Darbe norima atskleisti teroro akto sudėties požymius, analizuojant tiek tarptautinius teisės aktus, tiek ir skirtingų valstybių, jų tarpe ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Keliama hipotezė, kad teroro akto kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai nėra pakankamai reglamentuoti nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygiu. Akcentuojama, teroro akto kaip nusikalstamos veikos teisinio įtvirtinimo problema dėl vieningu definicijų nebuvimo. Darbe analizuojamas terorizmo reiškinys pradedant jo istorinio vystimosi apžvalga, sampratų, įtvirtintų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, tyrimu. Ieškoma santykio tarp teroro akto ir terorizmo sąvokų. Apžvelgiami egzistuojantys tarptautiniai teisiniai instrumentai, skirti kovai su vienu pražūtingiausių šių laikų reiškinių – terorizmu, darbe skiriamas dėmesys ir skirtingų valstybių nacionaliniams teisės aktams, reglamentuojantiems kovą su terorizmu, ieškoma tam tikrų teisinio reglamentavimo panašumų, siekiama nustatyti kaip skirtingos valstybės teisiškai vertina teroro aktą kaip nusikalstamą veiką. Analizuojama teroro akto samprata įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. / The paper seeks to identify the main characteristics of act of terror, by analyzing both international laws, and legislation in different countries, including the Criminal Code of the Republic of Lithuania. The paper raises the hypothesis that act of terror as a criminal activity is not sufficiently regulated at both international and at national level, emphasizing that act of terror as criminal activity lacks of unified definition. The paper analyzes the phenomenon of terrorism starting with the historical development of the review of the concepts embodied in the international and national legislation. Searches for the relationship between the concepts of act of terror and terrorism. Overviews the existing international legal instruments to fight terrorism. The paper also focuses on different sets of national legislation on the fight against terrorism and soughts for some regulatory similarities; it also analyzes the concept of act of terror enshrined in the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

Terrorism is a weapon of mass destruction, which can cause many deaths. Essentially, it is a war against all civilized society, so the struggle to eliminate, or at least to restrict this violence, is also a war. Unfortunately, the cost of war on terrorism is very high. Everyday thousands of innocent people are dying because of irrational terrorist acts. One of the main characteristic’s of terrorism is the creation and exploitation of fear to bring about political change. Furthermore, all terrorist acts include the threat of violence, committed by nongovernmental groups or individuals. The main goal is to frighten and thereby intimidate a wide audience, such as a rival ethnic or religious group, an entire country, or the international community. Therefore, terrorism can be also defined as a brutal act, which has a political motive or goal and can be perpetrated against innocent people. The word terrorism was first used in France to describe a new system of government adopted during the French Revolution in the XVIII century. The regime de la terreur (Reign of Terror) was intended to promote democracy. However, the cruelty and violent excesses of the terreur distorted it into a fear instrument. The terrorism today is different, with many different forms and many different causes. Understanding the cause for which the terrorist fights, takes a lot of time and consideration. Terrorism has occurred throughout history for a variety reasons, such as historical, political... [to full text]

Teroro akto traktuotė LR BK, kitų valstybių įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose Santrauka 2000 m. – 2003 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė eilę įstatymų, kuriais ratifikavo pagrindines konvencijas dėl kovos su terorizmu. Šių tarptautinių teisės aktų įgyvendinimas sąlygojo esminius LR BK 250 str. numatytos teroro akto sudėties pakeitimus bei papildymus. Magistro darbe analizuojami LR BK 250 str. numatytos teroro akto sudėties požymiai bei tarptautinių teisės aktų nuostatos ir daroma išvada, kad LR BK nuostatos suponuoja tinkamą tarptautinių teisės aktų įgyvendinimą. Darbe atskleidžiama teroro akto sąvoka, teroro aktą apibrėžiant kaip vieną pavojingiausių nusikaltimų, pasireiškiančiu sprogmenų padėjimu, sprogdinimu, padegimu, žmonių gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešojoje vietoje, radioaktyviųjų, biologinių, cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų paskleidimu, kuriuo tiesiogiai kėsinamasi į visuomenės saugumą ir kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Darbe pažymima, kad teroro akto esmė pasireiškia tuo, jog darant šį nusikaltimą visuomenėje sukeliama panika, sumaištis, baimės ir nesaugumo jausmas, nes teroro akto pobūdis bei padarymo vieta nulemia tai, kad darant šį nusikaltimą sukeliama grėsmė ne vienam ar keliems asmenims, bet didelei ar neapibrėžtai jų grupei. Tarptautinių teisės aktų analizė parodo, kad vieningas terorizmo apibrėžimas nenumatytas. Tarptautiniu mastu sukurta sistema, kuomet išskirtos tik konkrečios... [toliau žr. visą tekstą] / Definition of act of terrorism according to the Penal code of Lithuania, criminal laws of foreign states and international law Summary At the 2000 – 2003 the Seimas of the Republic of Lithuania adopted a range of new legal acts according to the purpose of implementation of international legal instruments in the national criminal law. In the work the author analyses criminal elements of terror act in the Lithuanian Penal code and in the international legal instruments against terrorism as well as in the national criminal law of foreign countries. The author establishes main problems that occur in the process of qualification of terror act. Also in this work considering the implementation of international rules in force according to the Penal code of the Republic of Lithuania author comes to a conclusion that international provisions is transferred successfully. In the work author establishes the concept of terror act as one of the most dangerous offences witch means the placing of explosives with the intent to cause explosion, cause of explosion or fire to in a place of dwelling, work, gathering or a public place also spreading of radioactive, biological or hazardous substances, preparations or micro-organisms. The essence of terror act is that this offence is related with endangerment of public safety, the human life, health and property. The objective elements of terror act leads to the endangerment of many people lives or health. The analysis of international legal acts... [to full text]

Dauguma mokslininkų ir ekspertų vienareikšmiškai pripažįsta ir sutaria, jog teroristinis branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų panaudojimas kelia grėsmę tarptautiniam saugumui. Įvykęs branduolinis ar plataus masto biologinis ar cheminis išpuolis sukeltų ne tik milžinišką humanitarinę tragediją, bet ir, tikėtina, pastūmėtų pasaulį ant masinio naikinimo ginklų katastrofų slenksčio. Todėl būtina ištirti, kas slypi po šiais kartais apokaliptiniais įspėjimais ir kokia, iš tiesų, tikimybė, jog teroristai gali panaudoti masinius naikinimo ginklus. Magistro darbo objektas- hipotetinės ir realios rizikos bei pažeidumai, kylantys iš branduolinio, cheminio ir biologinio terorizmo grėsmių. Darbo tikslas- išanalizuoti bei įvertinti hipotetines ir realias rizikas bei pažeidumus, kylančius iš branduolinio, cheminio ir biologinio terorizmo grėsmių. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti masinio naikinimo ginklų terorizmą teorinėje racionalaus pasirinkimo perspektyvoje, giliau paanalizuojant sprendimų analizės metodą; ištirti ir įvertinti priežastis, sulaikančias teroristus nuo branduolinių, cheminių ir biologinių išpuolių įgyvendinimo; išanalizuoti priežastis, galinčias paskatinti branduolinių, biologinių ir cheminių teroristinių išpuolių įgyvendinimą; išnagrinėti ir praktiškai pritaikyti sprendimų analizės veiksnių įtakos schemas branduoliniam, biologiniam ir cheminiam terorizmui. Analizės pagrindas- analitinis aprašomasis ir dokumentų analizės metodai. ... [toliau žr. visą tekstą] / Unambiguously, the majority of researchers and experts recognize and agree that a terrorist nuclear, biological and chemical weapons use poses a threat to international security. Following a nuclear or large- scale biological or chemical attack would not only trigger enormous humanitarian tragedy, but is likely to push the world on weapons of mass destruction catastrophe. It is therefore necessary to explore what lies beneath these sometimes apocalyptic warnings, and what, indeed, the likelihood that terrorists could use weapons of mass destruction. The object of master thesis- hypothetical and actual risks and vulnerabilities arising from the threats of nuclear, chemical and biological terrorism. The aim of this work is to analyze and assess hypothetical and actual risks and vulnerabilities arising from the threats of nuclear, chemical and biological terrorism. The main tasks of the work: to survey the terrorism of weapons of mass destruction in theoretical perspective of rational choice, a deeper analyzing decision analysis method; to investigate and evaluate the causes which deter terrorists from nuclear, chemical and biological attacks in the implementation; to analyze the reasons that may lead to the nuclear, biological and chemical terrorist attacks in the implementation; to examine and use in practical the influence diagrams of decision making analysis to nuclear, biological or chemical terrorism. The analysis is based on the analytical descriptive... [to full text]

Magistro darbo objektas – „islamo grėsmės“ įvaizdis televizijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti islamo grėsmės įvaizdžio formavimą televizijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Apibrėžti islamo sampratą ir jo „funkcijas“ islamiškose kultūrose, bei apžvelgti šiuolaikinį islamą; įvertinti, kaip yra kuriami įvaizdžiai televizijoje; išsiaiškinti ar yra ryšys tarp islamo ir terorizmo; bei išanalizuoti islamo, kaip grėsmės, įvaizdžio formavimą televizijoje. Išsamiau susipažinus su islamu ir musulmonų požiūriu į pasaulį bei trumpai apžvelgus terorizmo istoriją, Korano ir terorizmo sąryšį bei naujai atsiradusį terminą „islamo fobija“, o galiausiai atlikus detalią Amerikos kabelinio naujienų kanalo CNN reportažų analizę, prieita prie išvados, kad televizija ne tik kuria įvaizdžius, bet daro didelę įtaką žmonių supratimui apie vieną ar kitą objektą, šiuo atveju islamo, kaip grėsmės, įvaizdžio sukūrimą vakariečių ne musulmonų akyse. Po rugsėjo 11- osios musulmonai yra priversti aiškinti požiūrį į šią tragediją ir ar islamas yra šios tragedijos priežastis, islamo ir dvasinio džihado santykį. Daugelis islamo vertinimų, reakcijų į musulmonų doktriną ir musulmonų – krikščionių susidūrimų dažnai vis dar apibūdinami tos dienos įvykių šviesoje. Šiuo metu, praėjus šešiems metams po įvykusių teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose, už kurią atsakomybę prisiėmė musulmoniškoji teroristinė organizacija Al-Qaeda, musulmonams skiriamas išskirtinis dėmesys jų didžiajai religijai islamui... [toliau žr. visą tekstą] / Today exclusive attention focuses on Muslims, their religion Islam, exclusive and distinctive lifestyle and the ever growing threat – terrorism. Now is obviously, a time in which Islam to Muslims is not only religion, it is law and morality, culture and mind rule of life. this is Muslims political ideology. The power of religion has always been strong in the Muslim world, but in these last decades, Islam as political ideology has become very strong and in some places has become radical. Strong processes of globalization, Israel’s rise and western culture expansion within the Muslim world, has been resisted by its people, this resistance is still growing and growing. In this place Islam is already not only the religion, but political ideology, which exists to represent and to protect Muslims, as strong players in world religions and region maps. We can’t forget that every fifth person in the world is Muslim: in fifty seven countries they are the majority. The main purpose of the paper was to detect „islam threat“ in television (CNN television), so the main attention is to detect how ”Islam threat” images are made in television. To detect why Islam is represented as a threat, when Muslims say, that Islam is a religion of peace. To detect these dimensions (aspects) the main object of the paper is to measure “Islam threat” in television. Paper tasks are: to characterize Islam and its functions in Islamic cultures and to present the modern Islam; To rate and to understand how... [to full text]

Teroro aktas – nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į visuomenės saugumą. Gilinantis į šio reiškinio mokslinio ištirtumo bazę, pastebėta, kad neanalizuoti Lietuvos Respublikos (LR) baudžiamieji įstatymai tarptautiniame kovos su teroro aktais kontekste. Tai suponavo pristatomo darbo mokslinę problemą, kuri lyginamuoju, abstrakcijos ir apibendrinimo metodais spręsta lyginant Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamosios atsakomybės už teroro aktą įstatymus. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygmeniu nėra susiformavusi teismų praktika ar doktrininis aiškinimas siekiant apibrėžti konkretų teroro aktus sudarančių veikų sąrašą. Egzistuoja įvairiopa teroro aktų klasifikacija, tačiau tiksliausias ir išsamiausias būtų J. D. Višniakovo ir kt. skirstymas, teroro aktus klasifikuojant pagal tokius pagrindus: ideologiją ir pasireiškimo sferą, veikimo zoną, veikimo būdą ir pajėgas, dalyvaujančius asmenis. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu pakeitus teroro akto dispoziciją, LR BK 250 str. nuostatos sugretintos su tarptautinės bendrijos reikalavimais. Teroristinių tikslų nustatymas baudžiamojoje byloje svarbus ne tik tuo, kad tai – būtinasis teroro akto sudėties požymis, bet ir dėl to, kad būtent per teroristinių tikslų kategoriją šį nusikaltimą galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų.RFR terorizmo nusikaltimas įtvirtintas RF BK 205 straipsnyje. Terorizmas pagal RF BK – tai sprogdinimas, padegimas ar kiti veiksmai, sukeliantys grėsmę... [toliau žr. visą tekstą] / An act of terrorism is a criminal activity targeting safety of the public. By going deeper into the basis of scientific research of this phenomenon it was noticed that the criminal laws of the Republic of Lithuania (RL) have not been analysed within the context of international fight against acts of terrorism. This implied the scientific problem of the Paper being introduced which was being dealt with through application of comparative, abstraction, and generalization methods comparing the Lithuanian and foreign laws regarding criminal liability for an act of terrorism. Based on the results of the research done we may claim that jurisprudence or doctrinal interpretation has not been formed in order to define a specific list activities considered as acts of terrorism neither on the international, nor the national level. There are different classifications of acts of terrorism, however, the most accurate and comprehensive one is the classification by J. D. Višniakovas et al. in which case acts of terrorism are based on the following grounds: ideology and the field of occurrence, coverage area, method of operation and forces, as well as people involved. Upon changing the disposition of an act of terrorism by a law on 2 July 2013, provisions stipulated in Art. 250 of the CC of RL [Criminal Code of the Republic of Lithuania] have been harmonized with the requirements of the international community. Determination of terrorist targets in a criminal case is important not only in... [to full text]

Combatant is a person, who fullfils the criteria, set out in the Geneva convention relative to the treatment of prisoners of war of 12 August, 1949. Recognizing combatant status means entitlement to prisoner of war status upon capture, which provides certain guarantees, including human treatment and fair trial. Although international humanitarian law provides detailed rules for POW status, after the international armed conflict in Afghanistan there emerged a guestion how to treat persons, suspected of terrorism, as they do not seem to fit the existing definitions. US Executive defines Taliban and al Qaeda fighters, captured on Afghanistan soil, as „unlawfull enemy combatants“. They were denied the protection of international humanitarian law, but the Supreme Court of US interfered, giving an explicit recognition of habeas corpus right for Guantanamo detainees and setting up the guidelines for proper process in military commissions. Nonetheless, it also recognized the Executives right to detain enemy combatants until the cessasion of active hostilities. Enforcing the Supreme Court’s decisions, the US Executive created a system of institutions, designed to establish the status of the Guantanamo detainees. Also the rules governing activity of military commissions, established to ty those convicted of war crimes, were adjusted. Recent legislation of US establihes broad powers of the Executive, including a right to interpret the Geneva conventions and unilaterally declare the... [to full text]

Darbo objektas ES antiteroristinė politika. Šio aspekto analizei yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Tačiau siekiant visapusiškos analizės įvertinami ir procesai vykstantys Europos musulmonų bendruomenėse. Darbo tikslas – išnagrinėti ES antiteroristinės politikos formavimąsi 2001 – 2006 metais, įvertinti taikomų kovos su terorizmu priemonių pagrįstumą ir įvertinti jų sėkmingumą. Darbo hipotezė – ES kovos su terorizmu politika susiduria su sunkumais įgyvendinant priemonių taikymą, nėra preventyvi, taikydama netinkamas priemones prideda prie musulmonų bendruomenių radikalėjimo ir jų įsitraukimo į teroristinę veiklą. Siekiant visapusiškai įvertinti problemą magistro darbe analizuojama pastarųjų metų terorizmo transformacija, nagrinėjami veiksniai, įtakojantys Europos musulmonų bendruomenės radikalėjimo tendencijas, nagrinėjama terorizmo evoliucija. Taip pat magistro darbe analizuojamas esminių kovos su terorizmu instrumentų (ES kova su rekrutavimu, teroristų finansavimo problemos sprendimas, teisminių institucijų bendradarbiavimo stiprinimas bei ES valstybių dalinimasis žvalgybine informacija ) įgyvendinimas praktikoje. Magistro darbe atskleidžiami ES antiteroristinės politikos trūkumai. Nepaisant politikų deklaracijų, kad terorizmas yra pati didžiausia grėsmė ES saugumui, priimto ženklaus skaičiaus įvairių deklaracijų, strategijų, antiteroristinė politika susiduria su daug iššūkių. Esminė problema, trukdanti sukurti bendrą ES kovos su terorizmu politiką yra valstybių atsakomybė... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the thesis is the EU counter-terrorism policy. The main focus of the thesis is placed on the analysis of this aspect. However, in order to obtain an all-round analysis account is also taken of the processes taking place in European Muslim communities. Aim of the thesis – to consider the process of formation of the EU counter-terrorism policy in 2001–2006, to assess the validity of the measures used in the fight against terrorism and their success. Hypothesis of the thesis – the EU counter-terrorism policy is facing difficulties in implementing the application of measures and is not preventive, the application of improper measures contributes to radicalisation of Muslim communities and their involvement in terrorist activities. Seeking an all-round treatment of the problem, the master’s thesis analyses transformation of terrorism over the recent years, looks into the factors influencing the radicalisation tendencies of the European Muslim community, and considers evolution of terrorism. Moreover, the master’s thesis analyses the practical implementation of the main instruments in the fight against terrorism (the EU’s fight against recruitment, solution of the problem of financing of terrorists, consolidation of co-operation of judicial institutions as well as exchange of intelligence by the EU member states).. The essential problem preventing the formation of a common EU counter-terrorism policy is the responsibility borne by the member states for ensuring of... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės diplomatijos ir tarpvalstybinės komunikacijos raida. Darbo tikslas - yra įrodyti, kad dabartinė diplomatija, vystantis tarpvalstybinei komunikacijai, nepaisant didelių pasikeitimu palyginus su jos ištakose vyravusiais procesais, yra pagrindinė tarptautinių santykių palaikymo forma. Keičiasi pati diplomatija, jos metodai, atsiranda vis nauji būdai palaikyti tarptautinius santykius, tačiau diplomatija yra vienintelė sritis, kurioje koordinuojamas visų kitų tarpvalstybinės komunikacijos priemonių naudojimas. Magistro darbo uždaviniai: apibūdinti XX a. atsiradusių šiuolaikinės diplomatijos vykdomų priemonių padarytą įtaką tarpvalstybinėje komunikacijoje; parodyti diplomatijos kaip reiškinio, kurį įtakoja globalūs pasikeitimai pasaulyje, raidą, kuris atsako į pasikeitimus ir stengiasi juos valdyti, ar bent įtakoti; parodyti kokios svarbios buvo šiuolaikinės diplomatijos priemonės sprendžiant tarptautinio masto problemas. Naudojantis analitiniu įvairiuose šaltiniuose pateiktos informacijos tyrimo metodu prieita prie išvados, kad pasikeitė ne tik diplomatija ir jos metodai, bet šis pasikeitimas sąlygojo tarpvalstybinės komunikacijos plėtrą plačiu mastu. Atsirado nauji tarptautinės komunikacijos dalyviai, diplomatija atsigręžė į platesnius visuomenės sluoksnius. Tačiau ne tik diplomatija keičia komunikaciją tarp valstybių, tačiau ir komunikacijos raida įtakoja diplomatiją. Tai yra abipusis ryšys. Šiuolaikinė diplomatija išliko pagrindinė sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this work is modern diplomacy and its relation with international communication, especially between states. It means interstate communication. The main aim of this work is to prove that modern diplomacy remains the main form of interstate communication, despite of all the changes happened in the World since such kind of diplomacy was created. The diplomacy is changing, the methods of it are changing, new ways of maintaining international relations appears, but diplomacy remains the only one area where all kinds of interstate communication are coordinated. The main tasks of this master work are: to define all the influence which was made by new kinds of modern diplomacy that were created during the XX century; to show the development of the diplomacy, which is influenced by the global changes in the world, but at the same time it is influencing those changes too; to show the importance of modern diplomacy in solving biggest international problems. There are few conclusions which were made using analytical research methods. It appears that changing diplomacy changes all the interstate communication on a large scale. New participants of interstate communication appeared, diplomacy was spread among wide range of society levels. Diplomacy brings influence on interstate communication and communication brings influence on diplomacy at the same time. It is two-way influence. Modern diplomacy remains the main area where international problems are solved. All... [to full text]

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]