Darbo tikslas - Išanalizuoti šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymą darbo metu. Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojo darbo krūvį pacientų priėmimo metu. 2. Įvertinti bendros praktikos slaugytojo darbo krūvį. 3. Palyginti privačiose ir valstybinėse PSPC dirbančių šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvį. Tyrimo metodika: anoniminė anketinė apklausa. Šeimos gydytojams ir bendros praktikos slaugytojams atsitiktine tvarka buvo pateiktos anketos, į kurias jie atsakydavo ir grąžindavo apklausėjui. Anketos buvo dalinamos darbo vietose, konferencijų, mokymų metu. Dėmesys buvo kreipiamas į apklausiamojo specialybę ( šeimos gydytojas ar bendros praktikos slaugytojas ), o ne į tai, kokioje PSPĮ jis dirba. Anketos buvo pateiktos 145 šeimos gydytojams ir 139 bendros praktikos slaugytojams. Į anketas respondentai atsakė 100%. Naudoti statistinės analizės metodai: SPSS Statistics 20.0 programa, Kolmogorovo ir Smirnovo testas, Spearman koreliacijos koeficientas, nepriklausomų imčių Stjudento t testas, blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA) su post hoc analizės Bonferonni kriterijumi, tiesinės regresijos metodas. Tyrimo rezultatai: Pastebėta, kad dubliuojasi dauguma šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų manipuliacijų, kai kurių dokumentų pildymas, visos pateiktos apklausos metu funkcijos. Šeimos gydytojai daugiausiai priima lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Tarp privačiose ir valstybinėse gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: To analyse the distribution of workload of family physicians and general practice nurses during the working hours. Tasks: 1. To assess the workload of family physician during the working hours. 2. To assess the workload of general practice nurses during the working hours. 3. To compare the workload of family physicians and general practice nurses employed in the private and public health care centers. Methods: Anonymous questionnaires were presented to the family physicians and general practice nurses in randomised order. The questionnaires were distributed at working places during conferences and training courses. The attention was drawn to the professional qualification of the interviewed person (family physician or general practice nurse) rather than to a primary health care institution where the person was employed. The questionnaires were presented to 145 family physicians and 139 general practice nurses. 100 % of the respondents presented completed questionnaires. SPSS Statistics 20.0 software was used for statistical analysis. Kolmogorov's and Smirnov's test, Spearman's correlation coefficient, Student's T-test for the independent samples, dispersive analysis of blocked data (ANOVA) with Benferonni criterion for the post hoc analysis and method of linear regression were calculated Results: The data showed that many manipulations all functions listed in the questionnaires and completion of some documents duplicated between nurses and physicians. Patients... [to full text]

Šiame darbe išanalizuota iki šiol Lietuvoje netyrinėta sąsaja tarp depresija sergančių pacientų ambulatorinių apsilankymų ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos apkrovos. Šis tyrimas moksline ir praktine prasme yra vertingas tolesniems depresijos simptomų patiriančių asmenų pirminės sveikatos priežiūros organizavimo bei vystymo tyrinėjimams. Darbo tikslas. Įvertinti depresijos simptomų sąsają su ambulatorinių pacientų apsilankymų kiekiu ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos apkrova. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti depresijos simptomus patiriančių pacientų ambulatorinių apsilankymų per pusmetį pas bendrosios praktikos (šeimos) gydytojus dažnį ir palyginti su depresijos simptomų nepatiriančių pacientų apsilankymų dažniu. 2. Nustatyti depresijos simptomus patiriantiems pacientams per pusmetį suteiktų gydytojų specialistų konsultacijų dažnį ir palyginti su depresijos simptomų nepatiriančių pacientų konsultacijų dažniu. 3. Nustatyti depresijos simptomus patiriantiems pacientams per pusmetį atliktų laboratorinių tyrimų kiekį bei struktūrą ir palyginti su pacientų, nepatiriančių depresijos simptomų, laboratorinių tyrimų dažniu. Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti naudoti penki tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, anketinė apklausa, testavimas HADS skale, laiko biudžeto analizė ir matematinė statistika. Pagal HADS-D rezultatus, visi tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmą (HADS-D>=8) sudarė 24 tiriamieji, kuriems... [toliau žr. visą tekstą] / In this study we investigated the association between the symptoms of depression of ambulatory patients and the rate of outpatient visits and workload of primary health care centre. This problem was investigated for the first time in Lithuania. The results of this study are of great scientific and practical value for further investigations, cocerning the organization and development of the primary health care for patients with symptoms of depression. Aim of the study. To identify the association between the symptoms of depression of ambulatory patients and the rate of outpatient visits and the workload of the primary health care centre. Objectives: 1. To evaluate the rate of outpatient visits that patients with symptoms of depression make to the general practioner during the past six months and to compare with the patients having no symptoms of depression. 2. To evaluate the rate of consultations of specialists for patients with symptoms of depression during the past six months and to compare it with the patients having no symptoms of depression. 3. To evaluate the amount and structure of laboratory tests done for the patients with symptoms of depression during the past six months and to compare it with the patients having no symptoms of depression. Methods. Data was collected using questionnaire, Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS), time budget analysis. According to the scores of HADS, 24 participants were assigned to the group of great or undeterminated risk... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su savo gydytoju psichiatru, jo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. Tyrime dalyvavo: 140 įvairiomis psichikos ligomis sergančių pacientų (66 vyrai ir 74 moterys), besigydantys VŠĮ. Pakaunės PSPC. Šio darbo naujumas bus surasti ir parodyti sociodemografinius, klinikinius veiksnius, kurie daro įtaką pozityvesniam požiūriui į vaistus ir atsakingesniam jų vartojimui. Taip pat surasti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su gydytoju psichiatru ir gydytojo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. / The aim of the research is to evaluate the connection among the subjectively perceived relationship with one’s doctor psychiatrist, adherence to his/ her instructions and the satisfaction with the services provided by the healthcare institution from the point of view of individuals suffering from psychiatric illnesses. 140 patients (66 males and 74 females) with various psychiatric illnesses treated at Public Enterprise Pakaunė PSPC (Primary Healthcare Center) took part in the research. The novelty of this paper lies in the identification and highlighting of socio demographical and clinical factors contributing to a more positive attitude towards medication and its more responsible consumption. Besides, the discovery of the connection among the subjectively evaluated relationship with the treating doctor psychiatrist from the point of view of patients with psychiatric illnesses, adherence to his/ her instructions and satisfaction with the services provided by a healthcare institution is also innovative.

Darbo tikslas – Ištirti Viešosios Įstaigos Kauno Centro poliklinikos gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūrį į slaugytojos profesiją. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti gydytojo, slaugytojo ir paciento požiūrį į slaugytojos profesiją. 2. Palyginti medicinos normose apibrėžtas slaugytojų funkcijas su gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūriu į slaugytojų atliekamas funkcijas. 3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su požiūriu į slaugytojos profesiją. Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. ( N- 98), slaugytojų atsako dažnis 87 proc. (N-95) ir pacientų atsako dažnis 72proc. (N-420). Respondentų atsakymų įvertinimui buvo naudota 7 balų Likert skalė, kur: 1- visiškai nesutinku /niekada / visiškai nesvarbus / /labai blogai, o 7 – visiškai sutinku / visada /labai svarbus/ labai gerai. Duomenys buvo apdorojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: chi kvadrato (χ2) kriterijus , Z – kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Kruskalio-Volison kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Spearmano koreliacijos koeficientas. Rezultatai ir išvados: 1. Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Study – To investigate doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists at Public Enterprise Kaunas Centre Outpatient Clinic. The tasks of the Study: 1. To compare doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 2. To compare nursing functions specified in Medical Regulations with the doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 3. To evaluate nurses’ satisfaction with their work and its link with nursing profession. Methods of the research. An anonymous inquiry of the doctors, nurses and patients using questionnaires has been applied during the research. Doctors’ response rate 71 % ( N- 98), nurses’ response rate 87 % (N-95) and patients’ response rate 72% (N-420). To evaluate the replies of the respondents, the 7-point Likert scale has been employed, where: 1- totally disagree /never/absolutely unimportant/very bad, and 7 – totally agree/always/extremely important/ very well. The data obtained have been processed using SPSS 9.0 statistical software package. The following statistical procedures have been applied to the data analysis: chi square (χ2) criterion, Z – criterion and 95% reliance intervals (RI), Kruskal-Wallis criterion and 95% reliance intervals (RI), Spearman’s coefficient of correlation. Results and conclusions: 1. Although the role of a nursing specialist during service provision to the patients has been assessed as an important one, the prevailing approach among... [to full text]

The primary health care (PHC) institution has a core value in comprehensive health care systems. PHC have been presented as an effective resolution in improving health care, because it is associated with the better health outcomes, lowers health care costs and is related to a greater equity in health. PHC institution was newly established in Lithuania in 1992, when the health care reform was started. Family physicians were retrained from district doctors (pediatricians and internists) or graduated family medicine residency. The recent years have been challenging for Lithuanian family medicine institution. This is the first national study, which evaluates changes in the task profiles and workload of family physicians ten years after the beginning of PHC reform in Lithuania. It provides new information about the differences and similarities in the services of retrained district physicians and physicians after family medicine residency. First time was evaluated family physicians’ satisfaction at national level: are they happy with new role? The study is exceptional because it combines data from patients and their family physicians and gives insight into the attitudes of PHC services users, an important indicator of the quality of health care. Aim of the study: to evaluate changes in family physicians’ task profiles and job satisfaction, and to assess patients’ attitudes towards PHC during ten years of PHC reform in Lithuania. Objectives of the study: 1. To evaluate and... [to full text] / Pirminei sveikatos priežiūrai (PSP) šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes šios institucijos plėtojimas gerina visuomenės sveikatą, paslaugų prieinamumą bei mažina sveikatos sistemos išlaidas. Šeimos gydytojai Lietuvoje nuo 1992 metų pradėti ruošti dvejopai: dalis jų buvo perkvalifikuojami iš apylinkės gydytojų (terapeutų ir pediatrų), kita dalis buvo ruošiama stacionarinėje šeimos medicinos rezidentūroje. Neabejotinai pastarieji PSP reformos metai buvo iššūkis tiek visuomenei, tiek šeimos medicinos institucijai. Tai pirmasis nacionalinis tyrimas, kuriame vertinti šeimos gydytojų veiklos apimčių, darbo krūvio pokyčiai vykdant PSP reformą per dešimtį jos metų. Tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos gydytojų baigusių stacionarinę rezidentūrą panašumus ir skirtumus su šeimos gydytojais, persikvalifikavusiais iš apylinkės gydytojų. Pirmą kartą Lietuvoje šeimos gydytojų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu? Be to, tyrimo metu vienu mtu buvo apklausiami ne tik šeimos gydytojai, bet ir jų pacientai, kurių nuomonė labai svarbi vertinat sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Darbo tikslas: nustatyti šeimos gydytojų veiklos apimtis, jų nuomonę apie darbą ir įvertinti pacientų požiūrį apie pirminę sveikatos priežiūrą per pirminės sveikatos priežiūros reformos dešimtmetį. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti apylinkės ir šeimos gydytojų darbo krūvį, veiklos apimtis ir jų pokyčius. 2. Palyginti šeimos gydytojų nuomonę apie jų darbą ir... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – Įvertinti moterų motyvaciją dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą Šilalės rajone. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas vykdant 25-60 m. amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją, anketinę apklausą. Apklausa atlikta aštuoniose Šilalės rajono gydymo įstaigose. Bendras tiriamųjų skaičius N=250. Rezultatai. Įvertinus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją Šilalės rajone, aktyvumą dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje, nustatyta, kad beveik visos (88 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys buvo bent kartą gyvenime pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio. Aktyviau tikrinosi moterys asmeniškai informuotos šeimos gydytojo apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą telefonu, žinančios, kad pasitikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 25 iki 60 metų amžiau moterims yra nemokamas, manančios, kad programa yra vykdoma tinkamai bei nurodžiusios, kad šeimos gydytojo vaidmuo vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą yra svarbus. Tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio buvo daugiau kartų paimtas moterims, kurios asmeniškai buvo informuotos šeimos gydytojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, per pastaruosius 12 mėn. pas savo šeimos gydytoją lankėsi 2-ą kartą ir daugiau, savo sveikatą vertino blogai ir buvo 45-60 metų amžiaus. Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the motivation of women to participate in cervical cancer prevention program and the role of family physician’s in this program. Methods. Study was carried out among women, aged 25-60 years, who were seeking for family physician’s consultation. The survey was conducted in eight primary health care centers in Šilalė district. The total number of respondents was 250. Results of The Research. Almost all of the women (88%) who participated in the research were checked up for cervical cancer at least once in their life. More active women in cheek-up were those who were personally informed - by telephone, or were - informed by their family doctors, also those who knew that - the Prevention Programme of Cervical Cancer for women aged 25 – 60 is free of charge, who indicated that the role of family doctor‘s is very important in the context of this programme and that the programme is implemented properly. A smear of cervical cancer has been taken more times for women who were informed personally about the Prevention Programme of Cervical Cancer. 45% of the respondents decided to participate in this programme themselves. The main reason why women actively participate in the Prevention Programme of Cervical Cancer is the opportunity to protect themselves from the consequences of serious disease. The respondens pointed out some disadvantages of this programme: the lack of important information about the programme; insufficient public information; not... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šeimos gydytojo pasirinkimą ir keitimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. Uždaviniai :1. Nustatyti ir įvertinti PSP paslaugų teikėjo pasirinkimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. 2. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojo keitimą įtakojančius motyvus priklausomai nuo įstaigos tipo. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų elgseną ir pasitenkinimą paslaugomis priklausomai nuo įstaigos tipo. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2013m. sausio- kovo mėn. Naudota anoniminė anketinė viešosiose: Prienų rajono PSPC ir Birštono PSPC bei privačiose PSP įstaigose besilankančių pacientų apklausa( n═247). Atsakas dažnumas 81,5 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ( Statistical Package of Social Scienles ) for Windows statistinių duomenų paketą. Ryšiai tarp požymių vertinti pagal Chi kvadrato ( x2 ) kriterijų. Rodiklių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p< 0,05. Rezultatai. Pacientų tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog (48 proc.) privačių PSPC ir (46 proc.) viešųjų PSP įstaigų pacientų yra patenkinti šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai šeimos gydytojo paslaugų vertinimas neturi sąsajų su išsilavinimu, socialiniu statusu ir mokėjimu už paslaugas. Privačiose gydymo įstaigose (40 proc.) respondentų nepasirenka šeimos gydytojo dėl nepatenkinamų paslaugų kokybės, o (75 proc.) viešųjų PSP centrų respondentų - dėl netinkamo šeimos gydytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to assess factors that determine the choice and change of family doctor depending on the type of institution. Objectives: 1. To identify and assess factors that determine the choice of a primary healthcare service provider depending on the type of institution. 2. To assess and compare motives that influence the change of a family doctor depending on the type of institution. 3. To assess and compare patientes behaviour and satisfaction depending on the type of institution. Methods of the research. The research was conducted in between January and March, 2013. An anonymous survey was performed on patients who visit public institutions of Prienai district primary health care and Birštonas primary health care and also private primary health care institutions (n=247). The response in public primary health care institutions was 81.5%. The statistical analysis of the research results was performed using SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). The relationships between the features were assessed using x2 criterion. Results. The analysis of patient research results showed that 48% of patients of private primary healthcare and 46% of public healthcare institutions are satisfied with the services provided by family doctors. During the research it was found that statistically the assessment of family doctor service quality does not have connection with education, social status or payment for services, 40% of respondents do not choose family doctor... [to full text]

Lietuvoje PSP reforma yra vykdoma jau beveik dvidešimt metų.Labai svarbu įvertinti jos privalumus ir trūkumus, iškylančias problemas. 1994 ir 2004 metais atlikti tyrimai, kuriuos lyginant stebėti teigiami ir neigiami šeimos gydytojų veiklos pokyčiai ir netolygumai, susiję su gydytojų kvalifikacine kilme (persikvalifikavę pediatrai, terapeutai, šeimos gydytojai po rezidentūros), darbovietės steigėju (privatus ar valstybinis PSPC), urbanizacija (apskrities centras, miestas, mestelis ar kaimas), vykdoma veikla.Vertintas paslaugų prieinamumas, išaiškintos šeimos gydytojų veiklos problemos. Išryškėjo poreikis kitiems tyrimams, gautiems rezultatams patikslinti, atsakyti į naujai iškilusius klausimus. Todėl, siekiant įvertinti tolimesnius šeimos gydytojų veiklos kitimus per penkiolikąreformos metų, 2010 metais atliktas naujas tyrimas, papildytas ir pataisytas atsižvelgus į buvusių tyrimų trūkumus ir naujai iškilusias aktualijas.Šio šeimos gydytojų veiklos tyrimo užibrėžti uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti šeimos gydytojų darbo krūvio ir veiklos apimčių pokyčius per 15 PSP reformos metų. 2. Įvertinti šeimos gydytojo normoje numatytų ir praktikoje atliekamų procedūrų dažnius. 3. Ištirti šeimos gydytojų nuomonės apie jų atliekamą darbą ir jo organizacinius aspektus pokyčius vykstant PSP reformai. 4. Išanalizuoti pacientų požiūrį į savo sveikatą, jos stiprinimą ir šeimos gydytojo vaidmenį kontroliuojant LNL rizikos veiksnius. / In Lithuania PHC reform has been carried out for nearly twenty years. It is very important to assess its benefits and shortcomings, and to acknowledge emerging problems. Research was conducted in 1994 and 2004. Researchers compared positive and negative changes and differences in family physicians’ practices in relation to physicians training (retrained pediatricians, internists and residency trained family physicians), type of PHCC (private or public), urbanization (region center, town, small town or village) and provided services. They evaluated access to services and revealed problems in family physicians’ work. The need for additional research emerged in order to further explore the results and to answer newly posed questions. For that reason new survey was conducted in 2010 with the purpose to assess further changes in family physicians practice over last 15 years of health care reform. It was changed and developed according to shortcomings of previous research and newly emerged questions. The objectives of this research were: 1. To identify and compare the changes in family physicians’ workload and services during fifteen years of primary health care reform. 2. To assess the use of the procedures named in family physicians’ norm in practice. 3. To investigate the changes of family physicians’ opinion about their work and its organizational aspects during PHC reform. 4. To analyze the patients’ attitude towards their health, its strengthening and family physicians’ role... [to full text]

Material and methods Characteristics of study population The entire adult population (patients 16 years or older) of two PHC doctors practices in Kaunas were invited to participate in study. Approval from the Kaunas University of Medicine Ethics Committee was obtained and participants signed a written informed consent prior to examination. Patients from one practice were intervention community, patients from another practice - control community. In intervention community 1219 patients 16 years or older participated in first survey (506 men and 713 women, response rate 87.1%), in control community – 1068 patients (439 men and 629 women, response rate 87.1%). Intervention, oriented to improve control of risk factors of NCD, was integrated into the PHC team daily practice during one year in intervention community. Control community was receiving usual PHC. After one year (in 2000) all participants of first survey were invited to participate in second survey. Each survey followed the same methods. In intervention community 1069 patients (506 men and 713 women, response rate 87.7%) participated in second survey, in control community - 940 patients (439 men and 629 women, response rate 88.0%). There was no difference between communities concerning age and sex distribution of participants (table 2.1.1). Table 2.1.1 Distribution of respondents by age and sex in intervention and control communities Age,years Intervention community Control community Men women total men women... [to full text]