo problema. Autorė pastebi, kad atsiranda vis daugiau mokslinių darbų terorizmo tematika, daugeliu atvejų tai politologinio ar istorinio pobūdžio darbai, daugiau analizuojantys terorizmo padarinius, terorizmo paplitimą ar teroristinių organizacijų veiklą, mažai dėmesio skiriant teroro aktų, kurie yra priemonė teroristinei ideologijai sklisti, sudėties analizei, kurios požymiai nepakankamai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Darbe siekiama terorizmą ir teroro aktus atskirti, teroro aktą apibrėžiant kaip nusikalstamą veiką, individualią, nepakartojamą, neatsiejamą nuo konkrečių asmenų – teroro aktus realizuojančių asmenų ir jų aukų. Darbe atskleidžiamas ir teroro, kaip iracionalios baimės kūrėjo, vaidmuo teroro akte. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, tarptautinės teisės aktais, kitais moksliniais darbais, magistro darbe formuluojamos teroro akto sudėtyje minimos sąvokos. Pabrėžiama visuomenės saugumo, kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, į kurią kėsinamasi teroro aktu, svarba. Visuomenės saugumas apibūdinamas kaip būsena be grėsmių, grėsmę suvokiant kaip realią galimybę sukelti konkrečią žalą saugomam objektui (pvz., strateginės... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author is trying to describe the features of terror act, identify possibilities of delimitation from other criminal acts. There is created a hypothesis, that in the Penal code of Lithuania Republic the features of terror acts’ consist are not clearly defined. There is emphasized the problem of differentiation of terror, terror act and terrorism concepts. The author is noticing that there are more studies about terrorism, in many cases they are of political or historical character, more analyzing the issues of terrorism, its’ spread ant the activity of terrorist organizations, paying less attention for the analysis of terror acts, that are means for spreading terrorist ideology. In this work there is trying to distinguish terrorism and terror act, describing as criminal act, individual, unrepeatable, concurrent from concrete person, who realize these terror acts and its’ victims. In this work also is revealed terror’s, as creator of irrational fair, role in terror act. Following the decisions of Lithuania High Court, international juridical acts, other research work, in this master work are formulated concepts concerning the consist of terror act. There is emphasizing the importance of society’s security as worth in penal law, which can be attempting by terror act. Society’s security is described as state without danger, in this case danger is comprehensible as real possibility to make harm for saved objects (for example, strategic objects, the destruction of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas islamofobijos fenomeno atsiradimas ir vystymasis Vakarų Europos plotmėje. Darbe bendrai susipažįstama su rasizmo bei ksenofobijos veiksniais, kurie turėjo didelę įtaką vystantis islamofobijos reiškiniui. Šiame darbe yra atskleidžiama, kad toks reiškinys neatsirado po teroristinių išpuolių 2001 metų rugsėjo vienuoliktąją bei išpuolių Londone 2005 metais. Islamofobija vystėsi pamažu- atsiradusi kaip orientalizmas, vėliau besivystanti su naftos krize bei Saudo Arabijos politika 1973-1974 metais, su Irano revoliucija 1979 metais. Ji pamažu pasiekė ir mūsų laikus. Islamofobijos reiškinys šiuo metu siejamas su terorizmu, kovotojais-mirtininkais, karikatūromis. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti konkrečias islamofobijos apraiškas Lietuvos žiniasklaidoje bei palyginti jas su jau išnagrinėtu Jungtinės Karalystės atveju.Kadangi šios valstybės labai skiriasi savo istorine patirtimi, savo demokratijos istorija bei spauda, jas lyginti yra ganėtinai sudėtinga, Jungtinės Karalystės atvejis šiuo atveju tampa tarsi atspirties tašku nagrinėjant Lietuvos atvejį. Kadangi islamofobijos teorija buvo pritaikyta būtent Jungtinės Karalystės atveju, tai daugiau šios šalies patirtis, būtent ši šalis buvos pasirinkta kaip modelis, įvertinant ar islamofobijos reiškiniai veikia Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas- islamofobijos teoriją pritaikyti Lietuvos atveju, o galbūt patvirtinti, jog Lietuvos atvejis yra išskirtinis. / The rise and the development of the phenomenon of Islamophobia in Western Europe discourse is investigated in this paper. In this paper we are introduced with rasism and xenophobia factors which has big influence for islamophobia development. In this paper is stated, that this phenomenon has not appeared after terrorist attacks in 2001/9/11 and in London in 2005. The islamophobia appeared gradually as orientalism, later as oil crisis, Saudi Arabia policy in 1973-1974, with revolution of Iran in 1979. It reached our times too. The phenomenon of islamophobia in out times is associated with terrorism, suiciders and cartoons. The main aim of the paper is to explore specific manifestations of islamophobia in Lithuanian mass media and to compare them with analysed United Kingdom case. Cause both of coutries are very different in their historical experience, democracy history and also in media, it is fairly complicated to compare them. The United Kingdom case is like the model or example while exploring Lithuanian case. Because the theory of Islamophobia was fitted in the United Kingdom case, it is more experience of this country, that is why this country was sorted as model to investigate if islamophobia exists in Lithuanian media. The aim of this paper- to adapt the theory of islamophobia in Lithuanian case, o even to confirm that Lithuanian case is very unique.

Kompiuterinių incidentų augimo tendencijos, evoliucionuojantys informacijos sistemų funkcionalumo pažeidžiamumai, grėsmių identifikavimas ir priežastingumo nustatymas paskatino tyrimo objektu pasirinkti elektroninių tinklų ir informacijos saugumo poreikį kaip socialinį - technologinį - teisinį reiškinį. Kadangi informacijos technologijų raida ir jomis apimamos gyventojų dalies bei įvairių gyvenimo sferų skaičiaus ir įvairovės augimo teigiamas poveikis, pati mintis, kad IT yra socialinės susieties ir darnios plėtros katalizatorius, nekelia abejonių (Prokopčik, 2006), todėl svarbu aktualizuoti šiuos naujus bei dinamiškai kintančius tinklų ir informacijos apsaugos poreikio aspektus. Kiberterorizmo akivaizdoje, pasaulinė bendruomenė XXI amžiuje privalo užsitikrinti kibererdvės saugumą, atsižvelgiant į jos daromą įtaką valstybių ekonomikai, politikai ir socialiniam jos saugumui. Tinklų ir informacijos saugumą galima nagrinėti skirtingais požiūriais vertinant jų patikimumą ir funkcionalumo kokybę, būdus kuriais jie pasiekiami versle, valstybės valdyme ir privačiame gyvenime, bet interneto saugumas tampa daugelio organizacijų ir įvairiausių sričių specialistų pagrindine diskusijų tema. Greta grynai technologinio saugumo realizavimo iškyla kiti svarbūs dalykai: priežastingumo suvokimo, teisinio reguliavimo ir prevencijos būtinumo. Darbe nagrinėjami veiksniai lemiantys kibererdvės patrauklumą terorizmui, aiškinamasi anonimiškumo ir konfidencialumo užsitikrinimo galimybė virtualioje... [toliau žr. visą tekstą] / Tendensions of computer incidents development, evolving vulnerability of information systems, indentification of danger and determination of causality stimulated to choise the object of research as a social – technological – juridical phenomenon. Since evoliution of information technologies, and with them connected section of population also variety of living range number and the affirmative effect of this variety same idea is that IT as an accelerant has no doubts ,that’s why (Prokopcik, 2006), its so important to develop this new and dynamically changing aspects of information security. Now in twenty first century society in whole world should make sure that the cyber space is safe, because it makes a big influence to economy, policy and social security of nations. We can study security of networks and information in different aspects, rating their plausibility and quality of working, in a way it could be reached in business, control of society and private life, but security of Internet is becoming the main theme of various organizations and specialists. Near the realization of technical security there exist two important things: the perception of causality and necessity of prevention. In this work are studied elements which determines the oomph of cyber space to terrorism, explained the possibility in virtual space of anonymity and confidentiality. Identifying underlying methods of this activity, there is possibility to look in a different way to computer incidents and to... [to full text]

In light of the widely acknowledged absence of the definition of terrorism in international law and once again unsuccessful attempts to agree on it in April 2013 at the United Nations, this thesis aims to propose such a definition. Chapter One firstly attempts to answer why international law needs to define terrorism. It analyzes international criminalization of terrorism, sectoral anti-terrorism conventions and the obligations to fight terrorism imposed on states by the Security Council. Disagreeing with the views expressed by Rosalyn Higgins and John Dugard, the author advances arguments how such a definition could help solve problems of efficiency and legitimacy in all these fields. Chapter Two then asks why, if a definition is needed, it does not already exist. The Chapter surveys the major historical attempts to define terrorism, aiming to identify the greatest obstacles and advances to agreeing on a definition. Notably, it finds that the main obstructions were disagreements whether states and national liberation movements can be actors of terrorism. Aside from treaty definitions, the author also analyzes and criticizes the arguments in the 2011 Ayyash judgment by the Special Tribunal for Lebanon over the alleged emergence of a peacetime definition of terrorism in customary international law. Chapter Three then draws on the first two Chapters and analyzes the elements of the definition of terrorism: actors, conduct, intent, targets, motive and scope. It aims to explain... [to full text] / Atsižvelgdamas į plačiai pripažįstamą faktą, kad tarptautinėje teisėje nėra terorizmo apibrėžimo, ir į dar kartą nepavykusius Jungtinių Tautų Organizacijos 2013 m. balandžio mėnesio bandymus dėl jo susitarti, šis darbas siekia pasiūlyti tokį apibrėžimą. Pirmasis skyrius iš pradžių bando paaiškinti, kodėl tarptautinėje teisėje reikalingas terorizmo apibrėžimas. Skyriuje nagrinėjami tokie klausimai kaip tarptautinis terorizmo kriminalizavimas, sektorinės kovos su terorizmu konvencijos ir Saugumo Tarybos valstybėms nustatyti įsipareigojimai kovoti su terorizmu. Prieštaraudamas Rosalyn Higgins ir John Dugard išreikštoms nuomonėms, autorius pateikia argumentus, kaip toks apibrėžimas galėtų išspręsti efektyvaus reguliavimo problemas visose minėtose srityse. Antrasis skyrius tuomet klausia, kodėl, jeigu apibrėžimas reikalingas, jis vis dar neegzistuoja. Skyrius apžvelgia pagrindinius istorinius mėginimus apibrėžti terorizmą, siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis ir svarbiausius pasiekimus tariantis dėl apibrėžimo. Autorius atskleidžia, kad pagrindinės kliūtys kilo dėl nesutarimų, ar valstybės ir nacionalinio išsivadavimo judėjimai gali būti terorizmo vykdytojai. Be sutartyse pateikiamų apibrėžimų, autorius nagrinėja ir kritikuoja Specialiojo Tribunolo Libanui 2011 m. Ayyash byloje pateiktus argumentus, kad taikos metu taikomas terorizmo apibrėžimas neva jau susiformavo tarptautinėje paprotinėje teisėje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmųjų dviejų skyrių išvadomis, nagrinėjami... [toliau žr. visą tekstą] / Rappelant l'absence de la définition du terrorisme en droit international, cette thèse vise à proposer une telle définition. Le Chapitre Un explique le besoin de définir le terrorisme. Par la suite, le Chapitre analyse la criminalisation du terrorisme international, les conventions sectorielles contre le terrorisme et les obligations de combattre le terrorisme imposée par le Conseil de sécurité. En désaccord avec les opinions exprimées par Rosalyn Higgins et John Dugard, l'auteur avance des arguments défendant une telle définition, et expliquant comment elle pourrait contribuer à résoudre les problèmes d'efficacité et de légitimité dans tous ces domaines. Le Chapitre Deux demande alors pourquoi, si une définition est nécessaire, elle n'existe pas. Ce Chapitre examine les principales tentatives historiques pour définir le terrorisme. Il essaie d'identifier les principaux obstacles et avancées à l'accord. On en conclut que les principaux obstacles étaient les désaccords concernant le fait que les Etats et les mouvements de libération nationale puissent être des acteurs du terrorisme. Mis à part les définitions conventionnelles, l'auteur analyse également et critique les arguments de l'arrêt de Ayyash 2011 par le Tribunal spécial pour le Liban sur la prétendue émergence d'une définition du temps de paix du terrorisme en droit international coutumier. Le Chapitre Trois s'appuie ensuite sur les deux premiers chapitres et analyse les éléments de la définition du terrorisme: les... [toliau žr. visą tekstą]

Kova su terorizmu yra svarbus viešas interesas. Fizinių asmenų duomenys, patenkantys į privataus gyvenimo sferą, galėtų padėti valstybei minėtoje kovoje. Taigi kyla klausimas, ar valstybė, be teisinių apribojimų rinkdama visų jos jurisdikcijoje esančių fizinių asmenų duomenis su tikslu užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, nepažeistų asmenų teisės į privatų gyvenimą. Šis klausimas toliau bus nagrinėjamas universaliuoju tarptautiniu, regioniniu Europos Tarybos, Europos Sąjungos ir nacionaliniu Lietuvos lygmeniu. Terorizmo sąvokos reikėtų ieškoti 17 universalių „sektorinių“ tarptautinių sutarčių. Dabartinė terorizmo sąvoka universaliojoje tarptautinėje teisėje yra labai fragmentiška, t. y. atskiros sutartys terorizmą tiesiogiai ar netiesiogiai apibrėžia tik atitinkamos tarptautinės sutarties taikymo sričiai. Pažymėtina, kad kai kurių požymių įtraukimas į terorizmo sąvoką kelia grėsmę tarptautinės teisės ginamoms žmogaus teisėms ir gali neprotingai varžyti kovotojų už laisvę galimybes gintis nuo neteisėtų užsienio okupantų ar siekti pasinaudoti tautų apsisprendimo teise. Europos Taryba terorizmą apibrėžia darydama nuorodas į universaliąsias „sektorines“ tarptautines sutartis, tačiau kartu tiesiogiai apibrėžia kai kuriuos terorizmo nusikaltimo aspektus. O ES teisė pateikia bendrą terorizmo nusikaltimo apibrėžimą. Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimų pagal kai kurias universaliąsias ir ET lygiu priimtas tarptautines sutartis, jai taikoma ES teisė, be to, teroristinių ir su... [toliau žr. visą tekstą] / Fight against terrorism is an important public interest. Data on natural persons that belongs to the area of their private life could help the state in the aforementioned fight. Therefore, the state may be interested in collecting the data on all the natural persons within its jurisdiction in order to prevent terrorist attacks. This raises the question if the state could collect that information without any legal restrictions. In this work, the relevant provisions of universal international law, the law of the Council of Europe, the European Union and Lithuania will be examined and the answer to the question will be provided. In the universal international law, 17 “sectorial” treaties describe certain types of behaviour that can be called terrorism. Therefore, the present concept of terrorism is very fragmented, i. e. different treaties directly or indirectly provide the definition of terrorism applied just for that certain treaty. It is important to mention that the inclusion of certain features in the concept of terrorism endangers the human rights protected by the international law and may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters to defend themselves from illegal foreign occupation or to seek to realise the right to self-determination. For example, the inclusion of substantial harm to the environment in the definition of terrorism as an alternative feature of this crime may unreasonably restrict the possibilities of freedom fighters, as they may... [to full text]