Magistro darbo tikslas - išsiaiškinti, kaip Lietuvos mokyklų bibliotekose ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, nuo ko priklauso mokinių informacinis raštingumas, ką turėtų žinoti bibliotekų darbuotojai siekdami tobulinti mokinių informacinių gebėjimų ugdymą. Išanalizuoti ir aprašyti, kokiais būdais ir metodais informaciniai gebėjimai ugdomi užsienio mokyklų bibliotekose. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje kalbama apie informacinių gebėjimų ugdymo svarbą. Remiantis užsienio bibliotekų specialistų informacija ir tyrimais aptariamos sąvokos: informaciniai gebėjimai, informacinių gebėjimų ugdymas, informacinis raštingumas, informacijos kompetencija ir kitos. Antrame skyriuje aptarti užsienio specialistų sukurti informacinių gebėjimų ugdymo modeliai ir pateikiamos jų taikymo galimybės Lietuvoje. Trečiame skyriuje analizuojama medžiaga apie informacinių gebėjimų ugdymą užsienio mokyklų bibliotekose. Aptariami informacinio raštingumo klausimai, nagrinėjami kai kurie anksčiau minėti modeliai, pateikiami pavyzdžiai ir pasiūlymai, kaip efektyviau panaudoti informaciją. Aprašomi sėkimingo profesinio bendradarbiavimo lygmenys ir jų įtaka informaciniam raštingumui. Ketvirtame skyriuje analizuojamas tyrimas, atliktas Širvintų rajono mokyklų bibliotekose. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kaip ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, kokie sunkumai iškyla, kokios klaidos daromos. Palyginti Lietuvos ir užsienio bibliotekų patirtį mokinių informacinio ugdymo srityje... [toliau žr. visą tekstą] / The main objectives of the master’s graduation dissertation are to ascertain the ways and means how pupils’ information skills are developed in school libraries in Lithuania, the causes which affect the information literacy of the pupils, the methods which should be used by librarians in order to improve the development of information skills of the pupils; to analyse and describe the ways and methods used to develop information skills in the libraries in foreign countries. The master’s graduation dissertation consists of four chapters. The first chapter describes the importance of the development of information skills. Such notions as information skills, development of information skills, information literacy, information competence and others are discussed with reference to the information and studies presented by professional librarians from foreign countries. The purpose of the second chapter is to describe the models of information skills’ development, which have been designed by foreign specialists, and their adjustment in Lithuania. The third chapter analyses the data about the development of information skills in libraries in foreign countries. Some information literacy questions and previously mentioned models are discussed in this chapter and some examples and suggestions on how to use information more effectively are presented. The levels of successful professional cooperation and their influence on the information literacy are also described there. The study... [to full text]

Peculiarities of the expression of artistic individuality of future teachers are analysed in the dissertation. Problem of the investigation has been formulated: in what way and what impact the musical activity can exert on artistic individuality of future music teachers and to what extent this impact can be optimised. The model of the expression of artistic individuality of future music teachers has been created and substantiated both theoretically and empirically. The model encompasses the components of reflexivity, creativity, high artistic value and responsibility. Manifestations of artistic individuality in musical activity of future teachers and the level of expression of these manifestations, interrelations between components of artistic individuality and their dependence on the external factors (the type of higher education institution that provides different musical education (university, non-university) and the year the students are in, as well as internal factors (musical abilities, artistic experiences and recognition of the significance of values) have been revealed by the diagnostic examination. Statistically significant changes in the expression of artistic individuality of future music teachers have been determined and strategies for developing the expression of artistic individuality of future music teachers have been brought out and tested in the course of the education project. On the basis of the data of the research work the basic brought out strategies... [to full text] / Disertacijoje analizuojami būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos muzikinėje veikloje ypatumai. Iškelta mokslinė problema: kaip ir kokią įtaką muzikinė veikla gali daryti būsimų muzikos mokytojų meninei individualybei ir kiek šią įtaką įmanoma optimizuoti. Sudarytas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos modelis, apimantis refleksyvumo (išreiškiamo per muzikos interpretavimo autentiškumą, savo gebėjimų vertinimą ir savo orumo jautimą), kūrybiškumo (per muzikos interpretavimo originalumą, vertinimų savitumą ir išgyvenimų intensyvumą), meniškumo (per muzikos interpretavimo harmoningumą, vertinimų gilumą ir išgyvenimų estetiškumą) ir atsakingumo (per prisiėmimą atsakomybės už muzikos kūrinių interpretavimą, vertinimų dorovingumą ir pareigos jautimą) komponentus. Atlikus diagnostinį tyrimą atskleista būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės muzikinėje veikloje apraiškos, jų tarpusavio sąsajos, raiškos lygis, priklausomybė nuo išorinių (aukštosios mokyklos tipo ir studentų kurso) bei vidinių (muzikiniai gebėjimai, meniniai išgyvenimai ir vertybių reikšmingumo pripažinimas) veiksnių. Atlikto ugdymo projekto metu atskleisti meninės individualybės raiškos pokyčiai ir pagrįstos būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos plėtojimo strategijos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos pedagogams muzikos mokytojų rengimo praktikoje taikyti praktiškai patikrintas... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo aktualumas: Nuolatinė kaita, reformos kelia naujus reikalvimus žmogui ir organizacijai, tad norėdama išlikti paklausi ikimokyklinio ugdymo institucija privalo nuolat tobulėti, mokytis, tapti kokybiškai nauja organizacija. Tapimas besimokančia organizacija padės išlikti konkurencinėmis sąlygomis. Besimokančios organizacijos požymių raiškos analizė leis tobulinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą, edukacinę erdvę. Be to, neaptikta duomenų, kad buvo tyrinėtos ikimokyklinio ugdymo institucijos, kaip besimokančios organizacijos, bei nerasta tyrimų, kokiais požymiais, bruožais jos pasižymi. Atsižvelgus į visa tai, buvo iškelta tyrimo problema: ar ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra besimokanti organizacija? Tyrimo objektas: ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kaip besimokančios organizacijos požymiai. Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kaip besimokančios organizacijos požymių raišką vadovų ir pedagogų požiūrio aspektu. Tyrimo metodika. Respondentų apklausai buvo panaudota anketinė apklausa. Anketa sudaryta remiantis A. Juodaitytės, N. Kudokienės (2005, p. 38) straipsnio „Mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, formavimosi tendencijos“ idėjomis bei teorine medžiaga (Targamadzė,1999; Simonaitienė, 2003; Stoll, Fink, 1998; Senge, 1990 ir kt.). Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo penkiolikos Šiaulių mieste esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų. Buvo apklausti 199 respondentai, iš jų 19 vadovų (direktorei ir pavaduotojai ugdymui) ir 180... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance: Constant change and reform has created new requirements for a person and organization, so in order to remain attractive preschool educational institution it has to grow, learn constantly and become a qualitative new organization. It will help for a learning organization to survive in competitive conditions. The analysis of the expression of the features of learning organization will improve preschool activity and educational space. In addition, there are not any data which could show the investigated preschool education institutions as learning organizations, and there has not been found any research in what ways, they are distinguished. All the things conceded the research problem was raised: whether pre-primary school is a learning organization? The research object: The features of preschool education institution as learning organization. The purpose of the survey - to reveal preschool education institution as learning organization, the expression of their features: teachers’ and heads’ aspect of attitude. The methods of research - Questionnaire survey has been used to investigate the respondents. The questionnaire is based on the article „Formation tendencies of the School as a learning organization“by A. Juodaitytė, N. Kudokienė (2005, p. 38), and other ideas and theoretical material (Targamadzė, 1999; Simonaitienė, 2003, Stoll, Fink, 1998; Senge, 1990, etc.). The sample of the survey - The study included teachers and heads from fifteen pre-school institutions... [to full text]

Darbo aktualumas. Specialiųjų ugdymo(si)/mokymo(si) poreikių vaikų mokymas yra aktualus, nes pastebima tokių poreikių turinčių vaikų daugėjimo tendencija. Edukaciniais tyrimais siekiama tobulinti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. Darbo objektas – individualaus specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų lietuvių kalbos mokymo(si) valdymas. Darbo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti specialiųjų ugdymo(si)/mokymo(si) poreikių turinčių vaikų individualaus lietuvių kalbos mokymo(si) valdymą. Tyrime dalyvavo 60 lietuvių kalbos mokytojų ir 110 mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Tyrimas buvo atliekamas Šiaulių ir Raseinių miestų bei minėtų rajonų bendrojo lavinimo mokyklose, nes tų mokyklų administracijos buvo suinteresuotos tyrimo rezultatais. Tyrimo instrumentai – standartizuota mišraus tipo anketa. Apklausa vykdyta raštu. Tyrimo metodologija grindžiama humanistine, progresyvistine ugdymo koncepcijomis, integravimo principu. Tyrimo rezultatai:  Lietuvių kalbos mokytojai, ugdydami specialiųjų ugdymo(si)/mokymo(si) poreikių turinčius vaikus, dažniausiai naudoja tipinius mokymo metodus: aiškinimą, pokalbį, savarankišką darbą, taiko pagalbos mokiniui teikimo būdus.  Mokytojai konstatuoja metodinių kompetencijų trūkumą organizuojant lietuvių kalbos mokymą specialiųjų ugdymo(si)/mokymo(si) poreikių vaikams, tačiau akcentuoja, kad gebėjimų skatinti specialiųjų poreikių vaikų saviugdą, potencinių galimybių plėtrą pakanka. ... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the thesis: teaching children with special needs is urgent because the tendency of increasing numbers of such children is observed. Educational research is aimed at improving training children with special needs. Object of the thesis: managing individual Lithuanian language teaching/learning with special needs children. Aim of the thesis: to prove theoretically and to make an empiric research of managing Lithuanian language teaching/learning with special needs children. Participants of the research: 60 Lithuanian language teachers and 110 pupils with special needs.The research was carried out in Šiauliai and Raseiniai towns and also in secondary schools of the aforementioned districts, because the administrations of those schools were interested in the results of the research. Tools of the research: a standard mixed type questionnaire in a written form. Methodology of the research is based on humanistic, progressive training concepts, also on the principle of intergration. Results of the research:  Lithuanian language teachers who teach children with special needs usually apply typical methods of teaching: explanation, conversation, independent tasks, other ways of helping a pupil.  Teachers state lack of competence in organising teaching/ learning process with children of special needs. They also stress that they have enough skills to encourage self-help and development of potential possibilities of children with special needs.  Children are able to fulfill... [to full text]

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai svarbi šiandienos Lietuvos vaikystės tyrimų plėtros strategijai. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro vaikystės fenomeno pagrindimo konceptai, kurie leidžia apibrėžti vaikystės statuso kaitos galimybes švietimo politikoje. Siekiama konceptualiai pagrįsti vaikystės sampratų daugiareikšmiškumą, vertingą vaikystės tyrimų mokslui ir praktikai kurti. Į vaikystės politiką galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta vaikystės sampratos raiška. Tyrimo tikslu buvo siekiama aptarti vaikystės sampratos kaitos bruožus besikeičiančios švietimo politikos kontekste. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti vaikystės sampratą; taikant socialinių mokslų teorines prieigas numatyti vaikystės politikos raidos perspektyvas; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kokios vaikystės prasmės aptinkamos švietimo dokumentuose. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: dokumentų turinio (content) analizė. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog dvidešimtas amžius visai aiškiai pasakė, kad vaikas nėra suaugėlio miniatiura, kad žmogaus amžius susiskaido į eilę skirtingų laikotarpių, kad vaikai turi atskirą savo pasaulį... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the present paper towards the Master‘s degree in law educology is quite topical as it has been scantily studied, however it is very important for development of childhood studies strategy in Lithuania of the present day. The base for the theoretical position is provided by the basic concepts of childhood phenomenon and they permit determination of the childhood status development possibilities in the education policy. It is attempted to provide the conceptual grounds for polysemy of childhood concepts being valuable for childhood research and development of practices. The childhood policy could be approached as a specific and wider direction of the state education policy, which has its specific goals, objectives and implementation methods. Taking into account the urgency of the topic the development of childhood concept has been elected to be object of the present paper. For the purpose of the study it was aimed to discuss the features of childhood concept changes in the context of education policy development. The goal led to setting the following objectives: to substantiate the childhood concept based on the analysis of scientific references; to previse the childhood policy development prospects through application of theoretical premises of social sciences; to conduct an empiric study and find out what meanings of childhood appear in the education related documents. The qualitative method of study, namely document content analysis, was selected for to... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose pagrindiniai aspektai, jų teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai, atskleista teisinio ugdymo svarba specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, išsiaiškintos teisinio ugdymo galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrojo ugdymo mokykloje. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama specialiųjų ugdymosi poreikių samprata, minėtų mokinių ugdymas inkliuzijos sąlygomis bendrojo ugdymo mokykloje, jų teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai, bei teisinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje. Antroje darbo dalyje praktiškai nagrinėjama esama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių teisinio ugdymo situacija bendrojo ugdymo mokykloje, analizuojami tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados. / This Master's Thesis is to analyse and evaluate the main aspects of education of students with special educational needs (SEN) in the schools of General Education, the regulations of their rights and duties, to reveal the importance of legal education for SEN students, to explain the possibilities of legal education for SEN students in the schools of General Education. The first part examines the theoretical aspects of the concept of special education needs, the education of SEN students under the conditions of inclusion, the regulations of their rights and duties as well as legal educating in the schools of General Education. The second part practically examines the current situation of legal education of SEN students in the schools of General Education, analyses the results and presents the conclusions.

Šio tyrimo tikslas – atskleisti dramos aktorių scenos judesio ugdymo ypatumus, aptariant dramos aktorių ugdymo istorinius aspektus, apžvelgiant Europos ir Lietuvos dramos aktorių ugdymo raidą, žymiausių teatro pedagogų dramos aktorių ugdymo metodus bei dramos aktorių scenos judesio ugdymo programas. Tam atlikta teatro istorijos ir žymiausių teatro pedagogų literatūros analizė. Empiriniu tyrimu siekta atskleisti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, kaip seniausios ir giliausias tradicijas turinčios dramos aktorių ugdymo aukštosios mokyklos, scenos judesio dėstymo ypatumus, pasitelkiant 4 scenos judesio dėstytojų interviu ir paskaitų stebėjimo duomenų analizę. Teoriniame tyrime išryškėjo du pagrindiniai aspektai. Pirma, kad judesinės aktoriaus raiškos ir aktorių ugdymo poreikio atsiradimas buvo pagrindinis profesionalaus teatro atsiradimo XX a. pr. veiksnys. Antra, kad profesionalus Lietuvos teatras ir vaidybos ugdymo mokyklos formavosi rusų teatro kultūros įtakoje, todėl aktorių ugdyme iki šių dienų remiamasi rusų mokyklos aktorių ugdymo tradicija. Rusų ir lietuvių aktorių rengimo panašumą atskleidė ir Lietuvos ir Rusijos scenos judesio ugdymo programų palyginimas. Tiriant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos judesio dėstymo ypatumus, taip pat išryškėjo rusų mokyklos bruožai, vyraujantys ir aktorių ugdymo praktikoje. Pabrėžtas scenos judesio programų... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the paper is to reveal the features of stage movement education for actors. Considering the importance of the theatre education development in the historical perspective, the paper reveals and analyses the specific features of the stage movement education for actors, by providing comprehensive historical-based analysis of the literature of theatre history, particularly focusing on the theatre education development in Lithuania and Europe, treating the methods for educating actors that the worldwide theatre educationalists apply and considering different syllabuses of stage movement education. The paper also treats the empirical research by interviewing four lecturers of the subject of stage movement and analyzing the data collected during the observation of the actual lectures. It reveals the specific features of stage movement education in the Lithuanian Academy of Music and Theatre having the name of the theatrical school with the oldest and deepest traditions in education of actors in Lithuania. Two main aspects were revealed in the theorical research. Firstly, the need for education of actor’s movement expression was the major factor for the professional theatre to arise in the beginning of XX century. Secondly, the professional theatre in Lithuania and schools of theatrical education were developed under the influence of Russian theatre... [to full text]

The article actualizes the system of preparatory pre-school education as a subsystem of education that lacks theoretical management and administration conceptions. It is explained that due to this reason with respect to management processes of educational reform of Lithuania the system of preparatory pre-school education becomes dysfunctional and does not respond to the general trend of changes in education. The thesis discloses theoretical-praxeological bases of management of preparatory pre-school education system, which have self-contextualised in the modern policy of education of Lithuania. With this aim the author of the thesis uses post-modern instruments of social sciences and the humanities and formulates the idea about the necessity of new type managerial knowledge, while making political decisions regarding managerial strategies of preparatory pre-school education and other subsystems of education. Based on the results of qualitative content analysis, which showed up carrying out the analysis of the most important documents on education of modern post-reform period of Lithuania, the following is concluded: to manage preparatory pre-school education system both general and special managerial principles, which are suitable for management of localized subsystems of education in policy change processes, can be applied. The thesis proves that the management of preparatory pre-school education system must be perceived through the paradigms of systemic change of its... [to full text] / Disertacijoje aktualizuojama priešmokyklinio ugdymo sistema, kaip švietimo grandis, stokojanti vadybos ir valdymo teorinių koncepcijų. Aiškinama, jog dėl šios priežasties Lietuvos švietimo reformos valdymo procesuose priešmokyklinio ugdymo sistema tampa disfunkcine ir neatliepia bendrajai švietimo kaitos krypčiai. Disertacijoje atskleidžiami priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo teoriniai-prakseologiniai pagrindai, kurie kontekstualizavosi šiuolaikinėje Lietuvos švietimo politikoje. Tuo tikslu disertacijos autorius naudoja socialinių-humanitarinių mokslų postmodernistinį instrumentarijų ir formuluoja idėją apie naujo pobūdžio vadybinių žinių būtinumą, priimant politinius sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo ir kitų švietimo posistemių valdymo strategijų. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, kurie išryškėjo atliekant svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio poreforminio laikotarpio švietimo dokumentų analizę, formuluojama išvada: priešmokyklinio ugdymo sistemai valdyti galima taikyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vadybinius principus, tinkančius lokalizuotų švietimo sistemos grandžių valdymui politikos kaitos procesuose. Disertacijoje įrodoma, kad priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymą būtina suvokti per jos funkcijų sisteminės kaitos paradigmas, orientuojantis į societarinį, sisteminį, institucinį, interpersonalinį bei intrapersonalinį lygmenis, jų tarpusavio sinerginius ryšius, priešmokyklinio ugdymo kaip posistemės bei švietimo sistemos kaitą.

1991 m. prasidėjusi Lietuvos švietimo sistemos reforma iškėlė daug spręstinų klausimų tiek ugdymo praktikams, tiek teoretikams. Buvo pastebėta, kad skirtingi ugdymo tikslai vizualinėje raiškoje reikalauja skirtingų dailės ugdymo ypatumų. Tradicinės ar modernios vizualinės raiškos mokymas gali apspręsti skirtingą mokinių pasiekimų lygį, formuoti skirtingus mokinių estetinius idealus, požiūrį į dailės ir meno reiškinius ir kt. Remiantis dailės istorijos, estetikos bei ugdymo teorijų literatūros šaltinių analize, darbe buvo iškeltas tikslas ištirti tradicinės ir modernios vizualinės raiškos mokymo ypatumus 5–6 klasių dailės pamokose. Tikslui pasiekti įvadinėje darbo dalyje buvo suformuluoti pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti aktualias estetikos teorijas bei dailės istorijos šaltinius, siekiant atskleisti tradicinės ir modernios dailės sampratą; nustatyti vizualinės raiškos ugdymo procesą lemiančius veiksnius; aptarti 5–6 klasių mokinių vizualinės raiškos ypatumus; išsiaiškinti priežastis, skatinančias tradicinės ir modernios vizualinės raiškos ugdymą. Tyrimu buvo siekiama atskliesti tradicinės ir modernios vizualinės raiškos mokymo ypatumus apsprendžiančias priežastis mokytojų ir mokinių požiūriu. Pirmojoje darbo dalyje buvo atskleista tradicinės ir modernios dailės samprata dailės istorijos bei estetinių teorijų kontekste, apžvelgiant meninių srovių atsiradimą, stilistinius ypatumus, estetinius siekius, aiškinantis įvairių srovių panašumus bei skirtumus. Antrojoje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The reform of the Lithuanian educational system, which was initiated in 1991, raised many unresolved issues for both educators and theoreticians in the field of education to deal with. The attention was paid to the fact that different educational objectives in the visual expression require for different approaches to art education. However, teaching traditional and modern visual expression can determine different levels of students’ achievements and shape different aesthetic ideals and attitudes towards the forms of art or the arts, etc. Following the analysis of the sources on the history of art, aesthetics and theories of education, the research paper aims at examining the characteristics of teaching traditional and modern visual expression in art classes for 5 and 6 grade students. With this end in view, the introduction of the research paper sets forth the main tasks: to study the relevant theories on aesthetics and education in order to present the conceptions of traditional art and modern art; to identify the factors leading to the teaching traditional or modern visual expression. The survey aims at establishing the causes which determine the characteristics of teaching traditional or modern visual expression from the viewpoint of students and teachers. The first part of the research paper presents the conceptions of traditional and modern art in the context of the history of art and theories on aesthetics by taking a look at the birth of art movements, their stylistic... [to full text]

Darbo tema – mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas ir vertinimas. Darbe nagrinėjama šiuolaikinio ugdymo proceso samprata, mokėjimo mokytis kompetencijos samprata ir struktūra, apžvelgiami mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankiai. Darbo tikslas – išnagrinėti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą pedagogų ir mokinių požiūriu. Uždaviniai: 1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo proceso sampratą. 2. Atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. 3. Apžvelgti mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankius. 4. Ištirti mokinių ir mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas Empiriniai: pusiau struktūruotas interviu. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Vilniaus X gimnazijos 7 mokytojos ir 12 mokinių 5 – 6 ir 9 – 12kl. Tiriamieji pasirinkti atsižvelgiant į jų sutikimą dalyvauti tyrime. Empiriniai tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad mokėjimo mokytis kompetenciją mokytojai apibrėžia vienpusiškai kaip informacijos radimą, atrinkimą bei pritaikymą. Nors mokytojai mokėjimo mokytis kompetenciją ugdo ir vertina įvairiais metodais, praktinėmis užduotimis, tačiau iš tyrimo rezultatų matyti, kad dar neįsitvirtina mokėjimo mokytis kompetencija ir mokytojai dažnu atveju linkę dominuoti pamokoje. Mokėjimo mokytis kompetencijos prasmę informantės suvokia per mokymosi visą gyvenimą koncepciją bei asmenybės ugdymą. Mokiniai kelia... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific thesis – learning to learn competence development and assessment. In this work analyze modern educational process, learning to learn competence conception and structure, gives an overview of learning to learn competence assessment tools. The aim of this work – analyze learning to learn competence development and assessment of teachers and student point of view. Tasks: 1. Submit a modern concept of the educational process. 2. Reveal learning to learn competence definition and structure. 3. Overview of learning ti learn competence assessment tools. 4. Investigate the students and teachers attitudes to learning to learn competence development and assessment. Research methods: Theoretical methods: scientific literature analysis, generalization Empirical methods: semi – structured interview. Participants. In the research participated seven teachers and twelve students 5-6 and 9 – 12 classes from Vilnius X gymnasium. Participants selected according to their agreements to participate in the research. Empirical reserch results. Research results revealed that learning to learn competence teachers as defined by one-sided information discovery, selection and adaptation. Although teachers the learning to learn competence and develop and assess of various methods, practical tasks, but research shows that it is not popular at school and teachers often dominate in the lesson. Informants understand the meaning of learning to learn competence through lifelong learning concept and... [to full text]