Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų gyvenimo kokybę, vidinę darną, laisvalaikio fizinį aktyvumą ir jų tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų fizinio aktyvumo elgseną lyties ir amžiaus aspektais. 2. Nustatyti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų vidinės darnos lygį lyties ir amžiaus aspektais. 3. Įvertinti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus aspektais. 4. Atskleisti vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant programų paketą SPSS 19.0 for Windows. Tyrimo organizavimas. Momentinės apklausos dalyviai buvo atrinkti geranoriškumo principu. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti demografinius ir socialinius duomenis (lytį, amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeiminę padėtį) taip pat buvo teiraujamasi apie jų fizinį aktyvumą, dalyvaujant vidutinio intensyvumo ir labai intensyvioje veikloje. Dalyviai užpildė bendrojo pobūdžio gyvenimo kokybės klausimyną SF-36, o vidinė darna buvo vertinta pagal Antanovskio skalės trumpąją versiją. Tiriamieji. Tiriamąją imtį sudarė 105 vidurinių mokyklų mokytojai ir 106 sveikatingumo šventės dalyviai, viso 211. Rezultatai. Vyrai buvo fiziškai aktyvesni už moteris, net 92,2 proc. apklaustų vyrų buvo pakankamai fiziškai aktyvus. Sveikatingumo šventės dalyviai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate and to compare health-related quality of life, sense of coherence, leisure time physical activity and their relationships in the samples of teachers and participants of healthiness festival. For the fulfillment of the aim, the following objectives were formulated: 1. To estimate and compare leisure time physical activity among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 2. To assess and compare sense of coherence among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 3. To estimate and compare health-related quality of life among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 4. To assess the relationship between sense of coherence, health-related quality of life and leisure time physical activity. Research methods: 1. Analysis of the literature. 2. Examination by self-reported questionnaire. 3. Statistical analysis was performed using SPSS 19.0 software package for Windows. Study design. Survey participants were selected using the principle of benevolence. Respondents were asked to indicate demographic and social data (gender, age, social status, education, marital status). Study participants were also asked about their leisure time physical activity in the presence of moderate-intensity and very intensive work. Participants also filled out a generic quality of life questionnaire SF-36 (Short Form 36). Sense of coherence was evaluated using the short... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti palankaus sveikatai elgesio sąsajas su dvasingumu ir vidine darna suaugusiame amžiuje. Tyrime dalyvavo 213 respondentų, 131 (61,5 %) moterų ir 82 (38,5%) vyrai. Jauniausiam tyrimo dalyviui 19 metų, vyriausiam – 58. Amžiaus vidurkis 28,9 metų. Tyrime buvo naudojama kasdieninės dvasinės patirties skalė (DSES), gyvenimo orientacijos klausimynas, palankaus sveikatai elgesio klausimynas. Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad didesniu dvasingumu pasižymi žmonės, kurie taip pat pasižymi labiau sveikatai palankiu elgesiu ir atvirkščiai – mažesnio dvasingumo tiriamieji pasižymi mažiau sveikatai palankiu elgesiu. Žmonės, kurių vidinės darnos lygis yra aukštesnis pasižymi labiau sveikatai palankiu elgesiu, negu žmonių, kurių vidinės darnos lygis žemesnis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad palankų sveikatai elgesį paaiškina didesnis dvasingumas, aukštesnis vidinės darnos lygis ir vyriška lytis. / The aim of research – to establish relation of health related behavior with spirituality and the sense of coherence in grown up age. The research involved 213 respondents, out of who 131 (61.5%) were women and 82 (38.5%) – men. The youngest participant of the research was 19 years old, the oldest – 58. The average age – 28.9 years. The research instruments used were daily spiritual experience scale (DSES), life orientation questionnaire, health related behavior questionnaire. Analysis of the research results suggests that the people characterized as spiritual are also more lean towards the health related behavior and vice verse – people with less noted spirituality are less tend to health related behavior. Behavior of the people with higher level of sense of coherence is more health related than of the people with lower sense of coherence. The results of the research revealed that higher level of spirituality, greater sense of coherence and male gender account for the health related behavior.

Tyrimo objektas – vidinė darna, subjektyvus sveikatos ir gyvenimo būdo vertinimas. Tyrimo tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų vidinę darną, subjektyvų sveikatos ir gyvenimo būdo vertinimą pagal socialinius demografinius aspektus. Tyrimo uždaviniai: Ištirti kūno kultūros mokytojų vidinę darną pagal socialinius demografinius aspektus. Nustatyti kūno kultūros mokytojų subjektyvia sveikatą pagal socialinius demografinius aspektus. Nustatyti kūno kultūros mokytojų vidinę darną pagal gyvenimo būdą. Rezultatai: Nagrinėjant tyrime dalyvavusių pedagogų atsakymus apie jų gyvenimo būdą, nustatyti statistiškai reikšmingi vidinės darnos skirtumai tarp, dažnai ir retai ar visai nevartojančiųjų alkoholio. Rūkančių ir nerūkančių respondentų grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nestebima. Dažnai ir retai arba visai nevartojančių alkoholio respondentų grupėse, lyginant vidinės darnos ir jos komponentų vidurkius, nustatytas statistiškai reikšmingas prasmingumo jausmo komponento skirtumas. Galima daryti prielaidą, kad nevartojantys arba mažai vartojantys alkoholį pedagogai tiki, kad gyvenimas prasmingas. „Šio tyrimo metu nustatyta, kad blogiau besijaučiantys tirtieji pedagogai turi žemesnius vidinės darnos bei visų jos komponentų rodiklius. Šie rezultatai atitinka C. Hakansson ir kt. (2003) duomenis, kad subjektyviai vertinama gera sveikata yra susijusi su aukšta vidine darna, ir priešingai, subjektyviai vertinama bloga sveikata yra susijusi su žema vidine darna, depresija, įtampa... [toliau žr. visą tekstą] / Investigative object – sense of coherence, subjective health and lifestyle assessment. Investigative idea – identify physical education teachers to determine the internal consistency, a subjective assessment of the health and lifestyle assessment in the demographic aspects. Investigative proposition: 1. Investigative teacher‘s of physical education consistency internal by aspects to demographic socials 2. Identify teacher‘s of physical education subjective health by social, demographic aspects. 3. Identify teacher‘s of physical education consistency internal by lifestyle. Results: Examining teacher‘s answers about their lifestyle in investigate, determine consistency internal significant consistency internal statistic differencees by often and rarely doesn‘t use alcohol. Statistic diference a significal is not smoke and doesn‘t smoke groups to respondents. Respondents group not drink alcohol often or rare, compare consitency internal and average this components, identifical components by significal sence. Can say that teachers which not drink alcohol believe that life is sensible. Time to this investigative identify, the worse feel teachers to visited have consistency internal lower and all indicators by this components. This result match (C Hakansson 2003) infornation, good health assessed subjective is related with high consistency internal and different when good health assessed subjective is related with low consistency internal like depression, stress. (citation... [to full text]

Juknienė J. The peculiarities of self-assessment, sense of coherence and self-awareness of the 1 st – 2 nd formers of different advance. The final work of the Master of Psychology / the scientific supervisor – Doc. Dr. M. Pileckaitė – Markovienė; Vilnius Pedagogical University; the department of Psychology Didactics. – Vilnius, 2005. - 92 p. In this master work there is analyzed the self-assessment, sense of coherence and self-awareness of the students of different advance. In junior school age the making human’s disharmony shows through, which later causes emotional, behavior and learning problems, and social disadaptation. The aim of research – to analyze the peculiarities of personality of the 1 st – 2 nd formers of different advance in aspects of self-evaluation, sense of coherence and self-identification. The goals of research are: 1) to compare the self-assessment and sense of coherence of the students of high, average and low advance; 2) to evaluate students’ possibility to identify their own present, past and future status of age and sex, considering students’ advance; 3) to compare students’ understanding about the choice of attractive and unattractive image. There were used the following methods of research: analysis of nonfiction, conversation, questionnaires for children. Two hundred 1 st – 2 nd formers at the age of 7 – 8 participated in this research. The information about those children’ learning results was received from their teachers. According to this... [to full text]

The main purpose of this research is to analyze the peculiarities of Health Control Locus and Sense of Coherence of adults that suffer from chronic diseases. The research is based on the analysis of scientific literature and theories, which summarize the main definitions of this research: the age of an adult, ailment and health control locus, Sense of Coherence. The results of experiments made with healthy adults and those who suffer from chronic diseases (N=378) are presented and analyzed in the second part of this research. Two methods where used: K.Wollston (1978) Multidimensional scale health locus of control (MHLC) and A.Antonovsky (1987) “Questionnaire of Life Orientation”, which is used in order to determine the Sense of Coherence. The results of research are: there are differences between adults that suffer from chronic diseases and healthy adults by the rate “chance” of the Health Locus of Control (t(376)=2.731, p=0.007) and by external rate of the Health Locus of Control (t(376)=11.375, p=0.0001). The obtained results allow making a conclusion that the firs hypotheses that adults that suffer from chronic diseases external rate is more expressed than healthy adults. Differences between adults that suffer from chronic diseases and healthy adults was found by the rates “manageability” (t(376)=-5.080, p=0.0001), “meaningfulness” (t(376)=-6.464, p=0.0001) of Sense of Coherence and by the general Scale of the Sense of Coherence (t(376)=-4.114, p=0.0001). The... [to full text]

Daugėjant sveikatos priežiūros paslaugų ir galimybių, ilgėja asmenų su stuburo pažeidimais gyvenimo trukmė, todėl aktualus tampa ne tik išlikimo, bet ir kokybiško gyvenimo klausimas. Vis daugiau dėmesio sutelkiama į tai, kaip sutrikusio judėjimo asmenys jaučiasi kasdieniniame gyvenime, kaip galima būtų pagerinti jų pasitenkinimą įvairiais gyvenimo aspektais, koks jų požiūris į save ir aplinkinį pasaulį. Tyrinėdami sutrikusio judėjimo asmenų vidinę būseną, gautume vertingos informacijos kuriant negaliųjų sveikatą skatinančias programas, dirbant su judėjimo sutrikimų turinčiais žmonėmis įvairiose institucijose ir visapusiškai gerinant šių asmenų padėtį mūsų visuomenėje. Šiame darbe analizuojami sutrikusio judėjimo asmenų suvokiamos gerovės, gyvenimo kokybės ir vidinės darnos ypatumai. Tyrime dalyvavo 56 suaugusieji, turintys nugaros smegenų pažeidimų, ir 58 tokių pažeidimų neturintys suaugusieji (tiriamųjų amžius nuo 18-os iki 65-ių metų). Gyvenimo kokybei, suvokiamai gerovei bei vidinei darnai nustatyti buvo naudojama Gyvenimo kokybės klausimynas [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), Suvokiamos gerovės įvertinimo skalė [Perceived Wellness Survey] (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) bei Vidinės darnos skalė [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Taip pat naudota tyrimo autorės parengta anketa, skirta demografiniams duomenims ir informacijai apie negalę bei dėl judėjimo sutrikimų patiriamus sunkumus įvairiose gyvenimo srityse surinkti. Nustatyta, kad daugiausia sunkumų negalieji patiria judamumo... [toliau žr. visą tekstą] / As health care service and facilities expand, the lifespan of individuals with spinal cord injuries also increases. Therefore, not only the question of surviving, but the quality of life becomes important. More and more effort has been put into helping the disabled people to reach higher level of wellness and satisfaction within various life domains. Thus first and foremost we should investigate the inner state of individuals with mobility impairments and attitudes towards oneself, others and the world. Such exploration could provide various institutions with valuable information to assist in working with disabled people. It could also contribute to the development of health promoting programmes and overall improvement of the situation of the individuals with mobility impairments in our society. The purpose of this study was to investigate the quality of life, perceived wellness and sense of coherence of individuals with mobility impairments. The subjects were 56 adults with spinal cord injuries and 58 adults without any injuries (18 to 65 age range). Participants completed The Quality of Life-BREF Instrument [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), The Perceived Wellness Survey (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) and the Sense of Coherence Scale [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Participants also completed the questionnaire that was designed by the author of this study. This questionnaire was made to gather the demographical data and some information about the disability of participants and... [to full text]

Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio. Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai. PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą] / The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations. The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem. 193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers). The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text]

Kūdikių saugaus prieraišumo ugdymas susideda iš daugybės vienas su kitu susijusių dalykų. Visų pirma, kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikalingi artimiausi žmonės – mama, tėvas. Daugelis šaltinių, neatmesdami tėvo vaidmens, pirmaisiais gyvenimo metais išskiria motinos vaidmenį. Būtent motina kūdikiui esti tarsi malonumų šaltinis. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos skatinti natūraliai maitinti naujagimius. Tam net yra kuriami specialūs įstatymai, kurie įvedami kūdikiui palankiose ligoninėse. Per žindymą naujagimis apgaubiamas gerosiomis mamos bakterijomis (mikloflora). Nepertraukiamas pirmasis kūdikio ir mamos kontaktas turėtų tęstis ne trumpiau 2 valandų ar iki to momento, kol kūdikis randa spenelį. Kūdikis atsipalaiduoja, nurimsta. Užsimezga tamprus mamos ir kūdikio emocinis ryšys. Mamos organizme išsiskiriantys hormonai (oksitocinas ir endorfinas) lemia tai, kad pirmosiomis akimirkomis mama jaučiasi itin laiminga. Pastebėta, kad motinų vidinė darna priklauso nuo vidinių išgyvenimų, situacijų. Esant planuotam nėštumui, mamos paprastai pasižymi stipresne vidine darna. Pastebėta, kad motinos, turinčios aukštąjį išsilavinimą pasižymi stipresniu suprantamumo ir kontroliavimo jausmu. Motinos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, pasižymi stipresniu prasmingumo ir suprantamumo jausmu. Moterys, linkusios į depresiškumą, nerimą, pasižymi silpnu kontroliavimo bei prasmingumo jausmu, tai gali lemti gimdymo komplikacijas. Atlikus empirinį tyrimą, nepastebėta, kad vaikams būtų... [toliau žr. visą tekstą] / If parents wanted to train Child safe attachment they shoud do a lot of important things. First of all, child should feel safely. Mother and father can create safety of child. Various authors say that mother is the most important person in begining of child life. Also they admited the importance of the father. There are special hospitals, there doctors pay a greater attention to breasting in the begining of baby life. They try to provide parents with a lot of information about breasting. The first contact between baby and his mother and the duration of breasting is so important for future child and mother relationship. Baby calms down, relaxes in this contact with mother. Breasting gives a lot of benefits for child and his mother. During the breasting period child recieves all the good bacterium from his mother‘s milk. The activated hormons leaves a great influence on mother‘s good emotions. The mother‘s self coherence depends on deep inners experience, situations. If baby was planned, the self coherence of mother will be stronger. Mothers with higher education have stronger meaningfulness and comprehensibility components. Mothers which tend to be depressive, feel worry have weak meaningfulness and comprehensibility components. These factors could determine complication of labour. The research had shown that the child common safe attachment. So you can say, that child safe attachment could form in every conditions. The family status has no influence on safe attachment. It was... [to full text]

The study included two groups of participants: research (case) and control groups. The data on the QOL and the most frequently symptoms as well as sense of coherence was evaluated comparing the differences between research and control groups. Patients by age were homogenic in both groups (Table 2). Table 2. Socio-demographic characteristics of research and control groups. Socio-demographic characteristics Research group (n=84) Control group(n=82) p value Age (years)Mean (SD) 70.46 (5.93) 69.50 (5.29) 0.27 Education n (%)Primary school8 years education12 years educationCollage educationUniversity education 20 (23.7 %)14 (16.7 %)14 (16.7 %)13 (15.5 %)23 (27.4 %) 19 (23.2 %) 7 (8.5 %)11 (13.4 %)23 (28.1 %)22 (26.8 %) 0.13 Marital status n (%)Married/Live with partnerSingle/widower 72 (85.7 %)12 (14.3 %) 74 (90.2 %) 8 (9.8 %) 0.86 Religion n (%)BelieverLibertine 58 (69 %)26 (31 %) 63 (76.8 %)19 (23.2 %) 0.12 The place of residence n (%)CityRural areas 67 (79.8%)17 (20.2%) 59 (72.0 %)23 (28.0 %) 0.89 Overall, 29.8 % of patients were indicated with the mild pain and 30.0 % of patients – with moderate and severe pain (Figure 3). The urine incontinency symptom was determined only for three patients in the last stage of research and it is not demonstrated in the picture thoroughly. Fatigue was the most frequently indicated and most intensive symptom (82.1 % - 89.3 %) of patients in the research group throughout all three stages of research. It tended to be increasing the entire... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe dažnį ir sąsajas su psichologinės savijautos rodmenimis. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 90 Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, jų amžiaus vidurkis 39 m. (± VKN 10,40). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008 m. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. 52,8 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patyrė priekabiavimą darbe. Dažną priekabiavimą patyrė 22,5 proc., atsitiktinį priekabiavimą darbe patyrė 30,3 proc. tiriamųjų. Dažniausiai priekabiavimą darbe kurtieji ir neprigirdintieji patyrė iš kolegų (31,1 proc.). Labiausiai paplitusi negatyvaus elgesio forma buvo, kai /duodamos betikslės užduotys ir nustatyti nerealiai trumpi terminai joms atlikti/ (2,06 ± 3,28). Net 54,4 proc. tiriamųjų pasižymėjo žema vidine darna. Žemos vidinės darnos grupėje net 85,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dažnai patyrė priekabiavim��� darbe (p=0,006 palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe). Dažno priekabiavimo grupėje net 75,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skundėsi pablogėjusiais santykiais su artimais žmonėmis (p<0,0001). 75,0 proc. tiriamųjų nustatytas potrauminio streso sutrikimas (p< 0,0001), 73,7 proc. jautė distresą (p<0,0001). Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir žemos vidinės darnos bei žemo savęs vertinimo. Patyrusių dažną priekabiavimą darbe kurčiųjų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study . To evaluate the frequency of harassment at work among deaf and hard hearing people and the associations with their psychological state. Methods of the analysis. 90 deaf and hard hearing people from Kaunas participated in the research, average age 39 (±10,40 SD) yrs. The research was made anonymously in spring of 2008. We used SPSS 14.0 for Windows and MS Excel for data analysis. Results. 52.8 percent of deaf and hard hearing people experienced harassment at work. Frequent harassment experienced 22.5 percent, occasional harassment at work – 30.3 percent of the investigated. Most often deaf and hard hearing people experienced harassment from their colleagues (31.1 percent). The most widespread negative form of behavior was when the pointless tasks with unreal short terms of time to complete them were given (2.06 ± 3.28). Even 54.5 percent of investigated people had low sense of coherence. 85.0 percent of deaf and hard hearing people from the low sense of coherence group experienced harassment at work (p=0.006 in comparison with people who never experienced harassment at work). 75.0 percent of deaf and hard hearing people, from the group of frequent harassment at work, complained that their social relationship grew worse (p<0.0001). 73.7 percent of the investigated felt distress (p<0.0001). Significant associations between harassment at work, low sense of coherence and low self evaluation were observed Frequent harassment at work was positively... [to full text]