Tema: Ugdymo filosofija ikimokyklinių įstaigų ugdymo programose Magistriniame darbe nagrinėjamos ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso atitikmuo, pateikiama šiuolaikinės ir klasikinės ugdymo paradigmų įtaka ugdymo procesui. Analizuojamas ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese vaidmuo, bei pedagogų ugdymo institucijose galimybės. Vykstant spartiems pokyčiams visuomenės gyvenime, pakitus visos visuomenės socialiniam statusui, ypač svarbus tampa ugdymo filosofijos vaidmuo ugdymo procesui. Pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys programose, paskatino išsiaiškinti jų realizavimo galimybes ugdymo procese. Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo programose deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis. Hipotezė - pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo filosofijos(ų) nuostatomis. Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 379 vaikai, 157 pedagogai ; taikyti pedagogų anketinės apklausos ir kriterinio stebėjimo metodai. Išvados: atlikus tyrimą nustatyta, kad pedagogai iš dalies vadovaujasi pasirinktomis ugdymo filosofijos kryptimis programose ir ugdymo procese bei jos iš dalies dera ugdymo procese. . / Education philosophies and equivalent of education process are examined in this work, as well as influence of modern and classical education paradigm towards education process is presented. Education philosophies in programmes and role of education in process, as well as potentials of pedagogues in teaching institutions, are analyzed. Due to rapid changes in society’s life and because of change of social status of the whole society, role of education philosophy in the education process becomes especially important. The chosen trends of education philosophies in programmes encouraged me to ascertain their implementation possibilities in the process of education. The object of the research is – consistency of education philosophy and process of education. The aim of the research is – to ascertain if education process in preschool education programmes is motivated by declared trends of education philosophy. Hypothesis- pedagogues follow the guidelines of an education philosophy (philosophies) which are introduced in the programme of their institution. Methodology of the research- 379 children and 157 pedagogues participated in the research. A survey by questionnaires for pedagogues and a method of criterion observation were applied. Findings- having done the research it was ascertained that pedagogues follow the chosen trends of education philosophies in programmes and in the process of education partially. Moreover, they partially fit in the process of... [to full text]

Demokratinėje visuomenėje, įgyvendinančioje galimybių lygybę, švietimo tikslas leidžia plėtoti, žmonių pareigas ir gebėjimus, reikalingus šių individų asmeninių funkcijų visuomenėje realizavimui. Šia prasme didelė reikšmė skiriama ir ikimokykliniam ugdymui (Blackledge, Hunt, 1997). Ikimokykliniame amžiuje vyksta vaiko socializacija, kuri pasireiškia socialine branda ir brandinimo procesų kokybe. Mokslinių tyrimų duomenys (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Cooley, 1989) ir geriausių vaikų ugdymo įstaigų patirtis rodo, kad „vaikiškos" veiklos ir „vaikiškų" pasaulio pažinimo formų raidos logika (ypač jei yra suaugusiųjų išmintingai toleruojama) veda prie vaikų psichosocialinių savybių atsiradimo, ypač tokių, kaip mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti (Ivoškaitė, 2007). Tačiau ikimokyklinis ugdymas reikšmingas ne tik vaikams, jų sėkmingai socializacijai, bet ir tėvams, nes, vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, jo gyvenimas įgyja naujų prasmių. Savo gyvenimą jis turi dalinti į dvi iš esmės skirtingas socialines aplinkas – šeimą ir vaikų darželį (Dencik, 2005, p.81), nes socializacijos situacija, vaikui reiškia, jog šeima yra privataus, o ikimokyklinė įstaiga – viešojo socialinio gyvenimo aplinka. Vaikui, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tenka taikytis prie šios situacijos ir prisiderinti prie kiekvienos iš jų atskirai bei siekti, kad jos taptų joms socialinio-kultūrinio gyvenimo erdve. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje įteisintas (Lietuvos Respublikos Švietimo... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society implementing the equality of possibilities, the aim of education allows to elaborate “people’s responsibilities and capacities” necessary for the realization of individuals’ personal functions in society. Thus a big attention is paid to pre-school education as well (Blackledge and Hunt 1997). In the age of pre-school education a child’s socialization is taking place, that is conveyed by social maturity and the quality of maturity processes. In accordance to scientific research data (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Ch.Cooley, 1989) and the experience of the best children’s education institutions shows that “childish” activity and the logics of the development of the forms of “childish” world cognition (especially if it is exceptionally tolerated by adults) lead towards the origin of children’s psychosocial features, such as ability to communicate and collaborate (Ivoškaitė, 2007). Nevertheless, the pre-school education is significant not only for children and their successful socialization, but also for parents as when a child stars to attend the pre-school institution, his/her life obtains new purport. He/She has to divide his/her life into two essentially different social environments – family and preschool (Dencik 2005 p.81), as in accordance to the situation of socialization, a child conceives family as private and preschool institution as social life environment. A child, who attends the institution of pre-school education, has to adapt to this... [to full text]

Žinoma, kad kas dešimtas vaikas, turintis klausos negalią, gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti devyni gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Pastarosioms yra labai sudėtinga susitaikyti su šiuo faktu, joms reikalinga visokeriopa pagalba, o ypač psichologinė, kurios Lietuvoje labiausiai trūksta. Dėl nepakankamo žinių lygio apie savo vaiko negalią ir problemas, su kuriomis bus susiduriama, dėl savo psichologinės būklės tėvai daro daug klaidų spręsdami vaikų su klausos negalia ugdymo klausimus. Tik ankstyvojoje vaikystėje tinkamai organizuotas kurčio vaiko ugdymas gali sukurti prielaidas išugdyti pilnavertę asmenybę. Kiek tėvai gali nuspręsti kas jų vaikui geriausia, kiek jie žino apie būtiną ankstyvą klausos pažeidimų diagnostiką, apie savo neįgalaus vaiko ugdymo, protezavimo, įvairias pagalbos formas bei kitas galimybes – tai labai svarbūs kurčio vaiko pozityvios socializacijos veiksniai. / Statistics data shows that one out of ten hearing impaired children is born to a deaf family while nine hearing impaired children are born to a hearing family. Hearing families have great problems to accept the fact of their child‘s deafness and need many-sided support especially psychological help and advice. Because of lack of knowledge about the needs and problems of deaf children as well as their hard psychological state parents make many mistakes regarding decisions on education of their deaf children. Only appropriately organized process of education since early childhood enables to raise a deaf child as a socialized person. Parents’ knowledge of early childhood deafness diagnostics and identification, services, education, technological equipment, communication, various support forms, and other opportunities – these are very important factors for positive socialization of deaf children.

Darbe atlikta teorinė ugdymo turinio individualizavimo samprata, nurodyti individualios programos rengimo principai ir etapai. Iškelta hipotezė, kad ugdydami vidutinius ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius patiriančius mokinius, mokytojai moko tų pačių temų, tik nustato skirtingą jų įsisavinimo laiką ir skirtingus mokymo būdus, o rengdami individualias kulinarijos pradmenų ugdymo programas vidutinius ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius patiriantiems mokiniams mokytojai derina bendrąsias ir specialiąsias programas. Anketinės apklausos metodu bei mokyklos dokumentų analize buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas- ištirti ko ir kaip pedagogai moko aukštesniųjų lavinamųjų klasių mokinius ugdydami jų kulianrijos pradmenų gebėjimus. Parengtos rekomendacinės kulinarijos pradmenų ugdymo temos vidutinius ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius patiriantiems mokiniams, pravestas eksperimentinis mokymas, įvertinti ir palyginti mokinių gebėjimai gaminti valgį iki eksperimentinio mokymo ir po jo. Siekiama nustatyti, kokiais kriterijais remdamiesi mokytojai nustato, kokiu lygiu mokiniai įsisavino programą. Tyrime dalyvavo 30 specialiosios mokyklos aukštesniųjų lavinamųjų klasių mokinių technologijų mokytojų ir 60 5 - 10 lavinamųjų klasių mokinių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas mokytojų suvokimas apie lavinamųjų klasių mokinių gebėjimą gaminti valgį, nustatomi trys mokinių gebėjimų lygiai: gebančių savarankiškai gaminti, gebančių gaminti su pagalba ir negebančių... [toliau žr. visą tekstą] / Development of cookery basics should help those children to accomplish the objective to be grown-ups, independent and able to take care of themselves. Schoolchildren, having acquired food preparation skills will have a greater freedom of choice and more possibilities to live a more independent life. Hypothesis: it is likely that poor cooking skills impede children independent functioning in social environment, therefore suggested topics for development of cookery program will satisfy the needs of children with extensive and extremely extensive educational needs and will benefit solution of this problem. 30 crafts teachers of upper grades of specialized school and 60 schoolchildren of extensive and extremely extensive special educational needs of upper grades (5-10) from specialized schools participated in the research. The most significant conclusions of empirical research: ● Data from teachers’ questionnaires reveal that all of them follow the program of “Cookery basics” and examine all of the recommended topics, least of their attention dedicating to the topics, such as “Essence of diet” and “Menu”. According to respondents, these topics do not meet children needs with extensive and extremely extensive special educational needs as well as possibilities to acquire them. ● Only fifth of participants are able to cook independently, about two fifths cook with the supervision of a teacher and two fifths do not prepare food at all. This confirms our hypothesis that poor... [to full text]

Šiuolaikinis švietimas įgauna vis didesnį pagreitį. Nuolat veikiamas tokių procesų kaip globalizacija, vartotojiškos kultūros sklaida, informacinės visuomenės revoliucija, jis tampa vis sudėtingesnis. Didėjantys žinių srautai keičia žmonių visuomenės supratimą. Kartu keičiasi ir išsilavinimo reikalingumo samprata. Vis didesnis dėmesys skiriamas bendram žmogaus išsilavinimui, kuris sudaro sąlygas asmeninei raidai, intelektiniam savarankiškumui, integracijai į dirbančiųjų visuomenę ir suteikia galimybę dalyvauti kuriant demokratinę visuomenę. Ugdymo turinį, orientuotą tik į žinias, keičia turinys, kuriame be žinių atsispindi įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos. Vis dažniau ugdymo procese įsigali individualizavimo, diferencijavimo sąvokos. Šiame kontekste socialinis ugdymas tampa svarbi bendrojo ugdymo dalimi. Mokiniai nagrinėja žmonių gyvenimą gamtinėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Mokyklinį socialinio ugdymo pagrindą sudaro socialiniai ir humanitariniai mokslai: antropologija, filosofija, ekonomika, istorija, politologija, psichologija, teisė. Išskirtinis dėmesys tenka geografijai. Šis mokslas visada užėmė tarpinę padėtį tarp socialinių ir gamtos mokslų. Nors tradiciškai geografija priskiriama socialinių mokslų ratui, tačiau kai kurie autoriai ją priskiria prie fizinių mokslų. Apibendrinus galima teigti, kad šiuolaikinė geografija yra sudėtingas glaudžiai tarpusavyje susijusių mokslų sistemą, kurią sudaro fizinės (gamtinės) ir socialinės (visuomeninės)... [toliau žr. visą tekstą] / Modern education is becoming more and more accelerated. Constantly affected by such processes as globalization, the spread of the consumer’s culture and the revolution of informational society, it becomes increasingly difficult. The rising flows of knowledge change the understanding of human society. At the same time consequently changes the concept of the need of education. Therefore, the increasing attention is paid to the common human knowledge, which provides opportunities for personal development, intellectual independence and integration into the workforce and gives a chance to participate in the creation process of the democratic society. The content of training, oriented mostly towards knowledge, now is substituted by the content, which is based not only on knowledge, but also reflects skills, abilities and the provisions of values. More and more often the concepts of individualization and differentiation set in the process of education. In this context social education becomes a very important part of general training. Students examine the life of human beings in natural, social and cultural environment. The basis of social education at school consists of social and humanitarian sciences: Anthropology, Philosophy, Economics, History, Politics, Psychology and Law. A particular attention is paid to geography. This science has always occupied an intermediate position between social and natural sciences. Traditionally geography is attributed to the circle of social... [to full text]

Teorinė vaiko dalyvavimo, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, analizė parodė, kad aktyvinant vaiką dalyvauti specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinime, galima padėti jam atrasti mokymo(si) prasmingumą, mokykloje perteikiamų žinių koreliaciją su savo interesais, vertybėmis. Suaugusieji, norintys padėti vaikui dalyvauti, turi mokėti pripažinti kiekvieno vaiko gebėjimus. Edukologiniuose mokslo šaltiniuose vaiko dalyvavimas neatsiejamas nuo humanistinio ugdymo idėjos, kurios esmė kiekviename vaike matyti augantį žmogų. Vaiko dalyvavimas tenkinant jo specialiuosius ugdymo(si) poreikius turi būti vientisas, o ne epizodinis. Vaikas turi suvokti šios veiklos tikslus, žinoti, kodėl jis turi tą daryti. Svarbu, kad komandoje, kurioje modeliuojamas specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas, vaikas netaptų „dekoracija“, o užimtų prasmingą vaidmenį. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, aktyvesnis dalyvavimas ugdymo(si) problemų sprendime atveria platesnes galimybes įtakoti jo mokymo(si) motyvaciją bei suaugusių ugdymo proceso dalyvių tikėjimą vaiko galimybėmis bei kurti palankesnes, vaiko įgalinimą skatinančias, ugdymosi aplinkas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: interviu su tyrime dalyvaujančiais mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių, diskusija grupėje (Focus grupė) su mokinių, dalyvaujančių tyrime, tėvais bei mokytojais, dirbančiais su minėtais mokiniais, atvejo tyrimas natūraliame... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the participation of a child in satisfying the special needs of education has shown that it is possible to help the child to discover the meaningfulness of learning, the correlation between knowledge given at school and his or her interests and values while encouraging the child to participate in satisfying the special needs of education. The adults, who want to help the child to participate, must be aware of recognizing the abilities of every child. The participation of a child is related to the idea of humanistic education in the academic literature of education. The essence of this idea is to see the growing person in every child. The participation of a child in satisfying his special educational needs must be integral, not episodic one. The child has to perceive the aims of this activity and to realize why he has to do that. It is very important that a child would not become a “décor” and would have a significant role in the team in which the satisfaction of special educational needs is being designed. In Master’s degree paper hypothesis was raised-more active participation of children with special needs in educational problem solving process opens wider possibilities to influence their learning motivation. Thus adult educational process participants start to believe in children’s abilities and then they create a more congenial educational environment, which induces a child’s capacities. The methods of qualitative research (interview with the... [to full text]

Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai ugdymo įstaigų vadovų atliekamų valdymo funkcijų aspektai; analizuota kompetencijos samprata; aiškintasi vadybinės kompetencijos sąvoką; aptartos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijos. Remiantis teorine analize atliktas vadovų vadybinių kompetencijų tyrimas Klaipėdos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Išsamiai išanalizuotas ikimokyklinių įstaigų vadovų ir personalo požiūris į vadovų vadybines kompetencijas. Tyrimas parodė, kad apklausti personalo nariai geriau vertina savo vadovus nei patys vadovai save. Respondentai gana aukštai vertina savo vadovų vadybinį pasirengimą, asmenines savybes bei kitas vadovui būtinas kompetencijas, taigi paneigiama autorės iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams trūksta vadybinių kompetencijų. / This master’s final paper analyses theoretical and practical works of various Lithuanian and foreign authors regarding management functions’ aspects of educational institutions heads’; analyses conception of managerial competence; discusses pre-school educational institutions heads’ competences. With reference to theoretical analysis a research of Klaipeda region pre-school educational institutions' heads was performed. During the survey personnel’s and heads’ attitude towards heads’ managerial competences was thoroughly analyzed. The research revealed that the personnel evaluated their heads better then heads themselves. Respondents gave quite high evaluations of their heads’ managerial preparation, personal characteristics and other competences which are necessary for heads, therefore a hypothesis, raised by the author, that a pre-school educational institutions’ heads lack managerial competences, was denied.

Baigiamajame magistro darbe „Ikimokyklinio amžiaus vaikų aplinkos pažinimo technologijos lauko aikštelėje“ nagrinejamos vaikų aplinkos pažinimo technologijos, lauko žaidimų erdvės ir vaikų veikla lauke. Tyrimo objektas: Aplinkos pažinimo technologijos. Tyrimo subjektas: 4- 5 metų amžiaus vaikai. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti 4-5 metų vaikų aplinkos pažinimo technologijas ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros šaltinius, siekiant išsiaiškinti gamtinės aplinkos svarbą vaikų pažinimo procese. 2. Išsiaiškinti vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 3. Išsiaiškinti kokios aplinkos pažinimo technologijos taikomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 4. Išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie aplinkos pažinimo technologijas ir jų taikymą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 5. Atlikti statistinę duomenų analizę, pateikiant tyrimo rezultatus, bei juos apibendrinant ir interpretuojant, patikrinti keliamos hipotezės teisingumą. Tyrimo hipotezė: ikimokyklinių ugdymo įstaigų lauko aikštelėse taikomos technologijos skatina vaiko pažintinę veiklą bei turtina jos procesą. Darbas pristato tris tyrimus: Tikslinio pokalbio metu buvo siekiama išsiaiškinti kokią pažinimo veiklą dažniausiai vaikai renkasi ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. Siekiant išsiaiškinti 4-5 metų amžiaus vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinės... [toliau žr. visą tekstą] / In the Final Master‘s Thesis „ Environmental Cognition Technologies for Preschool Age Children on the Outdoor Site of a Preschool Education Institution“ , the environmental cognition technologies, the areas for outdoor games and the outdoor activities of chilkdren are discussed upon. The subjects of the research are children in the age of 4-5 years. The goal of the research: to clear up the environmental cognition technologies for 4-5 year children on the outdoor site of a preschool education institution. The tasks of the research include: 1. To analyze scentific literature in pedagogy and psychology for elucidation of the importance of the natural environment in the cognitive process of children. 2. To clear up the cognitive activities of children on the outdoor site of a preschool education institution. 3. To clear up the environmental cognition technologies applicable on the outdoor site of a preschool education institution. 4. To clear up the opinion of pedagogues on the environmental cognition technologies and their application on the outdoor site of a preschool education institution. 5. To carry out statistical data analysis upon provision of the results of the research and their generalization and interpretation; to check the correctness of the hypothesis. The hypothesis of the research: the technologies applied on the outdoor site of a preschool education institution stimulate cognitive activities of the children and enrich its process. The Thesis presents three... [to full text]

Magistro darbe buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė apie stresą, jo įveikos būdus, mokyklinį stresą ir jo įveikimą, mokinių paauglystės psichologinius ypatumus. Taip pat nagrinėti autorių darbai apie mokyklinio streso įveikos stilius ir naudojamas strategijas. Iškelta hipotezė, kad vyresnių klasių mokinių naudojami streso įveikos stiliai skiriasi, lyginant specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčius mokinius ir jų bendraamžius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vyresnių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, streso įveikos ypatumus. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių, koreliacijų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 216 bendrojo lavinimo mokyklų vyresnių klasių mokinių, iš kurių 114 – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, 102 – jų bendraamžiai. Empirinėje dalyje nagrinėjami vyresnių klasių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių ir jų bendraamžių naudojami streso įveikos stiliai; patikimo mokytis mokykloje, mokymosi rezultatų ir mokyklinio streso įveikos stilių ryšiai; vyresnių klasių mokinių mokyklinio streso įveikos ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokiniai, neturintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, dažniau renkasi adaptyvaus vengimo mokyklinio streso įveikos stilių. 2. Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčios mergaitės dažniau renkasi streso įveikos stilius, orientuotus i problemos sprendimą bei emocinį reagavimą, negu specialiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis performed a theoretical analysis of scientific literature on stress, school stress, the coping methods, psychological characteristics of adolescent students. Also it was analyzed styles and strategies of school stress coping. Hypothesis, that high school students’ used styles of stress coping are different compared to the students with special educational needs and their peers. The study was conducted the questionnaire method. Research destination – investigate stress coping characteristics of high school students with special educational needs. It was conducted the statistical (descriptive averages, correlations) data analysis. The study included 216 general education high school students, of which 114 - students with special education needs, 102 - their peers. The empirical part deals with high school special education (learning) needs of students and their peers used stress coping styles; connections between styles of school stress coping, pleasant to learn at school and learning outcomes; characteristics of high school students’ stress coping. The main empirical findings: 1. Students, who do not have special educational needs, more adaptive choice of school avoidance stress coping styles. 2. Girls with special educational needs more often choose stress coping styles, oriented to solving the problem and emotional response than boys with special educational needs. 3. The connections between stress coping styles, oriented to solving the problem, emotional... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo teorinėje dalyje buvo atskleisti SUP turinčių mokinių ugdymo integracijos procesai, ugdymo specialiojoje mokykloje ir integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje bruožai bei individualizuotų programų taikymo specialiųjų poreikių vaikams taikymo teoriniai aspektai.Empirinėje darbo dalyje pateikiamas kiekybinis tyrimas, kuriuo metu respondentai įvertino įvairių SUP turinčių mokinių ugdymo formų (integruoto/inkliuzinio, bendrojo lavinimo mokykloje specialiojoje klasėje, specialiojoje mokykloje ir ugdymo namuose) tinkamumą bei jų taikymo ypatumus. / Master thesis theoretical part revealed an integration process of pupils with special educational needs, features of special education in special school and education in comprehensive school and individualized programs for children with special needs for the application of the theoretical aspects.The empirical part of the presentation of quantitative research in which respondents rated different educational forms for pupils with special educational needs (integrated / inclusive education, education in comprehensive school in a special classroom, education in special education school and education at home), and the appropriateness of their features.