The primary stage of learning, while teaching a young violinist, is one of the most difficult stages for pedagogue. This is the foundation of learner’s developing abilities, skills, musicianship, and personal culture. The peculiarities of age and their significance to musical education, training of student’s musical abilities and playing skills playing by ear at the primary stage of learning, and moreover the advantages of this method at the beginning of violinist’s teaching process are analysed in the master’s degree work. Subject – violinist’s education at the age of 6-7 playing by ear at the primary stage of learning. Objective – to find out what influence on violinist’s education has playing by ear at the primary stage of learning. Goals: 1. Study the methods of teaching, which are presented in the pedagogical and methodical violin schools’ literature. 2. Find out the advantages of playing by ear while improving the abilities of violinist at the age of 6-7. 3. Reveal the importance of playing by ear at the primary stage of learning. The research proved the hypothesis that the education of a beginner violinist becomes more efficient using the playing by ear at the primary stage of learning. The development of a child in the educational context, the age peculiarities at the age of 6-7, the system of initial playing elements, and the advantages of playing by ear in teaching of a beginner violinist are analysed in the work. The study proves the influence of playing... [to full text]

The present postgraduate thesis analyses the importance of sexual education of children having disabilities and essential related features with regard to the fast process of disabled people’s integration into the general society, paying special attention to integration of disabled children into the educational system. The work also examines peculiarities of children’s sexual education in families and parent roles in the sexual education process. The aim of the work is to disclose parent attitudes towards sexual education of children having disabilities. Parent attitudes towards disabled children’s sexual education have been analysed with regard to several basic evaluation criteria: parent attitudes towards sexual education in general, problems related to disabled children’s sexual education and disclosure of parent opinions on organising sexual education. The following methods have been used in the research work: analysis of educational, psychological and other scientific literary sources related to the topic analysed, questionnaire-based surveying of parents, statistical analysis of the empirical data obtained (calculation of absolute and percentile (relative) frequencies using the SPSS PC/10.0 software) and individual conversations with parents helpful in clarification of questionnaire survey data. The research involved 101 parents having children with disabilities including 85 women (84.2 %) and 16 men (15.8 %) of different ages and educational backgrounds. The research... [to full text]

Lietuvai įsitvirtinant Vakarų Europos erdvėje, vienas svarbiausių švietimo tikslų tampa visuomenės kūrybinių galių stiprinimas. Muzikinis ugdymas kūrybiškumo plėtotei turi ypač palankias sąlygas. Kompleksinis muzikinių veiklų, kuriose gali būti plėtojamas kūrybiškumas, taikymas nėra naujiena bendrojo lavinimo mokyklų muzikos pamokoms. Tačiau muzikos mokyklose mokant groti muzikos instrumentu, tradiciškai didžiausias dėmesys yra kreipiamas tik į reproduktyvų muzikos atlikimą. Todėl, nepakankamas dėmesys kūrybiškumo plėtotei muzikiniame ugdyme, šiame darbe apibrėžiamas kaip problema. Šis mokslinis tiriamasis darbas – tai galimybė išbandyti kūrybiškumo skatinimo galimybes muzikos instrumento pažinimo pamokose, integruojant visas 3 muzikines veiklas: muzikos improvizavimą – komponavimą; muzikos klausymą – vertinimą ir muzikos atlikimą – interpretavimą. Tyrimo objektas – kūrybiškumo plėtotė muzikiniame ugdyme. Šio darbo tikslas - atskleisti kūrybiškumo plėtotės galimybes individualiose muzikos instrumento pažinimo pamokose. Siekiant tikslo numatyti šie uždaviniai: 1. Atskleisti kūrybiškumo sampratą ir jo svarbą šiandieninėje visuomenėje; 2. Išryškinti kūrybiškumą ugdančius veiksnius ir plėtotės būdus muzikiniame ugdyme; 3. Parengti teoriškai pagrįstą priemonių sistemą, skatinančią kūrybiškumą instrumento pažinimo pamokose; 4. Įvertinti kūrybiškumą plėtojančių priemonių sistemos efektyvumą mokinių kūrybinei raiškai; 5. Parengti praktines- metodines rekomendacijas muzikos... [toliau žr. visą tekstą] / As Lithuania is consolidating in the space of Western Europe, the reinforcement of society’s creative powers is becoming one of the most important objectives of education. Musical development has particularly favourable conditions for the development of creativeness. The application of combined musical activities, where creativeness can be developed, is not a new thing in music lessons at secondary schools. However, at music schools, when teaching to play a musical instrument, the greatest attention is traditionally paid only to the reproductive performance of music. Therefore the insufficient attention to the development of creativeness in musical training is defined as a problem in this paper. This paper deals with the opportunity to try the possibilities of the stimulation of creativeness in the lessons of the perception of a musical instrument, integrating all the 3 musical activities, i.e. music improvisation-creation; listening to music-evaluation and the performance of music – interpretation. The object of this study is the development of creativeness in musical training. The objective of this paper is to reveal the possibilities of the development of creativeness in individual lessons of the perception of a musical instrument. In order to achieve this objective, the following tasks are planned: 1. to reveal the apprehension of creativeness and its importance in today’s society; 2.to show the factors that develop creativeness and the ways of creativeness development in... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]

Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairūs moklinės literatūros šaltiniai apie Švietimo pagalbos šeimoms auginančioms vaikus iki 7 metų. Darbe išanalizuotos ikimokyklinės įstaigos galimybes organizuojant tėvų švietimą, remiantis tėvų nuomone. Taip pat surinkta informacija apie tėvų švietimo formas Šiaulių ikimokyklinėse įstaigose. Apžvelgta ,,Šiaulių krašto“ laikraščių tematika, tėvų auginančių vaikus iki 7 metų švietimo klausimais (2008-2009). Pasitvirtino darbo hipotezė, kad tėvai skiria permažai dėmesio švietimui ir bendradarbiavimui su grupėje dirbančiu pedagogu. Taip pat išaiškėjo, kad pedagogai naudoja įprastas švietimo formas ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse ugdymo grupėse. / The Master paper analyses and systematises different scientific literature on educational assistance for families having children under 7years old. The paper explores arranging of the pre-school possibilities according to the parents opinion. Information on parents education forms in the pre-school institution is being collected. Moreover, topics on educational issues on parents having children under 7 years old relieved by Šiauliai Kraštas newsletter (2008-2009). Hypothesis is being approved that parents pay too little attention to education and co-operation with pre-school teachers. It explores also that pedagogues use ordinary educational forms in the pre-school groups aged from 1 to 6 and from 6 to 7.

Darbe analizuojamos didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialinio dalyvavimo galimybės. Išanalizavus mokinių, turinčių didelius specialiuosius ugdymo(si) poreikius, socialinio dalyvavimo teorinius aspektus, remtasi mokytojų, specialistų ir tėvų „n“ specialiosios mokyklos pedagogų ir tėvų patirtimi norint atskleisti mokinių, turinčių negalę (didelius ugdymosi poreikius) socialinio dalyvavimo aspektus bei jį lemiančius veiksnius. Atvejo tyrime, taikant pusiau-struktūruoto interviu metodą, siekiama atskleisti mokinių, turinčių didelius specialiuosius ugdymo(si) poreikius socialinio dalyvavimo galimybės šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis atskleista, kad specialiosios mokyklos specialistai socialinį dalyvavimą apibrėžia kaip tarpusavio bendravimą, savitarpio pagalbą, socialinių gebėjimų raišką, buvimą aktyviu visuomenės nariu. Mokinių, turinčių didelių SUP socialinio dalyvavimo trukdžiai siejami su turima negale ir žemo lygmens gebėjimais, visuomenės požiūriu ir šeimos nuostatomis. Mokykloje mokiniams siūloma popamokinės veiklos įvairovė, skatinama mokinių tarpusavio interesų bendrystė, siekiama artimų ir draugiškų mokinių ir darbuotojų santykių. Socialinio dalyvavimo galimybes šeimoje skatina: vaikų pozityvių emocijų palaikymas; sąlygų, atitinkančių vaiko poreikius, šeimoje sudarymas; savarankiškumo įgūdžių ugdymas; šeimos narių aktyvesnis įsitraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą. / The opportunities of socializing for children with high levelled special educational needs are analyzed in the thesis. During the analyzing of thoretical aspects of socializing for pupils with high levelled special educational needs we have based on the experiences of teachers, specialists, teachers and parents of „n“ special school with the aim to reveal main aspects of socializing and the factors which influence them for pupils with disabilities (having high levelled educational needs).We have been searching to reveal the opportunities of socializing at school, family, society for children with high levelled special educational needs during the analyzing of practices upon the method of semi-structured interview. It has been revealed upon the empirical studies that the specialists of special schools define the socializing as communication with each other, mutual assistance, expression of social skills, active participating in social life, being an active society‘s member.

This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities. When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai. Kiekvienas žmogus, siekiantis prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės, turi įgyti jam reikalingų kompetencijų, būtinų vertybinių nuostatų. Priešmokyklinis ugdymas suvokiamas kaip ikimokyklinio ugdymo tąsa, tačiau turinti kokybiškai naujų tikslų ir uždavinių, kitokią vaiko ugdymo sampratą. Ugdomosios veiklos turi būti nukreiptos į visų esminių kompetencijų: socialinės, pažinimo, sveikatos saugojimo, komunikavimo, meninės ugdymą. Darbo tikslas - išsiaiškinti meninės kompetencijos kompleksinio ugdymo ypatumus priešmokykliniame amžiuje. Darbo tyrimo objektas – kompleksinis meninės kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje. Darbo tikslui pasiekti analizuojami pedagoginiai ir psichologiniai literatūros šaltiniai, stengiantis išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo sampratą ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagoginę ir psichologinę charakteristiką, siekiama išsiaiškinti priešmokyklinio ugdymo kompetencijų sampratą ir šio amžiaus vaikų kompetencijas, kaip ugdoma meninė kompetencija priešmokyklinio amžiaus vaikams ir kokie yra šios kompetencijos ugdymo ypatumai, bei anketa ir interviu metodu išsiaiškinti priešmokyklinio amžiaus vaikų ir priešmokyklinėje grupėje dirbančių pedagogų požiūrį į kompleksinį meninės kompetencijos ugdymą. Iš viso tyrime dalyvavo 67 respondentai. Anketa buvo pateikta 32 priešmokyklinio ugdymo pedagogams, interviu metodu apklausti 35 priešmokyklinio amžiaus vaikai (... [toliau žr. visą tekstą] / In modern informatical society, there are much requirements raised for a person. Every person, who tries to adopt to the changing society, must acquire competence, necessary valuable rules. Pre-school education is perceived as pre-school education continuation, with qualities new aims, different child education conception. Educational activities must be directed to all basic competences: social, cognition, health care, communication, art education. Research object - combined art competence education to pre-school age group. Work aim – to find out peculiarity of combined art competence to pre-school age group. To reach goal, there will be analyzing educational and psychologic literature sources, explaining pre-school education conception and pre-school age children pedagogic and psychologic characteristics, revealing pre-school education competence conception and particular age children competences; presenting pre-school age children art competence education conception, and by the method of inquestions and interviews there will be elucidated educators , working in pre-school age children and pre-school group, opinion to combined art competence education. In research there was 67 participants. Questionnaire was given to 32 pre-school education educators, by interview method there was questioned 35 pre-school age children (5 – 7 years old). There were used these science research methods: sciences literature and documents analysis, interview method, questionnaire inquest... [to full text]

Švietimo kaita Lietuvoje nenutrūkstamai vyksta jau antrąjį dešimtmetį, tuo tarpu pedagogų rengimas ir toliau išlieka bene mažiausiai pakitusi švietimo sistemos grandis (Pedagogų rengimo koncepcija; 2004). Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose Švietimo gairėse 2003 – 2012 metams teigiama, kad esama švietimo kaita yra nepakankama ir vykdoma nepakankamai koordinuotai (Švietimo gairės; p. 10-11). Dokumente pažymima, kad mokytojų rengimo sistema nebeatitinka per pastarąjį dešimtmetį mokyklose įvykusių pokyčių ir nėra pasirengusi mokytojo profesiją modernizuoti, ruošti mokytoją darbui žinių visuomenėje. Todėl reikalinga iš esmės atnaujinti mokytojų rengimą, kad jis atitiktų esamos ir būsimos mokyklos tikslus ir uždavinius (Švietimo gairės; p. 154). Norint sėkmingai reformuoti ugdymo sistemą, būtina „reformuoti“ mokytoją, o tai gali padaryti tik aukštoji pedagoginė mokykla (Pukelis, 1995; p. 189). Vadinasi, švietimo reformos sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo mokytojų rengimo sistemos. Kad esama mokytojų rengimo sistema nėra tobula, sutinka ir dauguma mokslininkų. R. Žalys pedagogų rengimo sistemoje pastebėjo nemažai trūkumų, kurie pasireiškia nepakankama universitetų materialine baze, nepakankamu profesiniu (teoriniu ir praktiniu) mokytojų rengimu ir bendrųjų kvalifikacijų (asmenybinių, socialinių ir kitų įgūdžių ) formavimu (Žalys; 2004). Kitas tyrėjas, K. Pukelis mano, kad Lietuvos pedagogikos moksle nepakankamai dėmesio skiriama fundamentaliems tyrimams mokytojų... [toliau žr. visą tekstą] / Les changements d’enseignement en Lituanie se passent continûment et la formation des professeurs reste un élément le moins avatar dans le système de l’instruction. La formation des professeurs influence les capacités professionnelles du jeune pédagogue social, sa culture pédagogique autrement dit : ses compétences. Objet d’analyse: Les compétences acquises des étudiants de la spécialité de pédagogie sociale à l’Université. Problème: Dans les documents de la stratégie de l’instruction nationale et internationale on présente les mêmes problèmes dans tout le système de l’enseignement supérieur. Or, on attribut les fonctions très importantes aux pédagogues sociaux dans tout le système de l’enseignement. L’institution du pédagogue social à l’école est nouvelle et on recherche un modèle pour les activités du pédagogue. Hypothèse: Le système de la formation du pédagogue social permet d’accepter les défits du système de l’enseignement moderne qui se reflètent dans les fonctions du pédagogue social. But : Analyse et évaluation des compétences des pédagogues sociaux. Tâches: 1. Découverte des particularités et du système de formation des pédagogues sociaux en Lituanie. 2. Analyse de l’enseignement des compétences nécessaires pour les pédagogues sociaux à l’Université. 3. Analyse de l’introduction des compétences théoriques et pratiques , leur évaluation . 4. Découverte des compétences acquises des étudiantes et taux formel et non formel de l’évaluation. Méthodes de... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – religinio ir pilietinio ugdymo ryšys suderinamumo ir papildomumo aspektais. Tyrimu siekta atskleisti religinio ir pilietinio ugdymo ryšio, šių dviejų sričių suderinamumo ir papildomumo teorines ir praktines galimybes. Pilietinio ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo analizė remiasi ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokykloje prieštaravimų ir studentų pilietinės ir religinės socializacijos ypatumų identifikavimu bei pilietiškumo ugdymo religinėse aplinkose, taikant kooperuotų studijų metodą, realizavimu. Tyrimu siekta atsakyti į šiuos klausimus: Kaip siejasi teoriniai pilietiškumo ir religingumo konceptai? Kaip siejasi religingumo ir pilietiškumo formos? Kaip teoriniu požiūriu gali būti pasiekiama religinio ir pilietinio ugdymo vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas? Kokiais ugdymo tikslų ir ugdymo turinio prieštaravimais pasižymi religinis ir pilietinis ugdymas Lietuvoje? Kokias ir kaip pilietiškumo kompetencijas ugdo religijos (tikybos) vadovėliai? Kaip pasireiškia ir siejasi asmens pilietiškumas ir religingumas? Kaip pilietiškumas ir religingumas gali būti traktuojami kaip asmens socializacijos ir ugdymo rezultatas? Kokios yra pilietinio ugdymo religinio pažinimo kontekste teorinės ir praktinės sąlygos? Kokie ugdymo metodai gali būti taikomi derinant pilietinį ir religinį ugdymą? Kiek veiksmingas, ugdant pilietiškumą, gali būti kooperuotų studijų metodas, realizuojamas religinėse aplinkose? Kokia dinamika pasižymi studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between religious and civic education, on the aspects of the compatibility and complementability is analyzed in the doctoral research. The analysis is based on the identification of the contradictions of the education content in secondary schools; on the identification of the peculiarities of students’ civic and religious socialization, and on the implementation of civic education (with the help of service learning) in religious surroundings. The following questions are developed in the dissertational research: How are theoretical concepts of citizenship and religiosity related? How are the forms of religiosity and citizenship related? How can the compatibility and complementability of religious and civic education be achieved? What are the contradictions between the goals of civic education and the content of religious education in Lithuania? What and how are civic competences developed by religious education textbooks? How are personal religiosity and citizenship related and expressed? How can citizenship and religiosity be approached as the result of socialization and education? What are the theoretical and practical conditions of civic education in the context of religious knowledge? What educational methods can be applied in harmonizing civic and religious education? How effective for the education of civic attitudes and skills can service learning performed in religious environments be? How are students’ civic attitudes and skills changing while... [to full text]